Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
VASAROS MERGAIČIŲ STOVYKLOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Pr. Pauliukonis   
Pernai vasarą stovyklavo iš eilės jau penkioliktoji lietuvaičių vasaros stovykla Putname, Conn., kuri yra vienas iš gražiausių mūsų išeivijos kultūrinio bei tautinio gyvenimo reiškinių. Tai yra didelio Nekalto Prasidėjimo Seserų rūpestingumo ir sugebėjimo organizuoti stovyklinį jaunimo gyvenimą vaisius. Ši mergaičių stovykla yra tapusi lietuvaičių tautinio sąmoninimo bei auklėjimo mokykla ir drauge poilsio vieta. Stovyklos penkiolikos metų sukakties proga verta bent trumpai susipažinti su nueitu keliu, jos veikimo metodais ir organizacija.

Pirmieji žingsniai
Nekalto Prasidėjimo Seserys pirmosios atkreipė rimtą dėmesį į nutaustantį čia gyvenančių išeivių lietuvių jaunimą ir pirmosios susirūpino sudaryti tinkamas sąlygas, kuriose jaunimas turėtų progos kiek galima daugiau patirti lietuviškos nuotaikos: laisvu vasaros laiku suburti mergaites į vienuolyno sodybą, kur per lietuviškas dainas, šokius, žaidimus ir lietuviškas pamokas galėtų semtis lietuviškos dvasios. Tuo būdu atsirado stovyklos idėja, kurios įgyvendinimas pareikalavo daug seserų kantrybės, ištvermės ir pasišventimo. Organizuojant stovyklą, reikėjo išspręsti keletą dalykų: stovyklos patalpų, programos, stovyklos vadovybės bei instruktorių ir pačių stovyklautojų. Pradžioje bene sunkiausias darbas buvo suburti mergaites į stovyklą, teko daug jėgų paskirti propagandai.

Stovyklos reikalui pirmiausią paramą seserys tikėjosi rasti pas lietuvių parapijų kunigus, tad kongregacijos delegatės vyko į Kunigų Vienybės seimą, kuris posėdžiavo Marianapolyje, lankėsi parapijose prašydamos moralinės paramos organizuojamai lietuvaičių stovyklai, taip pat rinko lietuviškų dainų bei šokių plokšteles ir tautinius rūbus.

Pirmasis stovyklos bandymas buvo 1943 m. Villa Maria name, kur kelios mergaitės praleido vasarą, bet be jokios programos. Tikroji pirmoji stovykla buvo suorganizuota 1944 m. liepos mėn., nesenai dar įsigytoje kongregacijos vienuolyno sodyboje, prie Putnamo, Conn. Pirmais metais nutiesti metodiniai bei organizaciniai stovyklos pagrindai, tačiau reikėjo devynerių metų praktikos, kol galutinai nusistatė stovyklos sistema. 1952 m. buvo jau atbaigtas stovyklos organizacinis ir darbo planas, čia turėjo įtakos ir stovyklautojų pasikeitimas. Pradžioje stovyklavo tik čia gimusios lietuvaitės, nuo 1948 m. pradėjo rastis naujų ateivių dukrų, kurių skaičius didėjo, o čia gimusiųjų mažėjo, šiandien naujų ateivių dukros sudaro 80 proc. visų stovyklautojų, žinoma, kasmet kas nors naujo įvedama, gerinama, tobulinama, bet pagrindai palieka jau tie patys.

Stovyklos programa
Mergaičių vasaros stovykla yra darbo ir poilsio stovykla, pagrįsta įvairumu ir pačių mergaičių aktyvumu, čia nšra tikras mokyklinis darbas, bet kažkoks vidurys tarp mokymosi ir žaidimo. Jaunimas bežaisdamas mokosi ir nejunta, kad jis apkraunamas tam tikru darbu. Visa diena yra planingai ir tiksliai sutvarkyta, kad jaunimas galėtų pailsėti ir naudingai laiką praleisti. Tokio amžiaus jaunimas didesniame būryje dar nepajėgia organizuoti užsiėmimų, tad jis be organizuoto užsiėmimo daugiau pavargsta, negu pailsi.

Mergaitės į stovyklą priimamos nuo 7 iki 16 m. amžiaus. Programinis stovyklos darbas paskirstytas į tris grupes pagal amžių: mažųjų (7-9 m.), vidutiniųjų (10-12 m.) ir vyresniųjų. Pagal tų grupių pajėgumą yra sudarytos ir pačios programos ir jų perteikimo būdai, žais-mingiausia yra jauniausiųjų programa.

Mergaitės mokomos lietuviškų dainų, tautiškų šokių bei žaidimų, lietuvių kalbos bei literatūros ir supažindinamos su rankdarbiais. Stovyklos metu mergaitės išmoksta keletą naujų lietuviškų dainų, kartais net čia pat sukomponuotų. Jau keliolika dainų yra sukurta stovykloje. Iš eilės dešimtį metų K. Mari-jošienė mergaites mokė tautiškų šokių ir žaidimų, iš kurių sudarydavo meninę programą per stovyklos uždarymą seserų pikniko metu. Jos parengiama programa yra įgavusi specialų stilių ir yra derinama su tų metų žymesniais mūsų tautos įvykiais. Literatūros pamokoms parenkami tų metų jubilijatai ar laureatai. Vienas pasirinktas rašytojas gvildenamas savaitės bėgyje, o penktadieniais surengiama literatūros valandėlė. Stovyklautojos, liter. mokytojo vadovaujamos, atlieka programą: skaitydamos, deklamuoda-mos ar inscenizuodamos autoriaus kūrinius.
Iš mergaičių padarytų rankdarbių prieš stovyklos užbaigimą surengiama parodėlė ir skiriamos premijos geriausiems kiekvienos trijų grupių darbeliams.

Stovykla vyksta liepos mėn. ir trunka keturias savaites. Mergaitės priimamos dviems ar keturioms savaitėms. Po dviejų savaičių atsisveikinti su išvykstančiomis ir sutikti naujai atvykstančias rengiama meninė programėlė ir pagerbiamas kuris nors iš gyvų rašytojų. Jis ir asmeniškai   stovyklautojoms   pristatomas, kad mergaitės galėtų asmeniškai pažinti lietuvių rašytojus. Tuo būdu stovyklai buvo pristatyti šie rašytojai: A. Vaičiulaitis, J. Aistis, kan. M. Vaitkus, B. Brazdžionis, P. Jurkus, F. Kirša, K. Bradūnas. Albinas Baranauskas.

Du kartu savaitėje mergaitėms daromi pasikalbėjimai auklėjimo klausimu. Sekmadienių laisvalaikiais rodomi auklėjamo turinio filmai. Kartą savaitėje rengiami talentų vakarai ir laužai. Gražiomis dienomis stovyklos autobusu mergaitės vežamos maudytis į Websterio ežerą.
Didelės auklėjamos reikšmės turi rytmetiniai vėliavų pakėlimai ir vakariniai jų nuleidimai. Susirikiavusios mergaitės, dainuodamos stovyklos himną ("žaidžia, juokiasi ir šoka mūsų šimtas iš visur"), žygiuoja prie vėliavų, čia būrelių vadovių raportai, stovyklos vadovės pranešimai, pastabos. Per vėliavų nuleidimą stovyklautojos supažindinamos su atvykusiais stovyklos lankyti žymesniais svečiais.

Tautinį auklėjimą vainikuoja religinė praktika, surišta su gyvenimu. Kiekvieną dieną mergaitės klauso mišių, gieda lietuviškas giesmes. 90 proc. eina kasdien komunijos. Pamaldų metu stovyklos kapelionas sako trumpą pamokslėlį. Pamokslėliams parenkami ciklai: pvz. įvairios šventovės Lietuvoj (1957 m.), Lietuvos vyskupai (1958 m.). Nemokančios lietuviškai išpažinties, pamokomos.

Stovykla yra lietuviška; oficiali kalba yra lietuvių k. Pamokos, instrukcijos, vaidinimai, laužai ir visos meninės programos atliekamos tik lietuvių kalba. Kai atsiranda mažai suprantančių lietuviškai (pastaruoju metu jų skaičius daugėja), sudaromas atskiras būrelis, ir su juo atskirai užsiimama. Į stovyklą priimamos tik lietuvių tėvų dukros.

Savarankiškumo   auklėjimas
Stovykla sudaro autonomišką jaunimo bendruomenę, kuri yra nepaprastai judri, įvairi, pilna džiaugsmo, darbo, naujų pažinčių ir savarankiško pasireiškimo, čia jaunimas ne tik auklėjamas, bet pratinamas pats auklėtis. Stovyklos organizacija ir darbas paremtas pačių mergaičių veiksmingumu. Visa stovykla renka iš vyresniųjų tarpo stovyklos seniūnę. Tvarkos, drausmės tikslu mergaitės pagal amžių suskirstytos į mažus būrelius. Kiekvienas būrelis kas savaitę demokratišku būdu renka sau vadovę ir pa-gelbininkę. Būrelio vadovė atstovauja būreliui prie vėliavos, raportuoja apie jos būrelio dalyvaujančių mergaičių skaičių ir rūpinasi, kad jos vadovaujamas būrelis baigtų stovyklą pirmaujančiu. Lenktyniavimas skatinamas taškų sistema. Kiekvienas būrelis už švaros, tvarkos, punktualumo ir kitus ugdomuosius reikalavimus gauna tam tikrą taškų skaičių, arba jų netenka. Visa tai viešai pranešama per vėliavų nuleidimą. Visas būrelis atsako už savo nario tvarką ar netvarką.

Prie saviauklos ir demokratinio sąmoninimo daug prisideda ir iš vyresniųjų mergaičių parinktos pagel-bininkės, kurių kasmet būna 8. Padėjėjos gelbsti palaikyti tvarką; jos padeda mažosioms apsirengti, kambarius sutvarkyti, rikiuotėje palaiko tvarką ir t.t.

Savarankiškumui pasireikšti būna geros sąlygos per talentų pasirodymus: kiekviena mergaitė turi progos pasirodyti su kokiu nors savo talentu. Daug savarankiškos kūrybos ir fantazijos mergaitės parodo per laužus, čia jaunimas yra užvestas ant naujo, jo kūrybai pasireikšti kelio lietuvių tautosakos ir praeities. Mergaitės kruopščiai inscenizuoja liaudies dainas, pasakas, padavimus, patarles ir istorijos įvykius.
Nuo 1952 m. stovykla leidžia savaitinį savo laikraštėlį "Kibirkštėlės", kurį redaguoja pačios stovyklautojos, čia mergaitės turi progos lavinti savo plunksną ir pratinamos prie spaudos. Laikraštėlyje atsispindi visos stovyklos nuotaikos ir stovyklautojų nuomonės vienu ar kitu stovyklos  įvykiu.
Tėvų pageidavimu rūbų taupymo sumetimais nuo 1957 m. įvesta stovyklos uniforma: balta bliuze, mėlynas sijonas ir kepuraitė iš keturių  baltų  ir mėlynų  trikampių.

Vadovybė ir mokytojai
Viena ar dvi seserys yra stovyklos vadovės, kurios vadovauja stovyklai ir tvarko jos gyvenimą, nustato darbų tvarką, palaiko stovyklos drausmę ir kontroliuoja būrelių tarpusavį lenktyniavimą. Stovyklos organizavimui ir vadovavimui daugiausia pasidarbavusios yra šios seserys: M. Augusta, M. Felicija, M. Benigna, M. Paulė, M. Margarita, M. Kristoforą, M. Bernarda ir kitos. Daug rūpesčio ir naudingų patarimų yra parodžiusi ir kongregacijos viršininkė Motina M. Aloyza.
šalia stovyklos vadovybės yra. atskirų dalykų mokytojos. Nuo pat stovyklos organizavimo pradžios seserys stengėsi į stovyklos darbą į-traukti pozityvias ir pasauliečių jė-
 

 
Nekalto Prasidėjime Seserų vienuolynas Putname
 
gas. Taip nuo pat pradžios per keletą metų šokių ir žaidimų mokė Ona Ivaškienė iš Bostono. Vėliau į šį darbą buvo pakviesta kūno kultūros specialistė K. Marijošienė, kuri pernai jau dešimtus metus dėstė. Lietuvių k. ir literatūrą pradžioje dėstė seserys M. Augusta ir M. Felicija, vėliau į talką buvo kviečiami pasauliečiai: Aldona Aistienė, Alina Skrupskelienė, Dzikienė, B. Brazdžionis, Br. Kulys ir trečius metus tą -darbą tęsė Elona Marijošiūtė. Dainų mokyti talkininkavo muzikai J. Bei-noris, Petkaitis (sukomponavęs stovyklai porą dainų), Aldona Prapuo-lenytė ir Nijolė Stadalninkaitė, kuri pernai šventė darbo penkmetį. (Ji sukomponavo stovyklos laužo ir kitas dainas). Jau kelinti metai vyresnes mergaites dainų moko sesuo M. Bernarda. Pernai vasarą vienuolyno sodyboje buvojęs muz. V. Kerbe-lis iš Montrealio sukomponavo antrą stovyklos himną. Rankdarbius visą laiką išimtinai dėstė seserys: M. Apolinara, M. Celina, M. Veronika, M. Bernarda, M. Margarita, M. Loreta ir M.  Jonė.
Stovyklos kapelionai buvo: kun. Stasys Būdavas (1947-49 m.) ir prof. kun. Stasys Yla (1950-58 m.). Kapelionai padėjėjai buvo: kun. J. Krivickas (1955 m.), kun. B. Pacevi-čius (1956 m.) ir kun. R. Krasauskas (1957-58 m.).
1951 m. deklamacijų mokė aktorius H. Kačinskas, 1951-53 m. mažai lietuviškai suprantančioms mergaitėms apie Lietuvos gyvenimą pasakojo M. Avietėnaitė. Be to, stovyklos metu daugybė svečių, kurių tarpe būna žymių mūsų veikėjų, aplanko stovyklą ir ta proga taria žodį.

Stovyklautojų skaičius
Mergaičių vasaros stovyklos sėkmingumą ir jos populiarumą rodo stovyklautojų skaičius. Kiekvienais metais stovykla buvo perpildyta. Dėl to pagal išgales stovyklos patalpos plečiamos, kad didesnis mergaičių skaičius turėtų galimybės pastovyk-lauti. Registracija į stovyklą pradedama balandžio mėnesį, o gegužės mėn. atsiųsti prašymai dažnai jau nebepatenkinami.  Paprastai tik pusė būna naujų stovyklautojų, o kitą  pusę  sudaro antrametės,  trečiametės ir senesnės.
1944    m. stovyklavo    55
1945    m. stovyklavo    49
1946    m. stovyklavo    67
1947    m. stovyklavo    50
1948    m. stovyklavo    55
1949    m.   stovyklavo    59
1950    m. stovyklavo    79
1951    m. stovyklavo    118
1952      m. stovyklavo    100
1953    m. stovyklavo    107
1954    m. stovyklavo    120
1955    m. stovyklavo    119
1956    m. stovyklavo    118
1957    m. stovyklavo    142
1958    m. stovyklavo    150 mergaičių.
Prie šių mergaičių skaičiaus reikia pridėti Katalikų Federacijos įsteigtos Manchesteryje, Mich., mergaičių stovyklos, kuriai vadovauja tos pačios seserys, stovyklautojas: 1957 m. buvo 60, o 1958 m. 72. Iš viso susidaro per pusantro tūkstančio   mergaičių.
Šia proga tenka tik palinkėti, kad šis lietuvybės ir auklėjimo ži
dinys gražiai klestėtų ir plėstus toliau, apimtų vis didesnį lietuvaičių skaičių ir auklėtų moraliai patvarias ir tautiškai atsparias asmenybes.
Pr. Pauliukonis

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai