Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
POLITIKA 1981 METAIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VYTAUTAS VAITIEKŪNAS   
IV
Azijoje 1981 metais pasaulį sudrebinusių politinių įvykių nebuvo, nors patylomis tarpvalstybiniuose santykiuose vyko reikšmingi poslinkiai. Dėl nesiskaitymo su žmogaus teisėmis ir demokratinėmis laisvėmis Pietų Korėjos santykiai su JAV prezidento Carterio laikais buvo visai pašliję. Prezidentui Reaganui tuose santykiuose pastačius pirmoj eilėj JAV saugumo interesus, buvusi įtampa regimai atlyžo. Prezidentinio kandidato Reagano protaivaniška retorika erzino Kiniją ir kėlė jos įtarimą, kad prezidento Nixono pradėta ir prezidentų Fordo ir Carterio tęsta JAV politika Kinijos atžvilgiu prezidento Reagano gali būti vėl grąžinta į priešnixoninę padėtį. Kai prezidento Reagano valstybės sekretorius Haigas 1981 m. lankėsi Kinijoje, jam diplomatiškai, bet labai aiškiai buvo duota suprasti, kad, jeigu JAV pasirinks Taivaną, Kinija taip pat turi alternatyvą savo pasirinkimui: arba JAV, arba Sovietų Sąjunga. Pati Sovietų Sąjunga to negirdomis nenuleido. Savo ruožtu pasiūlė Kinijai atnaujinti nuo 1979 m. nutrūkusius pasitarimus dėl Kinijos — Sovietų Sąjungos tarpusavio santykiuose ginčus keliančių klausimų. Kinija to siūlymo nėra atmetusi. Iš savo pusės prezidentas Reaganas savo priešrinkiminę protaivaniška retoriką jau spėjo iškeisti į JAV interesų diktuojamą politiką — neerzinti Kinijos. Gal kas iš bendradarbių prezidentui Reaganui bus priminęs Machiavellio pavyzdį. Jau mirties patale Machiavellį aplankęs, Florencijos kardinolas jį įtikinėjęs ir meldęs, kad atsižadėtų velnio ir grįžtų į Bažnyčios prieglobstį. Machiavellis kardinolą kantriai išklausęs ir, šiam atsisveikinant, pasakęs: "Eminencija, dabar ne laikas įsigyti naują priešą".

Pačios Kinijos politiniai santykiai su Taivanu yra įšalę. Bet Kinijos ir Taivano žmonės jau yra tarpusavio  ryšius  ir ūkinius  mainus  atnaujinę.

Tarp Kinijos ir Indyros Gandhi Indijos visą laiką buvusi įtampa 1981 m. pradėjo atslūgti. Prasidėjo Indijos pasitarimai su Kinija dėl sienų ištaisymo ir bendradarbiavimo. Indijos eventualus susipratimas su Kinija atrištų Indijai rankas, renkantis politines alternatyvas, ir labai sumažintų Sovietų Sąjungos vaidmenį Indijos politikai.

Pietryčių Azijoje ir 1981 metais persilaužimo
-------------------------
Tęsinys iš Aidų Nr. 1

neįvyko. Jungtinių Tautų nutarimas, kad iš Kam-bodijos turi pasitraukti svetimos karinės jėgos, turi būti sutartos paliaubos, įvykdyti Jungtinių Tautų prižiūrimi parlamento rinkimai ir garantuotas Kambodijos neutralumas, — pasiliko popieriuje. Vietnamas neklauso Jungtinių Tautų. Jungtinės Tautos nepripažįsta Vietnamo užkartos marionetinės   Kambodijos   vyriausybės.
Pakistanas yra pasidaręs ne tik Vakarų langu į Afganistaną, bet ir strategine atrama prieš Sovietų Sąjungos agresyvų veržlumą Indijos vandenyno ir Artimųjų Rytų naftos kryptimi.

Pačiuose Artimuosiuose Rytuose 1981 metais buvo daug judėjimo, bet mažai pozityvių rezultatų. Irane trečiaisiais metais po revoliucijos laimėjimo revoliucija ne juokais pradėjo ryti savo vaikus. Prezidentas Bani Sadr ne tik pašalintas iš prezidentų, bet vėl atsidūręs tremtyje Paryžiuje, kur jis, savo metu būdamas šacho tremtiniu, buvo pas save priglaudęs ir kitą šacho tremtinį, muilą Chomeinį. Tada juodu ir sutelkė draugėn dvi viena antrai priešiškas jėgas — muilų ir kitų islamo fundamentalistų iš vienos pusės ir liberalių demokratų, socialistų ir kitų kairiųjų iš antros pusės — į bendrą koaliciją šachui nuversti. Ta koalicija revoliuciją laimėjo. Bet tą laimėjimą pozityviai vykdyti tos dvi tarpusavy priešiškos jėgos jau bendrai negalėjo. Dar 1981 m. pradžioje prezidento Bani Sadr vadovaujamos Irano demokratinės jėgos jautėsi stipriai valdžioje. Ir pats Chomeini, atrodė, dar nesutapęs su mullomis. Bet metų gale visa Irano valdžia jau muilų rankose, prezidentas Bani Sadr nebe prezidentas, o tremtinys Paryžiuje, pačiame Irane tų dviejų jėgų beatodairiškas ir žiaurus tarpusavio teroras ir gausios žudynės. Vakaram tetai kelia nerimą, Sovietų Sąjungai — viltingas perspektyvas.

Irako kare su Iranu 1981 metais nė katrai kariaujančiai šaliai aiškios persvaros neatnešė. Irakui daugiausia nuostolių padarė nelaukta Izraelio lėktuvų ataka, sugriovusi branduolinį reaktorių-
Atrodo, kad JAV diplomatijai pasisekė į tikinti vadinamus nuosaikiuosius arabus, kad jų g~ biniai interesai diktuoja aktualiųjų politinių problemų eilėje pirmumą pripažinti sovietinės grėsmes Artimiesiem Rytam problemai. O gi toks pripažinimas savo ruožtu verčia arabus reviduoti savo politikos Izraelio atžvilgiu kertinį principą. Lig
 
KĘSTUTIS ZAPKUS    SKRIDIMAS NAKTĮ (1980) Akrilis ant popieriaus 28 in x 81 in
 
šiol arabų santykių su Izraeliu politiką apsprendė pačios Izraelio egzistencijos nepripažinimo principas, kitaip sakant, Izraelio sunaikinimo principas. Tik Egiptas Camp David susitarimais lig šiol to principo buvo atsisakęs ir dėl to buvo išmestas iš arabų bendruomenės. Bet 1981 m. Saudi Arabija pateikė savo projektą, kuris tam tikromis sąlygomis pripažįsta Izraeliui teisę būti. Nors tuo tarpu dėl to projekto dar nė pačių arabų vieningo nusistatymo nėra (arabų viršūnių konferencija XI.25 Moroke iširo), vis dėlto jis, atrodo, pralauš ligšiolinį arabų-Izraelio santykių aklagatvį. Be abejojimo, ir išvedus arabų-Izraelio santykius iš aklagatvio, praktiški klausimai — Izraelio sienos, Jeruzalės valdymas, Gazos juostos ir Jordano kranto gyventojų apsisprendimas, Golos aukštumų padėtis, atlyginimas už Izraeliui tekusį palestiniečių turtą, Izraelio palestiniečių teisių apsauga ir kt. — bus labai kieti riešutai. Be to, Sovietų Sąjunga labai suinteresuota, kad jie iš viso nebūtų perkąsti.

Afrikoj Libijos diktatorius pulk. Gaddafi ir 1981 metais buvo l'enfant terrible: globojo teroristus, rėmė revoliucininkus, svajojo Izraelio sunaikinimą ir islamo imperijos Vakarų Afrikoje sukūrimą. Metų pradžioje Gaddafi batalionai jau buvo įsitvirtinę Čado sostinėje. Bet metų gale pačiai Afrikai spaudžiant ir Prancūzijai tą spaudimą paremiant, savo batalionus Gaddafi grąžino namo. Ypatingo dėmesio Gaddafi buvo susilaukęs Jungtinėse Valstybėse, kai viešumon išėjo teroristų ekipos su specialiais uždaviniais pasiuntimas į JAV, ir kai Libija norėjo sukliudyti JAV karinius manevrus Viduržemio jūros Sidros įlankoje ir neteko dviejų savo lėktuvų.

Apskritai Afrika  savo  balsų  skaičiumi  gali vienaip ar kitaip nulemti Jungtinių Tautų pilnaties balsavimo išvadas, bet savo realiu politiniu, ūkiniu ir karinio pajėgumo svoriu, išskyrus Pietų Afrikos respubliką, tebegyvena savo kūdikystės amžių.

Europos ir JAV pažiūros į Afriką nesutampa. JAV žiūri į Afriką savo pačių akimis. Buvo Britanijos kolonija. Išsikovojo nepriklausomybę ir savo jėgomis atsistojo ant kojų ir sukūrė pasaulinę supergalybę. Kodėl tad negali savomis jėgomis atsistoti ant kojų ir iš kolonializmo išsivadavusi Afrika? Palyginimas negalioja. JAV nepriklausomybę išsikovojo ne čiabuviai (indėnai), o europiečiai kolonistai. Afrikos kolonijų nepriklausomybę išsikovojo patys afrikiečiai, lig tol buvę nuošalyje nuo Europos kultūrinės, politinės ir ūkinės pažangos proceso. Todėl Europos ir Amerikos moralinė pareiga padėti Afrikai išgyventi savo kūdikystę ir paspartinti savo vystymosi procesą. 1981 metais tuo klausimu Meksika buvo sukvietusi 22 valstybių viršūnių konferenciją Cancune.

Dėmesio vertas ir 1981 metų teroras prieš tarptautinei raidai reikšmingus žmones: kovo 30 pasikėsinimas nužudyti prezidentą Reaganą, gegužės 13 pasikėsinimas nužudyti popiežių Joną Paulių II-jį, spalio 6 nužudymas prezidento Sadato.

Taip istorijos ekrane atrodo tarptautinės politikos filmo keliais stambiais brūkšniais nubrėžtas 1981 metų paveikslas. Filmas sukasi toliau. Tarptautinių įvykių srautas veržiasi į priekį. Mums, lietuviams, labiausiai rūpi, kad tame sraute su kitomis sprendimo laukiančiomis tarptautinėmis problemomis plūduriuotų ir okupuotos Lietuvos byla.
 
KĘSTUTIS ZAPKUS     PASTORALĖ (Dresden stud., 1980) Akrilis ant drobės 30 in x 22 in

V
Pernai apžvelgiant mūsų išeivijos aštuntojo dešimtmečio talką tautos laisvės kovai, buvo linkėta, kad "dėl vyresniosios generacijos inertiškumo jaunoji generacija neprarastų savimi pasitikėjimo ir savo entuziazmo bei ištvermės aukotis ir dirbti Lietuvos laisvei". Smagu pripažinti, kad anuos linkėjimus yra praktiškai patvirtinę pirmieji devintojo dešimtmečio metai. Jaunoji mūsų išeivijos generacija, susispietusi po LB skėčiu, tos talkos 1981 m. balanse savo įnašu sudaro ryškiai prasikišančią dalį. Jaunosios generacijos pastangomis ar parama 1981 m. išėjo išliekančios vertės akademiniai leidiniai: pro f. B. Kaslo — La Lithuanie et la Seconde Guerre Mondial; L. Kerulio — Išvežtųjų lietuvių sąrašas su prof. V. Vardžio įvadu keturiomis kalbomis; prof. T. Remeikio — Opposition to Soviet Rule in Lithua-nia 1945-1980 ir Violations of Human Rights in Soviet Occupied Lithuania. (Jau devintas iš eilės raportas, apimąs 1979-1980 įvykius ir dokumentus). Lietuvos diplomatinio atstovavimo tęstinumui laimėtas JAV vyriausybės nusistatymo pakeitimas ta prasme, kad Lietuvai atstovauti gali ir nepriklausomybės metais diplomatinėje tarnyboje nebuvę asmenys.

Nepriklausomybės atstatymo paskelbimo ir Birželio įvykių minėjimam buvo paruošta pavyzdinė informacija svetimiesiem ir medžiaga dviem radijo programom. Atitinkamu raštu tiem minėjimam buvo angažuoti JAV kongreso nariai. Kongresmanai Dougherty ir Donnelly buvo įtaigauti, kad sudarytų neformalų kongreso narių komitetą Baltijos valstybių ir Ukrainos reikalam talkinti. (Ad Hoc Committee on Baltic States and Ukraine). Į komitetą jau yra įsijungę per 40 kongresmanų. Buvo sudaryta Koalicija kaliniam Petkui ir Gajauskui vaduoti. Buvo daryti žygiai JAV kongrese ir Valstybės departamente Skuodžio reikalais. Apskritai sovietų kalinamų lietuvių reikalais ir dėl žmogaus teisių pažeidimų okupuotoje Lietuvoje palaikyti ryšiai su Tarptautine Amnestijos organizacija, su Tarptautine Žmogaus teisių lyga ir atitinkamomis lenkų, ukrainiečių, žydų organizacijomis, taip pat su Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisija. JAV sudarius specialią įstaigą neva čia besislapstan-tiem nacių nusikaltimų bendrininkam persekioti, tam pasinaudojant ir sovietų patarnavimais, buvo žodžiu ir raštu intervenuota toj įstaigoj ir Valstybės departamente, kad nenukentėtų nieku dėti lietuviai. JAV LB, Kanados LB ir PLB valdybos drauge su JAV, Kanados ir Pasaulio Lietuvių Jaunimo sąjungų valdybomis suorganizavo (VI. 12-13) naudingą informacinę politinę konferenciją, kurioje buvo aiškintasi, kaip praktiškai kelti Baltijos žmonių teises JT Žmogaus teisių komisijoje; kaip panaudoti tarptautines nevalei: ganizacijas, turinčias JT patariamą balsą; kokie lietuvių santykiai su žydais po antrojo pasauli-nio karo; kaip išeivija galėtų efektyviai įmlrli sovietų kalinamiesiem; kokios Kremliaus rusiritmic pastangos okupuotoje Lietuvoje.

Kanados LB drauge su atitinkamomis estų ir latvių organizacijomis parlamento rūmuose Otavoje (1981.III.4) suorganizavo jau devintą iš eiles baltiečių vakarą. Išvakarėse buvo pagerbti Baltijos valstybių garbės konsulai. Kanados senatas ir parlamentas priėmė jiem sveikinimo rezoliucijas. Patį baltiečių vakarą globojo senatorių ir parlamentarų komitetas (22 nariai). Vakare buvo per 200 dalyvių. Jų tarpe per 20 senatorių, per 40 parlamento narių, Vatikano pronuncijus su patarėju, Australijos atstovas, JAV ambasadoriaus pareigas einąs su ambasados sekretorium, V. Vokietijos ambasadorius, keletas Kanados ministrų, taip pat užsienių reikalų viceministro padėjėjas ir  Rytų  Europos   skyriaus  vedėjas.

Ir kituose kraštuose LB veikėjai rūpinosi talkinti tautos laisvės kovai ir Lietuvos valstybingumo tęstinumui. Tiesa, nevisur tos pastangos buvo vaisingos. Naujosios Zelandijos LB žygiai, kad vyriausybė pasektų Australijos pavyzdžiu ir atšauktų savo ankstesnį nutarimą pripažinti Baltijos valstybių sovietinę aneksiją, lig šiol nebuvo sėkmingi. Ūkiniai N. Zelandijos interesai verčia vyriausybę  nuolankauti  Sovietų  Sąjungai.


Vadovauti — reiškia turėti galios paveikti kitus, kad paklustų. Ta galia yra arba formalinė, teisinė, paremta prievartos grėsme, arba moralinė, paremta savanorišku nusilenkimu vadovybės orumui. Lietuvos Vlikui kaip politinei vadovybei orumą teikė pats faktas, kad jis, Vlikas, apėmė beveik visas krašto politinei vaivorykštei atstovaujančias tautines grupes plus beveik visas tuo metu krašto rezistencijoje besireiškiančias organizacijas. Vokietijoje atsikūręs Vlikas to savo orumo pagrindo jau buvo netekęs. Tremtinių visuomenėje šalia Vliko atsirado jėgos, kurių vienos siekė Vliko pakaitalo, kitos — tik jo papildymo. Faktiškai Vokietijos Vliko orumas laikėsi tik savo vadovaujančių žmonių — Brazaičio, Kaminsko, Krupavičiaus, Sidzikausko — visuomeniniu ir politiniu autoritetu. Dabartinis JAV Vlikas tokio, savo vadovybės žmonių autoritetu paremto, orumo neturi. JAV Vliko orumui yra belikęs vienintelis pagrindas — jo veiklos įspūdingumas.

Pasak Vliko valdybos pirmininko pranešimo Vliko seimui, 1981 m. "dramatiškų veiklos pasireiškimų nebuvo". Tebuvo rutininė veikla: buvo leidžiami Eltos biuleteniai, kurių, išskyrus biuletenį italų kalba, faktinio poveikio niekas nežiūri ir nežino. (Italų kalba biuletenio redaktorius kruopščiai telkia duomenis apie biuletenio panaudojimą). Rutiniškai Vlikas rėmė ir kai kurias lietuvių kalba radijo transliacijas į okupuotą Lietuvą, nors kai kurios jų pačioje Lietuvoje beveik nežinomos. Tad faktiškai JAV Vliko orumo pagrindas 1981 m. buvo labai plono ledo. Ar ateity tas ledas gali sutvirtėti? Neatrodo. Užtenka jaunosios generacijos 1981 m. politinę veiklą LB rėmuose palyginti su Vliko veikla, kad pamatytume, kam priklauso ateitis. Tuo atžvilgiu dėmesio vertas ir 1981 m. Vliko seimas. Jo darbotvarkėje buvo vienas svarbus klausimas: Vliko veiklos gairės besikeičiančioje tarptautinės politikos konjunktūroje. Referentas prof. D. Krivickas, apžvelgęs tarptautinę konjunktūrą ir Sovietų Sąjungos vidaus reikalų padėtį, dėl Vliko veiklos gairių pastebėjo, kad Baltijos valstybėm reikia siekti naujų "Vilsono" punktų; kad daugiau dėmesio reikia skirti privačiai tarptautinei iniciatyvai; kad reiktų išleisti rinkinį aukštųjų institucijų ir aukštųjų pareigūnų atsiliepimų į mūsų įteiktus memorandumus, mūsų darytas intervencijas ir kitus žygius okupuotos Lietuvos ar jos žmonių reikalais; kad reikia okupuotą Lietuvą supažindinti su Vakarų demokratinės santvarkos praktika: su teise į darbą, į socialinį aprūpinimą, į nuosavybę ir t.t, taip pat supažindinti su Europos ūkio bendruomene, Europos parlamentu ir teismu; kad okupuotos Lietuvos jaunimas labai reikalingas nepriklausomybės laikotarpio objektyvaus pavaizdavimo, nes okupantas tą laikotarpį labai murzina ir jo istoriją labai klastoja. Šiose referento gairėse kai kas gali kai ko pasigesti, bet į jas visai dėmesio nekreipti, kaip pasielgė Vliko seimas, kuriam Tėviškės Žiburiai (1981.XII.17) net laisvės seimo titulą suteikė, buvo nepateisinama. Tačiau faktas, kad seimo nutarimuose (jų iš viso bene 16) apie seimui pateiktas Vliko veiklos gaires nėra nė užuominos. Visai kaip anoj pasakoj apie žmogų, kuris visą žvėryną apžiūrėjo, bet dramblio nepastebėjo. O juk prof. D. Krivicko pateiktos gairės buvo Vliko seimo "dramblys". (Apie Vliko seimo nutarimų turinį, logiką ir  stilių  būtų  atskiro  rašinio  uždavinys).


Iš Alto 1981 m. politinės veiklos minėtinos pastangos Teisingumo departamente dėl neatsargaus kėlimo bylų JAV piliečiam, jų tarpe ir kai kuriem lietuviam, tariamai bendrininkavusiem nacių karo nusikaltimuose, ir dėl tose bylose nekritiško sovietinių įrodymų naudojimo. Minėtini taip pat Alto žygiai Valstybės departamente sovietų įkalinto Skuodžio vadavimo reikalais ir pasirūpinimas, kad JAV kongrese būtų paminėta Lietuvos nepriklausomybės atstatymo paskelbimo šventė. Informacijų srityje Altas 1981 m. išleido JAV kongrese Vasario 16-osios proga pasakytų kalbų rinkinį, taip pat 27 savo biuletenius. Nuo 1980.X.1 iki 1981.IX.30 Altas turėjo 80,659 dol.

pajamų ir 77,505 dol. išlaidų. Stambiausios išlaidos: namų remontui — 13,329 dol., tarnautojų atlyginimui — 12,856, dol., Jungtiniam Baltiečių komitetui — 4550 dol., Vlikui — 4000 dol. 1981.X.1 Alto ižde buvo 54,468 dol. Įsteigtas Alto geležinis fondas. Metiniam Alto suvažiavimui pranešimus  padarė   14 Alto  skyrių.


Lietuvos Laisvės komitetas ir 1981 m. tebe-atstovavo Lietuvai Pavergtųjų Europos Tautų seime (ACEN). Laisvės komiteto atstovas dr. B. Nemickas buvo to seimo generalinio komiteto vicepirmininkas. 1981.VI.24-25 generalinio komiteto delegacija ryšium su Lenkijos įvykiais lankėsi Valstybės departamente ir pas atskirus senatorius bei kongresmanus. Laisvės komitetas yra Lietuvos piliečių organizacija ir nori sutelkti laisvajame pasaulyje tebesančius Lietuvos piliečius, pirmiausia atsiradusius iš okupuotos Lietuvos rezistentus, kad jiem susidarytų tam tikra organizacinė atrama savai akcijai tęsti prieš Lietuvos okupantą ir jo slaptuosius sąmokslus su nacine Vokietija.

Lietuvių Religinės šalpos uždaviniai yra religiniai ir tiesioginiu būdu su politika nieko bendra neturi. Tačiau jos uždavinių vykdymas neišvengiamai susiduria su okupuotos Lietuvos tikinčiųjų diskriminavimais, jaunimo religinių įsitikinimų prievartavimais, religinių bendruomenių varžymais, dvasininkų maltretavimais, bažnyčių uždarymais. Žodžiu, su žmogaus pagrindinių teisių grubiais pažeidimais. Dėl tų pažeidimų apeliuodama į viešąją opiniją, kovai su tais pažeidimais angažuodama laisvojo pasaulio įvairių tikėjimų ir apskritai demokratinių nusiteikimų žmones, Religinė šalpa sykiu supažindina atitinkamus svetimųjų sluoksnius su Lietuvos sovietine okupacija ir tautos kova dėl savo teisių. 1981 m. Religinės šalpos ryšiai buvo sėkmingai praplėsti su Britanijos Keston Kolegijos Studijų institutu apie religinę padėtį komunizmo sąlygomis ir su prancūzų Aide a TEglise en Detresse organizacija. Pastarosios lėšomis Religinė šalpa išvertė ir išleido anglų kalba jos leidinį Catholics in Soviet-Occupied Lithuania. Be to, Religinė šalpa anglų kalba išleido Grincevičiūtės Sibiro tremties atsiminimus — Frozen Inferno. Religinės šalpos darbu ir Lietuvių Kunigų vienybės lėšomis anglų kalba išėjo LKB Kronikos 45-47 numeriai. Prie Religinės šalpos veikiąs Informacijų centras išleido per 30 biuletenių kitataučių spaudai ir po keliolika tūkstančių egzempliorių kalinių Skuodžio ir Statkevičiaus (pastarasis kalinamas psichiatriniame kalėjime) biografinių aprašų anglų kalba, taip pat instrukciją anglų kalba, kaip rašytini laiškai sovietiniam sąžinės kaliniam.


1981 m. lietuviškoje politikoje pasireiškė naujas bandymas — Lietuvos laisvės kovai taikiniu-kauti pasisamdymas amerikiečių "lobbyis: sario 16-osios minėjime Toronte kun. Jurgis Šarauskas, įsitikinęs, kad dabartinė mūsų išeivijos talka Lietuvos laisvės kovai yra nepatenkinama ir kad jos įtaka "minimali arba neegzistuojanti", siūlė vietoje veiksnių sudaryti vieną politine komisiją,  kuri  nustatytų  išeivijos  talkos   Lietuvai planą,  o jam  vykdyti  pasisamdytų specialistus "lobbyists". Tarsi aidas tų kun. Šarausko teiginių Californijos lietuvių iniciatyva ir lar estų pritarimu ten susidarė Baltic American Free-dom League. Ji tuoj pasisamdė Hannaford Tob-byists" firmą.  Gal tam paskata buvo ir prezidento Reagano tuo metu saugumo reikalam patarėjo  Alleno  bendradarbiavimas  su  Hannafond firma ir jo asmeninė draugystė su Peter Hannaford. Veiksniuose ir visuomenėje tai sukėlė skirtingas reakcijas. Žinoma, kai kurių veiksnių pasisakymas, kad išvis Lietuvos bylai samdytis svetimų specialistų talkos nedera, yra nesusipratimas. Prireikus tokios talkos, samdosi ir valstybių vyriausybės. Todėl dėl Hannaford firmos samdymo tegali būti tikslingumo klausimas. O sirgdami samdymo tikslingumą, turėtume išsiaiškinti, kodėl tokio samdymo nesiėmė Altas ar JAV LB Visuomeninių Reaikalų Taryba? Ar tokius samdinius turi JAV lenkai? ukrainiečiai? žydai? Ar tokio samdymo privati iniciatyva, kad ir netyčia, negresia tapti nauju veil iniciatyva, mobilizuodama gana stambias savo samdiniam atlyginti išeivijos lėšas, nesumažins visuomeninės paramos JAV LB Visuomeninių Reikalų Tarybos vykdomiem uždaviniam? Ar yra nustatyti tokiem samdiniam vykdyti konkretūs uždaviniai ir kas juos nustatė? Kalbos apie "strateginės linijos" pakeitimą, apie JAV politikos Baltijos valstybių atžvilgiu suaktyvinimą tėra bendrybės be konkretaus turinio.
 
Konkretus JAV politikos suaktyvinimas, anot prof. Domo Krivicko, reikalautų naujų "Vilsono" punktų. Ar dabartinė tarptautinė konjunktūra tokiam JAV politikos posūkiui pribrendusi? Politikoje kartais galioja ir tokia taisyklė:
— We could accomplish more if we tried to do less.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai