Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
—    Popiežius Jonas Paulius II liepos 1 dieną aplankė Šv. Kazimiero kolegiją Romoje ir jos koplyčioje atnašavo mišias. Po mišių pasiliko kolegijoje su lietuviais, sveikinosi, kalbėjosi, apdovanojo rožiniais... Popiežiaus priėmime kolegijoje dalyvavo vyskupai Antanas Deksnys, Paulius Baltakis ir arkivyskupas Paulius Marcinkus. Savo atsilankymu Šv. Kazimiero kolegijoje popiežius dar sykį išreiškė palankumą Lietuvai, kuri ryžtingai žengia į nepriklausomybę. Tai ypač aišku jo pasakytoje kalboje mišiose.

—    Amerikos katalikų vyskupai yra labai susirūpinę Rytų Europos katalikais, kurie po ilgos komunistų priespaudos labai suvargo. Jiems reikalinga visokeriopa pagalba — dvasinė ir medžiaginė. Tuo tikslu JAV Vyskupų Konferencijos vardu į Europą išvyko kelios delegacijos. Pirmajai vadovauja Čikagos kardinolas Joseph Bernardui. Jo delegacija į Maskvą atvyko rugpjūčio 18 d. Čia jis pareiškė, kad "pradeda istorinę misiją, kuri bus lyg koks Maršalo planas atstatyti Katalikų Bažnyčiai už plyštančios geležinės uždangos". Kard. Bernardino vadovaujama delegacija kaip tik ir nori padėti Rusijai bei jos valdomoms sritims, kuriose gyvena katalikai. Rugpjūčio 29 d. prie kard. Bernardino grupės prisijungė St. Louis miesto arkivysk. John May su savo vadovaujama delegacija, kuri rūpinasi centrine Europa. Maskvoj svečiai iš Amerikos susitiko su ortodoksų patriarku Aleksiejumi ir su kitais ortodoksų dvasininkais bei Sovietų valdžios atstovais. Abi delegacijos tą pačią dieną atvyko į Vilnių. Arkivysk. May gi su savo grupe tuojau iškeliavo į Latviją ir Ukrainą, o kardinolas Bernardin ilgesnį laiką pasiliko Lietuvoje ir lankėsi įvairiose vietose. Šioje delegacijoje yra ir išeivių lietuvių vyskupas Paulius Baltakis, kuriam sovietai pradžioje nenorėjo duoti vizos. Trečioji delegacija, kuriai vadovauja Nevvarko arkivysk. Teodoras McCar-rick, pasuko į Čekoslovakiją, Lenkiją ir Jugoslaviją. Ketvirtajai delegacijai vadovauja Los Angeles arkivysk. Ro-ger Mahony. Jis lankė Vengriją, Bulgariją ir Rumuniją.

—Lietuvos Respublikos ir lietuvių išeivijos atstovai, susitikę 37-ojoje Europos lietuviškųjų studijų savaitėje Ensiedelne, Šveicarijoje, specialiu raštu kreipėsi į pasaulio tautas bei valstybes, iškeldami sunkią okupuotos Lietuvos padėtį. Rašte sakoma: "1. Lietuvos Respublikos suvereniteto varžymai, kuriais TSR Sąjunga iki šiol tęsia 1940 m. Stalino aneksijų politiką, turi būti kuo greičiau panaikinti. 2. Lietuvos Respublikai, siekiančiai dalyvauti Europos demokratinių tautų bendrijoje, turi būti užtikrintos piliečių ir žmogaus teisės ir įvykdytos jos įstatymais numatytos politinės ir ekononminės reformos; ji pati turi kontroliuoti savo valstybės sienas. 3. TSR Sąjunga neturi jokio teisėto pagrindo daryti kliūtis Lietuvos žmonių bendradarbiavimui su kitur gyvenančiais asmenimis ir trukdyti Lietuvos Respublikai įstoti į tarptautines organizacijas. Pabaigoje pabrėžiama: "Mes tikimės, kad demokratinės visuomenės ir vyriausybės nesutiks su tokiais Lietuvos suvereniteto uzurpavimais ir pažeidinėjimais, prisidės prie padėties Lietuvoje ir visame Baltijos regijone normalizavimo. Kai leidžiama tautų ir valstybių teise atimti didesnei valstybei jėga, pavojuje atsiduria visa tarptautinė teisė". — Pasirašė Vytautas Landsbergis, Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos pirmininkas, Kazimieras Moteika, pirmininko pavaduotojas, ir Pasaulio, JAV, Šveicarijos, Belgijos, Olandijos, Anglijos, Italijos, Prancūzijos, Austrijos, Vokietijos Lietuvių Bendruomenių atstovai. Europos studijų savaitė su įvairia kultūrine, literatūrine, muzikine programa vyko rugpjūčio 5-11 dienomis.

—    Lietuvių Informacijos centro pasiųstos knygos Lietuvai rugsėjo 19 d. pasiekė Kauną. Tai didžiulis 40 pėdų ilgio krovinys, panašus į vagoną, kuris įkeliamas į laivą. Jo svoris — 20 tonų. Knygos — lietuvių ir kitomis kalbomis. Turinys — religija, literatūra, mokslas ir kitos sritys. Visa tai rūpestingai supakuota į 1005 dėžes. Knygos, kurias suaukojo lietuviai ir kitataučiai, skirtos Kauno ir Telšių kunigų seminarijoms, Kauno ir Vilniaus universitetams, Kretingos pranciškonų vienuolynui, Lietuvos ministrų tarybai, įvairioms organizacijoms ir kit. Knygų pakavimo darbą atliko daugiausia Niujorko lietuvių jaunimas ir iš Lietuvos atvykę kunigai pranciškonai. Kita panaši knygų siunta iš Religinės Šalpos įstaigos numatoma rugsėjo pabaigoje. Knygas, ypač Lietuvių enciklopedciją, žurnalų komplektus prašoma aukoti Religinei Šalpai adresu: Lithuanian Religious Aid, 351 Highland Blvd., Brooklyn , N.Y. 11207. Tel. 718 - 6478-2434.
—    Dail. Nijolė Palubinskienė už grafine kūrybą laimėjo Ohio Meno Tarybos (Arts Council) 1991-jų metų 10 000 dol. stipendiją. Dailininkė gyvena Clevelande, reiškiasi grafikos mene ir šioje srityje dar tęsia studijas.
—    Rūta Klevą Vidžiūnienė laimėjo Dirvos konkurso premiją už novelę  "Pažadas". Novelė rugpjūčio mėnesį išspausdinta Dirvoje.
—    Savaitraštis Darbininkas šiais metais mini savo gyvavimo 75 metų sukaktį. Tokią pat sukaktį mini ir Dirva. Ta proga organizuojami renginiai.
—    Dalilos Mackialienės dailiojo žodžio bei poezijos rečitaliuose, kurie įvyko sausio 11 d. St. Petersburgo lietuvių klubo salėje, balandžio 1 d. — Šv. Kazimiero lietuvių parapijos salėje Los Angeles ir Europos Lietuvių studijų savaitėje Šveicarijoje, buvo pateikti Alės Rūtos, Leonardo Andriekaus, Albino Baranausko, Bernardo Brazdžionio, Janinos Degutytės, Vinco Kazoko, Vlado Šlaito, Justino Marcinkevičiaus ir Žemaitės kūriniai. Rečitalius piano muzika lydėjo pianistai Regina Ditkienė, Aloyzas Jurgutis, Audronė Trimakaitė.

—    Dvyliktoji Baltistikos konferencija sutraukė apie 300 mokslininkų ir svečių iš JAV, Pabaltiojo kraštų ir kitur. Pagrindinėje sesijoje kalbėjo Vilniaus, Rygos ir Tartu universitetų rektoriai. Konferencija vyko birželio 21 -23d. Seattle mieste, Washingto-no valstijoje. Jos pagrindinė tema buvo "Nuo Baltijos jūros iki Ramiojo vandenyno".
—    Santaros - Šviesos 37-asis suvažiavimas įvyko Taboro Farmoje, Michigane. Kaip ir kiekvienais metais, paskaitose gvildenta dabartinė Lietuvos problematika. Atliktas ir literatūros vakaras, kurio programoje dalyvavo Alg. T. Antanaitis, Ray-mond Filip, Julius Keleras, Liunė Sutema ir kt.
—    Lietuvių Fronto bičiulių studijų savaitė šią vasarą vyko Dainavoje rugpjūčio 12 - 19 d.

—    Ateitininkų sendraugių tradicinė stovykla pranciškonų vasarvietėje šiemet buvo rugpjūčio 12 -18 d.
—    Broniaus Jonušo 1000 dol. stipendija šiais metais paskirta jaunuoliui iš Lietuvos — Juliui Kelerui, studijuojančiam Lituanistikos katedroje Čikagoje išeivijos lietuvių literatūrą. Jis baigė Vilniaus universitetą ir čia ruošiasi magistro laipsniui. Julius Keleras yra poetas, skelbiąs savo kūrybą Lietuvoje ir išeivijoje.
—    Vliko pirm. dr. Kazį Bobelį senatorius Connie Mack (Florida) pakvietė senato užsienio reikalų komisijos nariu — dalyvauti patariamajame komitete.
—    Lietuvos bičiulio prof. Georgės Matore iniciatyva, Paryžiuje įsteigtas "Universitetinis komitetas lietuvių tautai ginti". Jo pagrindinis uždavinys — populiarinti Lietuvą kelyje į pilnutinę nepriklausomybę.
Mirtys. Arkivysk. Liudas Povilonis, buvęs Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos apaštalinis administratorius, mirė Kaune rugpjūčio 10 d.; Alfonsas Krivickas, dailininkas, — Greisenheime, Vokietijoje, birželio 22 d.; Bronius Kviklys, istorikas, žurnalistas, visuomenininkas, — Čikagoje rugpjūčio 28 d.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai