Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
ŠEŠTASIS MOKSLO IR KŪRYBOS SIMPOZIUMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Žygas   

Simpoziumas buvo labai plačios apimties su daug renginių. Jis pradėtas meno parodos atidarymu lapkričio 17    d., penktadienį, Jaunimo centre Čikagoje. Šios parodos šūkis Atgimimo šviesa. Parodą atidarė ir žodį tarė Dalia Kučėnienė, LB Kultūros tarybos pirm. Paskui apie meną, jo apraiškas ir poveikį mūsų dvasiniam gyvenimui kalbėjo dail. Daiva Karu-žaitė. Buvo trumpa meninė programa, kurią atliko sol. Daiva Marke-lytė-Dagienė su muz. Manigirdo Mo-tekaičio palyda. Ši paroda buvo skirtinga nuo daugelio matytų tuo, kad lankytojai daugiausia buvo jauni žmonės. Jų tarpe matėme ir daug jaunų menininkų iš Lietuvos. Lapkričio 18    d., šeštadienį, atidaryta ir daugiau parodų Lietuvių Centre, Lemonte. Deja, ten neteko dalyvauti.

Visą savaitgalį ir po to į Čikagą įvairiais būdais ir keliais rinkosi simpoziumo dalyviai. Simpoziumas buvo pradėtas lapkričio 22 d. 7 vl. vakaro, trečiadienį, Jaunimo centro kavinėje susipažinimo pobūviu. Jaunimo centras ūžė, kaip bičių avilys. Tėvynainiai gi, kurie atkeliavo iš okupuotos Lietuvos, vyko įvairiais keliais. Daugiausiai atvyko per Niujorko orauostį, kiti — per Vašingtoną, keletas — per Mexico City. Buvo gal net atvykstančių per Montrealį. Tad tikslų atvykusiųjų skaičių sunku buvo nustatyti. Tik tiek žinoma, kad jų atvyko daug. Pasidžiaugta, kad yra dalyvių iš JAV, Kanados, Australijos, Italijos, Lenkijos, Egipto, Saudi Arabijos ir svarbiausiai — visas būrys mielų tėvynainių iš Lietuvos.

Sesijos. Simpoziumo sesijos buvo pradėtos lapkričio 23 d., ketvirtadienį, Pasaulio lietuvių centre, Lemonte. Simpoziumą atidarė L. Ma-skaliūnas, rengimo komiteto pirm. Atidaromąją kalbą pasakė A. Kerelis, simpoziumo tarybos pirm., ir pakvietė simpoziumui vadovauti L. Ma-skaliūną. Buvo pristatyti rengimo komiteto nariai. Visiems sugiedojus Tautos himną, sudarytas garbės prezidiumas. Į jį pakviestas vysk. P. Baltakis, min. St. Lozoraitis, Vyt. Bieliauskas, T. Blinstrubas, Gr. Lazauskas, A. Kerelis, R. Vaičaitis ir Vyt. Landsbergis.

Invokaciją sukalbėjo vysk. P. Baltakis—"Dieve, mes, garbingos lietuvių tautos dukros ir sūnūs, susitikę čia... Pasaulį Tu mums patikėjai su jo evoliucija, paslėptais turtais... Proto galia mes atpažįstame Tave, kaip kūrėją... Dieve, laimink genocidų kentėjusią tautą ir jos kankinius..."

Min. St. Lozoraičio žodis. — "Vėl Amerikos lietuviai parodė lietuviškai kultūrai savo pasišventimą, energiją ir gabumus, Yra momentų, kurie neužmirštami. Vienas jų: šis Šeštasis Mokslo ir Kūrybos simpoziumas, kuriame dalyvauja beveik iš viso pasaulio suvažiavę lietuviai mokslininkai".

Vyt. Bieliauskas sveikinimą pradėjo Platono pasakojimu savo studentams taip: "Jūs ateinate į šį pasaulį nuogi ir kaip kalinys su pririštu prie kaklo svoriu. Tik kai atsipalaiduojate nuo to svorio, tada pasaulis pradeda jums šviesėti. Šis Platono palyginimas vaizdavo perėjimą iš nežinojimo į žinojimą. Ir jūs čia susirinkote savo žiniomis pasidalinti". K. Bobeliui negalint dalyvauti, jo vardu sveikino T. Blinstrubas. Alto vardu sveikino Gr. Lazauskas, kuris taip pat yra ir simpoziumo taryboje. Paskutinysis sveikintojas buvo prof. Vyt. Landsbergis. — "Man labai malonu po kelių mėnesių ir vėl su jumis susitikti. Tik šiuokart jau su platesniu lietuvių visuomenės sluoksniu. Kas čia vyksta, ką mes jau matėme vakar ir šiandie, tai mūsų lietuviškos bendrijos ženklas. Mes prisiminsime tokias vietoves, kaip Gotlandą, Lemontą ir, manau, trečiasis gal bus Vilnius. Atsiranda galimybės pasauliui priminti, kad mes dar esame. Turime uždavinį, beprasmis būtų gyvenimas — jeigu jo nebūtų". Politechnikos Instituto vardu sveikino R. Krivickas ir įteikė tautinę vėliavą. V. D. universiteto vardu sveikino G. Paškevičius ir įteikė odoje išgraviruotą D. L. K. Vytauto portretą. R. Vaičaitis supažindino su mokslinių sekcijų vadovais. Paminėjo, kad jau yra 80 sesijų ir per 300 prelegentų. Padėkojo visiems, kurie prisidėjo prie svečių iš Lietuvos priėmimo. J. Gecevičius, Lietuvos Mokslininkų sąjungos vardu, skatino eiti su knyga, ugdant Lietuvos mokslo lygį.

Pirmoji plenarinė sesija: LIETUVOS ATEITIS — siekimai ir realybė. Moderatorius — V. Vardys. Pranešėjai — Vyt. Landsbergis, Romas Ozolas, Mečys Laurinkus ir Vyt. Radžvilas. Tai žmonės, kurie keičia istoriją. Visiems žinoma, kad mokslui ir menui reikalingos laisvos visuomenės ir laisvos valstybės sąlygos. Vyt. Landsbergio kalbos tematika — kūryba, nes pagal jį ir laisvės judėjimas yra kūryba. Tikėti ateitimi ir rytojumi yra didžiulė jėga. Tuo nugalimi baimės ir nevilties jausmai. Maskvoje yra net tokių nuomonių, kad Lietuvą reikėtų nubausti, išmetant ją iš Sąjungos. Yra ir Lietuvoje vidinė įtampa — tai pilietybės įstatymas. Naujame įstatymų projekte yra paragrafas, kad Lietuva nėra tik viena iš respublikų, bet valstybė.

R. Ozolas, Sąjūdžio tarybos vicepirmininkas ir Atgimimo redaktorius, pažymėjo, kad šio amžiaus pabaiga yra pilna visokių stebuklų, o vienas iš jų, kad mes čia susitinkame. Aišku, jog be Gorbačiovo įvykių gyvenimo raida būtų kitokia. Visuomenė labai aiškiai pasakė partijai, kad tauta yra už persitvarkymo vykdymą. Tauta nori eiti į gyvenimą, bet ne mirti.

Mečys Laurinkus, Sąjūdžio sekretorius, šitaip kalbėjo apie politiką ir moralę: Kennedy yra pasakęs: "kuo didesnė politika — tuo mažesnė moralė". Bendrai paėmus, didžiosios pasaulio galybės nesivadovauja moralės dėsniais. Dabartinis Lietuvos komunistų partijos vadovybės pakvietimas į Maskvą buvo lyg tarptautinė konferencija. Maskva jau ne tik įsakinėjo, bet turėjo derybas vesti. Yra įtampos laikas — dabar vyksta konfliktas su okupantu. Maskva jau supranta, kad senais metodais veikti nebegalima. Ir Maskvoje yra jėgų poliarizacija.

Vyt. Radžvilas — istorikas, klausė, kas yra tautos atgimimas ir atsakė, kad atgimti gali tiktai tas — kuris jau yra. Tai yra tik atgavimas prarastų vertybių. Kokios yra šios atgimimo prielaidos, reikšmė ir sąlygos? Buvo sugriauti mąstymo pagrindai. Visi palaipsniui buvo verčiami nebeturėti amžinų vertybių. Kur ieškoti politinės savimonės atramų? Savaime aišku, kad tai reikia ieškoti laisvėje. Reikia siekti laisvės per laisvą žmogų. Reikia dvasinio ir moralinio prisikėlimo— tęsė prelegentas. Marksizmas dėl to plito, kad jis rėmėsi žemiausiais žmogaus instinktais. Kaltiname rusus, bolševikus už tautos kančias ir nedalią. Bet turime savęs paklausti, ar mes patys prie to neprisidėjome. Ar viską darėme, kad to nebūtų?

Pasibaigus pranešimams, keletas minučių buvo skirta klausimams. V. Šliūpas, kuris ketvertą sykių lankėsi Lietuvoje, kėlė įvairių organizacijų gausos klausimą. Teikia liūdną vaizdą ta didelė gausybė partijų ir organizacijų. Ar jos nekenkia bendram Atgimimo judėjimui? Atsakyta, kad leidžiama joms gyventi, bet taip pat nebus daroma trukdymų numirti.

Politinių mokslų sesija — moderatorius T. Remeikis. A. Štromas apžvelgė tarptautines sutartis, taikos ir nepuolimo sutartis, kuriomis turėjo būti grindžiami santykiai. Konvencija dėl agresijos apibrėžimo 1933 m. pažymėjo, kad ne tik karo paskelbimas, bet ir bet kuriuo pretekstu kariuomenės įvedimas jau yra agresijos aktas. 1939 m. Sovietų Sąjungos sutartys su Estija, Latvija ir Lietuva dėl bazių įsteigimo jau buvo agresijos aktas. Prasidėjus karui ir pabėgus internuotam Lenkijos povandeniniam laivui iš Estijos (rugsėjo 19 d.), Rusija pareiškė: kadangi Estija nesugeba susitvarkyti, Raudonosios armijos laivynas kontroliuos Estijos vandenis.

Rusijai užpuolus Suomiją ir ten sutraukus savo pajėgas, jos spaudimas Pabaltijui kiek sumažėjo. 1940 m. kovo 12 d. pasirašius paliaubų sutartį su Suomija, Rusija vėl atkreipė savo dėmesį į Pabaltijį. Pirmasis agresijos objektas buvo Lietuva. Lietuvą okupavus, po dviejų dienų tas pat buvo padaryta su Latvija bei Estija. A. Merkys, pasitraukdamas iš laikinojo prezidento pareigų, neturėjo konstitucinės teisės jų perleisti Paleckiui.

T. Remeikio pranešimas — Tarptautinių santykių plėtotė ir tarptautiniai balansai. Lenkijos ir Vokietijos ultimatumai Lietuvai. Pagrindinės mintys: Jeigu būtų pasirinktos kitos alternatyvos, ar tai būtų pakeitę padėtį? Kiek tiksli buvo neutralumo politika Vilniaus klausimu? Vilniaus klausimu Lietuvos vyriausybės laikysena buvo nesuprantama. Lietuvos vyriausybė užtikrino Lenkiją, kad blogiausiu atveju Lietuva bus neutrali, arba parems Lenkiją. Vieningo Darbo vyriausybė nebuvo nei vieninga, nei tautininkų mielai priimta. Gen. J. Černius iš pradžių atrodė prolenkiškai nusiteikęs. Kai buvo svarstomas Vilniaus klausimas, prez. A. Smetona buvo stipriausias intervencijos oponentas. Prasidėjus karui, jis niekuomet netikėjo Vokietijos pergale.

Antroji plenarinė sesija: VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS -

Dr. Romas Vaičaitis, simpoziumo programos parengimo pirm, ir Albinas Kerelis, simpoziumo tarybos pirm.
 

Atidaromajame posėdyje invokaciją skaito vysk. P. Baltakis, prezidiume A. Kerelis, P. Narutis, G. Lazauskas, V. Bieliauskas ir S. Lozoraitis


 Sąvoka ir iššūkiai. Moderatorius — J. Šmulkštys. Pranešėjai — G. Kost-kevičius, A. Avižienis, A. Čižas, N. Vėlius ir K. Skrupskelis. Štai pagrindinės mintys: VD universiteto likimas buvo toks pat, kaip ir visos Lietuvos. Kai geležinė uždanga nusileido, jį uždarė, o dabar, uždangai plyštant, jį vėl bandoma atgaivinti. Lietuvos atgimimas buvo pradėtas nepolitikų, bet rašytojų ir mokslininkų. Didelį įspūdį padarė V. Greimo straipsnis, kuris tilpo Literatūroje ir mene. A. Avižienio žodžiais, labiausiai pasigendama akademinės konkurencijos. O tai yra pats liūdniausias dalykas akademiniame gyvenime. Lituanistikos seminaras, kuris vyksta Vilniuje, turi gerus lektorius. Bet, kas iš to? Grigonis (prorekt.), kuris vadinamas rektoriumi saugumo reikalams, tebenaudoja Stalino laikų metodus. Turint kelis, kad ir nedidelius universitetus, galima daugiau eksperimentuoti. G. Kostkevičius, VDU atkūrimo komiteto pirm., priminė, kad ši konferencija yra tąsa balandžio mėnesį vykusios konferencijos Kaune. VDU bus pasaulio lietuvių kultūros ir mokslo centras. Ketvirtadalis mūsų tautiečių atsidūrė už Lietuvos ribų, tai ir jie turi teisę į universitetą. Turint tokį centrą, ir išeivijos atstovai jame būtų kaip savo namuose. Universitetas dar neturi senato, tai kurijoziška padėtis. Lietuvoje daromas didelis spaudimas, kad išeivija negautų jame teisių. Kauno universitetas turi būti modelis, kaip pertvarkyti Lietuvos švietimą...

Toliau žodį tarė A. Avižienis, kuris buvo I-ojo simpoziumo mokslinės programos vadovas. Jo mintys: Svarbiausia, kas įvyko Kaune, tai spontaniškas nutarimas atkurti VDU. Blogiausias dalykas akademiniame gyvenime yra monopolis. Monopolis žlugdo iniciatyvą ir mokslinę pažangą. Reikia grįžti į Vakarų pasaulio modelį. Nedidelės, bet aukšto lygio kolegijos, kurios paruoštų studentus, paskui vadinamos "graduate" mokyklos.

Šios sesijos metu bus vykdomi rinkimai, reikėjo išrinkti 41 senato atstovą. Buvo išdalinti kandidatų sąrašai. Balsuoti turėjo teisę prelegentai, simpoziumo taryba ir mokslinės programos komitetas. Teko girdėti, kad vėliau balsavimo teisė buvo suteikta ir rengimo komitetui.

Algirdas Čižas, Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio narys, aiškino, kad VDU bus talkininkas ir kitoms mokslo institucijoms. Iškėlus humanitarinių mokslų fakultetą į Vilnių, Kaunas virto technokratų centru. Pradėjus organizuoti VDU atkūrimą, Vilniaus mokslininkai dar vis žvilgčioja ir nepasitiki. Tad išeivijos žymūs mokslininkai pridės savo svorį. Rengiamas naujas Lietuvos švietimo įstatymo projektas. VDU turi padėti tautai šiuo metu susiorientuoti ir būti kelrode žvaigžde. Tauta buvo deformuota. Komunistinės idėjos buvo ne tautinės, bet kosmopolitinės. Už "šviesų rytojų" visos tautos turėjo nustoti savo gyvenimo būdo. Viskas buvo griaunama ir naikinama, kad Lietuva nesiskirtų nuo Sovietijos. Buvo griaunamos sodybos, kertami medžiai if verčiami kryžiai. Melioracija keitė visą krašto gamtovaizdį. Lietuvių kalba buvo išjungiama iš valstybinio gyvenimo ir daroma virtuvine kalba. Nebuvo rengiami tautosakos ir tautodailės specialistai. Netyrinėjamos liaudies dainos ir tautosaka. Net buvo daromi trukdymai tautosaka domėtis, vis buvo matomas nacionalizmo baubas.
 
Šeštojo Mokslo ir Kūrybos simpoziumo baigiamojo posėdžio garbės prezidiumas. Iš kairės: L. Maskaliūnas, A. Kerelis, J. Šarkus, Gr. Lazauskas, M. Lenkauskienė, kons. Vac. Kleiza, vysk. P. Baltakis, V. Landsbergis, dr. A. Razma, dr. K. Ambrozaitis, dr. R. Vaičaitis.
 
 LITERATŪROS VAKARAS buvo lapkričio 24 d., penktadienį, Jaunimo centre, Čikagoje. Reikėjo visur laiku būti, nors tarp Pasaulio lietuvių centro Lemonte ir Jaunimo centro yra apytikriai 24 mylios. Bet žmonės kažkaip visur suspėjo. Salė, kurioje telpa apie 700 žmonių, buvo užpildyta. Dar buvo nešamos papildomos kėdės. Vakaro programai vadovavo Irena Kerelienė. Pirmiausia įteikti žymenys mokslininkams, kurie jau turi tarptautinį pripažinimą. Prof. R. Vaičaitis, padedant mokslinių programų vadovams, atliko žymenų įteikimą. Dr. A. Vanagūnas įteikė žymenį Eug. Gedgaudui už nuopelnus medicinos srityje. Dr. D. Katiliūtė-Boydstun pranešė, kad už istorines, archeologines ir Baltų proistorės studijas žymuo paskirtas dr. M. Al-seikaitei-Gimbutienei. Deja, ji pati dalyvauti negalėjo. Prof. St. Bačkaitis už darbus šiluminės energijos srityje žymenį įteikė prof. R. Viskantai.

Plenarinėje sesijoje pranešimą skaito Romas Ozolas, Sąjūdžio tarybos vicepirmininkas ir "Atgimimo" redaktorius.

JAV LB Kultūros tarybos pirm. Dalia Kučėnienė kalba atidarant dailės parodą

Solistė Regina Maciūtė ir pianistė Gražina Landsbergienė, atlikusios simpoziume koncertinę programą. Kairėje Irena Kerelienė — koncerto globėja. Nuotraukos Zigmo Degučio, išskyrus dailės parodos atidarymo nuotrauką

Rašyt. Č. Grincevičius perskaitė jury komisijos aktą, kuriuo Lietuvių Rašytojų draugijos premija skiriama rašyt. Jurgiui Jankui už pasakojimų knygą Tėvas Venancijus ir jo Matilda. Premiją įteikė Lietuvių Fondo valdybos pirmininkė Marija Remienė. L,F. yra premijos mecenatas. Po to laureatas tarė žodį.

Po oficialios dalies ėjo meninė programa. Poetas Bernardas Brazdžionis paskaitė pluoštą savo eilėraščių. Kūriniai, nors daugiausia jau girdėti, buvo šiltai priimti. Taip pat jis paskaitė dar negirdėtą ir šioms dienoms pritaikytą baladę apie "Jalt$ ir Maltą". Tarp savo poezijos posmų retkarčiais įterpdavo ir humoro, dažniausiai susieto su jo gyvenimu bei kūryba.

KONCERTAS. Po trumpos pertraukos pradėta muzikinė programa. Cia pasirodė į simpoziumą atvykusios solistė Regina Maciūtė ir pianistė Gražina Landsbergienė. Visus maloniai nustebino ir prof. V. Landsbergis, kuris ne tik sugeba Sąjūdžiui vadovauti, bet ir meniškai pianu skambinti. Taip pat ir solistė yra aukšto meninio lygio. Ji buvo kviečiama daug sykių į sceną. Užbaigai prof. Vyt. Landsbergis atliko porą Čiurlionio kūrinių.

POKYLIS. Lapkričio 25 d., šeštadienio vakarą, puošniose Lexington House patalpose įvyko baigiamasis pokylis. Jame dalyvavo 825 svečiai ir rengėjai. Pokylio šeimininkės ir rengėjos — Nijolė Maskaliūnienė ir Aldona Vaitienė. Jos, gražiai pasipuošusios, vadovavo renginiui. Vaišės ir patarnavimas buvo labai geri. Violeta Stromienė dalyvius linksmino estradinėmis dainomis. Prasidėjus šokiams, orkestras kėlė daug triukšmo.

PABAIGA. Atėjo lapkričio 26 d., sekmadienis — iškilmingas simpoziumo uždarymas. Uždarymo apeigos vyko Jaunimo centre. Didžiojoje salėje buvo parengtas altorius, ir kon-celebracines mišias aukojo vysk. Paulius Baltakis, asistuojamas prel. V. Balčiūno ir keturių kunigų. Po mišių vyko apeigos prie paminklo žuvusiems už Lietuvos laisvę; trumpą kalbą pasakė Lietuvos generalinis garbės konsulas Vacl. Kleiza, pažymėdamas, kad "pradėjome šį simpoziumą su žiemos audra, o baigiame su pavasario saule. Susirenkame čia į Jaunimo centrą, kuris per trisdešimt metų buvo mūsų židinys ir lietuvybės centras". Sugiedojus giesmę "Marija, Marija", visi rinkosi į didžiąją salę. Ten po Tautos himno į sceną buvo sukviestas garbės prezidiumas.

Baigiamąją kalbą pasakė A. Kerelis, simpoziumo tarybos pirm. Kalbėjo ir A. Čižas, svečias iš Vilniaus. Išsamesnę kalbą pasakė prof. Vyt. Landsbergis. Tema: "Kaip išeivija gali padėti atbundančiai tautai". Atsakymas: "ir toliau išlaikyti nepripažinimo politiką bei išsaugoti Lietuvos diplomatiją. Jo nuomone, dabartiniu metu išeivija gausiu dalyvavimu galėtų prisidėti net prie renginių Lietuvoje. Visuomet buvo jaučiamas išeivijoj atliekamas darbas. Kaip išeivija galėtų daugiau padėti? Padėti galima ir labai paprastai. Nusiųsta rašomoji mašinėlė — jau būtų pagalba. O ką bekalbėti apie šimtą mašinėlių ar šimtą traktorių".

Tuo ir buvo baigtas Šeštasis Mokslo ir kūrybos simpoziumas, kuris įeis į istoriją kaip Pasaulio lietuvių (arba atgimimo) simpoziumas, kadangi šiame simpoziume, be daugelio dalyvių iš įvairių kraštų, dalyvavo ir 110 atstovų iš Lietuvos.

* * *
Pilnai ar bent kiek išsamiau aprašyti šį simpoziumą yra neįmanoma. Reikėtų gal dešimties reporterių. Galima mesti tik paviršutinišką žvilgsnį, panašiai kaip stebint žemę iš satelito arba iš aukštai skrendančio lėktuvo. Vieną tašką galima matyti trumpą momentą. Netikėtai padaugėjus prelegentų skaičiui, iš anksto parengtos paskaitų schemos, jau po atidarymo netiko. Tad prasidėjo klaidžiojimai. Be to, pasinaudojant Padėkos dienos savaitgaliu ir suvažiavusių skaičių gausa, vyko šalutiniai posėdžiai ir pasitarimai. Lietuvių Bendruomenė turėjo pasitarimus su Sąjūdžio vadovaujančiais asmenimis. Septintosios dainų šventės rengimo komitetas irgi tarėsi. Apžvelgus padėtį, nutarta dainų šventę nukelti į 1991 m. Visur reikėjo suspėti ir visur dalyvauti.

Šis simpoziumas buvo milžiniškas renginys — pirmas toks savo apimtimi išeivijoje. Jeigu būtų rengusios valstybinės institucijos, vis tiek būtų buvęs didelis žygis, o dabar visa tai atlikta savanorišku darbu. Apie jį dar bus daug kalbama. Žinoma, ir klaidų buvo daug. Klaidos daugiausia įvyko todėl, kad renginys, taip sakant, sulaužė užtvankas ir išsiliejo iš krantų.

Kadangi čia rašantysis dalyvavo rengimo komitete, jis galėjo visa tai iš arti stebėti. Pradedant simpoziumą planuoti, galvota iš Lietuvos turėti 6-8 prelegentus. Tuose rėmuose ir buvo veikiama. Situacija pasikeitė, kuomet prof. R. Vaičaitis nuvežė į Vilnių simpoziumo "Kvieslį". Tas "Kvieslys" atspausdintas be jokių komentarų ar paaiškinimų žurnale Mokslas ir Technika. Tada jau, kas tik galėjo, net su rengimo komitetu nesusisiekęs, pradėjo rūpintis bilietais ir vizomis, Rengimo komitetas net iki paskutinės dienos nežinojo atvykstančiųjų skaičiaus. Atvykstantieji gi bilietus turėjo tik iki Niujorko arba Vašingtono. Reikėjo juos aprūpinti transportacija, nakvynėmis ir kitais dalykais.

Pasitaikė ir kai kurių nemalonių atvejų. Pav., susipažinimo vakarą svečias iš tėvynės prie baro prieina, apsisuka ir grįžta, kadangi neturi dviejų dolerių; arba nori atsigerti prie automato, bet tik galva palinguoja ir nueina, kadangi tuščia kišenė. O tai buvo profesoriai, docentai, atgimimo Sąjūdžio vadovai... Tad baigdamas norėčiau pažymėti, kad jeigu ateityje dar bus rengiami simpoziumai, tai atvykstančiųjų skaičius privalo būti kontroliuojamas komiteto finansinio pajėgumo ribose. Kiekvienas atvyk-stantysis turi gauti ir smulkioms išlaidoms.
Juozas Žygas
 
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai