Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS SEIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Kaip kiekvienas kitas gyvas organizacinis vienetas, savo istoriją turi taip pat ir lietuvių bendruomenė. Jos pradžios reikia j ieškoti tautinio mūsų gyvenimo užuomazgose. Skirtingomis lytimis ji reiškėsi atskiruose kraštuose. Savo raidoje ji pergyveno įvairius tarpsnius. Paskutinis tarpsnis, žymįs pastangas duoti visų kraštų lietuvių bendruomenėms tą patį turinį ir susieti jas organizaciniu ryšiu, yra prasidėjęs po II pasaulinio karo, kada visu ryškumu buvo pamatytas lietuvių tautą ištikęs pavojus: Lietuvoje į jos fizinę ir dvasinę gyvybę pasikėsino okupantas, o svetur atsidūrusią tautos dalį naikina nutautinamoji aplinka. Dabar buvo mestas šūkis: lietuvių tautos naikinimui sustabdyti reikia organizuoti galingą ir vieningą jėgą. Tai turi būti visų pasaulio lietuvių uždavinys.

Buvo paskelbta Lietuvių Charta. Jos dėsniai turėjo tapti įpareigojimu kiekvieno lietuvio sąžinei: lietuvis lieka lietuviu visur ir visada, savo tėvų išlaikytą lietuvių tautos gyvybę lietuvis perduoda ateities kartoms, lietuvių kalba lietuviui yra tautinė garbė, lietuvis kuria lietuvišką šeimą, lietuvis sudaro sąlygas tautinei kultūrai, lietuvis darbu, mokslu, turtu ir pasiaukojimu kovoja dėl nepriklausomos Lietuvos, lietuvis remia lietuvišką mokyklą, lietuvis palaiko religines, kultūrines, jaunimo,  savišalpos,   profesines  ir  kitas  lietuvių draugijas, lietuvis remia spausdintą lietuvišką žodį, lietuvis brangina savo tautos praeitį ir tautinius papročius, lietuvis ugdo tautinį solidarumą ir kt. Lietuvių Charta iškėlė ir išryškino tuos didžiuosius idealus, kurie visiems lietuviams yra bendri ir kuriais jie turi savo gyvenime bei veikloje atsiremti.

Lietuvių Chartos dėsniams vykdyti reikėjo vieningos valios ir jėgos. Todėl buvo žengtas dar vienas žingsnis — žingsnis į organizuotąją Pasaulio Lietuvių Bendruomenę. Ano meto Vlikas, priėmęs ir paskelbęs Lietuvių Chartą, kartu priėmė ir paskelbė ir laikinuosius PLB santvarkos nuostatus. Šie nuostatai turėjo būti pamatas kiekvieno krašto lietuviams pasistatyti savosios bendruomenės rūmus ir susidaryti savosios bendruomenės organus. Bendruomenės rūmai statomi ilgiems laikams. Juk išeivių turėsime ir tada, kai Lietuva vėl bus laisva ir nepriklausoma. "Tad ir nepriklausomybę atgavus PLB pasiliks. Ji ir kuriama išeiviams lietuviams, išmėtytiems po platųjį pasaulį, ne lietuviams Lietuvoj gyvenantiems. Dėl to ir pavadinta Pasaulio Lietuvių Bendruomene" (PLB keliu 19).

Kelias į PLB Seimą
Laikinuosiuose PLB santvarkos nuostatuose vyriausiuoju PLB šeimininku buvo numatytas PLB Seimas. Jis susirinkęs turėjo perimti į savo rankas PLB bendruosius reikalus. Pastangų PLB Seimą sušaukti buvo ėmusis Vliko Vykdomoji Taryba. Bet jos konkrečių vaisių nedavė. Daugiausia dėl to, kad šios pastangos ėjo iš "pašalio". Reikėjo pačios LB iniciatyvos. Ji atsirado 1955 m. JAV LB I Tarybai sudarius JAV LB Centro Valdybą. Jau pirmajame 1955 rugsėjo 3 savo posėdyje JAV LB Centro Valdyba PLB Seimo reikalu nutarė: 1) tautiniams siekimams bei uždaviniams vykdyti seimo šaukimo reikalas yra pribrendęs ir neatidėliotinas, 2) seimą šaukti Jungtinėse Amerikos Valstybėse, kur gyvena daugiausia lietuvių, 3) todėl natūralu, kad seimo parengimo ir sušaukimo darbą pasiimtų JAV Lietuvių Bendruomenė, kuri šiam tikslui sudarytų specialų komitetą, 4) Vliko Vykdomoji Taryba yra prašoma šiuo reikalu talkinti: išsiųsti visoms bendruomenėms specialią anketą dėl šio JAV LB valdybos siūlymo, kartu atsiklausiant ir dėl pačios seimo programos, laiko bei atstovavimo būdo.

Į ši JAV LB Centro Valdybos nutarimą 1955 rugsėjo 26 raštu atsiliepė Vliko Vykdomosios Tarybos pirmininkas ir Lietuvybės Išlaikymo Tarnybos valdytojas K. Zaikauskas: sutinka, kad seimą reikėtų šaukti JAV, būtų taip pat natūralu, kad JAV LB Valdyba, būdama šeimininkė, imtųsi iniciatyvos kartu su LIT; turint galvoje šio pirmutinio PLB seimo reikšmę tolimesniam PLB vystymuisi, reikia jam atitinkamai pasiruošti. Taip pat jis pareiškė nuomonę, kad Vliko nutarimas sudaryti seimo organizacinį komitetą iš grupių atstovų yra negyvenimiškas ir netikslingas ir dėl to jį reikėsią pakeisti. Iš tikrųjų naujas Vliko nutarimas priartėjo prie JAV LB Centro Valdybos nusistatymo — Vliko sesija, įvykusi 1955 lapkr. 25 New Yorke, nutarė: "Pasaulio Lietuvių Seimo šaukimas yra pačių Lietuvių Bendruomenių reikalas. Pasaulio Lietuvių Seimui šaukti Vyriausiąjį Loką sudaryti pavedama JAV ir Kanados Lietuvių Bendruomenių Kraštų Valdyboms".

1956 vasario 18 praplėstos sudėties Kanados LB Krašto Valdybos posėdyje (JAV LB Centro Valdybai jame atstovavo pirm. St. Barzdukas) buvo nutarta: "Išdiskutavus šitą klausimą, prieita prie tokių nutarimų: 1) JAV LB Centro Valdyba darbo pradžiai, susitarus su KLB Krašto Valdyba, sudaro Vyr. Loką iš 7 asmenų vienoje vietoje (New Yorke); 2) Vyr. Lokas dirba sutartinai su abiejų kraštų valdybomis; 3) Vyr. Loko prezidiumas sudaromas nedelsiant".

JAV LB Centro Valdyba 1956 kovo 2 posėdyje patvirtino susitarimą su Kanados LB Krašto Valdyba ir ėmėsi sudaryti organizacinį komitetą   New   Yorke.   JAV LB New Yorko Apyg. Valdyba, atsiliepdama į JAV LB Centro Valdybos kovo 9 raštą, 1956 kovo 29 raštu pasiūlė org. komitetą tokios sudėties: J. Balkūnas, Br. Nemickas, J. Šlepetys, A.S. Trečiokas, V. Vaitiekūnas, J. Pakalka ir J. Makauskis. Abiejų kraštų valdybos jį patvirtino. Ėmusis darbo, organizacinis komitetas buvo plečiamas ir papildomas naujais nariais atskiriems uždaviniams. Tuo būdu galutinė jo sudėtis susidarė tokia: J. Balkūnas, L. Bieliukienė, C. S. Cheleden, V. Dabušis, V. Dilis, S. Dzikas, V.K. Jonynas, P. Jurkus, J. Makauskis, K. Motuzas, B. Nemickas, A. Ošlapas, J. Pakalka, J. Stukas, J. Šlepetys, A.S. Trečiokas, V. Vaitiekūnas, A. Vakselis, V. Vizgirda. Org. komiteto prezidiumą sudarė: pirm. prel. J. Balkūnas, vicepirmininkai J. Šlepetys ir A. Ošlapas, ižd. A. S. Trečiokas, sekr. V. Vaitiekūnas (PLB Seimo vadovas 55).

Ėmusis PLB Seimo parengiamųjų darbų, tuoj pat kilo klausimas: ar LB titulu rengiamas seimas turės taip pat ir visuotinumo charakterį? Jei PLB Seimas teapims tik dalį lietuvių, tad ar nebūtų tikslu greta šaukti ir Pasaulio Lietuvių  Kongresą?

Tokių abejonių kilo taip pat ir pačiame org. komitete. Jis atitinkamu raštu kreipėsi į JAV LB Centro Valdybą. Valdyba principinį nusistatymą išreiškė 1956 lapkr. 13 posėdžio nutarimu:

1)    Lietuvių Chartos 1 paragrafu, pasaulyje pasklidę lietuviai sudaro vieningą Pasaulio Lietuvių Bendruomenę. JAV LB įstatų 3 paragrafu, JAV gyveną lietuviai yra LB nariai. Panašius paragrafus savo įstatuose turi įsirašiusios taip pat ir visų kitų kraštų lietuvių bendruomenės. Taigi Lietuvių Bendruomenė yra visų lietuvių organizacija. Jai nebegali priklausyti tik tie lietuviai, kurie nėra lojalūs savo gyvenamiesiems kraštams arba kenkia lietuvių tautai (plg. JAV LB įstatų 4 par.).

2)    Organizuoti šalia PLB Seimo dar ir Pasaulio Lietuvių Kongresą iš tikrųjų reikštų eiti prieš pačią Lietuvių Bendruomenės esmę: šiuo žygiu būtų rodoma, kad esama lietuvių, priklausančių LB, ir esama lietuvių, pasiliekančių šalia jos ir nebesutelpančių PLB Seime. Tai būtų sąmoningas Lietuvių Bendruomenės vieningumo skaldymas.

3)    JAV ir Kanados lietuvių bendruomenių centrinių valdybų priimtieji nuostatai PLB Seimo org. komiteto veiklai tvarkyti gražiai derina tuos tikslus, kurie keliami p. J. Pakalkos siūlyme ir org. komiteto pirmininko spalio 28 d. rašte: Pasaulio Lietuvių Bendruomenės organizacinius bei formalinius reikalus svarstys ir spręs atstovai, gavę mandatus, o visų parengimų, kokie tik bus, dalyvius sudarys visi lietuviai, kaip LB nariai.

Prel. Jonas Balkūnas, PLB Seimo Organizacinio Komiteto pirmininkas, atidaro Seimą.

4) Baimė, kad Lietuvių Bendruomenės vardas nebetrauks lietuvių, o šiam reikalui reikia kokios kitokios firmos (pvz. Pasaulio Lietuvių Kongreso), yra be pagrindo. Šią baimę galutinai turėjo jau išsklaidyti Kultūros Kongresas, susiartinimo šventė Windsore ir kiti LB užsimojimai. Šiuo keliu belieka ryžtingai eiti ir toliau, arba, bijodami Bendruomenės vardo, nebesukursime nė pačios Bendruomenės — tokios, apie kokią kalba Lietuvių Charta ir kokios siekia jos pačios įstatai (plačiau žr. JAV LB C V 1956 lapkr. 25 biul. Nr. 4).

Tokiam JAV LB Centro Valdybos nusistatymui taip pat pritarė ir Kanados LB Krašto Valdyba.

PLB Seimo org. komiteto priimta laikinoji PLB Seimo konstitucija nustatė, kad PLB
Seimą sudarys 112 atskirų kraštų LB rinktų atstovų, kad PLB Seimo atstovu galės būti kiekvienas pilnateisis lietuvis (tokiu lietuviu laikomas Lietuvos okupacijai nepritariąs, okupanto naudai nedirbąs ir t.t.), susimokėjęs tautinio solidarumo įnašus, ne jaunesnis kaip 21 metų amžiaus, kad PLB Seimo atstovas, dėl ligos ar kitos nenugalimos kliūties negalėdamas Seime dalyvauti, savo mandatą galės perduoti savo pasirinktam antrininkui.

PLB Seimas susirenka
Org. komitetas PLB Seimui parinko 1958 rugpjūčio 28-31 dienas. Pasaulio sostinės New Yorko lietuviai pasirengė ir laukė tiek pačių PLB Seimo atstovų, tiek gausių jo svečių. Plačiai paskleistu kviesliu ir specialiai pagamintu kvietimu, per lietuvių spaudą, per lietuvių radijo valandėles, plakatais ir kitais būdais PLB Seimo org. komitetas kreipėsi į visus lietuvius, kviesdamas dalyvauti PLB Seime, iškilmingose pamaldose už Lietuvą, lietuvių dailės meno parodoje, lietuvių kamerinės muzikos koncerte, lietuvių spaudos parodoje, lietuvių sporto šventėje, PLB Seimo koncerte, PLB Seimo pabaigtuvių iškilmingame bankete.

PLB Seimo eiga pačiais bendraisiais bruožais buvo tokia.

Seimas prasidėjo New Yorko Statlerio viešbuty rugpjūčio 28 susirinkus 58 atstovams ir nemažam skaičiui svečių. Atidarė org. komiteto pirm. prel J. Balkūnas. Maldą sukalbėjo prel. Pr. Juras. Lietuvos himną sugiedojo visa salė. Pagal laikinąją konstituciją, kol bus išrinktas seimo prezidiumas, pirmininkauti buvo pakviestas vyriausiojo amžiaus atstovas J. J. Bačiūnas. Sekretoriauti jis pakvietė jauniausiai į atstovą V. Kleizą. Toliau nuolatiniu seimo pirmininku buvo pasiūlytas ir išrinktas V. Sidzikauskas, jo pavaduotojais JAV ir Kanados LB valdybų pirmininkai St. Barzdukas ir Vyt. Meilus. Taip pat į seimo prezidiumą buvo pakviesti po vieną atstovą nuo kiekvieno seime dalyvaujančio krašto: kun. P. Ragažinskas (Brazilija), kun. A. Kazlauskas (Anglija), kun. V. Balčiūnas (Italija), V. Butkys (Kolumbija), Graužinienė (Urugvajus), J. Bieliūnas (Venecuela). Į seimo sekretoriatą buvo išrinkti V. Vardys, V. Kleiza ir V. Kavolis. Technikinį sekretoriatą sudarė A. Maceika, I. Vakselytė ir E. Žilionytė. Į komisijas buvo išrinkti: mandatų — Jasaitis, Staškevičius, Vaidotas, redakcinę — Balčiūnas, Devenienė, Graužinienė, Maldeikis, Vainauskas, konstitucijos — Audėnas, Grigaitis, Pakštas,  Stiklorius, Šlepetys.

Sveikinimai
Sveikinimų PLB Seimas susilaukė daug, reikšmingų  ir  gražių.

Žodžiu paties seimo metu pasveikino Lietuvos atstovas Washingtone J. Kajeckas, visų Lietuvos vyskupų vardu vysk. V. Brizgys, Lietuvos generalinis konsulas New Yorke J. Budrys, Vliko pirm. A. Trimakas; Alto pirm. L. Šimutis, Amerikos Lietuvių Studentų Sąjungos vardu žurnalo Lituanus vajaus komiteto pirm. V. Kamantas, laisvosios Ukrainos prezidento p.  einąs Vytvyckis.
Raštu sveikinimų buvo atsiųsta apie 150. Tarp jų: Baltųjų Rūmų, New Yorko gubern. A. Harrimano, New Jersey — R. B. Meynerio, Michigano — G. Mennen Williams, New Yorko mero R. F. Wagnerio, Vasario 16 akto signatarų M. Biržiškos ir K. Šaulio, Estijos atstovo Washingtone    J. Kaivo,    JAV 2 kongresmanų ir 5 senatorių, Lietuvos diplomatijos šefo St. Lozoraičio, Lietuvos pasiuntinių ir konsulų B. Balučio, St. Bačkio, P. Daužvardžio, V. Gylio, K. Graužinio, A. Šalnos, Pavergtųjų Jungtinių Tautų, Kunigų Vienybės, Lenkų Kanados Tarybos, frontininkų, krikščionių demokratų, tautininkų, valstiečių liaudininkų centrų, lietuviškųjų vienuolijų, įvairių lietuvių organizacijų bei draugijų, Lietuvos kankinių ir kt. Jaudinąs sveikinimas iš Vokietijos Varelio senelių prieglaudos — liaudies meno drožinys Laisvės statula Kaune su įrašu "Pasaulio Lietuvių Seimui'. "Sveikinimai rodė didelį pritarimą bendruomenės   idėjai"   (Darbininkas).

J. Bačiūnas: ties LB finansų klausimu
LB finansų kalusimas buvo iškeltas J.J. Bačiūno pranešimu, skaitytu PLB Seimo pirmajame posėdyje. Pranešėjas, pastebėjęs, kad nuo II pasaulinio karo pabaigos per 13 metų lietuviai visame pasaulyje jau yra sudėję "mažiausia pusę milijono dolerių" (tiek yra ir išleista) vadinamiems politikos reikalams, reiškė nuomonę, kad mažiausia pusė tų išlaidų nebuvo būtinos ir nedavė atitinkamos naudos. "Jei jos būtų buvusios planingai sunaudotos, pavyzdžiui, lietuviškų mokyklų vadovėliams parengti ir išleisti, vienam kitam geros kokybės garsiniam propagandiniam filmui Lietuvos reikalais paruošti, kelioms tikrai rimtoms ir vakarietiško standarto reikalavimus atitinkančioms knygoms didžiosiomis kalbomis paruošti ir išleisti apie Lietuvos istoriją, nepriklausomą Lietuvą, jos kultūrą, politinius reikalus ir išsilaisvinimo kovą — nauda būtų buvusi didesnė, pastovesnė, nedingstanti su ta diena, nuolat reikalinga ir būtina. Pusė milijono ar nors ir ketvirtis milijono dolerių tiems reikalams čia būtų  galėję  daug padėti".

Aukoms rinkti naudojamos tautinės šventės ir visokie įtikinėjimai. Paprastai neapeliuojama į partinius, bet į bendrus patriotinius jausmus. Tad bendriems tikslams sudedamos aukos turėtų būti atitinkamai ir paskirstomos: viena dalis lietuvybei išlaikyti, jos kultūros ginklams kalti, kita dalis Lietuvos laisvės bylai ginti politinėmis priemonėmis. Reikėtų tartis ir susitarti, kad 40 proc. Alto, Tautos Fondo ir Lietuvos Nepriklausomybės Fondo surenkamų aukų būtų skiriama Bendruomenės darbams, o kiti 60 proc. eitų lietuviškai politinei akcijai.

PLB Seimo atstovo Bačiūno iškeltasis finansų paskirstymo projektas įstrigo. Visų pirma jis buvo perduotas redakcinei komisijai, kuri rado, kad projekto svarstymas nepriklauso PLB Seimui. O kai seimas pabaigoj vis dėlto ėmėsi finansų klausimą svarstyti, tai prie kurios vieningos išvados negalėjo prieiti, juo labiau, kad didelei PLB Seimo asistovų daliai LB finansai maža apskritai terūpėjo. Klausimas buvo perduotas PLB Valdybai.

St. Barzdukas: Priemonės ir galimybės  išeivijos lietuvybei išlaikyti
Šis pranešimas PLB Seimui buvo pateiktas rugp. 29 priešpietiniame posėdyje. Apžvelgęs gyvenimo tikrovę, išryškinęs LB kultūrinį cnarakterį, iškėlęs tikėjimą savo tautos nemirtingumu, pranešėjas lietuvybės išlaikymą atrėmė į Lietuvių Chartos dėsnių nuoširdų, vyžtingą ir sistemingą vykdymą. Sutinkame, kad lietuvybė tegali būti išlaikoma kultūrinėmis priemonėmis, nes kultūra yra tautos siela. Ji gi perduodama lietuviška malda ir giesme bažnyčioje, lituanistiniu mokslu šeimoje ir mokykloje, literatūra, muzika, daile gyvenime. Be kultūrininkų, religininkų, auklėtojų pastangų lietuvybės nebus.

Toliau pranešėjas plėtojo ypačiai dvi mintis. Viena kėlė tinkamo kultūrinio susiorganizavimo reikalą. Todėl aktualiuoju šio meto uždaviniu reikia laikyti pajėgios ir veiklios Lietuvių Bendruomenės ugdymą, nes ji sudaro realią bazę ne tik kultūrinei, bet ir politinei mūsų veiklai. Tai turi rūpėti ne tik kultūrininkams, bet ir patiems politikams.

Antras didžiai svarbus ir aktualus reikalas — tai idealistinės dvasios palaikymas, srovinių ir kitokių užtvarų griovimas, lietuviškosios opinijos sudarymas, visuomeninės inercijos ir organizacinio nerangumo nugalėjimas.

Po pranešimo vyko dikusijos, kuriose dalyvavo Kralikauskas, Yla, Leimonas, Skardžius Blinstrubas, Vardys, Jasaitis, Čižiūnas, Krupavičius, Kutkus, Ragažinskas, Kavolis, Jankus, Šapoka, Chase, Bradūnas, Krušinskas, Kardelis. Deja, "Diskusijos vyko gaištingai. Kalbėtojų 'pamokslai' dažniausiai buvo ilgi ir tolimi nuo temos. Todėl pirmuoju klausimu ilgos diskusijos prie S. Barzduko referate išdėstytų gausių ir pagrįstų tezių beveik nieko konkretaus ir nebepridėjo" (Dirva). "Prelegentas problemą apžvelgė gana plačiai, gal tik kiek perdaug viską atremdamas į PLB organizaciją. Dėl to ir plačiose diskusijose labai daug buvo kalbama organizaciniais klausimais, pačią problemą ir lietuvybės išlaikymo priemones kartais visiškai aplenkiant. Prezidiumo pastangos kalbėtojus išlaikyti arčiau problemos sunkiai sekėsi" (Tėviškės Žiburiai). "Diskusijos buvo gausios ir gyvos. Konkrečių nutarimų tais klausimais nepadaryta — tepasikeista nuomonėmis"   (Darbininkas).

Vyt. Meilus: Pasaulio Lietuvių Bendruomenės sąranga ir konstitucija
Šis klausimas buvo referuojamas rugp. 29 popietiniame posėdyje. Kanados LB, švenčianti formalaus savo įsikūrimo šešerių metų sukaktį, nors ir turi gyvenimiškų nepriteklių, šiandien yra tvirtai atsistojusi ant kojų ir apjungusi Kanados lietuvius. Todėl mintys ir siūlymai, kurie išplauks iš šio pranešimo, yra suderinti tiek su daugumos mūsų atstovų Seime, tiek apskritai  su  Kanados  lietuvių  galvojimu.

Pasisakęs dėl LB esmės ir organizacijos, pranešėjas dėl LB ateities kalbėjo: "Kartą atėjusi į gyvenimą, Pasaulio Lietuvių Bendruomenė pasiliks veikti ir toliau. Ji veiks ir kraštui atgavus laisvę, kol išeivijoje likę lietuviai jausis lietuviais. Visi vidaus negalavimai, kurie šiandieną dar trukdo bendruomeninį darbą, palaipsniui eis mažyn, nes partinės ir ideologinės negerovės, kurios, deja, dar ryškios mūsų veikloje, turės išblėsti, kai jaunesnioji karta, kuriai šie atsivežti bruožai beveik nieko nesako, palaipsniui perims lietuviškąjį darbą iš vyresniųjų".

Gerai suprasdamas, kad skirtinguose kraštuose yra taip pat skirtingos ir veiklos sąlygos, pranešėjas tačiau pasisakė už artimesnį atskirų kraštų bendruomenių tarpusavio santykiavimą: "Mes pasigendame centrinės rankos, kuri tvarkytų ir derintų mūsų veiklą, mūsų kultūrines pastangas, švietimo reikalus, jaunimo reikalus ir 1.1. Mūsų pasireiškimai šiose srityse, nesant plano, stokojant koordinacijos ir taip pat bendrų pastangų, dažnai išeina pasikartoją, silpni, pavėluoti ir net neįvykdyti".

Koordinaciniu atskirų kraštų bendruomenių organu turėtų būti PLB Valdyba. Ji derintų kraštų bendradarbiavimą, planuotų viso pasaulio lietuvių kultūrinę politiką ir veiklą, šauktų ateities seimus, reprezentuotų pasaulio lietuvius tada, kai reikės kalbėti pasaulio lietuvių vardu, ir kt.

Iškėlęs konstitucijos esminius bruožus, pranešėjas pateikė ją PLB Seimui svarstyti ir priimti. Tai buvo atlikta per du posėdžius. Komisijos vardu ją referavo K. Grigaitis. Smulkesnis konstitucijos nagrinėjimas jau būtų atskiro rašinio dalykas.


PLB Seimo prezidiumas

Bendruomenės padėtis atskiruose kraštuose
Duomenis per atskirų kraštų bendruomenių valdybas iš anksto surinko PLB Seimo Org. Komitetas ir padauginęs išdalino atstovams. Jie visokeriopai įdomūs, tačiau seime tų pranešimų suvestinė Tesusilaukė reikiamo dėmesio, nes nebuvo kam klausimą kompetentingai pareferuoti. Suvestinė apėmė šių kraštų LB padėtį: Argentinos, Australijos, Austrijos, Belgijos-Olandijos, Brazilijos, Britanijos, Danijos, Čilės, Italijos, JAV, Kanados, Kolumbijos, Prancūzijos, Švedijos, Šveicarijos, Urugvajaus, Venecuelos, Vokietijos, N. Zelandijos.

Lietuvių  knygos ir spaudos  paroda
Buvo atidaryta rugp. 28 Statlerio viešbutyje ir veikė iki seimo pabaigos. Jos tikslas — parodyti mūsų spaudos produkciją tremtyje ir išeivijoje nuo 1946 iki šių dienų. Lietuvių Bibliografijos Tarnybos duomenimis, 1945-1949 Europos kraštuose buvo išleisti 884 leidiniai, daugiausia 1946 (258 leidiniai), 1950-1957 visuose pasaulio kraštuose išleista 1371 leidinys. Pirmąją vietą čia užima JAV, kur šiuo laikotarpiu išleista 940 leidinių, daugiausia 1953 (140 leid.), kitur — Europoje 254, Argentinoje 28, Brazilijoje 21, Kanadoje 69, Australijoje 39. Tai didelis mūsų turtas: "Iš šių leidinių didesnė dalis yra įvairių sričių sava kūryba. Prisimindami, kad dabartinėje okupuotoje Lietuvoje knyga pirmiausia turi tarnauti komunistinei indoktrinacijai ir kad tikroji kūryba ten skursta, šias tremties išleistas knygas turime priimti su džiaugsmu ir pagarba. Jos liudija, kad ir šiose sąlygose lietuvis rašytojas, mokslininkas, visuomenininkas yra kūrybingas" (PLB Seimo vadovas 8).

Pasidžiaugta paroda dėl jos gražaus tikslo, padaryta priekaištų dėl jos trūkumų: "Vytauto Augustino specialiai pagamintuose rėmuose buvo išdėti laikraščiai, žurnalai ir knygos Atrinkti tik tokie tremties meto leidiniai, kurie galėjo traukti akį savo išore, bet ir jie nebuvo visi. Jautėsi, kad viskas daryta paskutinėm dienom ir greitomis. Daugiausia triūso buvo įdėjęs Paulius Jurkus ir iš Waterburio atvykęs V. Vaitkus. Lankytojų buvo matyti nemaža ir iš kitataučių — Statlerio viešbučio svečių" (Darbininkas).

Stambus įvykis buvo meno paroda ir du koncertai — kamerinės muzikos rugp. 28 d. ir dainos bei muzikos rugp. 31 d.

Apie meno parodą ir abu koncertus, suruoštus seimo proga, plačiau bus "Aidų" apžvalginėje dalyje. Paminėtinas ir seimo proga Baltų namuose suruoštas literatūrinis pobūvis, kuriame savo kūrybą skaitė Juozas Tysliava, Stasys Santvaras, Kazys Bradūnas ir Antanas Gustaitis. Po literatūrinės dalies įvyko diskusijos tema — kūrėjo santykiai su visuomene. Buvo daug kalbėtojų ir įvairiausių nuomonių. Diskusijoms vadovavo prof. Juozas Brazaitis.

Lietuvių dailės meno paroda
Buvo atidaryta rugp. 28 Riverside Museum patalpose ir veikė iki rugsėjo 23. Dalyvavo 33 dailininkai: P. Augius, M. Balkus, A. Dar-gis, M. Dobužinskis (miręs), P. Domšaitis, A. Elskus, A. Galdikas, V. Ignas, R. Matuzonytė-Ingelevičienė, V.K. Jonynas, V. Kasiulis, V. Kašubą, P. Kiaulėnas (miręs), A. Korsakaitė, A. Vitkauskaitė-Merker, A. Pagalytė, N. Vedegytė-Palubinskienė, O. Dokalsky-Paškevičienė, M. Paškevičius, J. Paukštienė, V. Petravičius, G. K. Račkus, V. Ratas, H. Šalkauskas, J. Kiefer-Šapkienė, J. Šapkus, A. Tamošaitienė, A. Valeška, T. Valius, R. Viesulas, L. Vilimas, V. Vizgirda, K. Žoromskis. Iš JAV buvo 26, Kanados 3, Australijos 2, Prancūzijos 1, Pietų Afrikos 1. Išstatyti 102 darbai: tapybos 56, grafikos 31,  skulptūros  7,  akvarelės  8.

JAV LB  kultūros premijos  įteikimas
JAV LB kultūros premijos mintis kilo anksčiau, bet ją buvo galima įgyvendinti tik šiais metais, atsiradus šios premijos mecenatui. Pirmuoju mecenatu tapo Ohio Lietuvių Gydytojų Draugija,  sudėjusi  tūkstančio dol.  premiją.

Radusi mecenatą ir su juo susitarusi dėl sąlygų, JAV LB Centro Valdyba kultūros premijos kandidato atrinkimą ir premijos įteikimą pavedė vykdyti JA VLB Kultūros Fondui. KF Valdyba parengė kultūros premijos taisykles ir sudarė jury komisiją.

Baigiamasis jury komisijos posėdis įvyko 1958 rugp. 10 Chicagoje. Dalyvavo visi jos nariai: Pr. Čepėnas, P. Jonikas, J. Jurkūnas, J. Kižys, S. Kolupaila (pirm.), G. J. Lazauskas (sekr.), V. Sruogienė, Vyt. Vardys ir D. Velička. Jury komisija kandidatus (atskirų lietuvių institucijų, paskirų asmenų ir jury komisijos narių buvo pasiūlyta 18 kandidatų) vertino pagal šiuos kriterijus: a) kiek siūlomasis prisideda prie efektyvaus lietuvybės išlaikymo, b) kokį teikia naują įnašą į lietuvių kultūrą užsieny, c) kiek padeda efektyviai perduoti lietuvių kultūros ir gyvenimo stiliaus tradicijas jaunosioms užsienio lietuvių kartoms.

Penktuoju balsavimu už Lietuvių Enciklopedijos redakcinį kolektyvą pasisakė jury komisijos 7 nariai ir susilaikė 2. Tuo būdu JAV Lietuvių Bendruomenės 1958 metų kultūros premijos laimėtoju buvo išskirtas Lietuvių Enciklopedijos redakcinis kolektyvas. Jury komisijos sprendimo motyvai plačiau yra šiaip išdėstyti:

"Lietuvių Enciklopedijos leidimu išeivija stato sau nesugriaunamą paminklą. Tas lietuvių tautai epochinis, išliekamos vertės veikalas buvo pradėtas Nepriklausomoje Lietuvoje. Jo nepajėgia tęsti pavergtoji Lietuva dėl politinės priespaudos. Leidėjo J. Kapočiaus iniciatyva ir sumanumu, šimtų bendradarbių talka ir 4,000 prenumeratorių parama — tai reikšmingiausias išeivijos laimėjimas, su kuriuo negali lygintis kiti. Lietuvių Enciklopedija rodo mūsų tautos kultūros lygį ir kelia mūsų vardą svetur, ji yra galingiausias mūsų kultūrinės propagandos ginklas.

"Ypatingai nusipelnė Lietuvių Enciklopedijos redakcinis kolektyvas, kuris sugeba telkti visas užsienio lietuvių mokslo, meno, literatūros ir kitų kultūros sričių pajėgas, ir nenutrūkstamai varo efektyvų ir grynai originalų darbą: kauniškė enciklopedija pasibaigė raide I. Įvertindama sugebėjimą sumaniai tęsti monumen-talinį darbą, jury komisija paskyrė 1957-58 m. kultūros premiją Lietuvių Enciklopedijos redakciniam kolektyvui.

"Skirdama pirmąją kultūros premiją, komisija gėrisi individualiomis mūsų kultūrininkų pastangomis sudaryti sąlygas lietuviškai kultūrinei kūrybai, lietuvybės puoselėjimui ir jos perdavimui priaugančioms kartoms. Komisija reiškia savo tikėjimą į išeivijos lietuvių kultūrinę galią.

"Komisija didžiai vertina mecenato — Ohio Lietuvių Gydytojų Draugijos kilnią iniciatyvą ir mano, kad premijos skyrimas buvo vienas reikšmingiausių mūsų kultūrinio gyvenimo Įvykių".

Kultūros premija buvo įteikta PLB Seimo iškilmingojo posėdžio metu. Čia žodį tarė JAV LB Kultūros Fondo pirm. J. Švedas. Su jury komisijos nutarimu supažindino jos narys dr. Vyt. Vardys. Premiją įteikė Ohio Lietuvių Gydytojų Draugijos pirm. dr. H. Brazaitis, prisimindamas šia proga lietuvių kultūrai dirbusius gydytojus ir nurodydamas jo pirmininkaujamos gydytojų draugijos sudėtos aukos prasmę Posėdyje buvo ir kiti jos nariai — K. Ambro-zaitis, D. Degesys, V. Ramanauskas, J. Stankaitis. Premiją priėmė ir LE redakcinio kolektyvo vardu žodį tarė dr. J. Girnius:

"Buvo ir daugiau reikšmingų kultūrinių laimėjimų, kurie šį kartą negalėjo būti atžymėti tesant vienai premijai. Tačiau viliuosi, kad Ohio gydytojų kilnus pavyzdys neliks be aido ir ateityje. 1956 m. Chicagoj įvykęs Kultūros kongresas apeliavo į mecenatines korporacijas nelikti šalia kovos už mūsų tautinę gyvybę. Ohio gydytojai atsiliepė į šį apeliavimą, savo pavyzdžiu apeliuodami ir į kitus. Iš tiesų, nebeturint savos valstybės globos, vėl sąlygos yra tokios, kad viską turime susikurti bei išlaikyti savo pačių rankomis ir savo pačių aukomis. Daug darbų laukia paramos: kol nebus tie darbai atliekami, tol ir pati Lietuvių Bendruomenė neatliks savo paskirties. Daug darbų šauksis atžymimi. Ši kultūros premija yra pirmoji, bet tikiu, ne paskutinioji. Juk gydytojų yra ne tik Ohio valstybėj. Juk, be gydytojų, yra ir inžinierių, ir kunigų, ir prekybininkų, ir kitų būsimų mecenatų. Iš anksto mintyje džiaugiuos visais būsimais šios premijos  laureatais".


Pirmasis PLB seimo posėdis. Kalba prel. J. Balkūnas.

Iškėlęs LE leidėjo J. Kapočiaus vaidmenį ir visų bendradarbių įnašą, dr. Girnius toliau  sakė:
"LE leidimas — protestas prieš likimą, ištikusį tautą ir mus. Likimas vėl mūsų kraštui nulėmė vergiją, o mus verčia emigrantais darytis. Bet mes nenorime emigruoti iš savo tautos. LE žygyje slypi lietuviškoji valia likti savo tautoj ir joj j ieškoti savo egzistencijos įprasminimo. Išleisdami savo kalba enciklopediją, po visą pasaulį išsklaidytieji lietuviai norime paliudyti mūsų tautos kultūrinį lygį ir drauge atlikti tai, ko nebegali mūsų pavergtieji  broliai".

Nusakęs LE reikšmę įvairiais atžvilgiais, dr. Girnius savo žodį baigė šiaip:

"Džiaugiuosi, kad išskiriant premiją enciklopedijai, buvo pasisakyta, jog lietuvybės kovoje intelektualai yra vertinami. Vertinti intelektualus — tai vertinti tiesą ir tikėti senuoju pažadu: tiesa išlaisvins! Tiesa vedame savo laisvės kovą, ir todėl šį savo padėkos žodį už LE suteiktąją kultūros premiją baigiu himno žodžiais: ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi!"

JAV LB Centro Valdybos pirm. St. Barzkukas JAV Lietuvių Bendruomenės vardu viešai posėdyje padėkojo Ohio Lietuvių Gydytojų Draugijos Valdybai ir nariams už premijos suorganizavimą bei sudėjimą, taip pat padėkojo dr. J. Kazickui ir dr. K. Valiūnui, atsiliepusiems į LB CV kreipimąsi ir paskyrusiems lėšų Fordhamo universiteto vasaros lituanistikos semestrui išlaikyti 1957-58-59 metais.

Lituanus vajaus skelbimas
Amerikos Lietuvių Studentų Sąjunga, leisdama Lituanus ir per šį žurnalą pristatydama angliškai kalbančiam pasauliui Lietuvą ir lietuvių tautą, atlieka taip pat didelės reikšmės ir svarbos tautinį informacinį darbą. Tai darbas, kuriam reikia visų mūsų supratimo, dėmesio ir paramos. Jį pagal savo išgales taip pat remia ir Lietuvių Bendruomenė.

Bendruomenei taip pat labai malonu, kad komitetas Lituanus žurnalui remti pasirinko PLB Seimą žurnalo rėmimo vajui pradėti. Šį vajų iškilmingojo posėdžio metu pradėjo komiteto pirm. Vyt. Kamantas savo eilga, bet pačiam reikalui skirta nuoširdžia ir nuotaikinga kalba.

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Valdyba
PLB konstitucijos priėmimas buvo daugiau kaip 10 metų trukusio formalaus PLB organizavimo paskutinis aktas. Todėl vienas iš pagrindinių PLB Seimo uždavinių buvo išrinkti ir konstitucijoje numatytą Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Valdybą.

Kur ji turėjo būti?
Viena galimybė — JA Valstybėse. "Ūkiniais ištekliais ir kultūrinėm pajėgom juk kanadiečius toli pralenkia ir skaičiumi nepasiekiami amerikiečiai. Gaila tik, kad bendruomenė mintis ten dar nėra visų perprasta ir daug visokių vėjelių nešioja dulkes tenykščiuose bendruomeniniuose keliuose" (Tėviškės Žiburiai). Gal tai ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl JAV Lietuvių Bendruomenės atstovai nenorėjo imtis PLB Valdybos  naštos.

Antra galimybė — Kanada. Iš tikrųjų: "Nuo pat seimo atidarymo buvo juntama, kad 13 delegatų iš Kanados yra ryžtingas ir veiklus branduolys. Iš konstitucijos projekto referavimo aiškėjo, kad jo rengėjai ilgai ir kruopščiai darbavosi, turėdami prieš akis galimybę, kad jiems gali tekti ir vyriausių projekto įgyvendintojų  vaidmuo" (Dirva).

PLB Seimui buvo pasiūlytos abi galimybės. Slaptai balsuojant, už Kanadą pasisakė 41 atstovas, už JAV — 18. Taigi pirmoji PLB Valdyba buvo atiduota Kanados Lietuvių Bendruomenei.

Kanados LB Krašto Valdybos pirm. V. Meilus, kalbėdamas kanadiškių atstovų vardu, pareiškė, kad jie sutinka prisiimti šią atsakomybę, bet tik ta sąlyga, jei valdyba seimo būtų priimta tokia, kokia jiems, kanadiškiams, atrodo galėsianti tinkamai dirbti. Tokios valdybos sudėtis, pasirodė, jau buvusi numatyta Toronte. V. Meilus čia ją ir perskaitė: Kęstutis Grigaitis, Juozas Kralikauskas, Jonas Matulionis (jo sutikimas atsivežtas), Vytautas Meilus ir Juozas Songaila. Pagal konstituciją PLB Valdyba galės būti ir papildyta, bet kooptuojamųjų narių skaičius negali būti didesnis kaip trečdalis rinktųjų narių.

Dabar buvo padaryti du siūlymai: už pateiktus kandidatus balsuoti atvirai ir en bloc ir balsuoti slaptai ir už kiekvieną atskirai. Bet PLB Seimo atstovų daugumai dabar pasirodė nebeparankus esąs PLB Seimo regulaminas, kurio 25 str. numatė: "Seimas balsuoja atvirai. Pasiūlius 3 atstovams, balsuojama slaptai". Kad galėtų atmesti antrąjį siūlymą, jie extra nubalsavo netaikyti šiam atvejui regulamino reika-kalavimo, nors tuo pačiu suniekino ir amžiais visų pripažįstamas bei nekeičiamas tradicijas. Padvelkė nemaloni nuotaika. Atvirai ir en bloc balsuojant, už pasiūlytą Valdybą pakilo 61 ranka, prieš L ir susilaikiusiųjų 8  rankos.

Naujai išrinktąją pirmąją PLB Valdybą seimas pasitiko karštu plojimu. Jos vardu čia ir vėliau iškilmingajame posėdyje žodį tarė Vyt. Meilus.

Iškilmingosios pamaldos katedroje
PLB Seimas buvo pradėtas rugp. 28 pamaldomis Aušros Vartų lietuvių bažnyčioje. Jos buvo surengtos Lietuvos diplomatų iniciatyva ir už mirusius bei žuvusius Lietuvos diplomatus. Šv. mišias aukojo prel. Pr. Juras.

PLB Seimo iškilmingosios pamaldos įvyko rugp. 31 šv. Patriko katedroje. Jų intencija — melstis už Lietuvą ir paminėti šv. Kazimiero gimimo 500 metų sukaktį. Pontifikalines mišias laikė svečias vysk. V. Padolskis, asistuojamas kun. K. Balčio ir kun. S. Laurinaičio. Mišiose taip pat dalyvavo kardinolas Fr. Spellmanas, asistuojamas prel. Pr. Juro ir kan. J. Končiaus. Prel. J. Balkūnas angliškai pasakė apie 20 min. trukusį pamokslą apie šv. Kazimierą. Vargonais grojo J. Čižauskas, mišias giedojo katedros vyrų choras. Visa bažnyčia giedojo Pulkim ant kelių, Marija Marija, JAV ir Lietuvos himnus (tik šis giedojimas būtų buvęs žymiai įspūdingesnis, jei kas nors jį būtų nors kiek paorganizavęs).

Lietuvių sporto šventė
Ji tesitenkino keliomis draugiškomis sporto klubų žaidynėmis. Jų duomenys viešai buvo pranešti ir leimėtojams dovanos įteiktos sekmadienį, rugp. 31, banketo metu. Krepšinio laimėtojai — jaunių klasės Worcesterio sporto klubas Vytis, moterų — New Yorko sporto klubas; futbolo laimėtojas — New Yorko sporto klubas. Sporto šventę surengė A. Vakselio pirmininkaujama komisija, atidarė deleguotas PLB Seimo narys ir Fasko pirm. dr. Alg. Nasvytis.

Rezoliucijos
Komisijos vardu jas seimui referavo atstovas P. Maldeikis. Buvo primti trys atsišaukimai — į Jungtines Tautas (angliškai), Lietu vos lietuvius ir laisvojo pasaulio lietuvius. Pasisakyta už bendradarbiavimą su Lietuvos laisvės kovos veiksniais (diplomatais, Vliku, Altu ir kt.) ir jų darbo rėmimą. Pasisakyta už šalpinės veiklos rėmimą per BALFą. Buvo pabrėžta reikšmė ir pasiskatinta remti lietuvių švietimą, literatūrą ir meną, spaudą ir kitas tautinės kultūros apraiškas. Taip pat buvo priimti ir pasiųsti sveikinimai JAV prezidentui bei valstybės sekretoriui, padėkos seimą sveikinusiems gubernatoriams, senatoriams ir kongresmanams. Atskiru nutarimu taip pat padėkota PLB Seimo organizaciniam komitetui ir gausiems jo bendradarbiams bei talkininkams.

Priėmimai, pasitarimai ir  kt.
Rugp. 29 vakare Baltų namuose PLB Seimo atstovams pagerbti priėmimą surengė Vlikas. Jo vardu atstovus pasveikino pirm. dr. A. Trimakas, taip pat žodį čia tarė ir Alto pirm. L. Šimutis. Buvo ir vaišės.

Lietuvos diplomatai turėjo savo pasitarimą ir banketą. Dalyvavo apie 30 asmenų. Pranešimus padarė Lietuvos atstovas Washingtone J. Rajeckas, Lietuvos Laisvės Komiteto pirm. V. Sidzikauskas, Vliko pirm. dr. A. Trimakas ir gen. konsulas New Yorke J. Budrys. Pasitarimo iniciatorių vardu sveikino dr. P. Vileišis.

Lietuvių Dienų vyr. redaktorius B. Brazdžionis tarėsi su vietų redaktoriais dėl žurnalo turinio sugyvinimo, netrukus sueisiančios žurnalo 10 metų sukakties ir dėl darbo suaktyvinimo atskirose vietovėse. Pasitarimas įvyko Statlerio  viešbutyje.

Lietuvių Menininkų Sąjunga Amerikoje savo susirinkimą turėjo rugsėjo 1 Baltų namuose. Paskaitas skaitė dr. Aid. Šlepetytė apie lietuvio menininko vaidmenį išeivijoje ir Iz. Vasyliūnas apie lietuvių liaudies dainas. Pranešimus padarė pirm. Alg. Kačanauskas ir reikalų vedėjas K. Vasiliauskas. Po susirinkimo Arlingtono svetainėje buvo vaišės.

Baigiamasis banketas
Seimas buvo baigtas banketu rugp. 31 vakare Statlerio viešbutyje. Dalyvavo apie 600 asmenų. Atidaromąją kalbą pasakė banketo komisijos pirm. L. Bieliukienė. Invokaciją sukalbėjo prel. M. Krupavičius. Banketui vadovavo seimo atstovas J. Bačiūnas. Kalbėjo senatorius Prescott S. Bush ir Lietuvos atstovas Washingtone J. Kajeckas. Po banketo toje pačioje salėje įvykusiuose šokiuose dalyvavo taip pat keli šimtai  mūsų  jaunimo.  Baigdamas  visas  iškilmes, PLB Seimo org. komiteto pirm. prel. Balkūnas pasidžiaugė atliktu dideliu darbu, visiems dėkojo ir PLB ateičiai linkėjo jėgų ir ištvermės. Kai salėje nuskambėjo paskutiniai jo žodžiai "Valio Lietuvių Bendruomenė", visiems buvo aišku, kad PLB Seimas į jos istorijos lapus įsirašo dideliu ir reikšmingu įvykiu.

PLB Seimas mūsų spaudoje: didingieji jo momentai ir trūkumai
Gyvenime jau taip yra, kad net tie patys įvykiai ir reiškiniai nevisų yra vienodai vertinami. Šitą tiesą gražiai yra išreiškęs ir mūsų poetas V. Mykolaitis-Putinas pačios Lietuvos atžvilgiu:
Vieniem — tu didvyrių palaiminta žemė, Kitiem — tu nykštukų varginga tėvynė, O man tu esi kaip smūtkelis prie kelio, Kur laukia  keleivio malda ir nakvynė.

Tad suprantama, kad ir PLB Seimą nevisi ir nevienodai sutiko. Antai, vieniems jis, kaip ir buvo tikėtasi, "pajudino žemę" (Vienybė), kiti džiaugėsi jo "nepasisekimu", įtaigojo, kad "iš didelio debesio išėjo mažas lietus", vadino jį "burbulu" ir kt. (Laisvė, Vilnis, Sandara, iš dalies Naujienos). Seimą ir jo reikšmę menkina tie, kurie taip pat atmeta ir Lietuvių Chartą su ant jos statoma Lietuvių Bendruomene. Jų laikysenai ir taktikai būdinga, kad jie visų pirma tejieško tik trūkumų, ir yra patenkinti, jei gali ką pikta parašyti. Jei gi neigiamų faktų neturi, stengiasi prasimanyti arba bent leidžia   bendrus  neigiamus  posakius.

Mums šioje apžvalgoje visų pirma rūpėjo PLB Seimą parodyti tokį, koks jis iš tikrųjų buvo. Buvo jame trūkumų, ir tai nemažų, bet buvo taip pat momentų, kurie kėlė, džiugino ir gaivino lietuvio dvasią, buvo polėkių, kurie prasiveržė iš kasdieninio gyvenimo pilkumos, buvo sprendimų, kurie paliks atgarsį gyvenime.

Stabtelkime ties PLB Seimo didingaisiais momentais ir trūkumais, kaip jie atsispindėjo mūsų spaudoje.

"New Yrke rugpjūčio 28-31 buvo tikros lietuvių dienos, kurių negalėjo nepastebėti nė milijoninis Amerikos didmiestis, ypačiai kada lietuvių minia telkėsi prieš šv. Patriko katedrą ir Carnegie Hall rūmus, o taip pat pripildė Statlerio viešbučio sales. Tie trys Pasaulio Lietuvių Bendruomenės seimo momentai ir buvo patys ryškiausi: iškilmingas posėdis, pamaldos šv. Patriko katedroje ir koncertas Carnegie Hall. Baigiamasis seimo banketas rugpjūčio 31 vakare Statlerio viešbutyje taip pat buvo gausus" (Darbininkas).

"Tris dienas beveik be atvangos New Yorke posėdžiavo Pasaulio   Lietuvių   Bendruomenės seimas. Ketvirtą dieną arti 3000 iš arti ir toli suplaukusių lietuvių meldėsi, dainavo, 'kermošiavo', puotavo ir šoko"  (Dirva).

Kanados atstovai tariasi. Viduryje - Vyt. Meilius, Kanados LB pirmininkas.

"PLB Seimo reikšmę pajusime jau netolimoje ateity. Toks stambus lietuviškasis susitelkimas ir demostracija jokiu būdu negalės greitai išblėsti ne vien tik iš pačių dalyvių ir svečių, bet ir iš viso pasaulio lietuvių minčių. Tenka tik džiaugtis, kad seimu buvo lyg ir atbaigta PL Bendruomenės organizacinė, kūrimosi stadija. Dabar, turint savąją konstituciją ir rinktus vykdomuosius organus, reikia laukti, PLB pajus pagrindus po savo kojomis" (Draugas).

"Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimas, įvykęs New Yorke rugpjūčio  28-31  dienomis, susilaukė atgarsio visose lietuvių kolonijose Europoje, Amerikoje ir Australijoje. Tai pirmas kartas po karo, kad iš visų trijų žemynų suvažiavo bendruomenių atstovai arba paskyrė savo delegatus į tokį seimą. Nors seimą rengiant būta skirtingų nuomonių apie jo uždavinius ir galimumus, visdėlto tas įvykis pasirodė reikšminga pakopa į viso pasaulio lietuvių bendruomenių tarpusavio bendradarbiavimą ir veikimą, ypač lietuvybės išlaikymo požiūriu. Pažymėtina, kad seimas išjudino daugelį įvairių kraštų kolonijų organizaciniu ir idėjiniu atžvilgiu. Galima manyti, kad Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimas pagyvino ir ateityje dar labiau pagyvins lietuviškąją veiklą" (Eltos Informacijos).

"Prie bendrų įspūdžių reikia pažymėti, kad tokio sutelkimo įvairių sričių vadovų ir veikėjų, kokį matėm New Yorke PLB Seimo dienomis, vargu yra buvę kada nors anksčiau, nebent pačioje Lietuvoje nepriklausomo gyvenimo laikais. Beje, Maskvos pakalikų spauda kiek įmanydama stengiasi suniekinti seimą ir jo didingus parengimus. Suprantama, ta spauda pasieks Vilnių ir Maskvą ir iš jos raudonieji okupantai semsis žinias apie tremtinių ir apskritai išeivių lietuvių veiklą. Toks jau Maskvos pataikūnų ir išgamų uždavinys — dergti savuosius ir jų veikimą, norint užsitarnauti tautos pavergėjų didesnį pasitikėjimą" (Garsas).

"Ne be reikalo į LB šiandien yra nukreiptas nuoširdaus lietuvio kovotojo dėmesys. Ne be reikalo ir Laisvoji Lietuva skiria LB tiek daug vietos, neklausdama, kurios partijos ir politinio susigrupavimo žmogus stovi jos priešakyje, nes jai, kaip ir daugumui nuoširdžių kovotojų už krašto laisvę, rūpi ne partinė emblema, bet asmens atliekami darbai, sutampą su idealisto lietuvio apsisprendimu kuo trumpiausiu keliu siekti savo tautai laisvės" (Laisvoji Lietuva).

"Šiaip ar taip kas vertins šį seimą, bet objektyviai ir neperdedant galima sakyti, kad tai buvo didžiulė lietuvių demonstracija, juo didesnė, nes ji vyko grynai tautinės kultūros pagrindu ir plotmėje. Prie vieno žymiausių ir didžiausių New Yorko centro viešbučių Statler iškelta didžiulė tautinė Lietuvos vėliava jau iš tolo traukė visų dėmesį. Ir šūkis — Lietuvių Seimas — buvo ne tiktai čia, bet ir spaudoje, ir per radiją, ir didžiulėje New Yorko katedroje, ir visur skambėjo ir skelbė lietuvių tautą esant gyvybingą ir už tėvynės ribų... Labai svarbu konstatuoti, kad PLB Seime dalyvavo ne tiktai dipukai, kaip kaikas vis pabrėžia, bet ir vyresnės ateivijos atstovai, o šių tarpe buvo ir tokių, kurie dalyvavo ir pirmajame seime Kaune 1935 metais"  (Nepriklausoma Lietuva).

"Reikia pastebėti, kad didžiulė katedra buvo pilnutėlė stačių žmonių. Pamaldose dalyvavo apie 4000 žmonių, iš jų gal pusė nelietuvių. Tad pamaldas lietuvių vardo iškėlimo atžvilgiu tenka laikyti reikšmingiausiu lietuvių pasirodymu visą seimo metą. Niekur svetimtaučių nebuvo nė dešimtosios dalies to, kiek buvo pamaldose"   (Tėviškės  Žiburiai).

"Net senosios kartos lietuviai, kuriems bendruomenės idėja, palyginti, yra gana svetima, buvo susidomėję seimu ir jo pramogomis. Faktas, kad Carnegie Hall, kur telpa 2,750 žiūrovų, buvo pilna publikos, rodo neabejotiną bendruomenininkų ruošto koncerto pasisekimą "(Vienybė).

Tai būdingesni mūsų spaudos balsai, teigiamai vertiną PLB Seimą, jo darbą, siekimus ir kultūrinius parengimus.

Gausu joje taip pat ir kritiškų pastabų. "Bet iš jų vargiai kas pasidarys išvadą, kad tom pastabom norima sugriauti bendruomenę. Tai pozityvus reikalavimas ateičiai, kad bendruomenė savo veikime laikytųsi atokiau nuo partinės kovos; kad visokios rūšies susitikimuose būtų mažiau tuščiažodžiavimo ir kad seimo pobūdžio susirinkimuose būtų laikomasi griežtesnės drausmės" (Darbininkas). Pridėkime dar, kad ateities PLB Seimui reikia ir drausmingesniu bei pareigingesnių atstovų: pradėjęs posėdžiauti su 58, pabaigoje seimas jau turėjo jų 80 su viršum. O kur buvo visa eilė kad ir JAV LB atstovų, visuotiniu būdu išrinktų? Reikėtų atsiminti, kad neatlikta pareiga tai tas pat, kaip negrąžinta skola (J.F. Newton). Negrąžinta skola niekam neteikia garbės.*)

PLB Seimas taip pat pateko ir į didžiąją amerikiečių spaudą: atskirus jo momentus plačiau ar siauriau minėjo New York Times, New York Herald Tribune, Daily News ir kt. laikraščiai.

PLB Seimo vadovas
PLB Seimo tikslams apžvelgti ir jo darbuose bei parengimuose susiorientuoti buvo išleistas vadovas, kurį galėjo įsigyti kiekvienas. Tai 64 numeruotų ir 48 nenumeruotų puslapių knyga.

Vadove randame keletą orientuojamųjų straipsnių: V. Vaitiekūno "Nuo Draugijos užsienio lietuviams remti iki PLB Seimo", J. Šlepečio "Lietuvių Tremtinių Bendruomenė" ir "Kaip kūrėsi LB organizacija Jungtinėse Amerikos Valstybėse", A. Vakselio "Lietuvių fizinis auklėjimas ir sportas Šiaurės Amerikoje". Straipsniai taip pat pailiustruoti eile atvaizdų.

Vadove randame taip pat suminėtus visus tuos, kurie ėmėsi PLB Seimo organizavimo darbo: PLB Seimo org. komiteto ir visų gausių jo komisijų narius, kuriems tik įvardyti reikėjo 5 psl.  (juose ir 4 atvaizdai).

Vadovą redagavo P. Jurkus.

PLB Seimas — daugelio galvų ir rankų darbo vaisius. Daug rankų didžią naštą pakėlė.

*)    Be čia paminėtų, spauda ryšium su seimu dar padarė ir tokiu priekaištų: politinio asmens parinkimas seimui vadovauti; smulkmeniškos ir nereikalingos diskusijos; nebuvimas kai kurių dailininkų meno parodoje ir ne visai laiminga katalogo įžangos redakcija; trūkumai pravedant didįjį koncertą Carnegie Hali ir tt. Be abejo, vienu iš svarbiausių trūkumų seimo prcga reikia laikyti nebuvimą, žymesnio literatūros vakaro ar dramos vaidinimo.

Red.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai