Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
EDVARDO TURAUSKO ATSIMINIMU IR DOKUMENTŲ KNYGA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Prunskis   
Edvardas  Turauskas: NEPRIKLAUSOMYBĖS NETENKANT. Išleido Lietuviškos knygas klubas. Kaina 12 dol. Gaunama "Drauge".
Tai labai įdomiai parašytas veikalas, susidedąs iš Edv. Turausko, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos politikos departamento direktoriaus* įgalioto ministro Čekoslovakijai, Jugoslavijai ir Rumunijai bei per šešetą metų Lietuvos delegato prie Tautų Sąjungos ir pasiuntinybės tarėjo Berne, Šveicarijoje. Edv. Turauskas (1896 - 1966) buvo didelės erudicijos žmogus, studijas išėjęs Petrapilio* Friburgo, Paryžiaus universitetuose, didelis tolerantas, gabus plunksnos žmogus, net šešetą metų Eltos direktorius. Jis — tarptautinių konferencijų dalyvis, bendradarbiavo daugelyje laikraščių ir žurnalų, kelių knygų autorius ir vertėjas, nuoširdus demokratas, gilus krikščionybės atstovas, veiklus ateitininkas, Liet. Katalikų mokslo akademijos vadovaujantis narys, radijo stočių bendradarbis, netgi Tarptautinio katalikų intelektualų sąjūdžio tarybos narys bei PETS delegacijos Paryžiuje pirmininkas.

Neveltui šiai knygai įvadą yra parašęs Lietuvos diplomatijos šefas dr. Stasys Bačkis, atkreipdamas dėmesį į plačius autoriaus sugebėjimus ir jo užimamas centrines pozicijas lemtingais Lietuvos tragedijos metais. Teisingai savo įvade dr. Bačkis pabrėžia: "Esu tikras, kad kiekvienas Edv. Turausko-atsiminimų skaitytojas patirs daug naujų dalykų iš mūsų paskutinių nepriklausomybės metų ir bus dėkingas, kad jų autorius pateikė daug informacijų".

Čia patiekiami atsiminimai ne vien tik surašyti iš atminties, bet ir panaudojant gausius savo užrašus, padarytus ypatingose valandose ir įtraukiant autoriaus į tremtį išsivežtus ministerijos ir departamento turėtus dokumentus bei sudarytų mūsų užsienio atstovybėse aktų nuorašus. Taigi tai vertingas leidinys, atskleidžiąs įvykius tomis didžiomis įtampos dienomis ir naktimis Kauno ministerijose, prezidentūroje ir mūsų užsienio atstovybėse. Autorius rašo apgalvotai, nuodugniai, bet nuosaikiai, vengdamas ką įžeisti, bet nepraleisdamas progų atskleisti ir jam žinomas užkulisines paslaptis.

Iš šio leidinio mes daug ką patiriame apie Lenkijos ultimatumą Lietuvai, apie Hitlerio ultimatumą dėl Klaipėdos, apie Antrojo pasaulinio karo dienas, apie konfidencialias instrukcijas  Lietuvos pasiuntiniams, apie Ribbentropo ir Škirpos pasikalbėjimus, apie uždarus pasitarimus Lietuvos prezidentūroje, apie derybų su Maskva paslaptis, apie slaptą posėdį pas Lietuvos prezidentą, apie sovietinę okupaciją, apie santykius su Vokietija, apie Lietuvos pasiuntinių slaptus pasitarimus Šveicarijoje ir Romoje, apie jų santykius su pabėgusiu prez. Antanu Smetona, apie Šveicarijoje sudarytus ir prez. A. Smetonos Berne pasirašytus vadinamus "Kybartų aktus".

Taigi šis veikalas bus įdomus ne vien Lietuvos istorikui, bet ir kiekvienam Lietuvos likimu besisielojančiam lietuviui. Tai nuosaiki, atsargi, bet tiksli medžiaga, atskleidžianti daug mūsų valstybinio gyvenimo paslapčių ir daugelio mūsų šalies lemiamų minučių intymių smulkmenų. Veikalas brandus, turiningas, intriguojantis ir gausiai informuojantis.

Žinoma, būtų buvę naudinga įjungti ir dalykų bei pavardžių alfabetinį sąrašą, bet tai būtų pakėlę knygos kainą. Gaila, kad leidiny neišvengta kai kurių korektūros klaidų. Pvz. 23 psl. rašoma lenko pavarde Bzevvuski, kai pagal lenkų kalbos dvasią išeitų Rzevvuski. Taip ta pavardė įrašyta ir Lietuvių enciklopedijoje. Pasitaiko klaidų ir cituojant kitų kalbų sakinius. Pvz., 230 psl. vietoj "je vois" išspaus dinta "je vous". Tame pačiame sakiny žody "envisagez" praleista "a". Rusiškoje citatoje 255 psl. vietoj "prestol" (sostas) išspausdinta "prastol". Kai kur žodžio perkėlimai nelietuviški. Kai kur prieš klausiamąjį sakinį nededamas kablelis, pvz. 143 psl. "klausdami ar išvažiavo". Psl. 207 vieton "bendradarbiavova" išspausdinta "bendradarbiabova". Tačiau tų spaudos klaidų nėra taip daug ir jos leidinio vertės nenumuša. Turausko knygos rankraščius velionio našlė persiuntė savo sesutei Birutei Prapuole-nienei į Čikagą, o ji pasirūpino jų išleidimu. Jų kopija yra laikoma garsiajame Hooverio institute.

Žinoma, šiuos Edvardo Turausko užrašus dar buvo galima paredaguoti, bet galbūt nebūtų buvęs išlaikytas jų  originalumas. Pažymėtina, kad juos buvo skaitęs ir istorikas a. a. prof. Z. Ivinskis ir aukštai įvertinęs.
Juozas Prunskis
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai