Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
SKALBĖJOS

Kadais prie jauno
Ir amžino šaltinio
Vasaros vakarą
Velėdavo laumės.
Susėsdavom priešpiliuos
Pasiklausyti,
Kaip gražiausios dainos,
Ritmingo vandens teliūškavimo.

Paskui jau seserys
Ištiesė upėje
Daugianytį rietimą.
Sustodavo mėnuo ir žvaigždės
Šiaurės padangėje
Ir prieš drobių baltumą
Nublanko.

Dabar ten tik motina
Skalbia, skalbia ir skalbia
Kultuve klevo
Sūrų nuo ašarų vandenį,
Nužudytų sūnų
Kruvinus marškinius.

Ir nei laumės,
Nei drobių audėjos
Neateina talkon.

ŠVENTOJI KELIONĖ

Atsisėdu Šiluvos pakelėje
Į dulkėtą, sausą žolę.
Kyla juodas debesėlis...

Ir laimingas klausaus
Dievo balso šiluos,
Ir sausoji žolė
Klausydamos drėksta.
Saulelė raudona —
Vakaras netoli...

Tada atsikeliu
Ir einu į miestelį.
Galvoju tik apie duoną
Ir šaltą šulinio vandenį.

VASAROS NAKTYS

Koks dieviškai paprastas
Visas gyvenimas,
Kaip ši daina
Vasaros naktį
Praskambanti vieškeliu —

Augštas dangus
Šviesios žvaigždės
Didelės ir mažos
Švieskit kelią
Man berneliui
Joti pas mergelę...

Tai žmogiškai trumpas
Mūs liūdesys ir džiaugsmas
Drauge su raiteliu
Jau tolsta tolumon...

POEZIJAI

Tu būki žodžių
Žodžio sakytoja
Iš kopom užnešto kaimo.
Kalbėk ir taryki
Seno giesmyno lapais,
Kad smiltynai suprastų.

Tu būk sutartinių
Sutartinės rinkėja
Šaltame linarūty.
Tatatuok ir laluoki
Burto melogiją,
Kad klausydami šiltume
Kraujo bičiulyste.

Tu būki raudų
Raudos raudotoja
Sukilėlių girioj.
Giedok ir garbstyki pro ašaras,
Ka mirusieji tikėtų
Nemarumu.

Tu būki ir mano,
Tu būk mano džiaugsmas,
Kokiu gal džiaugiasi
Tiktai dievai.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai