Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
MIŠKO BROLIAI DŽIUGINANTI DOVANA VISUOMENEI PDF Spausdinti El. paštas
1.  Įvadas
Skautybės mintis, Lordo Baden-Poweirio pirmąkart išbandyta 1908 metais, tuoj po Nepriklausomybės paskelbimo, 1918 metų rudenį, buvo įdiegta Lietuvoje. Nuo tų pirmųjų dienų lietuviškoji skautija atliko didžiulį vaidmenį mūsų jaunimo auklėjime. Ir šiandien išeivijoje skautai ir ateitininkai yra labiausiai paplitusios lietuvių jaunimo organizacijos. Džiuginančiai atrodė 1983 m. paminėtas lietuvių skautų jubiliejus — 65 nenutrūkusios veiklos (tik vokiečių ir bolševikų okupacijų sutrukdytos) metai.1

Šiame straipsnyje tačiau nelinksniuosime ir nelaipsniuosime jubiliejų ar praeities, kurie, aišku, turi savo vietą ir prasmę. Čia žvelgsime į vieną dabartinį, kūrybingą lietuviškosios skautybės bruožą, kuris vertas ne tik mūsų visuomenės dėmesio, bet ir džiaugsmo. Eis kalba apie lietuviškosios skautybės naujovę (pabrėžiame, įsidėmėkite: "lietuviškosios"!), apie miško brolius.

Dar Nepriklausomybės laikais Lietuvoje mūsų skautija pasirodė ne tik populiari bei gyva, bet ir kūrybinga. Bene ryškiausiu, pačiai skautų organizacijai išlikusiu kūrybingumo pavyzdžiu galima nurodyti mūsų akademikus skautus: organizacinį junginį, kurio nerandame kitų tautų skautuose. Amerikoje mūsų skautijos kūrybingumas vėl sužibėjo: turime jau daugiau kaip dešimtmetį veikiančius miško brolius!

Miško broliai yra Lietuvių skautų sąjungos dalis, skautaujanti Lietuvos partizanų epo pavyzdžiu. Tai su mūsų tautos paskutinių dešimtmečių herojizmu ir kalvarijomis talentingai surištas pedagoginis momentas, kurį išeivijoje skautija labai praktiškai naudoja nuo 1971 metų. Ar tai ne nuostabu, ar tai ne džiuginantis reiškinys?

2. Miško brolių įsikūrimas ir veikla
Miško broliai yra 1971 m. Chicagos Lituanicos skautų tunte į draugovę suorganizuoti jaunuoliai, skautaujantieji garsiosios Daumanto - Lukšos mums paliktos knygos2 epizodų bruožais. Galima drąsiai teigti, kad tai yra mūsų jaunimo supažindinimas su Daumanto knyga radikaliai nauju būdu.

Miško brolių užuomazga yra įdomi. Tai buvo talentingai suformuluotas sprendimas į gyvenimo iškeltą uždavinį. Maždaug 1970 m. Lituanicos tunte atsirado apie 20 subrendusių, 15-20 metų amžiaus "geltonšlipsių", kurių skautų vyčių veikla bei programa (amžiumi vyresni skautai vyčiai tradiciniai nešioja violetinės spalvos šlipsą, o patys jauniausieji skautukai — raudoną) dėl įvairių priežasčių nebepatraukė. Pati tunto veikla, turimas narių skaičius tada buvo, jei ne pačiame zenite, tai netoli jo. Tad vadovybė ir ėmėsi rimtai svarstyti reikalą, kokiu būdu — gal nauju būdu — šiuos vyrus sulaikyti nuo "nubyrėjimo", juos įjungti į skautiško ugdymo programą.

Dar pažymėtina, kad tais laikais Amerikoje — sakysiu — "siautė" hipių mada, kai kur net kultūra vadinama. Prieštaravimai nusistovėjusioms gyvenimo formoms, protestai, skirtingas rengimosi būdas, autoriteto nepripažinimas, ieškojimas kažko naujo ir t.t. veikė ir mūsų šeimas, jų jaunimą. Į save rūpestį atkreipiusių jaunuolių tarpe buvo ir kandidatų "nei Dievui nei tėvynei nei artimui"3 kategorijai.

Brolis Uosis, miško brolių kūrėjas ir draugovės vadas, pasirinko Lietuvos partizanų epą kaip pagrindinę metodinę priemonę naujajai programai. Pats į skautus įstojęs vaiku būdamas 1933 m. Lietuvoje, jis gerai prisiminė jaunystėje skaitytas knygas ir berniukų tuometinį susidomėjimą Amerikos prerijų epizodais, indėnais. Suprato jis ir iš indėnų, gamtos gyvenimo skautybei paimtus pedagoginius bruožus. Dar daugiau: 1944 m. vasarą pats trumpai įsijungęs į Suvalkijoje besiformuojantį lietuvių ginkluotą vienetą (dar vokiečių kariuomenės laikomoje teritorijoje) ir ten "Uosio" slapyvardį pasirinkęs, naujajai skautų programai jis pritaikė Lietuvos partizanų žygių epizodus.

Draugovė sistemingai, su atsidėjimu studijuoja Daumanto "Partizanus". Kiekvienoje sueigoje, ypač žiemos metu, kai susirenkama patalpose, paskaitomas epizodas iš šios knygos. Išstudijuoti partizaninio gyvenimo būdai yra taikomi veikloje ir uždaviniuose, ypač gamtoje. Tokiu būdu miško broliui nebūna šalta, šilta; jam nelyja ir nepučia vėjas. Gamtoje vykdomi žvalgybos užsiėmimai. Vienas brolis ar maža grupelė prabūna visą dieną ar naktį miške. Nakties metu tunto stovykloje slenkama su uždaviniu — viešose stovyklos vietose iškabinti Lietuvos partizanų atsišaukimų stiliumi parašytus miško brolių atsišaukimus, kurie ragina stovyklautojus kalbėti lietuviškai, laikytis skautiškos drausmės ir t.t. Vykdomi pionierijos uždaviniai, talkininkaujama stovyklų tvarkos palaikymo, sargybos ėjimo uždaviniuose.

Ideologiniu požiūriu Lietuvos partizano profilis jaunuolių auklėjimui puikiai tinka. Daumanto knygoje yra daug taurių pavyzdžių, nušviečiančių partizano charakterį. N.E. Sūduvis4 šią sintezę pateikia keliuose puslapiuose, vienoj vietoj. Jei indėnų kultūroje figūravo giminė, o nebuvo tėvynės minties, tai partizanų epe šį mums ypatingai svarbų bruožą sutinkame natūraliai, įlietą į lietuvio dvasinę būseną šių laikų, sunkios kovos metu.

Miško brolių uniforma yra trumpos kelnės, žalsva palaidinė, skautiškas šlipsas, o virš trispalvės — pasirinktas žuvusio partizano slapyvardis, naudojamas visuose užsiėmimuose ir sueigose. Uniformos rankovę puošia autentiškas Suvalkijos miško brolių ženklas, kurį Uosis dėvėjo 1944 vasarą. Taip pat nešiojama uniforminė lazda, išdeginta tautiniais ženklais ir raštais. Ant kiekvieno krūtinės kabo žiūronai. Žiemos metu nešiojami balti maskuotės apsiaustai. Sekdami partizanų pavyzdžiu, miško broliai nenaudoja skautiškų vyresniškumo laipsnių ar ordinų, garbės ženklų.

Įspūdingai praeina kasmet gamtoje švenčiamos kūčios. Suvažiuoja į nustatytą vietą dalyviai. Broliai atsiveža motinų ar merginų pagamintus kūčių valgius dubenėliuose. Išsiunčiami žvalgai patikrinti apylinkę. Atvykus kūčių valgymo vietovėn, greitai pasirengiama iškilmėms. Ant medžio pakabinamas kryžius su užrašu "Už tėvų žemę" ir skulptoriaus R. Mozoliausko Sopulingoji Motina (keramika) su užrašu "Nupuolančius stiprink ir vesk". Fakelai nušviečia vėliavą, dengiamą stalą, įrėmintą J. Daumanto portretą. Vyksta vėliavos pakėlimas, žuvusiųjų partizanų pagerbimas, malda, himnas. Dažnai kūčiose būna ir plotkelė iš Lietuvos, po valgio pravedamas pokalbis ir tyli daina.

Miško broliai žygio metu žiemą JAV miškuose

Aš pats du kartus dalyvavau miško brolių kūčiose. Įspūdis liko šventas ir neišdylantis. Į kūčias 1980 m. vykome su ypatingu svečiu — prieš pusmetį į Skandinaviją prasimušusiu Vladu Šakaliu. Po kūčių vakarienės, jau apšildytoje patalpoje, su dideliu dėmesiu išklausėme įdomaus VI. Šakalio pasakojimo. Sekančios dienos paryčiais grįžę Chicagon, kiek numigome ir svečią nuvežėme į Tautiniuose Namuose surengtas kūčias lietuvių visuomenei.

Lietuvių kalbos naudojimas miško brolių užsiėmimuose yra natūralus, kyląs iš partizanų naudotos kalbos savo tarpe. Taigi vienetas kalba lietuviškai, nors atskiri jo skautai — vieni stipresni, kiti silpnesni šioje srityje. Aiduose 1983 m. svarstyta kalbinė lietuviškos sąmonės suklestėjimo galimybė5 čia yra didelė ir dar pilnai neišnaudota.



Miško broliai 1983 m. Jubiliejinėje stovykloje Kanadoje. Dešinėje jų vadas Uosis. J. Tamulaičio nuotr.

Rako stovyklavietės pakraštyje miško broliai 1974 m. išsikasė požeminę partizanų slėptuvę. Tai buvo įspūdingas, autentiškas partizanų slėptuvės modelis. Įėjimas buvo užmaskuotas. Tiksliai nežinodamas, jo niekad nerasi. Slėptuvė buvo po žeme, 14 pėdų gylyje, 12 pėdų pločio ir 22 pėdų ilgio. Šiuo metu slėptuvė reikalinga pagrindinio remonto — atstatymo. Tai irgi aiškiai parodo, kad, nežiūrint saugumo sumetimų, partizanai turėjo įdėti daug darbo savo išsikastų bunkerių priežiūrai, remontui.

Miško broliai dalyvauja ir viešame lietuvių visuomenės gyvenime. Pvz., šokių šventėje jie ėjo tvarkdarių pareigas; bendradarbiauja iškilmėse prie Kalantos paminklo, pakelia vėliavas Lemonto miestelio centre (Chicagos priemiestis) Vasario 16 proga, dalyvauja skautiškuose renginiuose bei stovyklose. Prie Toronto vykusioje 1983 m. jubiliejinėje stovykloje miško broliai atkreipė Kanados laikraščio
 
Miško brolių įrengtos partizanų slėptuvės vidus. A. Grigaičio nuotrauka


korespondentės dėmesį ir buvo paminėti kanadiečių plačioje spaudoje. "VVe are trying to under-stand the freedom fighters", tarp kitų dalykų tilpo citata Toronto dienraštyje.6 Daug kas stovykloje domėjosi miško brolių veikla. Kanadoj gyvenantieji lietuviai skautininkai teigė, kad miško broliai atrodė pavyzdingai, buvo susiklausę, kad iš jų dvelkė skilties dvasia.

Turima relikvijų. Iš jų pažymėtinos: Daumanto nuotrauka — portretas, R. Mozoliausko sukurta ir miško broliams padovanota Madona, iš Lietuvos jau šiais laikais atvežta žemės saujelė, miško brolių vėliava, plyta iš Aušros vartų sienos, Lietuvoje slaptai išausta juosta su įrašu "Už tėvų žemę" ir "Miško broliai".

Pagaliau miško brolių šūkis yra inspiruojantis: Kas mes esam? — Miško broliai! Mūsų siekiai — drąsūs šuoliai! Kas širdyj mūs? — Lietuva! Kas ji mums? — Šalis šventa!

Šią veiklą yra teigiamai įvertinusi Lietuvių Skautų Sąjungos vadovybė. Žurnalistas VI. Ramojus savo raportažuose miško broliams irgi yra skyręs daug vietos. Miško brolių draugovė yra apdovanota trimis Sąjungos garbės ženklais: Pažangumo žymeniu (1973), Tėvynės sūnaus (1978) ir Vėliavos (1983). Prie ordinų priskirtinas ir Lietuvoje leidžiamas bolševikinės propagandos Gimtasis kraštas, kuriame 1978.VI.29, Nr.26,buvo bandyta iš miško brolių pasišaipyti. Jei jau Gimtasis kraštas iš ko nors nervingai šaiposi, tai galime būti tikri, kad turime pavykusį bandymą, brangenybę, okupantams krislą akyse.

Pastebėtina, kad lietuvių visuomenėje jaučiasi alkis Lietuvos partizanų temoms. Štai, 1983. IX.27 d. (Nr. 37) Dirvoje Skirpstas cituoja dr. K. Karvelį: "Kodėl tad neparūpinam jaunimui žodžio ar vaizdo meninių priemonių apie karžygišką tėvynės gynimą?" Teigsiu, kad miško broliai savo veikla šią tuštumą labai originaliai bando užpildyti. Tereikia tą veiklą remti ir plėtoti.

3. Žvelgiant į ateitį
Miško brolių veikla, kaip matyti, toli prašoka gražų ir plačiai paplitusį mūsų paprotį organizacinius vienetus tik vadinti partizanų istorijos vardais. Tad miško brolių mintis plėstina ir kitose vietovėse; ji plėstina bent visoje Lietuvių skautų sąjungoje. Gal jau pribrendo laikas Lietuvių skaučių seserijoje mergaitėms bandyti steigti "Pušeles"7? Teko girdėti, kad jubiliejinėje stovykloje pamatę, miško broliais susidomėjo Australijos lietuvių skautų vadovai.

Lietuvių visuomenė taip pat gali miško broliams padėti ypatingu būdu. Skaitant literatūrą, sukaktuvinius straipsnius Aiduose,8 su vienu miško broliu varčius mūsų mokslinius archyvus, yra aišku, kad turime daug medžiagos apie partizanų epą, kuri dar nepaskelbta. Šia proga apeliuoju į archyvinių lobių savininkus tą medžiagą skelbti (jei jau galima), o turimus relikvinio pobūdžio duplikatus padovanoti miško broliams.

Visuomenėje randame ir įdomių studijinio pobūdžio sumanymų, tinkamų miško broliams. Malonu buvo išsikalbėti su vidurinės kartos lietuviu, kuris tyrinėja Lietuvos partizanų nuotraukas, bandydamas nustatyti partizanų naudotų ginklų rūšis bei kilmę. B. Pūkelevičiūtė savo "Devintame lape" 1982 m. aprašo moterį, kuri bando atsekti savo tikro brolio, žuvusio partizano, žygių takus bei pėdsakus. Panašus uždavinys, naudojant Daumanto vienų kautynių aprašymą ir pasitelkus apie 1959 m. Chicagoje perspausdintą Lietuvos kariuomenės generalinio štabo žemėlapį, taip pat buvo miško brolių bandytas.

Iš dabartinių Lituanicos tunto miško brolių asmeniškai pažįstu Uosį — jų sumanytoją ir įkūrėją, pažįstu Spalį, Lapiną, Viltį. Tačiau visus miško brolius visuomenei rekomenduoju, o miško brolių mintį — kaip puikiai pavykusį auklėjimo, kultūrinį bandymą — ypatingai vertinu. Skaitytojų smalsumui, manau, verta ir reikalinga atskleisti brolio Uosio tapatybę: tai Chicagos priemiesčiuose gyvenantis Lietuvių skautų sąjungos skautininkas Juozas Šalčiūnas.

4.   Baigiant
Šiandien galvojant apie miško brolius, iškyla prof. St. Šalkauskio reikšmė lietuvių skautybės gyvenime. 1924 metais šis žymusis mūsų filosofas ir pedagogas paruošė paskaitą "Skautai ir pasaulėžiūra".9 Charakteringa, kad ši paskaita iki šių laikų išliko pagrindiniu ir vieninteliu platesnės apimties ideologiniu kelrodžiu, parašytu lietuvio. Spėju, kad su šia paskaita profesorius, pats nebūdamas skau-tijos nariu, labai daug pasitarnavo jaunutei brolijai, ją įteisingamas tuometinėje lietuvių visuomenėje, valdančiuose sluogsniuose, bažnytinėje hierarchijoje.

Todėl gal galima klausti, ką profesorius apie mūsų skautus pasakytų šiandien, matydamas įdiegtą miško brolių mintį. Savo 1924 m. straipsnyje jis ramiai ir išsamiai analizuoja skautybės riteriškumą, "žygiškumą", heroizmą, garbės ir prievolės bruožus, kitas savybes. Šie visi dėsniai atitinka anksčiau suminėtą partizanų moralinį charakterį. Šalia to turime pavykusį bandymą su mūsų skautaujančiu jaunimu, visai panašiai, kaip 1908 m. skautybės mintis buvo išbandyta pirmoje skautiškoje stovykloje. Dar daugiau: turime ir širdį virpinantį lietuvių tautos istorinį momentą.

Miško brolių epas profesorių — drįsiu teigti — jaudintų ir pozityviai nuteiktų. Skaitant anais laikais išreikštas profesoriaus mintis ir matant šiandieninius mūsų miško brolius, logiškai neprileistina galvoti kitaip. Tokių minčių vedamas, šiuose puslapiuose džiaugiuosi, miško brolius supažindindamas su skaitytojais ne tik užjūriuose, bet ir Lietuvoje (turiu tiesioginių duomenų apie reakciją į mano 1982 m. straipsnį Aiduose).

Daumantas dabartinių Miško brolių stovyklavietėje

Šią apybraižą tinka baigti su prieš šešius dešimtmečius (1924 - 1984) St. Šalkauskio pasakytais žodžiais tos jo paskaitos gale. Tie žodžiai šiandien tinka miško broliams:

Dėl visų motyvų, kurie teko man išdėstyti, aš laikau savo prievole ne tik padrąsinti pas mus tą naują žygiškumo atgimimą, kuriuo yra skautizmas, bet ir linkėti garbingiems jo adeptams, kad jiems pasisektų kuo veikiausiai užimti tą avangardo Dietą, kuri jiems teisėtai gali priklausyti tolimesnėje mūsų valstybinio, tautinio ir dvasinio atgimimo eigoje.

Išnašos

1.    Vedamasis Drauge, 1983.IX.17.

2.    J. Daumantas, "Partizanai už geležinės uždangos", Chicago, 1950 (pirmoji laida).

3.    Skautų šūkis yra kaip tik "Dievui, Tėvynei ir Artimui".

4.    N. E. Sūduvis, "Vienų vieni", 1964, p. 221-227; skyrius "Partizano tipas".

5.    Aidai, 1983, Nr. 4, p. 230-238: A. Norvilą straipsnyje "Kaip pasirenkama vartoti viena kalba vietoj kitos" skatina ieškoti visuomeninių ir šeimyninių formų šiai sąmonei pasireikšti.

6.    Toronto Star, August 9, 1983, p. North 14-15, "Powwow in Stouffville", straipsnis su iliustracijomis.

7.    "Pušelė", Albina Senkutė, LE XXXVI, p. 449; taip pat kikuotse leidiniuose.

8.    Aidai, 1976, gruodis, Nr. 10: P. Vytenio straipsnis "Juozas Lukša".

9.    Ta 30 psl. paskaita pirmą kartą buvo išspausdinta 1930 metais, po to kelis kartus perspausdinta. Vėliausioji straipsnio laida buvo 1977 m. Skaučių Seserijos išleistoje knygoje "Tau, vadove".
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai