Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Australijos dailininkų pomirtinė meno paroda PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Isolda I. Poželaitė-Davis   
Lietuvių Dienų proga Adelaidėj pasižymėjusi Australijos skulptorė Ieva Pocienė surengė dvi parodas: pomirtinę Henriko Šalkausko, Adomo Vingio, Leono Žygo ir lietuvių ekslibrisų "premjerą". Pirmoje svečiai ir adelaidiečiai grožėjosi neseniai mirusių tapytojų kūriniais, antroje išvydo Lidijos Šimkutės-Po-cienės   turtingą  ekslibrisų   rinkinį.

Memorialinė paroda liūdnai nuteikia žiūrovą. Jis gerai žino, kad dailininko paveikslai yra viskas, kas beliko. Naujų kūrinių, ieškojimų, išsireiškimų ir atsiekimų jau niekad nebebus!

Henrikas Šalkauskas buvo labai talentingas dailininkas. Tai atsispindėjo ir jo mene. Ne jam kompromisas ir pataikavimas minios skoniui. Ne jam karštligiška paveikslų produkcija. Jis vaizdavo ne paviršių, bet esmę. Ne tiek grožį, kiek jėgą. Jo tapyba vizijinė. Jis negražino, linijos ar potepio.

Šalkausko paletė buvo ribota. O gal jis ją sąmoningai ribojo, kad stipriau ir tiksliau galėtų išsireikšti. Apmąstęs techniką, išlukštenęs patį minties branduolį, prieidavo prie sintezės ir ją išreikšdavo paveiksluose. Kartais gi intuityviai atkurdavo savo vizijų pasaulį. Tad nenuostabu, kad jo kūriniai didelio formato, kompozicija monumentali, estetinis pojūtis stiprus.

Jo kūriniuose dominuoja tamsios spalvos. Tiesa, saulė yra dažnai pa-sikartojąs motyvas, tačiau ji nėra trykštantis, žėrintis kamuolys, bet prislopinto raudonumo saulėleidis. Šalkausko kūryba — grynai jo vidinis pasaulis.

Šalkauskas yra stiprus menininkas. Deja, mažai kas jį supranta ir bando gilintis į jo meną. O vis dėlto jis yra australų meno šulas, laimėjęs nekeletą, bet apie 40 premijų įvairiose Australijos valstijų parodose. Jo kūrinių nuotraukomis buvo iliustruotas 1980 m. Aidų Nr. 4.

Adomas Vingis buvo idealistas, romantiškos sielos, bet aiškių principų ir nusistatymų žmogus, kuris nepabijodavo išreikšti savo nuomonę.

Vingio priėjimas prie meno buvo ne tiek intelektualinis, kiek jausminis ir instinktyvus. Jis mėgdavo kartoti tas pačias temas bei motyvus vaivorykštės spalvų ir niuansų skalėje. Vingis tikėjosi, kad jo paveikslai suteiks žmonėms džiaugsmo ir labiau priartins juos prie meno. Reiškėsi tapyboje, grafikoje ir emalio technikoje.

Skautams buvo parengęs seriją sveikinimų kortelių ir 1979 metų gale sukūręs naują ciklą. "Šiose sveikinimo kortelėse sudėjau savo svajas, jūros, draugų, medžių prisiminimus, švenčių padavimus ir tyrą drobių raštą", kalbėjo dailininkas.

Adomas Vingis ne kartą yra užsiminęs, kad jis stengiasi pavaizduoti daiktų ir sąvokų esmę, o ne tai, kas išorinio. Jis buvo įdomus kolo-ristas, abstrakčių, suskaldytų formų mėgėjas ir lakių romantiškų polėkių tapytojas, ypač puikiai apvaldęs emalinę techniką. "Jūratė ir Kastytis", "Tyla", "Saulei leidžiantis" yra tik keli jo gerųjų kūrinių pavyzdžiai.

Vertėtų dar paminėti, kad Adomas Vingis yra įtrauktas į Franz Kempf knygą   "Contemporary   Australian Printmaking". Tai svarbus jo talento pripažinimas.

Leonas Žygas Lietuvoje priklausė Kauno teatro baleto ansambliui ir taip pat mokėsi tapybos. Atvažiavęs į Australiją, labai greit pasižymėjo kaip daug vilčių teikiąs jaunas tapytojas. Po kelių asmeninių parodų Adelaidėje ir grupinių Sydnėjuje bei Melbourne jis nustebino australų meno kritikus. Taip pat ir publika jį šiltai priėmė.

Žygo tapyba pasižymėjo gyva, judrių formų kompozicija, bet nevisada turtinga spalvų palete. Jam ypač pasisekdavo išgauti impresionistinių šviesos bei šešėlių efektus natiurmortuose ir peizažuose. Įdomu, kad jis tai pasiekdavo, vartodamas tirštas, ir net fovėstiniai rėžiančias spalvas, nors pastarąsias vartojo gana taupiai — tik kompozicijos paryškinimui.
Leonas Žygas buvo Royal Society of Arts ir Contemporary Art Society narys. Našiausias jo kūrybinis periodas laikytinas tarp 1960 ir 1970 metų. Po to jis pradėjo keisti savo


ADOMAS VINGIS — Vėlyvas ruduo (litografija). 1979
 

LEONAS ŽYGAS — Žiemos peizažas (aliejus), 1966
 
stilių. Gal ligos paveiktas, o gal bandydamas save iš naujo išreikšti, pradėjo eksperimentuoti. Tada, "hard edge" technika ir kitos kryptys jam padarė daug įtakos, bet nepadėjo sukristalizuoti savitos išraiškos. Tai liudija pradėtų ir nepabaigtų kūrinių gausybė, tarp kurių abstraktiniai bandymai yra stipriausi.

Lietuvių Dienų parodoje buvo išstatyti tik tie paveikslai, kurie liko jo studijoje. Reikia tikėtis, kad vėliau turėsime progos pasigrožėti jo visais kūriniais.

Pomirtinės parodos tikslas buvo pagerbti mirusius menininkus. Publika turėjo gerą progą įsijausti ir naujai įvertinti jų meną. Gausus Lietuvių Dienų dalyvių atsilankymas parodoje pilnai pateisino skulptorės Ievos Pocienės pastangas, rengiant šią parodą.
Isolda I. Poželaitė-Davis

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai