Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
RELIGINIO MENO KŪRINYS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Tėv. L. Andriekus, O. F. M.   

Lietuvių pranciškonų vienuolyno sodyboje Kennebunkporte, Maine, rugpjūčio 10 d. buvo pašventinti Kryžiaus Keliai. Jie verti ypatingo paminėjimo dėl savo originalumo ir meniškumo.

Paprastai Kryžiaus Kelių stotys yra išdėstytos sienose bažnyčių viduje arba paskirose koplytėlėse lauke. Čia gi pasirinkta visiškai kitas planas. Kryžiaus Kelius vaizduoja architektūrinis pastatas, sukurtas iš lietuvių liaudies meno elementų, iš kurio lyg atžalos iš medžio, išauga koplytėlės su išgaubomis stočių skulptūriniams paveikslams.

Tai kūrinys arch. Jono Muloko, kuris visa širdim sielojasi lietuviškų architektūrinių formų išskleidimu, kreipdamas dėmesį į koplytstulpius, varpines, klėtis. Jo pastangos jau atnešė vaisių: atsirėmęs mūsų liaudies menu, arch. J. Mulokas padare nemaža projektų bažnyčioms, kurių dvi, būtent, Marquette Parke Čikagoje ir St. Louis mieste jau pastatytos, o kitas dvi — Maspethe ir Patersona — ruošiamasi stayti. Jis suprojektavo ir originalų Liurdą pranciškonų   sodyboje.    Dabar   kiek toliau nuo jo iškilo Kryžiaus Kelių pastatas.

Jis yra sudarytas iš keturių kolonų, kurios, nežymiai svirdamos, viršuje susijungia ir, uždengtos stogeliu, primena lietuvišką varpinę. Pro stogelį gi kolonos prasimuša smailiu stiebu, kuris užsibaigia stilizuotu kryžiumi. Stiebas, kaip ir kolonos, padarytos iš marmuro plytelių, yra centrinis pagrindas dar keturiems stogeliams, kurie palaikomi smiltinio akmens stilizuotimis atramomis. Visa tai, užbaigta dviem ku-polomis ir kryžiumi, sudaro tam tikrą trilypį koplytstulpį. Žemai gi iš kolonų išauga keturios koplytėles, kuriose yra įdubimai, Kryžiaus Kelių vaizdams. Jų čia telpa dvilika. Trylikta stotis — nukryžiavimas — pavaizduota kolonų angose centre ant augšto piedestalo, kurio šonuose dar prijungta tryliktoji ir keturioliktoji stotis. Stočių koplytėlės—iš Istrijos akmens. Pastatas laikosi ant plataus pagrindo, kylančio nuo žemės augš-tyn laiptais. Esmėje jis yra lietuviška stilizuota varpinė su prailgintu bokšteliu, kuriame išskleista mūsų koplytstulpių estetinės formos. Jos dailiai susiskamba su žemai prie kolonų esančiomis tos pačios dvasios koplytėlėmis ir angos centre ant augšto piedestalo iškeltu kryžiumi bei dviem stotimis šonuose, nors jau ir kitame stiliuje, sudarydamos reto originalumo kūrinį.

šiam pastatui visų Kryžiaus Kelių stočių vaizdus darė skulptorius Vytautas Kašubą. Jam teko sunkus uždavinys — spalvotus beraljefinius paveikslus įjungti į architektūrinę visumą taip, kad jie neišsimuštų ir neliktų tik priedais, čia reikėjo nugalėti ir kitą sunkenybę — padaryti tokį stiprų keraminį lydinį, kuris sutiktu su marmoru ir atlaikytų klimato naikinamąją galią. Skulptoriui visa tai pasisekė. Paskirų stočių vaiz dai, įdėti į koloninių koplytėlių iš-gaubas, ne tiktai savo faktūra bei koloritu susiderina su pastato archi-tektūrine-spalvine sąranga, bet dar ją papildo ir pagyvina, nelyginant žiedai  medį.

Derindamas stacijinius paveikslus prie marmorinio pastato ir klimatinių vietos sąlygų, Vytautas Kušuba vartojo ypatingą molio mišinį su stiklo priemaiša, kad išdegintas netrauktų vandens, šios majolikinės skulptūros išpildymo vyksmas yra toks. Kai jau pradinis gipse padarytas kūrinys pervedamas į specialų molį ir išdžiovinamas, tada jau deginamas 1800 laipsnių (Farenheito) karštyje. Po to spalvinamas, glazūruojamas ir vėl deginamas dar augš-tesneje temperatūroje (virš 2000F). Užteptas glazūrinis mišinys įsidegina į molį, o šis sustikleja. Pagaliau figūrų auksines aureoles deginamos atskirai šiek tiek mažesniame karštyje (apie 1300 F.). Tas trigubas deginimas užima 56 valandas ir skulptūrinį kūrinį padaro kietesnį už granitą. Tokiu būdu išdeginta trylika Kryžiaus Kelio beraljefinių stočių, kur beveik pilnai išsimuša figūros ant jas laikančios tos pačios medžiagos plokštes. Dvyliktoji stotis, nukryžiavimas, padaryta iš erdvėj stovinčių figūrų.

žvelgiant iš meninio taško, šios Kryžiaus Kelių stotys žadina gerą estetini įspūdį. Skulptorius, jas kurdamas, pasinaudojo savo ankstesne patirtimi, kai dirbo klasikinėje dvasioje ir daug dėmesio kreipė į siužetinį kūrinio išbaigimą. Daugumai to laikotarpio darbų būdinga dramatinė įtampa. Tokioje dvasioje skulptorius šiuo metu kuria visas religines figūras. Tokioje dvasioje sukurtos ir šios Kryžiaus Kelių stotys.

Pasirinkus šią medžiagą ir šią techniką, daug pastangų reikėjo, norint suteikti kūriniams šilto religinio jausmo. Glazūriškai išpuoselėta medžiaga gali kartais pasilikti šalta. Bet Vytautas Kašubą savo talentu sugebėjo įkvėpti jai gyvybės. Gla-zūrinė faktūra yra tokia turtinga ir spalviniai gyva, kad pilnai įveikia sustiklėjusio molio šaltą pobūdį. Figūros pasižymi dramatiškumu, kurs būdingas kryžiaus Kelių siužetui. Bet jose apstu ir graudulio bei lyrizmo. Kiekvienoje stotyje tie trys išgyvenimai skirtingai pažymimi pagal turintį. Pav., keturioliktoje stotyje Juozapas Arimatietis, laikąs Kristaus negyvą kūną, atrodo ir pats nualpęs; ketvirtoje stotyje, kur Kristus sutinka motiną, tiek daug gailesio, jog norėtum atspėti, ką jie ten kalba. Panašiai ir trijuose parpuolimuose taip giliai išreikšta kančia, lyg rodos, girdėtum Kristų šaukiantį: pakelk mane! Visos figūros kūrybiškai savitos, pilnai išbaigtos, primenančios mūsų liaudies meno Kristų bei Jo motiną. Be to, tuose kūriniuose tolimai jaučiama XIII-XIV amžiaus religinio meno primityvi   dvasia.

Šių Kryžiaus Kelių pastatymu rūpinosi Tėv. Kęstutis Butkus, OFM, didelis religinio meno entuziastas. Jam vienuolyno vadovybė buvo pavedusi telkti lėšas ir prižiūrėt statybos darbą. Šioje srityje jis ir anksčiau pasižymėjo, pastatydamas Kennebunkporte pranciškonų sodyboje originalų Liurdą ir lietuvišką koplytstulpį, suprojektuotus to paties  arch.  Jono  Muloko.

Naujasis Kryžiaus Kelių pastatas stebina savo originalumu ir lietuviškų liaudies meno formų išskleidimu. Jį tenka laikyti stambiu įnašų į lietuvių religinį meną tremtyje. Iš kitos pusės pastato estetiniam tyrumui nepadėjo devocionaliniai priedai — gausios įrašų lentelės ir relikvijų langiukai — padiktuoti praktiško reikalo. Taip pat ir frontinė užtvara su dviem angelais, darytais to paties skulptoriaus, labiau trukdo, kaip padeda, pajusti šio pastato grožį. Visa tai neįėjo į pirminį planą. Tačiau nežiūrint to, Kryžiaus Kelių pastatas pasiliks žymiu religinio meno kūriniu, išreiškiančiu Kristaus ir mūsų tautos kančią.
Tėv.   L.   Andriekus,  O. F. M.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai