Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
KAZIMIERINIŲ METŲ BAIGIAMASIS AKTAS TORONTE PDF Spausdinti El. paštas
Red. Vytautas Volertas

Šv. Kazimiero 500 metų mirties sukakties minėjimai, pradėti Vatikane kovo 3-4 dienomis, per visus metus dominavo lietuvių renginių kalendoriuje ne tik JAV, Kanadoje, bet ir visame pasaulyje, kur gyvena kiek lietuvių. Lietuvos dabartinė padėtis ir bendrai lietuvių vardas niekada nėra taip plačiai nuskambėjęs pasaulio spaudoje, radijo programose, katedrose, šventovėse ir televizijos ekranuose kaip šiais metais. Šv. Kazimieras iš naujo tapo ne tik garbingas Lietuvos dangiškasis užtarėjas-globėjas, bet ir mūsų žemiškųjų problemų — Lietuvos laisvės ir tautos išlikimo rūpesčių naštos — talkininkas. Per tuos metus daugeliui politikų buvo sugrąžintas Lietuvos vardas į jų gan siaurų horizontų galvosenas, prieš akis pastatyta reali, šiurpi mūsų krašto ir tautos realybė. Jei dažniau turėtume tokių progų, lengviau būtų atidaromos parlamentų bei prezidentūrų durys mūsų laisvės balsui ir pasaulis geriau suprastų Lietuvos bylą.

Paskaitos ir simpoziumas
Kaip šv. Kazimiero sukakties komiteto suplanuota, kazimieriniai metai buvo užbaigti rugsėjo 1-2 dienomis Toronte religiniu laisvojo pasaulio lietuvių kongresu, kuriam vadovavo organizacinis komitetas: pirmininkavo dr. Juozas Sungaila.

Kongreso religinė ir kultūrinė programa buvo ne tik plati bei įdomi apimtimi, bet gili ir turiniu.

Kongreso išvakarėse, rugpjūčio 19-30 dienomis Royal York viešbutyje, kur vyko ir kiti kongreso renginiai ir paskaitos, jaunimo simpoziumas, posėdžiai ir užbaigos pokylis — buvo susirinkę laisvojo pasaulio lietuvių katalikų kunigai.

Šeštadienį (rugsėjo 1 d.) 10 vai. ryto oficialiai atidarytas kongresas. Kalbėjo organizacinio komiteto pirm. dr. J. Sungaila ir centrinio komiteto pirm. V. Volertas. Invokacijai pakviestas vysk. V. Brizgys. Išklausyti sveikinimai.

Kun. dr. P. Rabikauskas, S.J., profesoriaująs šv. Grigaliaus universitete Romoje, kalbėjo apie šv. Kazimierą — jo šventumą ir lietuviškumą. Šv. Kazimieras žemėje žavėjo kitus savo pamaldumu, žmoniškumu, savęs išsižadėjimu, tiesumu, ištikimumu. Šventasis kilme — tikras lietuvis. Lietuviai po jo mirties kreipėsi į jį maldomis, lankė jo kapą, prašė paskelbti šventuoju.

Kongreso paskaitininkai: kairėje — dr. Juozas Girnius, dešinėje — dr. Paulius Rabikauskas, S.J. Nuotr. S. Dapkaus

Dr. J. Girnius, filosofas, daugelio knygų autorius, redaktoius, paskaitą skaitė "Krikščionybės ir ateizmo grumtynės mūsų tautoje". Peržvelgęs ateizmo istoriją Lietuvoje, metė žvilgsnį į ateizmo idėjų prievartinį brukimą dabartinėje Lietuvoje ir tautos atkaklų pasipriešinimą. Didžioji lietuvių tautos dalis liko religinga.

Po paskaitų, tos pačios dienos popietėje įvyko jaunimo simpoziumas, kuriam vadovavo Gabija Juozapavičiūtė - Petrauskienė. Tema: "Religinė išeivijos jaunimo orientacija". Savo mintis pareiškė Laima Gustainytė-Underienė, Rasa Lukoševičiūtė-Kurienė, dr. Saulius Jankauskas ir teol. studentas, dabar jau diakonas, Edis Putrimas. Konstatuota, kad šių dienų išeivijos jaunimas yra kitoks, negu buvo jo bendraamžiai imigracijos pradžioje. Svetima aplinka, mokykla, alkoholizmas, narkotikai, seksas silpina tikėjimą ir ryšį su lietuviškąja bendruomene.

Kalbėtojai ilgiau stabtelėjo ties lietuviškomis parapijomis, jų reikšme jaunimo religiniam auklėjimui, kunigų ir vienuolių seselių trūkumu. Nusiskųsta, kad kunigai nepalaiko tampresnio ryšio su jaunimu. Jie esą valdininkai, o ne dvasios vadovai.

Paskaitų ir svarstybų klausėsi per 500 asmenų.

Teol. stud. E. Putrimas Royal York viešbutyje kongreso proga suorganizavo jaunimo vakaronę, kurioje dalyvavo apie 300 vyresnio amžiaus asmenų ir jaunimo. Programą pravedė V. Kuprevičiūtė-Jay. Parodytas skaidrių montažas su poezijos palyda: Kristina ir Daiva Brasauskaitė pianinu paskambino klasikų kūrinius, Ramūnas Underys, Vaidotas Vaičiūnas ir Paulius Vytas atliko dainų pynę, baleto šokėja L. Janušauskaitė — keletą baleto numerių. Jonas Ivanauskas grojo elektrine gitara. Dalyviams taip pat parodytos Lietuvos pogrindžio nuotraukos. Perskaitytas Sibiro kankinio Juliaus Sasnausko laiškas Lietuvos jaunimui.

Dux Magnus
Šio kongreso daugumos dalyvių noras buvo pamatyti taip plačiai išreklamuotą operą iš šv. Kazimiero gyvenimo. Ir susidomėjimas tikrai buvo didelis. Abu spektakliai — vienas šeštadienio vakarą ir antrasis — sekmadienio popietę — sutraukė pilną Ryerson teatro salę. Per abu spektaklius operą matė apie pustrečio tūkstančio žiūrovų. Poeto Kazio Bradūno — libreto autoriaus ir Dariaus Lapinsko — kompozitoriaus ir režisieriaus vardai kalbėjo apie neeilinį, sakyčiau, istorinį įvykį lietuvių muzikiniame gyvenime. Visi, suvažiavę iš arti ir iš gan toli, laukė darnios meninės muzikos, chorų ir arijų šventės.

Dalyviai galėjo nusipirkti 46 psl. programą su dail. A. Korsakaitės - Sutkuvienės skoningu, auksinės spalvos viršeliu leidinį su visa informacija apie solistus, chorą, muzikantus, su libretu lietuvių ir anglų kalbomis. Trijų veiksmų operoje dainavo (alfabetine tvarka) solistai: Gina Capkas (Čapkauskienė), Alvina Giedraitienė, Ray Kasman, Br. Baciukevičius, Daniel Moore, Laima Rastenis, Roger Scanlon, Algis Simanavičius, Rimas Strimaitis, Jonas Vaznelis ir Slavą Žiemelytė, 11 ansamlio solistų, Toronto lietuvių vyrų choras ir 25 muzikantų orkestras. Dekoracijos — Ados Sutkuvienės, kostiumai — Clotilde de Lilas, chormeisteris — Jonas Govėdas; grimas — Stasio Ilgūno, butaforija — Vytenio Žygo. Dirigentas, režisierius ir meno vadovas — Darius Lapinskas.

Kiek pakilia nuotaika rinkosi žiūrovai į operos premjerą, tiek jų didelė dalis stiprokai nusivylę (net nesulaukę pabaigos) skirstėsi namo. Klausytojų daugumą sudarė vyresniosios kartos žiūrovai, kuriems opera yra arijų, dainų, chorų, poezijos, intrigų bei meilės meninis veikalas.

Dux Magnus operos klausytojas bei žiūrovas iš spektaklio išėjo tuščias; jam neįstrigo jokia arija, chorai ir orkestro garsai nesukėlė grožinio džiaugsmo. Turbūt opera ne tokiems klausytojams sukurta. Gal jaunimas, jei jo būtų buvę daugiau, būtų ir stipriau ploję solistams, dirigentui ir libretistui, negu ana santūri publika. Dalyvavusieji tarpusavyje operą plačiai komentavo.

Toronto spauda apie operą
Rugsėjo 3 d. "Toronto Star" dienraštis įsidėjo Gaynor Jonės operos apžvalgą, pavadintą "St. Casimir celebration dragged on interminably". Recenzentas straipsny pabrėžė, kad opera užsitęsė 3 vai. 40 min. ir jos pastatymas kainavęs 100.000 dol. Opera prasideda 15-jo šimtmečio Lietuvoje ir Lenkijoje, o paskutinė scena klausytoją nukelia į ateitį. Bet tai padaryta be logiškų motyvų. Yra daug gerų situacijų, bet kompozitorius, kuris dirigavo ir pastatė savo veikalą, atrodo, nežinojo, kaip jas iškelti. Kartais jo muzika skambėjo, kaip gregorinis giedojimas, kartais kaip lietuvių liaudies dainos, iš kurių staiga peršokdavo į modernizmą ir atgal. Tai derinys iš Stravins-kio, Bartoko, Bergo ir kitų kompozitorių. Ėjo kalbos, kad šeštadienio premjerai penktadienį dar nebuvo išdžiūvę orkestracijos gaidų dažai. 17 valandų repeticijoms neužtekę. Kritikas dar rašė apie orkestrą, solistus, kostiumus.

Kitų Toronto laikraščių pasisakymų apie operą neteko matyti. Sakoma, kad antrasis, sekmadienio popietės spektaklis, buvęs geresnis negu premjera.

Iškilmės katedroje
Vienas iš pačių iškilmingiausių momentų šiame kongrese buvo pamaldos Toronto šv. Mykolo katedroje. Apie keturi šimtai lietuvių iš miesto centro su vėliavomis ir plakatais atžygiavo katedron, kur keli šimtai tikinčiųjų jau buvo anksčiau susirinkę. Toronto kardinolą G. E. Carterį atlydėjo vyskupai, per 40 kunigų, kongreso rengėjų atstovai. Mišias celebravo vysk. V. Brizgys, koncelebrantai: vysk. A. Deksnys, vysk. P. Baltakis, OFM ir kunigai.

Giedojo jungtinis choras, sudarytas iš Toronto Vyrų choro, Prisikėlimo parapijos choro, Hamiltono Aušros Vartų, Lietuvos Kankinių parapijos ir Londono choro "Pašvaistės". Dirigavo ir solo giedojo Vaclovas Veri-kaitis, vargonais grojo Jonas Govėdas. Procesijai einant katedron, choras giedojo "Dieve, Tu Lietuvai skyrei globėją...", o įėjus į vidų, pilna katedra tikinčiųjų (dalis žmonių negalėjo patekti) traukė "Pulkim ant kelių". Senutė katedra tikrai dar nebuvo girdėjusi tokios galingos, skambios ir jautrios giesmės jai svetima lietuvių kalba. Skaitinius skaitė V. Bireta, V. Volertas ir sesuo Margarita; evangeliją — pranciškonų provincijolas Tėv. A. Simanavičius, OFM. Mišios ir eiga išspausdintos atskiru 24 psl. leidiniu.

Tėv. A. Simanavičius perskaitė šv. Tėvo sveikinimą ir laiminimą kongresui. Kardinolui prieš pamokslą buvo įteikta peticija su 6000 parašų, prašant atsiminti įkalintus kunigus Sigitą Tamkevičių ir Alfonsą Svarinską. Kardinolas savo pamoksle pasveikino kongreso dalyvius, "susirinkusius protestuoti prieš tylos uždangą". Ši uždanga esanti blogesnė už geležinę — tai tironijos ir priespaudos uždanga. Jis žadėjo netylėti. Kardinolas taip pat pažadėjo peticiją įteikti popiežiui, kai šis lankysis Toronte. Po kardinolo žodį tarė naujasis išeivijos sielovadai paskirtas vysk. Paulius A. Baltakis, O.F.M. Pamokslininkas priminė, kad šv. Kazimiero metus pradėjo švęsti popiežius, kuris Lietuvą laiko antrąja savo tėvyne. Paskui ėjo minėjimai su pasaulinės spaudos dėmesiu Lietuvai. Pagaliau šis katalikų kongresas ir jo renginiai. Nežiūrint to, kad Lietuvoje bažnyčios paverčiamos muziejais ir nemažėja tikinčiųjų priespauda, kalbėjo vysk. Baltakis, jubiliejiniai metai kelia tautinį ir religinį entuziazmą, kuris turėtų tęstis ir ateityje. Vyskupas Baltakis, konstatavęs, jog kunigams mažėjant, iškyla naujos problemos, kurias reikės spręsti visų bendradarbiavimo ir persitvarkymo dvasioje. Jis prašė maldų, kad šv. Kazimiero jubiliejaus sukeltas religinis ir tautinis entuziazmas augtų, plėstųsi ir apimtų visus lietuvius, ypač mūsų jaunąsias šeimas.

Tikinčiųjų maldas skaitė V. Volertas. Aukojimo procesijoje buvo nešamas šv. Kazimiero paveikslas ir kitos simbolinės dovanos. Pamaldos buvo didžiai įspūdingos. Jos ilgai liks visų dalyvių atmintyje. Pamaldas išsamiai aprašė Toronto miesto laikraščiai.

Pokylis
Kongresas buvo baigtas Royal York viešbučio didžiojoje salėje pokyliu, kuriame dalyvavo apie 800 svečių. Pradžios žodį tarė dr. J. Sungaila. Invokaciją sukalbėjo vysk. A. Deksnys. Vadovavo Aušra Karkienė. Išklausyti Kanados valdžios sveikinimai, lietuviškųjų veiksnių ir organizacijų vadovų, sėdėjusių prie garbės stalo, linkėjimai.

Pokylio metu vysk. Deksnys Broniui Kvikliui įteikė popiežiaus ordiną "Pro Ecclesia et Pontifice" ir diplomą. Visi banketo dalyviai šią džiugią naujieną sutiko gausiais plojimais. Taip pat ir atsistojimu buvo pagerbtas šis daugelio knygų autorius redaktorius ir veikėjas.

Kongresas paskelbė manifestą, kuriuo kreipiamasi į Jungtines Tautas, Bažnyčios ir valstybių vadus, spaudą, radiją, televiziją ir laisvosios žmonijos sąžinę, prašant atkreipti dėmesį į pavergtas tautas, jau daugiau kaip 40 metų laikomas dvasinėje ir fizinėje priespaudoje.

Pokylis baigtas V. Volerto ir dr. J. Sungailos padėkos žodžiais ir Lietuvos himnu. Jo proga išleistas 60 psl. iliustruotas vadovas.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai