Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
ATEITININKIJOS DEIMANTINĖ SUKAKTIS PAMINĖTA CHICAGOJE PDF Spausdinti El. paštas
Ateitininkijos sąjūdžio 75 metų sukaktis iškilmingai ir turiningai paminėta keturių dienų kongresu (rugpjūčio 30 - rugsėjo 2 dienomis) Chicagoje.

Kongresas praėjo darbo posėdžių, svarstymų, religinio susimąstymo ir demonstracinio pobūdžio renginių rėmuose. Buvo paskaitų, svarstybų, vien organizacinių reikalų nerpliojimo, religine nuotaika persunktų susitelkimų. . . Šauniai praėjo žodžio ir muzikos vakaras, iškilmingas atgaivos pobūvis, dailės bei literatūros parodos. Susilaukta gausaus atstovų ir svečių būrio. Atstovauta Australijos, Brazilijos, Italijos, Jungtinių Valstybių, Kanados ir Vakarų Vokietijos ateitininkams.

Didieji renginiai
Žodžio ir muzikos vakaras įvyko rugpjūčio 30 d. Jaunimo centro didžiojoje salėje, kuri buvo pilna klausytojų. Programoje reiškėsi beveik išimtinai jaunimas — skaitovai, aktoriai, muzikai, poetai. Rečituoti Brazdžionio, Bradūno, Mačernio kūriniai, skaityta Vaičiulaičio novelė apie Vilniaus dulkę, trylikametis smuikininkas Lapinskas grojo Kreislerio "Meilės liūdesį" ir Monti "Czardasą". Solistė Dalia Polikaitytė pasirodė su G. Gudauskienės dviem dainomis, violenčelistas Markus Gražulis pagrojo vieną Haydno kūrinį. Saulius Kubilius deklamavo ir skaitė savo eilėraščių. A. Kižytė skaitė Mačernio eilėraščius. Kanklininkės Mirga ir Auksė Bankaitytės paskambino porą Alf. Mikulskio kūrinių, o ką tik pasibaigusios studentų ateitininkų stovyklos choras darniai padainavo dvi dainas; jį paruošė muz. V. Ralys. Keturi jauni aktoriai suvaidino ištrauką iš Vinco Ramono "Kryžių". Režisavo Laima Lapinskienė. Vaidino L. Šulaitytė-Day, V. Olšauskas, V. Laniauskas ir V. Radvilas. Apšvietimu ir muzika pasirūpino komp. D. Lapinskas. Akompaniatorium buvo V. Neverauskas. Vakarui vadovavo Agnė Kižienė.

Gausiausiai dalyvių susilaukė Tėvynės prisiminimo vakaras, prasidėjęs kazimieriečių sode skaitymais ir dainomis, tęsėsi didžiulė procesija iki Švč. Mergelės Gimimo bažnyčios. Kiekvienam procesijos dalyviui užsidegus žvakutę ir bažnyčiai paskendus žvakučių mirksėjime, skaityta ištraukos iš Šv. Rašto, Bernardo Brazdžionio "Nuoskaudos psalmės", minėti kankinių vardai, giedota, melstasi už visus žuvusius ir kenčiančius dėl tėvynės. Procesijoje į bažnyčią iš sodo priešakyje neštas didžiulis kryžius. Jį pasivaduodami nešė sąjūdžio patys vyriausi nariai, vyresni ir jaunesni sendraugiai, studentai, moksleiviai, jaunučiai. Kryžiaus nešimas simbolizavo gyvenimo kryžių, kurį nešė ir tebeneša Lietuvos didvyriai, Kristaus ir tautos liudytojai — tyliai ir viešai. Susitelkimas Tėvynės prisiminimui baigtas su Švč. Sakramento palaiminimu, kurį suteikė vysk. Paulius Baltakis, O.F.M.

Renginio skaitymų, dainavimų ir giedojimo pynę paruošė Danutė Bindokienė, Faustas Strolia tvarkė muzikinę dalį bažnyčioje, o visos programos planuotojas ir įvykdytojas buvo Juozas Polikaitis. Žodinę dalį sode ir bažnyčioje atliko devyni jaunuomenės atstovai-ės. Dainų pynėje parinktos dainos, išsakančios tautos išgyvenimus vergovėje — caristinės priespaudos metais ir dabartinės okupacijos sąlygomis.

Dailės ir spaudos parodos suruoštos taip pat Jaunimo centro patalpose. Dailės parodoje Čiurlionio galerijoje buvo išstatyti devyniolikos dailininkų kūriniai. Mirusių dailininkų kūrybai atstovavo Adomo Galdiko, Pauliaus Augiaus ir Juozo Kaminsko paveikslai. Visi kiti (16) — jaunosios pajėgos.

Spaudos — ateitininkų leidinių — parodoje tvarkingai, nors ir kukliai, buvo išdėstyti beveik dviejų šimtų autorių knygos. Visos jos akivaizdžiai kalbėjo apie ateitininkų įnašą į kūrybinį lobyną;

Iškilmingas jubiliejines padėkos mišias aukojo kard. Joseph Bernardui, Chicagos arkivyskupas, drauge su vyskupais Brizgiu, Baltakiu ir su dvidešimt keliais lietuviais kunigais. Visi skaitymai buvo atlikti lietuvių kalba. Altorius buvo skoningai papuoštas gėlėmis, jo šonuose Amerikos, Lietuvos ir ateitininkų vienetų vėliavos. Giedojo kongresui sudarytas choras, vadovaujamas Audronės Gaižiūnienės, ir solistė Dana Stankaity tė. Vargonavo M. Mote kaiti s. Smuiku grojo Herkulis Strolia. Chorui galingai pritarė tūkstantinė mišių dalyvių minia, aštuonios mergaitės, pasipuošusios tautiniais drabužiais, ritmiška eisena atnešė puokštes gėlių prie Marijos statulos, rankų judesiais išreikšdamos maldos ir pagarbos jausmus. Tuo metu visi pamaldų dalyviai, vadovaujant chorui, giedojo Šiluvos Marijos giesmę Nenuženk nuo akmens, o Marija (K. Grigaitytės žodžiai, muzika Alf. Mikulskio).

Kardinolas Bernardin pamoksle citavo ateitininkų pagrindinius penkis principus, kiekvieną jų paryškindamas. Jis teigiamai vertino ateitininkuos veiklą Bažnyčios ir tautos gyvenime, kvietė laikytis savo idėjų. Paminėjęs, kad ateitininkai švenčia savo gyvavimo deimantinę sukaktį, kardinolas kvietė prisiminti, kad deimantas pasižymi ir spindinčiu grožiu, ir stangrumu. Tokių savybių keliu ateitininkai tegu žygiuoja ir toliau, sakė kardinolas. Jo žodžius pamaldų dalyviai palydėjo šiltais plojimais.

Įspūdingos buvo ir kongreso atidarymo bei užbaigimo mišios. Jų pirmąsias laikė ir pamokslą pasakė vysk. P. Baltakis, o antrąsias — vysk. V. Brizgys. Kongreso baigmės pamokslą pasakė Federacijos dvasios vadas kun. dr. V. Cukuras. Abejos mišios aukotos Jaunimo centre, — pirmos koplyčioje, o antros — didžiojoje salėje. Pasauliečiams priklausančią liturginę dalį tiek bažnyčioje, tiek jaunimo centre (skaitymus, tikinčiųjų maldas, aukų nešimą) atliko beveik išimtinai jaunimas — jaunieji akademikai, studentai, moksleiviai ir jaunučiai.

Šauniai bei nuotaikingai praėjo ir kongresinis pobūvis — banketas, įvykęs didžiulėje Casandra del Mar salėje, vos sutalpinusioje daugiau kaip 950 dalyvių. Apsieita be įprastinio banketuose garbės svečių stalo. Kiekvienas stalas buvo garbės svečių stalas. Sveikinimo žodį tarė pobūvio šeimininkė Jadvyga Damušienė, o dr. J. Meškauskas, kongreso rengimo komiteto pirmininkas, pasiūlė tostą sukakčiai pasveikinti. Meninę programą atliko solistai Dalia Kučėnienė, Dana Stankaitytė ir Jonas Vaz-nelis, padainuodami tik po vieną dainą; Stud. D. Polikaičio vadovaujama jaunųjų muzikų grupė pasirodė su savo kūryba — dainomis ir "garsine" muzika. Dalyvių gretose matėme nemažai ir neateitininkų, atėjusių pažymėti sąjūdžio sukaktį. Tokio skoningo stiliaus ir tokio svečių gausumo banketo Chicaga gal jau seniai neturėjo.

Dr. Juozas Meškauskas, ateitininkų jubiliejinio kongreso rengimo komiteto pirmininkas

Organizacinių reikalų svarstymai
Organizaciniai rūpesčiai išdėstyti ir nagrinėti pirmosios dienos posėdyje ir svarstyboše po paskaitų. Pirmutiniam posėdžiui, įvykusiam Ateitininkų namuose Lamonte, vadovavo dr. F. Palubinskas iš Los Angeles. Išklausyta atskirų vienetų pranešimų — Federacijos valdybos, tarybos, sendraugių, studentų, moksleivių ir jaunųjų sąjungų vadovybių, A. Šalpos fondo, Ateities leidyklos, Ateities literatūros fondo, Ateities redaktorės, Australijos atstovo Juozo Stepano. Svarstybose sutarta, kad reikia didesnio veiksmų derinimo keliose veiklos srityse. Pasisakyta už tikslesnį finansų telkimą ir panaudojimą^ už kai kuriuos struktūrinės formos pakeitimus. Pritarta Federacijos vado pareigas ėjusio Juozo Polikaičio minčiai, kad praktiški įvairių sumanymų atbaigimai ir jų vykdymas būtų pavesti Nepaprastai konferencijai, kuri šauktina baigiant jubiliejinius metus.

Svarstybos po kiekvienos paskaitos ir pranešimo vyko atskiruose sąjungų posėdžiuose, kuriems iš anksto buvo pasiruošę numatyti asmenys. Jų tarpe buvo kun. dr. Pranas Gaida, dr. Adolfas Darnusis, dr. Algis Norvilas, Daina Kojelytė, Arūnas Pemkus ir kiti.

Kongreso proga Federacijos veiklai ateitininkai sendraugiai suaukojo apie 30,000 dolerių. Buvo ir tūkstantininkų (dr. Kazys Ambrozaitis, dr. Z. Brinkis, dr. P. Kisielius, dr. A. Lipskis, dr. J. Meškauskas, inž. A. J. Rudis ir dr. B. Valadka).

Kongrese pranešta, kad kun. dr. Juozas Prunskis paskyrė 2,000 dol. religiniam veikalui pramijuoti. Prieš keletą mėnesių jis įteikė 10,000 dol. Ateitininkų šalpos fondui "Ateities" jauniems bendradarbiams pramijuoti. Ši kun. Prunskio dovana bus laikoma nejudinama, tik jos palūkanos bus skirstomos jaunimo premijoms.

Kongresui pažymėti atspausdintas didelio formato, 80 puslapių, leidinys — "Ateitininkų kongresas 1910 - 1985". Jį sumaniai redagavo Juozas Baužys.

Naujo vado rinkimai
Pirmos dienos posėdyje pranešta, kad rugpjūčio 31 dienos bendrame posėdyje bus renkamas naujas Federacijos vadas, kaip to reikalauja Federacijos konstitucija. Dr. Kaziui Pemkui iš pareigų gegužės 29 atsistatydinus, vado pareigos laikinai atiteko Federacijos tarybos pirmininkui. Pagal konstituciją* jeigu vado atsistatydinimas įvyksta trim mėnesiais prieš kongresą* likusiam kadencijos laikotarpiui vadas renkamas kongreso atstovų. Federacijos valdyba buvo sudariusi rinkimų komisiją priimti kandidatų siūlymams ir rinkimams pravesti. Kaip skelbta iš anksto, siūlymai turėjo pasiekti rinkimų komisiją iki rugpjūčio 30 dienos. Rinkimams rugpjūčio 31 dienos posėdyje vadovavo dr. Algis Norvilas. I vadus pasiūlyti du kandidatai — inž. Juozas Polikaitis ir inž. Pilypas Narutis. Balsuota slaptai, atstovams gavus balsavimo korteles. Dauguma balsų išrinktas Juozas Polikaitis, kurį kongreso dalyviai labai entuziastiškai pasveikino.

Federacijai atsikūrus išeivijoje, Federacijos vadai dažniausiai rinkti visuotiniu narių balsavimu. Išimtis buvo 1963 metais, kai vadą (dr. Juozą Girnių) išrinko nepaprastoji konferencija. Kongrese buvo užuominų, kad vado rinkimus reikėtų suprastinti, pavyzdžiui., juos pavesti Federacijos tarybai, kad ir pats vado terminas pakeistinas pirmininko vardu. Šie siūlymai tikriausiai bus svarstomi nepaprastoje konferencijoje, baigiant jubiliejinių metų minėjimą.

Paskaitos
Pirmąją paskaitą apie ateitininkija kryžkelėje skaitė Federacijos dvasios vadas kun. dr. Valdemaras Cukuras. Paskaita spausdinama šiame Aidų numeryje.

Kongreso dalyviai Jaunimo centro salėje.

Dr. Kęstutis Skrupskelis, South Carolina universiteto profesorius, apžvelgė krikščionybės ir komunizmo konfrontaciją* vykusią ir tebevykstančią įvairiose plotuose ir teritorijose. Peržvelgęs 19-ojo amžiaus socialinę padėtį Europoje, prelegentas apgailestavo, kad tuo metu nebūta aiškios krikščioniškos socialinės doktrinos, kad enciklika Rerum novarum pasirodė tik 1891 metais, taigi 43 metais vėliau negu Markso komunistų manifestas, padaręs didžiule permainas darbininkų santykiuose su darbdaviais, nukreipęs krikščionis nuo savo Bažnyčios. Masėse įsivyravo antireliginės pasaulėžiūros slinktis. Katalikai smarkiai pavėlavo savo programomis    darbininkų    gerovės klausimu.   Dabar varžybos  vyksta, ypač trečiajame pasaulyje. Lietuvoje modernaus pasaulio problemas gerai suvokė ateitininkų vadovaujantys žmonės. "Ateitininkija" pasižymėjo pasitikėjimu savimi ir tikėjimu, kad moderniame pasaulyje yra daug gero, kad jam tik trūksta krikščioniškos rankos", — teigė prelegentas. Aeitininkai siekė moderniam pasauliui vadovauti. Apie tai liudija Dovydaičio ir Šalkauskio veikla. Jie pirmieji sveikino ateitininko Mykolo Krupavičiaus pastangas vykdyti socialinį teisingumą krašte, ypač pravedant žemės reformą; Ateitininkai savo siekimais praeityje esą artimi "išlaisvinimo teologams", tačiau ateitininkams yra svetima klasių kova, revoliucija, ginklai. Šiandien mūsų sąjūdis negali gyvenamos aplinkos formuoti, bet jo nariai turi stebėti, kas aplinkui darosi ir išsaugoti savo krikščioniškąjį palikimą;

Dr. Vytautas Vardys, Oklahomos universiteto politinių mokslų profesorius, paskaitoje "Lietuva ir išeivija" žvelgė į išeivijos ryšį su Lietuva ir jos vaidmenį dabartinėje padėtyje. Prelegentas pažymėjo, kad ateitininkai buvo Lietuvos modernintojai, kad jų ideologas Stasys Šalkauskis reiškėsi ne tik kaip filosofas ir pedagogas, bet ir kaip didelis humanistas, pagrindinių žmogaus teisių gynėjas, drąsiai taręs tiesos žodžius šalies prezidentui dėl jo vyriausybės autokratinio režimo ir prieš Vilniuje pasireiškusį antisemitizmą;

Kongreso pamaldose ateitininkės atlieka liturginį šokį

Jaunimas vėliavų sargyboje

Kalbėdamas apie dabartinę padėtį Lietuvoje, dr. Vardys nurodė, kad ten vykstąs demografinis pasikeitimas neina tautos naudai. Vis daugiau ir daugiau įgabenama rusų. Be to, dėl gimimų mažėjimo ir lietuvių skaičius mažėjąs. Jis pacitavo ir naujausią pogrindžio leidinį Juventus Academica, kur pasisakoma apie pavojus lietuvių tautinei sąmonei dėl didėjančio rusinimo. Pabaltijo trijų tautų išlikimui yra būtinas nepriklausomas gyvenimas ir savo valstybinių sienų kontrolė. Išeivijai privalu tęsti tiek kultūrinę, tiek politinę rezistencijos veiklą. Lietuvoje didysis tautinio išlikimo veiksnys yra Katalikų Bažnyčia, seniausia Lietuvos institucija, tebesanti nepalaužta. LKB Kronikos linija esanti kieta, kaip ir pats gyvenimas yra kietas, bet tai tikras Lietuvos balsas. Stipri išeivija yra tikroji parama kraštui, Ateitininkams tenka reikšmingas vaidmuo, nes jie stengiasi religinį pasireiškimą jungti su visuomenine veikla ir savo kūrybiniais užsimojimais atsižvelgia į naujybes, į besikeičiančias gyvenimo sąlygas.

Kongreso išvakarėse Federacijos teikiama Stasio Šalkauskio premija paskirta prof. V. Vardžiui, įvertinant jo įnašą į mokslinius veikalus anglų kalba apie Lietuvą; Šalkauskio premija skiriama kas kelinti metai, dažniausiai kongresų proga.

Dr. Vytautas Vygantas, Ateitininkų Federacijos tarybos narys, kongreso baigiamajame posėdyje skaitė paskaitą apie ateitininkų būsimą veiklą iki sąjūdžio kito jubiliejaus. Jis akivaizdžiai atkreipė visų dėmesį į būsimus didelius per tą laikotarpį pasikeitimus pasaulyje — demografinius, socialinius, pramoninius ir t.t. Ateitininkija negali atitrūkti nuo tikrovės bei rūpesčių tęsti savo misiją Bažnyčiai ir tautai. Svarbu ir savo organizacinę santvarką peržiūrėti, prisiderinti prie naujų sąlygų. Jau laikas pamąstyti ir apie moters išrinkimą sąjūdžio vadove. Ateitininkai pagelbėjo sukurti ir išugdyti bendrus fondus (Lietuvių fondą* Tautos fondą), tad jau visai laikas kurti savo organizacijai remti milijoninį fondą* kuris, sutelkęs į krūvą kelis ateitininkų fondus ir susilaukęs plataus savo narių pritarimo, galėtų planingai remti organizacijos veiklą be jokių nuogąstavimų, kad būtiniems reikalams gali stokoti lėšų. Drauge dr. Vygantas pabrėžė, kad visų rūpesčių centre visada privalo būti ištikimybė Kristui ir lietuvių tautai.

Iškilmingas posėdis
Kongreso iškilmingasis posėdis įvyko sekmadienį, rugsėjo 1 d.

Į garbės prezidiumą pakviesti vyskupai Brizgys ir Baltakis, Fed. dvasios vadas kun. Cukuras, gen. konsule Juzė Daužvardienė, prof. Vardys, Australijos ateitininkų atstovas J. Stepanas, Federacijos vadas Po-likaitis ir kelių svarbiųjų organizacijų atstovai.

Perskaityti popiežiaus Jono Pauliaus II, prezidento Ronaldo Reagano ir Lietuvos diplomatinės tarnybos šefo dr. Stasio Bačkio atsiųsti sveikinimai.

Popiežius savo laiške vyskupui Pauliui Baltakiui pasidžiaugė ateitininkų pasiektais laimėjimais. Jis nurodė, jog reikšminga, kad kongresas vyksta tarptautiniais jaunimo metais, kurių proga jis pakartotinai kreipiasi į jaunimą* kviesdamas priimti Kristų savo vadovu. Popiežius vertina ateitininkų organizaciją ir siunčia jai savo apaštalinį palaiminimą;

Prezidentas Reaganas gyrė ateitininkų atliktus darbus, drauge ir apgailestaudamas, kad Lietuva, kurios gerovei jie daug dirbo, tebėra nelaisvėje.

Dr. Stasys Bačkis, Lietuvos atstovas VVashingtone, sveikino diplomatinės tarnybos ir Pasiuntinybės vardu. Jis sukakties proga kvietė prisiminti ateitininkų įtaką tautos religiniame, moraliniame, kultūriniame, tautiniame ir valstybiniame gyvenime, idealizmą ir aukas, Lietuvą atstatant, pergyvenant okupacijas ir dabar nešant tironiškos priepsaudos jungą; Sąjūdis tebėra gyvas, pažymėjo dr. Bačkis, jo idėjos puoselėjamos išeivijoje, tik reikalingas posūkis praktiška gyvenimo linkme. Jis linkėjo kongresui sustiprinti idealistines nuotaikas ir ryžtą ginti pagrindines žmogaus laisves ir teises bei puoselėti lietuvių išeivijoje solidarią veiklą Lietuvos nepriklausomybės byloje. Perskaitytas sveikinimas ir dr. Pr. Jucaičio, vieno vyriausių sąjūdžio narių.

Žodžiu kongresą sveikino PLB vicepirm. dr. T. Remeikis, Balfo pirm. Marija Rudienė, Alto pirm. T. Blinstrubas ir Kęstučio korp. garbės narys inž. Antanas J. Rudis.

Raštu sveikinusių tarpe buvo arkivysk. Karolis Salatka, vysk. Antanas Deksnys, konsulai J. Daužvardienė, A. Simutis, V. Čekanauskas, J. Žmuidzinas, Vliko pirm. dr. Kazys Bobelis, Kunigų Vienybė, Lietuvos vyčiai, skautai, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, lietuvių vienuolijos, laikraščių redakcijos ir daug kitų.

Sveikintojai vertino ateitininkų nueitą kelią per 75 metus, ypač auklėjant tvirto charakterio jaunimą, paruošiant aktyvių pasišventėlių pagal šūkį Visa atnaujinti Kristuje ir tarnaujant Dievui ir tėvynei.

Aušra Liulevičienė nutarimų - rezoliucijos komisijos vardu pateikė kelis principinius pasisakymus ir organizacinio pobūdžio rezoliucijas. Visų pirma pasveikinti ateitininkai Lietuvoje ir jos jaunimas. Pasisakymai atspindėjo paskaitininkų ir svarstybų dalyvių mintis.

Juozas Polikaitis, naujasis Federacijos vadas, savo žodyje pažymėjo turįs viltį, kad kongrese pabertos mintys atras derlingą žemę, atvirą laikui, artimui, savo ateitininkiškai šeimai, tautai ir ypač atvirą didžiajam idealui — Kristui. Jis kvietė visus pasižadėti jubiliejiniais metais pašvęsti savo sąjūdžiui bent vieną valandą savaitėje. Skatino numesti menkavertystės ir kuklumo rūbą; Kaip šeimoje, taip ir ateitininkų oje, sakė Polikaitis, broliškumas, solidarumas bei nuoširdumas yra nepalaužiami ramsčiai. Vieningumą galima pasiekti tik meile, tolerancija skirtingai nuomonei, draugiškais išsikalbėjimais. Kitais metais įvyksianti Nepaprasta konferencija, kuriai tinkamu pasiruošimu rūpinsis keturios komisijos: 1. ideologinio stiprinimo, 2. organizacinės santvarkos peržiūros, 3. jaunųjų akademikų didesnio įjungimo į sąjūdžio veiklą ir 4. kūrybinės iniciatyvos plėtimo bei vykdymo.

Kongreso iškilmingasis posėdis baigtas Lietuvos ir ateitininkų himnais. Po to ten pat salėje buvo laikomos Mišios.

Kongreso prezidiumą sudarė dr. Ona Gustainienė iš Toronto, Vaclovas Kleiza iš Chicagos ir Arvydas Barzdukas iš VVashingtono. Sekretoriate darbavosi jaunieji — Indrė Čuplinskaitė iš Toronto, M. Bankaitytė iš Clevelando ir Gytis Liulevičius iš Chicagos. Posėdžiai atlikti labai sklandžiai.

Kongreso rengimo komitete atrodo dirbo gal daugiau kaip šimtas asmenų, vadovaujant dr. Juozui Meškauskui. Komitetui kongreso dalyviai išreiškė nuoširdų dėkingumą;

Išsiskirstyta susikaupimo, ryžto ir vilties nuotaikose.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai