Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
MINDAUGO PILIS PUTNAME PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Kriaučiūnas   
Putname, Connecticuto valstijoje, besilanką lietuviai, tiek gyveną šiame kontinente, tiek atvykę iš kitur, net iš Lietuvos, dažniausiai sustoja Marijos Nekalto Prasidėjimo seselių vienuolyne. Dauguma besilankančiųjų stengiasi pamatyti ir Mindaugo pilį, statytą kun. Stasio Ylos. Pilis kelia nuostabą vieno žmogaus darbo pasiekimu, tačiau tik joje esami meno kūriniai, juose išreikštą mintį suprantant, teikia Mindaugo laikų Lietuvos istorijos iškarpą bei parodo Mindaugo šeimos tragediją.

Mindaugo pilies statymo tikslas

Artėjant Mindaugo, vienintelio vainikuoto Lietuvos karaliaus ir krikščionybės įvedimo Lietuvoje pradininko 700 metų mirties sukakčiai,
įvykstančiai 1963 metais, laisvajame pasaulyje esą lietuviai tos sukakties minėjimui ruošėsi iš anksto. Kunigas Stasys Yla panoro tai sukakčiai paruošti kokios nors didesnės apimties dalyką, kokį nors paminklą. Tačiau tuo laiku ypatingo apsisprendimo ir plano neturėjo.

Pradėtas aptvaras — pastatyta pilis

1961 metų vasarą kun. Yla, jis buvo vienuolyno kapelionas, Marijos Nekalto Prasidėjimo seselių vienuolynui priklausančiame miškelyje, vienuolyno sodybos pakraštyje, pradėjo statyti aptvarą aplink aukštokai iš žemės iš-sikišusį akmenį. Aptvarą statė iš aplink randamų akmenų, kurių čia buvo daugybė, akmenis surišdamas betonu. Aptvaro sienas paaukštinus, galėjo būti koks gardas, o ant jo stogą uždėjus — būda ar koks pastatėlis. Aptvaras buvo neryškiai penkiakampis, antraisiais statybos metais pakeistas į septynkampį.

1962 metais, aptvaro sienoms jau esant apie pusantro metro aukščio, į vieną sieną buvo įmūrytos trys mozaikos, padarytos dailininkės Aleksandros Kašubienės. Tai privertė sienas pakelti ligi mozaikų viršaus. Tada statinys tikrai gavo vardą: Mindaugo pilis, nes mozaikos vaizdavo Mindaugo gyvenimo įvykius. Tais pat metais kun. Rapolo Krasausko, atvykusio iš Romos pasisvečiuoti, ir kun. Vytauto Zakaro pasiūlymu, prie vienos statinio sienos pristatyti bokšto pamatai ir tuščiavidurio bokšto žemutinė dalis, nes nuspręsta, kad pilis turi būti su bokštu.

Tais ar jau 1963 metais A. Augusti-navičiaus, vienuolyno koplyčios statybos inžinieriaus ir kitų patarimu, prie aptvaro išlaukinių sienų pradėta primūryti sienų sustiprinimai (kontraforsai), kad palaikytų ir sustiprintų nestoras sienas.

Sienų statyba, įskaitant bokštą ir sienų sustiprinimus, pamažu buvo tęsiama toliau. Pilies statyba užtruko šešerius metus. Statant sienas aukščiau, reikėjo naudoti pastolius. Nelengva buvo pastato vidų uždengti lubomis - stogu, pilies sienas viršuje apstatyti iš betono lietais dideliais blokais, tarp jų paliekant tarpus — šaudymo angas; pastatyti virš pilies bokštą ir bokšto viršaus kraštus apmūryti karūnos imitacija, naudojant spalvoto stiklo gabalėlius. Be to, statyba galėjo būti vykdoma tik palankiam orui esant: kai nei šalta, nei dargana, taip pat, tik kun. Ylai atitrūkus nuo pareigų. Bent 70% statybos darbo atliko vienas pats kun. Yla. Kai kada jam reikėjo kviesti talkininkus, kurie buvo: viena kita vienuolyno seselė, kai kada seselių išlaikomo bendrabučio moksleivės lietuvaitės, statytojo bičiuliai kunigai, atostogaują klierikai, vienas kitas vietos lietuvis, būrelis bostoniškių, seniai kun. Ylos pažįstamų ir bendradarbių, ir dažnas vasarotojas, apsistojęs vienuolyno Raudondvario svečių kambariuose.

Pilies matavimai ir įrengimas

Mindaugo pilis yra netaisyklingas septyniasienis ir septynkampis, šiek tiek ovalinis pastatas. Jos grindų plotas yra 4.57 x 5.79 m (15 x 19 pėdų), sienų aukštis — 4.27 m (14 p.), bokštas virš pilies sienų iškyla dar 2.19 m (7.2 p.), vėliavos stiebas virš bokšto iškyle dar 1.8 m. (6 p.) į aukštį. Taip vėliavos stiebo viršūnė siekia 8.26 m (27.2 p. aukščio).

Iš lauko pilis turi 7 kampus. Jie simbolizuoja 7 krikščionybės amžius Lietuvoje. Viduje asla grįsta akmeninėmis plokštėmis. Aslos viename krašte išsikiša plokščia, bet nelygia viršūne, pailgas akmuo, kurio aukštis yra daugiau kaip vieno metro. Akmuo gali būti naudojamas kaip altorius ar aukuras. Sienose, neskaitant įėjimo, yra anga į bokštą ir 5 angos langams. Dviejose langų angose, esančiose sienose abipus išsikišusio akmens, įstatyti iš betono lieti ir meniškai išlankstyti langų rėmai. Tarp tų rėmų kraštų įstatyti spalvoto stiklo gabalėliai. Visi kiti trys langai yra vitražiniai, bet apie juos vėliau. Vidaus sienoje bokšte yra įmūrytos metalinės kopėčios, kad būtų galima užlipti ant pilies lubų -stogo ir iš ten pakelti vėliavą.

Mindaugo pilis Putname

Meno darbais išreikšti istoriniai įvykiai

Už pastato viduje esančio išsikišusio akmens ir aukščiau jo sienose, esančiose priešais įėjimą ir angą į bokštą, yra įmūryti trys mozaikiniai paveikslai (triptikas), sukurti dailininkės Kašubienės. Jie sudėstyti iš pajūryje surinktų akmenėlių. Vidurinysis paveikslas vaizduoja karalių Mindaugą soste. Paveikslas kairėje vaizduoja Lietuvos krikštą: tamsios spalvos pagrindas — nesukrikščionintas kraštas; viršuje yra graikiškos alfa ir omega raidės, reiškiančios tikėjimą, reikalingą krikštui priimti. Paveikslo krašte matomas vandens šaltinis ir ranka — abu reikalingi žmogų pakrikštyti. Aukščiau, paveikslo pakrašty, pavaizduota saulė, reiškianti krikšto nešamą šviesą. Tamsaus dugno kairiajame įlinkyje pavaizduota pluoštelis žalių atžalų. Tuo pasakoma, kad ir Mindaugą nužudžius, Lietuvoje krikščionybė nebuvo sunaikinta; ji pamažu augo ir plėtėsi. Dešinysis (žiūrovui) paveikslas vaizduoja karaliaus Mindaugo nužudymą. Jame matomas žudikas, pamynęs ir perlaužęs kryžių. Tuo pažymima, kad Lietuvos sukrikščio-ninimas buvo atidėtas 124 metus.
Vidurinio paveikslo rėmai pagražinti veidais ir žmonių figūromis. Tuos pagražinimus padarė kun. Yla. Jis taip pat suformavo karaliui sakalą, ant lango briaunos — netoli Lietuvos apkrikštijimo paveikslo.

Trys vitražiniai langai yra sukurti dailininko Albino Elskaus ir į pilies langų angas įstatyti 1979 m. Prieš tai tuose languose buvo paprasti stiklai, laikas nuo laiko vandalų išdaužomi.

Vidurinio lango vitražas vaizduoja veidą - galvą, iš priekio — vainikuotą karūną. Taip pavaizduotas Mindaugo žmonos karalienės Mortos veidas. Ji buvo mirusi prieš karaliaus Mindaugo nužudymą. Kiti du langai vaizduoja veidus iš šono. Taip pavaizduoti su Mindaugu nužudytų dviejų jo sūnų veidai. Jų vardai buvo Ruklys ir Ru-peikis. Rupeikis buvo jaunesnysis ir, pagal to laiko paprotį, jam turėjo tekti karaliaus sostas. Lango vitražas prie angos į bokštą vaizduoja Rupeikio veidą, po kuriuo matoma dalis karūnos — sosto įpėdinio ženklas.

Po Mindaugo nužudymo į Lietuvą ir savo tėviškę grįžo Rytų bažnyčios vienuolijos Graikijoje narys vyriausias Mindaugo sūnus Vaišvilkas. Jis buvo tėvo valdų valdovu apie trejus metus, išžudė ar išvaikė savo tėvo žudikus ir vėl sugrįžo į vienuolyną Graikijoje. Lietuvos valdymą jis perleido savo svainiui (sesers vyrui) Svar-nui, kuris greitai mirė ir Lietuvos neužėmė. Vaišvilkas taip pat buvo nužudytas . Jį nužudė Svarno brolis kunigaikštis Levas, pykdamas, kad tasai neatidavė Lietuvos jam. Graikų Bažnyčia paskelbė Vaišvilką šventuoju— šv. Elizėjaus vardu. Skulptorius V. Kašubą pavaizduoja vienuolį kunigaikštį Vaišvilką bronzos statula, kuri pritvirtinta prie pilies vidaus sienos, tarp vidurinio vitražinio lango ir angos į bokštą. Statula vaizduoja vienuolį, po kurio abitu dalinai paslėptas kardas, valdžios ženklas. Statula pritvirtinta pilyje 1979 m.

Pilies viduryje pakabinta žvakidė, daryta iš medžio, papuošta Mindaugo laikų ginklų pavyzdžiais: kuokomis, ietimis, kirvukais ir pan. Žvakidę padarė čikagietis Paskočimas, naudodamasis tryliktojo amžiaus modeliais. Žvakidė pakabinta pilyje 1979 m. Pilį puošia iš metalo lieta prie sienos pritvirtinta saulėgrąža, dailininko V. Jonyno darbas.

Pilyje yra relikvijų. Abipus, prie angos į bokštą kraštų, pritvirtinti gabaliukai plytų, parvežtų iš Lietuvos pilių: kairėje pusėje — iš Trakų pilies, dešinėje (trys) — iš Vilniaus pilies. Plytų gabaliukai parvežti, rodos, 1968 m.

Pilies sienų nišose yra ir kitų papuošimų. Jie sudėstyti iš parinktų akmenų, bet ypatingos reikšmės neturi.

Pilies aplinka ir priežiūra

Pilis ir pilies kiemas apsupti dešimtimi iš akmenų sukrautų bokštų, aukštesnių kaip pusantro metro. Bokštai yra toliau nuo pilies, kai kurie jų paslėpti krūmų. Jų viršuje sudėstyti akmenys daro laužo liepsnų vaizdą. Netoli pilies pastato, jos durų ir bokšto kryptimi, yra stambių akmenų statula, primenanti apsisupusį jupa žmogų. Tai Lietuvos prisikėlimo dainiui Maironiui paminklas. Yra ir daugiau papuošimų, sudėstytų iš akmenų ir medžio, arčiau ar toliau nuo pilies. Pvz., prie pat pilies durų yra dviejų varlių ar driežų akmeninės figūros, pilies užpakalyje — išmūrytas akmeninis suoliukas ir 1.1.

Pilies lubos bei stogas, tinkantys senai piliai, uždėti kun. Ylos, su-tręšus balkių galams ir stogui - luboms krentant į vidų, buvo pakeisti naujais. Tai padaryta 1985 m. Dabar balkiai yra metalo, padengti impregnuoto medžio plokštėmis. Šios lubos šiek tiek ardo pilies harmoniją, bet galima į jas ir nežiūrėti. Tuo pačiu laiku pritvirtintas prie bokšto šono metalinis vėliavos stiebas. Vėliava pakeliama užlipus ant stogo, o anksčiau reikėdavo užlipti ant bokšto.

Nuo pilies į vienuolyno kapines veda takas, kurio dalis, einant per žemą ir šlapią lanką, išgrįsta akmenimis ir padaryti akmeniniai laiptai, kad būtų galima užkopti į aukštumėlę. Tie laiptai praminti Šventaisiais laiptais (Romos Šventųjų Laiptų bažnyčios analogija), nes veda į kapines — analogiškai į amžinybę.

Pilis priklauso vienuolynui, o jos bei aplinkos tvarkymu dabar rūpinasi netoli pilies, tame pačiame miškelyje gyvenantis dr. J. Kriaučiūnas.
Juozas Kriaučiūnas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai