Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
NERANGUMO PIKTŽOLĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. Gendrutis   
Dalyvaujant visuomeniniame gyvenime, pastebima nauja, labai nedora yda — nerangumas lietuviškoje veikloj.
Kai eina kalba apie lietuvybės išlaikymą, Lietuvos nepriklausomybės atstatymą, tremtinių šelpimą ir pavienių organizacijų gyvybę, reikia nemaža apsukrumo. Ankstyvesnės kartos mūsų tautiečiai Amerikoje šioje srity yra parodę heroiškų dorybių. Grįžus nuo darbo vakarais bei šventomis dienomis, retas kuris jieškojo kitur poilsio, kaip visuomeniniame gyvenime. Kai pažiūri į tą begalinį visokių organizacijų skaičių, kurios šiandien daugiausia dėl praretėjusių narių vargsta, bet netolimoj praeity yra klestėjusios, esi prispirtas pripažinti, jog smarkiai buvo veikiama. Kitaip negu šiandien reiškęs bendrieji pasirodymai. Lietuviški suvažiavimai senose fotografijose duoda masinį įspūdį. Ilgiausi susirinkimai, vaidinimai, kalbos, kurių žymės dar yra pasilikusios iki šios dienos, rodo ankstesnės lietuvių kartos nuostabų dėmesį bei apsukrumą bendriesiems reikalams.

Šiandien toji padėtis yra žymiai pasikeitusi. Mūsų visuomenėje pasigendama entuziazmo, klestėjusio praėjusiais dešimtmečiais. Senoji karta pati prisipažįsta pavargusi. Nemaža jos dalis skubiai žengia į karstą, kita gi, palenkta metų naštos, negali berodyti pirmykščio apsukrumo. Kartais graudu klausytis praretėjusiuose susirinkimuose beveik su ašaromis aimanuojančių veteranų veikėjų, kad niekas neatėjo jų pavaduoti. Iš tikrųjų, susidarė nemaža sunkumų lietuviško veikimo dirvoje.

Nerangumas kaikuriuos jau yra tiek pajungęs, jog kaikada susirinkimuose susidaro įspūdis, kad tam tikra, ir tai nemažoji dalis narių, susirenka pabūti tiktai žiūrovais. Kitais žodžiais išsireiškiant, ateina atlikti lyg tam tikrą baudžiavą, iš savotiškos prievartos. Mat, kaip neisi į susirinkimą bent metuose vieną kitą sykį — gali būti išbrauktas iš organizacijos ir turėti nepatogumų. Su tokiu nusiteikimu atvykęs, nedaug kuo prisidės prie veikimo, nebent, pravedus rinkliavą, įmes auką. Užtai šiandien, kai reikia išrinkti valdybą, sudaryti kokį komitetą, pasiųsti į suvažiavimą delegatus, prasideda didžiausios istorijos. Kiek vargo, kiek atsikalbinėjimų, kiek atsisakymų dėl įvairiausių priežasčių, kurios, tiesą sakant, būtų randamos pas kiekvieną. Ir pagaliau po ilgo vargo arba paliekama ta pati valdyba arba išrenkami tie, kurių jau ir taip yra palinkę pečiai nuo visuomeninio veikimo naštos. Kaip gali tas pats žmogus gerai atlikti keletą pareigų, reikalaujančių ir sveikatos, ir laiko, ir energijos? Bet likusieji lengviau atsipučia, nes gali vėl sėdėti žiūrovų vaidmenyje.

Nerangumas lietuviškame veikime yra toks pavojingas, kad jį reikia, kaip kokią bjauriausią piktžolę, su šaknimis rauti iš lietuviško veikimo dirvos. Kitaip mes taip apsnūsime, jog nė žingsnio nebepajudėsime pirmyn gyvybiniuose tautos reikaluose.
L. Gendrutis

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai