Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
— Lituanistikos katedros sutartis pasirašyta lapkričio 20 d. Illinois universiteto salėje, dalyvaujant universiteto vadovybei, PLB valdybai, JAV LB krašto valdybos pirm. V. Kutkui, Lietuvos gen. konsulei J. Daužvardienei, vysk. V. Briz-giui ir lietuvių organizacijų bei visuomenės atstovams. Sutartį pasirašė Universiteto Fondo vardu R. Reid, PLB Fondo vardu — Vytautas Kamantas ir direktorius dr. Antanas Razma.
Apie Lituanistikos katedrą PLB aukų rinkimo lape pateikiami šie duomenys:
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdyba, 1978 m. V-ojo PLB seimo Toronte įpareigota, paremta JAV bei Kanados LB valdybų ir Lietuvių Fondo, 1981 lapkričio 20 d. pasirašė sutartį su University of Illinois at Chicago C ircle fundacija steigti Lituanistikos Katedrą su 750,000 dol. fondu.
Universiteto fundacija parūpins 150,000 dol, o lietuvių dalis — 600,000 dol., po 100,000 dol. per metus. Surinkus 200,000 dol., universitetas ieškos žymaus profesoriaus, o pasiekus pusę fondo, 1984 - 1985 mokslo metais, katedra pradės veikti. Tai pirmoji bet kurios tautybės katedra šiame universitete, pirmoji humanitarinių mokslų srityje ir, žinoma, iš viso pirmoji lituanistikos katedra laisvajame pasaulyje.
PLB valdybai trejus metus trukusiuose tyrinėjimuose bei svarstybose talkino akademikų ir veiklių asmenų komisija. Iš kelių puikių ir viliojančių galimybių PLB valdyba katedros vietai pasirinko lietuviais gausią Chicagą.
Katedra steigta užtikrinti, kad pripažintoje mokslo įstaigoje būtų žinomo profesoriaus vadovaujama nuolatinė lituanistinių studijų, kursų ir tyrimų vieta, kuri neštų mokslinę ir visuomeninę naudą lietuviams ir Lietuvai. Katedra puoselėtų ir tas lituanistikos sritis, kurių šiandien Lietuvoje laisvai studijuoti neįmanoma. Katedra taip pat užtikrina, kad lituanistika būtų akademiniame pasaulyje dėstoma profesiniai, nežiūrint studentų skaičiaus, kuris būtų lemtingas profesūrai be fondo.
Ir tai šiame universitete yra bent 350 lietuvių kilmės tarp 21,000 studentų, o Chicagos bei apylinkių įvairaus lygio lituanistinio švietimo įstaigų tinklas užtikrina pasiruošusiųjų aukštesniajam lituanistiniam mokslui jau vien iš netoli gyvenančiųjų. Universitete devynerius metus Slavistikos fakulteto apimtyje veikia šešiolikos dalykų lituanistikos programa, nuo pat pradžios remiama Lietuvių Fondo.

Katedros fondo palūkanos išlaikys profesorių, raštinę, katedros leidinius, patobulins jau gan platų lituanistikos knygyną, paskaitas visuomenei, konferencijas. Universitetas studentams leidžia pasirinkti lituanistiką šalutine ar pagrindine mokslo šaka, o Slavistikos fakultetui jau turint teisę teikti magistro bei daktaro laipsnius, ši katedra lituanistikos studijoms išeivijoje duris pilnai atidaro ir patvirtina.
—    IV Mokslo ir Kūrybos simpoziumas, įvykęs lapkričio 25 - 29 d. Chi-cagoje, praėjo labai sklandžiai. Paskaitininkų buvo 170, paskaitų — 180. Negalėjusieji atvykti paskaitas atsiuntė. Taip pat įspūdinga buvo ir klausytojų minia. Žymi jų dalis atvyko iš toliau, kiti — iš Chicagos. Itin jaukus buvo susipažinimo vakaras Jaunimo centro kavinėje ketvirtadienį. Kitom dienom visą laiką užėmė gausi paskaitų programa, kurią paįvairino simpoziumo metu vykusios kelios parodos Jaunimo centre ir "Galerijoje" — Chicagos mieste. Įdomi buvo lietuvių moterų dailininkių paroda mitologine tematika. Joje buvo daug kūrybinio išradingumo. "Galerijoje" vyko Viktoro Petravičiaus jubiliejinė paroda. Pilna žmonių Jaunimo centro salė buvo, įteikiant Lietuvių rašytojų draugijos premiją (3000 dol.) Kotrynai Grigaitytei už eilių knygą "Marių vėjui skambant". Jos kūrybą skaitė Nijolė Martinaitytė. Po premijos įteikimo suvaidintas Vinco Krėvės "Raganius". Į simpoziumo programą dar įsijungė pamaldos ir vaišių vakaras su koncertine dalimi. Apie visa tai plačiau bus kitame Aidų numeryje.
—    Prel. Jonas Bulaitis, dirbęs Vatikano delegatūroje Sudane, popiežiaus pakeltas arkivyskupu ir paskirtas Centrinės Afrikos valstybei nuncijum, o Čado valstybei — apaštališkuoju delegatu. Naujasis lietuvis arkivyskupas yra gimęs 1933 m. Londone. Aukštuosius bažnytinės teisės mokslus išėjo Gregorianum universitete Romoje. Kunigu įšventintas 1958 m., prelatu pakeltas 1964 m. Arkivysk. Jonas Bulaitis yra nuoširdus lietuvis, mokąs lietuvių kalbą. Jo tėvas Petras Bulaitis buvo uolus Anglijos lietuvių veikėjas.
—    JAV LB IX-osios Tarybos sesija įvyko spalio 24 - 25 Bostone. Programoje buvo prof. Eligijaus Sužiedėlio paskaita "Apylinkė — Bendruomenės veiklos tvirtovė" ir įvairūs pranešimai. PLB pirmininkas V. Kamantas kalbėjo apie Illinois universitete steigiamą Lituanistikos katedrą ir kitas veiklos sritis, kaip rengimąsi 1983 m. Pasaulio lietuvių dienoms, kurių metu buvo PLB seimas, pasaulio lietuvių jaunimo kongresas, dainų šventė, sporto žaidynės . . .  Taip pat priminė, jog PLB rūpinasi Lietuvos gen. konsulato steigimu Australijoje. Socialinių reikalų tarybos pirmininkas dr. Antanas Butkus apžvelgė šios tarybos veiklą, pranešdamas, jog žymi dauguma vyresnio amžiaus lietuvių nori, kad būtų įkurta "Lietuviška sodyba". Tuo reikalu jis ir tarybos atstovai dr. Regina Kulienė ir Galina Sužiedelienė lankęsi federalinės valdžios konsultantų įstaigose VVashingtone ir patyrę, jog įmanoma tokią sodybą įsteigti. Alfonsas Vėlevičius pranešė apie finansus, dr. Antanas Razma — apie Lietuvių Fondą, Virgus Volertas — apie Lietuvių jaunimo sąjungą ir t.t.
—    Dr. Kazys Bobelis gruodžio 12 d. Vliko tarybos suvažiavime Chicagoje perrinktas Vliko pirmininku.
—    Dr. Kazys Šidlauskas gruodžio 4 d. valdybos posėdyje Chicagoje perrinktas Alto pirmininku. Alto metinis suvažiavimas įvyko ten pat spalio 17 d.
—    Juozas Kapočius, Lietuvių enciklopedijos leidėjas, pasiryžo išleisti LE H-ąjį papildomąjį tomą. Jį redaguoti apsiėmė Simas Sužiedėlis, dr. Jurgis Gimbutas ir dr. Juozas Girnius. Jau laikas užsiprenumeruoti šį enciklopedijos tomą, atsiun-čiant savo vardą, pavardę ir adresą. Taip pat leidėjas prašo iki 1982 m. sausio 15 d., jei kas turi, atsiųsti siūlymų bei žinių apie asmenis ir įvykius, kurie turėtų įeiti į šį tomą. Enciklopedijos adresas: Lithuanian Encyclopedia Press, P. O. Box 95, So. Boston, MA 02127.
—    Owen C. J. Norem, paskutinis JAV pasiuntinys nepriklausomoje Lietuvoje (1937 - 1940) spalio 25 d. mirė Californijoje. Velionis buvo labai nuoširdus mūsų tautos bičiulis, 1943 m. parašęs ir išleidęs apie Lietuvą knygą "The Timeless Lithuania". Po karo dirbdamas nukentėjusiems remti administracijoje, daug padėjo lietuviams. Californijoje dažnai lankėsi lietuvių renginiuose, buvo pramokęs ir lietuvių kalbos. Savo profesija buvo liuteronų pastorius, baigęs teologijos seminariją ir, prieš tapdamas diplomatu, buvęs pastoriumi, vėliau tarnavęs karo kapelionu. Velionis buvo gimęs 1902 m.
—    Sol. Irane Stankūnaitė - Silva, lyrinis sopranas, spalio 27 d. mirė vėžiu. Ji buvo gimusi 1940 m. Brazilijoje. 1962 m. baigė Juilliardo konservatoriją New Yorke. Koncertavo lietuviams ir amerikiečiams. Gyveno New Jersey valstijoje ir dainavo Patersono operoje pagrindi nius vaidmenis.
—    Jonas Šlepetys, pulkininkas, visuomenininkas, uolus Lietuvių Bendruomenės darbuotojas, mirė lapkričio 15 d. New Yorke. Velionis buvo gimęs 1894 m. vasario 27 d. Narvydžių kaime, Daugailių valsčiuje. 1916 m. baigė Odesos karo mokyklą. Lietuvai atsikuriant, dalyvavo kovose su bolševikais ir bermontininkais. Vėliau buvo karo komendantu. Išeivijoje pasireiškė energinga veikla Lietuvių Bendruomenėje.
— JAV LB 1981 metų literatūrinės premijos vertinimo komisija sudaryta Chicagoje. Į Komisiją įeina kun. V. Bag-danavičius, Č. Grincevičius, A. Liulevi-čienė, dr. M. Stankus-Saulaitė, ir dr. Alf. Šešplaukis (A. Tyruolis). Premija (3000 dol.) skiriama už grožinę literatūrą. 1981 metais spausdintus veikalus (5 egz.) arba rankraščius (1 egz.) prašoma siųsti iki 1981 m. gruodžio 31 d. adresu: Viktoras Mariūnas,  1994 Beverly
Hills Dr., Richmond Hts, Ohio 44143 arba — Č. Grincevičius, 7132 So. Mozart Ave., Chicago, 111. 60629.
Muzika. — Koncertai: Jono Vezne-lio — Jaunimo centre Chicagoje rugsėjo 27; Vytauto Smetonos (piano) — Cle-velande (su simfoniniu St. Louis orkes -tru) spalio 4; Kazio Yakučio —Carnegie Recital, New Yorke spalio 10; Slavos Žiemelytės — Kultūros židinyje New Yorke spalio 11, Dainavos stovykloje spalio 18, Miami, Fla., gruodžio 6; Gi-nos Čapkauskienės — Worcesteryje, Mass., spalio 11 (su sol. A. Grigu), Mont-realyje spalio 17, 20 koncertų su prancūzų dainininkais Quebeco provincijoje; Andriaus Kuprevičiaus — Universiteto salėje Clevelande spalio 18; Jono Žuko (vargonai) — Apreiškimo bažnyčioje Brooklyne lapkričio 22; Danos Stankaity-tės — Jaunimo centre Chicagoje lapkričio 15, Piliečių klubo Bostone (su A. Grigu) gruodžio 6; Raimondos Apeikytės (piano) — parapijos salėje Los Angeles gruodžio 13.
Dailė. — Parodos: Prano Gailiaus — Prisikėlimo salėje Toronte birželio 8 - 18; Adomo Varno — "Galerijoje", Chicagoje, birželio 23 - liepos 19; Adomo Galdiko — St. Petersburge, Fla., spalio 23-25; Vytauto Igno — "Galerijoje", Chicagoje, spalio 6 - 25; Bendroji lietuvių dailės paroda — Čiurlionio galerijoje, Inc., Archer Ave., Chicagoje, lapkričio mėnesį; Elenos Kepalaitės — Phoenix galerijoje New Yorke lapkričio 10 - 28; Vidos Krištolaitytės — Prisikėlimo parodų salėje Toronte gruodžio 5-6; Eugenijaus Budrio — "Galerijoje", Chicagoje gruodžio mėnesį; Broniaus Murino — Čiurlionio galerijoje, Jaunimo centre Chicagoje spalio mėnesį. Rom„s Viesulas dalyvavo Tarptautinėje grafikos parodoje Jugoslavijoje.
Jubiliatai. — 95 metų: Aleksandras Aleksis, kompozitorius, visuomenininkas, — spalio 10 d.; 90 metų — Juozas Žilevičius, kompozitorius, lietuvių muzikologijos istorikas, Muzikologijos archyvo steigėjas, visuomenininkas, — kovo 16; 85 metų: prof. dr. Juozas Eretas, universiteto profesorius, jaunimo organizacijų veikėjas, nuoširdus mūsų tautos bičiulis, — spalio 18; 75 metų: Jonas Kubilius, kunigas, jėzuitas, visuomenininkas, — birželio 25; Antanas Saulaitis, skautų veikėjas, — rugsėjo 13; Teodoras Blinstrubas, mokytojas visuomenininkas, — lapkričio 26; 70 metų: Vytautas Marijošius, dirigentas kompozitorius, muzikos profesorius, — liepos 10; Antanas Skirius, žurnalistas, visuomenininkas, — gruodžio 13.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai