Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
LITUANUS TRYS DEŠIMTMEČIAI PDF Spausdinti El. paštas
Jau seniai nutilo mūsų studentijos organizuoto veikimo aidai, ypač klestėję Vokietijos lagerių gyvenimo prieglaudoje ir šeštoje šio šimtmečio dekadoje Amerikoje. Tačiau vienas 1954 metais studentijos (tiksliau: Lietuvių  Studentų   Sąjungos  JAV) pradėtas darbas tebesitęsia ir dabar — net trisdešimt metų: tai keturiskart per metus angliškai kalbančiam pasauliui leidžiamas Lituanus žurnalas.

Pirmasis LITUANUS numeris, išleistas 1954 metais. Numeryje tilpo V. Vardžio, Dr. V. Sruogienės, kan. M. Vaitkaus straipsniai ir vedamasis. 24 puslapių apimties. 8 x 11 in. formato, iliustruotas V. Augustino nuotraukomis. Spaudė Tėvų Pranciškonų spaustuvė Brooklyne.

Trys dešimtmečiai nenutrūkstančios veiklos spaudos - informacijos darbe yra daug pasakantis faktas. Tokia sukaktis liudija bent du dalykus: pirma, kad kantrybės, išteklių ir jėgų mūsų sąlygose nepritrūko; antra, toks leidinys yra laiko patvirtinta būtenybė.

Lituanus žurnalo kad ir apytikrė statistika atrodo impozantiškai. Nuo 1954 m. rudens išleista 120 numerių, apimančių apie 9,000 puslapių ir, vidutiniškai imant, 500 didesnės apimties straipsnių. Žurnalo metrikoje rašoma, kad tai mokslo ir meno žurnalas, nagrinėjantis Baltijos kraštų temas, ypač Lietuvą liečiančias temas. Lituanus straipsnių santraukos yra komplektuojamos keliuose profesionaliniuose biuruose gi profesionalinis leidinių informacijos biuras žurnalą mikrofilmuoja. Šiuometinis tiražas yra 4,000 egzempliorių.

Žurnalo steigimo užuomazgoje, kaip visada, buvo mesta mintis, ir tinkamu laiku, tinkamose aplinkybėse talentingai parodyta iniciatyva.

LITUANUS žurnalas dabar: 96 puslapių, 5,5 x 8,5 in. formato

Žurnalo minties autorium ir jo pirmuoju rėmėju pinigais buvo žinomas Amerikos lietuvis Juozas Bachunas (1893 - 1969). Jis viename ankstyvame mūsų studentijos suvažiavime iškėlė sumanymą ir pasiūlė savo paramą. Konkrečiai leidinio iniciatorium ir organizatorium 1954 metais buvo University of Illinois psichologijos daktarantas Vytautas P. Vygantas. Vygantas tuometinėje Lietuvių studentų sąjungos vadovybėje sukūrė sąlygas ir leidimui bazę. Po to dar ilgus metus Vytautas Vygantas aktyviai rūpinosi žurnalo reikalais.

1964 metais, vadovaujant Algiui Lukui, buvo suorganizuota Lituanus Fondacija, pelno nesiekianti, nuo mokesčių atleista korporacija, pradžioje veikusi Studentų Sąjungos o vėliau JAV LB žinioje. Tokiu būdu Lituanus veikla bei atskaitomybė tebesitęsia ir dabar: leidėju yra fondacija, o jos direktorių tarybos narius skiria JAV LB krašto valdyba.

Pradžioje žurnalą redaguodavo redakciniai kolektyvai. Maždaug antrojo dešimtmečio pradžioje, pergyvenus redakcinę bei finansinę krizę, buvo susitvarkyta kiek kitaip: pradėta kviesti atskirų numerių redaktoriai. Tokiu būdu ir šiandien Lituanus tebeeina ir bent ryškesnių anemijos žymių nerodo. 1984 metais bendrinių redaktorių sąrašas atrodo taip: M. Drunga, A. Klimas, T. Remeikis, J. Zdanys. Pažymėtina, kad A. Klimas ir T. Remeikis yra suredagavę po 30 numerių. Likusios pusės numerių atsakingais redaktoriais yra buvę V. Vygantas (13), A. Mickevičius (7), J. Račkauskas (6); K. Skrupskelis, A. Staknienė ir B. Vaškelis po 5; L. Sabaliūnas (4); A. Dundzila ir J. Zdanys po 3; B. Ciplijauskaitė, S. Girnius ir V. Vardys po 2; K. Čerkeliūnas, S. Kuprys ir S. Sužiedėlis po 1.

Fondacijos organizacinė bei administracinė pusė yra nemažiau svarbi, ji sudaro leidimo darbui būtiną, ūkinį, pagrindą. Fondacijos pirmininkais yra buvę V. Adamkus, A. Augaitis, V. Kasniūnas, A. Lukas ir dabartinis pirmininkas R. Vedegys. Dabartinę direktorių tarybą sudaro A. Dundzila, dr. K. Keblys, dr. A. Klimas, J. Kučėnas, J. Lintakas, B. Nainys, dr. T. Remeikis, R. Vedegys, dr. M. Vygantas ir A. Zailskaitė. Administratorius fondacija turėjo tris: V. Dudėną, 1979 m. mirusį Joną Bagdoną ir dabartinį J. Kučėną.

Lituanus spaudos darbą, ryšius su redaktoriais, administraciją, atskaitomybę, metinius vajus ir visą ūkio tvarką nuo 1968 metų stebėtinai nepavargdamas veda Jonas Kučėnas. Jam mūsų visuomeife yra skolinga viešą pripažinimą. J. Kučėno vedama administracija šiuo metu darbuojasi ir kompiuterių panaudojimo srityje: sutelktas bendradarbių kadras Fondacijos turimoje mašinoje jau pritaikė lietuvių rašybos ženklus.

Taigi Arvydui Tamuliui vadovaujant ir Rimui Damijonaičiui padedant, buvo sukurtos IBM, Apple ir Macintosh kompiuteriams pritaikytos programos, kuriose galima naudoti lietuvių rašybos ženklus. Yra galimybė, kad Fondacijos pastangų dėka ateityje ir latvių bei lenkų rašmenų programos bus prieinamos naudotojams. Fondacija bando užmegzti ryšius su Voice of America inžinieriais, kurie, neoficialiomis žiniomis, taip pat šį uždavinį sprendžia.

Ir šiais laikais Vygantų talka yra aiškiai jaučiama Lituanus darbuose. Dr.  Mindaugas Vygantas, Vytauto brolis, kartu su savo šeima Fondacijos darbus dosniai remia — dosniai net mūsų plačioje visuomenėje paplitusiomis normomis. Mūsų padėka visiems Vygantams!

Minint spaudos darbo sukaktį, ypač malonu iškelti ir Mykolo Morkūno spaustuvę Chicagoj, kurios presai jau 22 metai spausdina Lituanus. Ši spaustuvė išeivijos gyvenime yra tikras unikumas — žymi mūsų kultūrinio gyvenimo talkininkė. M. Morkūno ir jo spaustuvės personalo dėka Lituanus išeina ne tik švariai bet ir atspausdinamas prieinama kaina.

Žvelgiant į ateitį galima teigti, kad žurnalo leidimas šiuo metu nestovi ant smėlio. Sukakties proga tad būtų galima pagalvoti ir apie kai kurias kitas galimybes.

Atspausdinta medžiaga sudaro didelį įvairiausių straipsnių rinkinį. Ar nereikėtų epizodinio lietuvių istorijos nušvietimo anglų kalba, pagrindan kaip tik imant Lituanus straipsnius? Tokiu būdu, "nebandant pradėti viską iš nieko", būtų galima greičiau ir lengviau pasirodyti su lietuviams rūpimu leidiniu.

Verta būtų paruošti ir, sakykime, trimis kalbomis išleisti Lituanus atspausdintų straipsnių santraukas, angliškai vadinamus "abstracts". Tai būtų reikšminga bibliografinė medžiaga apie Lietuvą ir lietuvius.

Tereikia džiaugtis, kad Fondacijos apimtyje kompiuteris yra pajungiamas ir lietuvių rašybos ženklam. Čia gali išsivystyti lietuviškų programų, mokymo priemonių su kompiuteriu baze. Tai būtų visai naujos rūšies patarnavimas mūsų visuomenei.

Pagaliau, minint šią sukaktį, tiktų kreiptis į 1950 - 1960 metų laikotarpio studentiją ir tikėtis žurnalui sukaktuvinės dovanos. Ta studentijos karta dabar jau apie 50 metų amžiaus. Savo studijų dienų žymiausią ir vienintelį išlikusį darbą ji galėtų ir turėtų paremti. Deja, prieš 5 metus suplanuota panaši sukaktuvinė akcija, neskaitant išimčių, davė menkus rezultatus: net žymūs mūsų kartos visuomenės veikėjai ignoravo Fondacijos prašymą padėti telkti sąrašus, nekalbant jau apie pinigus.

Nežiūrint kai kurių šešėlių, Lituanus praeitim ir ateitim galima didžiuotis. Štai kad ir atsitiktinai atvertus paskutinę St. Ylos knygą, randame: "Lituanus leidinys, skirtas Čiurlioniui, pateko į Portugaliją ir sudomino meno kritiką Mario Dionisio . . .". (p. 365, "M. K. Čiurlionis kūrėjas ir žmogus"). Nešti lietuvių reikalus į angliškai skaitantį pasaulį anuomet ir buvo svarbiausias Lituanus tikslas. Teigsiu, kad Lituanus savo misiją gerai atliko ir kad Lituanus žurnalo visą laiką reikės ir ateityje — reikės tol, kol lietuvio sąmonė bus gyva ir kol kitiems turėsime skelbtis.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai