 V. Petravičius — Našlaitė (lino raižinys)
EMIGRANTAS
Emigrantas didmiesčiu eina,
Kurį tėvo - pastogėj sapnavo.
Emigrantas dainuoja dainą,
Kurią motina jam dainavo.
Emigrantas armoniką girdi
Ir svirti, girgždančią svirti.
Žydi pievoj ramunė ir spaudžia jam širdį
Ir neleidžia ramiai numirti.
Emigrantui kepurė netinka prie veido.
Jisai nepažįsta nei erdvės, nei laiko.
Į platų pasauli jį Dievas išleido
Ir neleidžia keliauti ir laiko
Prie tų durų, kurių jau nė slenksčio nėr likę
(Liko tik uosiai, audroj nepalūžę).
Ten pempės vis klykia ir klykia.
Ten nirios ūžia ir ūžia.
VAIDUOKLIS
Aš atsivežiau kaimo vaiduoklį
Į dangoraižių miestą.
Kaip elgeta jaujoj lindėjęs,
Tesijaučia dabar kaip karalius.
Vaiduoklis prie stalo sėdi.
Vaiduoklis valgo ir geria.
Vaiduoklis juokias ir šoka.
Ir verkia. Jam gaila jaujos.
Vaiduokliui nėra kur vaidentis.
Jis kelio į žmogų neranda.
Erdviažmogis naktį ateina
Pas miegantį vaiką.
Erdviažmogis — kūnas be dvasios,
O vaiduoklis — dvasia poeto.
Erdviažmogis gatvėje gimęs,
O vaiduoklis — erdvių platybėj.
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
