Parašė KAZYS BRADŪNAS
|
1. VAKARAS PRIE VILNIAUS Prie seno Vilniaus vienuolyno Istorija pareidama sustoja Su šimtmečių lauknešėliu. Aš abejoju, klausiu ir tyliu... Gal ne istorija? Gal motina? Gal jos abi Tik juoda duona pasisotina... Ir tu džiaugsmu drebi — Gal ten ne jos abi, O aš, o tu — visi, Kai baigiasi diena šviesi, Ir jau į Vilniaus pėdą Vakaro saulė sėda.
2. PRISIKĖLIMAN Gerasis aitvaras Kyla iš pelenų Ir kryžkelėse dalina Visų šalių praeiviams Duoną ir druską. Rūpestingi rūpintojėliai Rengia nakvynę ir poilsį, Kad rytoj, Saulei tekant, Nepavėluotume Prisikėliman. 3. AR ATPAŽINSIM? Įdubę kapai Lietuvos ir Sibiro giriose. Radome tik drobules — JŲ čia nėra, Jie prisikėlė Ir eina Pirma mūsų į Emaus — Į tėviškes vakarienės... Ar atpažinsim susitikę Užeigoje prie Vilnius vieškelio? 4. PERKĖLIMAS Perkėlėm tavo kaulus Į pilkapio altorių, Priglaudėm prie kitų Po akmeniu. Dabar tau nebaisu, Tau ir po žemėm šviesu. Spindi žvaigždė kaktoje, Prausias mirtis žaizdoje. Ir pavasario rytą kelies Iš tūkstančio metų gelmės. 5. VESKI NAMO Kai žemės ir saulės širdys Viena prie kitos priartėja, Kada jaučiam ir girdim Visatos banguojantį vėją, Kai mirtis ir gyvybė Užsimiršta ką daro, Viskas tampa beribė Be ryto, be vakaro, Viskas lekia į džiaugsmą, Nesuprantamą, didelį... Atsiliepk man į akmenio šauksmą, Veski namo lyg paklydėlį. 6. GENTIES BALSU Seną kryžkelės kryžių Pakeisdamas nauju, Tėvas kamienan įrėžė: 1940. Šiandien jo rankos Po Marylando velėna, O aš rengiuosi kelionėn Į Lietuvą, Lyg egzotišką kraštą, Į tėviškės dausas, Kur susitinka Išarto kelio vietoje Gyvieji ir mirusieji. Ir kryžius ima giedoti Visos genties balsu. 7. PAKYLĖJIMAS Katedros aikštėje Susirinkom kaip niekad, Susikabinom rankom, Gaudė Te Deum varpai.. Dabar nė garso — Pakylėjimas. Miesto tyloj Sušlama vėliavos Ir kūdikis pravirksta, Išvydęs motinos ašaras, Dideles, džiaugsmo. 8. SESERYS Numirti ramiai buvo uždrausta - Mirtis norėjo žudyti Ir mėgo mėlynakius. Tik žemė taip mus mylėjo, Jog apkabino be kapo, Kad nieko neliktų kitiems. Dabar prisikėlus, Mirtis ir žemė Vedas už rankų kaip seserys. Poeto Kazio Bradūno tėviškės kryžius: kairėje — pirmajame pokario dešimtmetyje; dešinėje — tas pats kryžius pastaraisiais metais. Dešinioji nuotrauka Džojos Barysaitės |