Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
BEDARBĖ, BELAISVĖ IR BETVARKĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Pr. Skardžius   
Seniau raštų kalboje buvo dažniau vartojama, dabar rečiau besutinkama bedarbė "darbo nebuvimas, unemploy-ment, Arbeitslosigkeit", belaisvė "nelaisvė, captivity, servitude, slavery, Unfreiheit, Gefangenschaft, Knecht-schaft" ir betvarkė "tvarkos nebuvimas, netvarka, disorder, Unordnung". J. Jablonskis ir po jo kiti lig šiol nuosekliai šiuos žodžius taisydavo ir jų vietoj patardavo vartoti nedarbas, nelaisvė ir netvarka. Svarbiausias tų taisymų argumentas buvo tai, kad bedarbė, belaisvė ir betvarkė šalia bedarbis, belaisvis ir betvarkis esanti tik "moteris, kuri neturi ar negauna darbo, neturi laisvės, yra nelaisva ir netvarkinga"; plg. J. Jablonskis, Rinktiniai raštai, 1959, II 288. Ir dėl tų taisymų dabar paprastai raštų kalboje šių žodžių vengte vengiama. Bet kaip iš tikrųjų yra? Ką apie tai sako kalbos šaltiniai?

Visų pirma tokie dariniai, kaip nedarbas, nelaisvė ir netvarka, yra labai darūs ir gana plačiai vartojami visoj Lietuvoj, tiek dabartinėse tarmėse, tiek senuosiuose ir vėlyvesniuo-se raštuose, pvz.: nebaimė "nebijojimas" (Daukša, Sirvydas, Valančius), nedalia "vargas, nepasisekimas, nelaimė" (Rodūnia, Rudamina, Merkinė), nedermė "nesutarimas, ginčai, barniai" (Dūkštas, Daugėliškis) arba "nederlius" (Tauragnai), negalia "negalėjimas, nesveikata; silpnumas (Seirijai, Ylakiai), negėda "begėdiškumas" (Daukša), nejėga ir nejėga "negalė, negalėjimas, nesveikata, liga" (Šunskai), nelaikąs "netinkamas laikas" (Jurbarkas, Gružiai), nelaisvė "laisvės netekusio žmogaus būklė" (Veiveriai, Švenčionys, Sirvydas), nelaimė "bėda, vargas, nedalia", neliga "nesama liga" (Ramygala), nemeilė "neapykanta" (Petkevičiaus Katekizmas, Morkūno Postilė, Šatės), nemiė-gas "negalėjimas užmigti, nemigas" (Geistarai, Marijampolė, Ramygala), nemoksiąs "nemokėjimas, neišmanymas" (Alksnėnai, Daukša), nenauda "naudos stoka, nuostolis" (Merkinė, Daukantas), nenoras "noro nebuvimas" (Geistarai, Pagėgiai, Alksnėnai, Ruigys, Kuršaitis), neprotas "proto, išminties stoka, neišmanymas" (Šatės, Ramygala, Ruigys), nesveikata "liga, negalavimas" (Alksnėnai, Pagramantis, Viekšniai, Ramygala, Kuršaitis), nešlovė "negarbė, gėda" (Griškabūdis, Skirsnemunė, Eržvilkas), ne-švieša "šviesos nebuvimas" (Leipalingis), netaiką "nesantaika, nedermė, kivirčas" (Tauragnai), netiesa "neteisybė, melas", neturtas "skurdas, vargas" (Rodūnia, Leipalingis, Skriaudžiai, Salantai), netvarka "tvarkos nebuvimas" (Miežiškiai, Daukša) ir kt. Šios rūšies darinių vartojama ir kitose artimose kalbose; plg. latvių neguods "negarbė, gėda", neprats "beprotystė", nesate "nepasotinamumas, nesaikumas", nespėks "nejėga, bejėgiškumas, silpnumas"; rusų neliubov' "meilės nebuvimas, nedraugiškumas", neochota "noro nebuvimas, nenorėjimas, nenoras", nepo-riadok "tvarkos nebuvimas, netvarka, netvarkingumas", neudača "nesėkmė, nepasisekimas" ir kt.

Kas kita yra priešdėlio be- abstraktūs daiktavardžiai, kurie žymi pagrindiniu žodžiu pasakyto dalyko nebuvimą, pvz.: bebuTvė "bulvių stoka, nepriteklius" (Geistarai), beduonė "laikas, kada trūksta duonos, badas" (Armoniškės, Mielagėnai, Adutiškis, Rodūnia, Geistarai, Valkininkai) bekelė ir bekelė "laikas, kada nėra gero kelio; prastas kelias" (Apsas, Gervėčiai, Tverečius, Armoniškės, Tauragnai, Nemunaitis, Leliūnai), bemaišė "maišų nebuvimas" (Leipalingis), be-maTkė "malkų nebuvimas" (Geistarai, Bagotoji), bemiegė ir bemiegė "negalėjimas užmigti, nemigas" (Druskininkai, Leipalingis), bepienė "laikas, kada nėra pieno" (Rudamina, Valkininkai), bepinigė ir bepinigė "pinigų neturėjimas, stoka" (Merkinė, Alksnėnai, Šakiai), besotė "soties nebuvimas" (Armoniškės, Butrimonys, Pilviškiai), besveikatė "sveikatos neturėjimas, nesveikata" (Ratnyčia, Varėna, Leipalingis), bešiėnė "šieno nebuvimas" (Tverečius) ir kt. Šios rūšies darinių gausiai sutinkama ir kaimynėse slavų kalbose, pvz. lenkų bez-domie "namų neturėjimas", bezdrože "kelio nebuvimas; prastas kelias", bezlesie "vieta be miško; miško stoka", beznadzieja "vilties stoka, netekimas, neviltis", bezpravvie "laikas, kada nėra teisės arba ji neturi galios; teisės stoka, netvarka, anarchija", bezvviara "netikėjimas", bezvvietrze "vėjo nebuvimas; ramus oras" ir kt.; rusų bezbožie "bedievybė", bezdenež'e "pinigų trūkumas, neturėjimas", bez-dorož'e "kelių nebuvimas, stoka arba prasti keliai", bezryb'e "žuvų nebūvi
mas arba trūkumas", bespravie "teisių nebuvimas, neteisėta padėtis", bessilie "jėgų nebuvimas, fizinė silpnybė" ir kt.

Visai tokios pat darybos ir panašios reikšmės, kaip beduonė ''duonos nebuvimas, stoka", bemiegė "nemie-gas", besotė "soties nebuvimas" irkt., yra ir bedarbė "nedarbas", belaisvė "nelaisvė" ir betvarkė "netvarka". Šie žodžiai Lietuvių kalbos žodyno pirmajame antrosios laidos tome duodami iš šių vietovių: bedarbė iš Geistarų arba bedarbė iš Tverečiaus ir nekirčiuota bedarbė iš žemaitės raštų; belaisvė iš Geistarų, Alksnėnų, Karmėlavos ir Žiežmarių, belaisvė iš Vėžaičių (Klaipėdos kraštas), o nekirčiuota belaisvė iš K. Sirvydo bei L. Ivinskiu raštų; ir betvarkė iš Salantų bei Tauragnų, o betvarkė iš Geistarų bei Biržų, šalia jų, kaip ir kitų aukščiau minėtųjų tos rūšies darinių, vartojami atitinkami būdvardžiai, pvz.: beduonė ir beduonis,-ė "neturįs duonos", bemiegė ir bemie-gis,-ė "nemiegąs; nemiegamas" (bemiegė griežėlė, bemiegės naktys), besotė ir besotis,-ė "be soties, nepasotinamas" ir kt., taip pat bedarbė ir bedarbis,-ė (arba bedarbis,-ė) "be darbo, neturįs darbo", belaisvė ir belaisvis,^ (arba belaisvis,-ė) "neturįs laisvės", betvarkė irbetvarkis,-ė "be tvarkos, netvarkingas", plg. dar bedugnė "didelė gelmė, pragarmė" ir bedūgnis,-ė "be dugno, neturįs dugno", belangė (arba belangė) "kalėjimas" ir belangis,-ė "be langų, neturįs langų", bešonė "troba be sienų šiaudams, javams krauti" ir bešonis, -ė "neturįs šonų", taip pat bebaimė "neba'mė, nebijojimas" (Ruigys, Valančius) ir bebatmis,-ė "neturįs baimės, drrsus", beeilė "netvarka, t.y. eilės, arba tvarkos, nebuvimas" (Sirvydas) ir beetlis,-ė "be eilės, ne eilėje esąs; skiriamas be eilės", begalė "storosios žarnos pradinė dalis; dešra iš storosios žarnos pradinės dalies" (Geistarai, Varėna, Rodūnia, Armoniškės) arba begalė "didelė daugybė" (Geistarai, Palėvenė) bei begalė "begalybė; bedugnė, praraja" (Juškos žod.) ir kt.

Taigi daiktavardiniai abstraktai bedarbė, belaisvė ir betvarkė, kurie sutinkami įvairiose vietose ir iš dalies net senesniuose kalbos paminkluose ir jų daryba paremiama daugelio kitų panašių darinių (pvz. beduonė, bepiėnė, besotė, besveikatė ir kt.), atrodo, gali būti savi, lietuviški, dariniai. Bet, iš kitos pusės, kai kurie iš šios rūšies žodžių gali būti ir svetimos įtakos paliesti: viena, tokie konkrečios reikšmės daiktavardžiai,
kaip bedugnė, belangė, bešonė ir kt., lengvai gali būti paaiškinami atitinkamomis pažyminėmis žodžių grupėmis (plg. bedugnė " didelė gelmė, kiaurymė, pragarmė, t.y. bedugnė vieta, bedugninė" arba bešonė "troba be sienų, t.y. bešonė troba" ir kt.), o panašios darybos abstraktai (pvz. beduonė, bemiegė ir kt.), tuo būdu lengvai negali būti išaiškinami; antra, šios rūšies dariniai daugiausia vartojami pietrytinėj Lietuvoj, o toliau į šiaurę arba į vakarus jų vis rečiau bepasitaiko arba net ir visai nevartojama (pvz. tilžėno Fr. Kuršaičio raštų kalboje ir kt.); ir, trečia, tolygių darinių apsčiai vartojama kaimyninėse slavų kalbose, kai kurie iš jų, atrodo, net gali būti lietuvių pasiskolinti, plg. rus. bezdenež'e — bepinigė; rus. bessonnica — bemiegė; rus. bezdorož'e, lenk. bezdrože bekelė; rus. bezrabotica, lenk. bezro-bocie — bedarbė ir kt. Bet kadangi gali būti vienaip ir kitaip, t.y. šios rūšies dariniai iš dalies gali būti paskolinti, iš dalies pagal skolinius naujai sudaryti arba pačių lietuvių sukurti (plg. bebaimė ir nebaimė. begalvė "nežinojimas, ką daryti, sumišimas", beviršė "votis, skaudulys ir
kt.), ypač tokie, kurie iš seniau paliudyti (pvz. bebaimė "nebaimė", belaisvė "nelaisvė" ir kt.), tai, atrodo,jie galėtų būti toleruojami, ypač literatūrinėje kalboje. Tačiau bendrinei kalbai kaip terminai vis dėlto pirmiau teiktini atitinkami abstraktai su neiginiu ne-, būtent — nedarbas, nelaisvė ir netvarka, nes tokia daryba plačiai pažįstama visoj Lietuvoj (plg. nelaikąs, nenoras, neprotas. neturtas, nelaimė, nemeilė, nešlovė Ir negėda, nenauda, nesveikata, netie-
sa, netvarka ir kt.), yra daug aiškesnė, vaizdingesnė ir neabejotinai lietuviška.
 Pr. Skardžius

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai