Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
LITUANISTIKOS KATEDRA PDF Spausdinti El. paštas


Lituanistikos Katedra — angliškai The Endovved Chairof Lithuanian Studies" — formaliai žiūrint, yra bebaigianti savo antruosius akademinio darbo metus. Tai reiškia, kad pradiniai planavimo, organizavimo, aukų rinkimo rūpesčiai eina prie galo. Tai irgi reiškia, kad tikslas, kurio siekta, jau yra vykdymo stadijoje.

Trumpai suglaudus, 1984 metų rudenį Illinois Universitete Chicagoje pradėjusi darbą; Katedra šiandieną yra gyvas, pastoviai veikiantis, daug žadantis lietuviškųjų studijų centras. Tai yra akademinis mokymo, tyrinėjimų bei mokslinio publikavimo lietuvių organas, veikiantis dideliame, plačiai žinomame JAV universitete.1 Katedra yra ir unikumas; tokios įstaigos už Lietuvos ribų lietuviai niekad niekur neturėjo. Jai įkurti reikėjo daug pasitikėjimo savim, reikėjo universiteto mums pripažinto visuomeninio bei mokslinio subrendimo, reikėjo mūsų visuomenės aukų — net 600,000 dolerių kapitalo Katedros kraičiui.

Šiandieną reikia tik džiaugtis, kad PLB vadovybė šį darbą privedė prie sėkmingos organizacinių pastangų pabaigos. Kaip žinia, 1986 metų pradžioje buvo surinkta ir universitetui dalinai įmokėta $468.000, įsipareigotos sumos teliko apie $132.000.2

Gi paties sumanymo realizavimas buvo nemenkas. Padarius principinį sprendimą Katedrą kurti, reikėjo ištirti aplinką; įvertinti praktiškai įvykdomų galimybių bei pavojų plotmę, pasirinkti konkrečią kryptį ir, turbūt giliai įkvėpus oro, su Illinois Universiteto vadovybe pasirašyti $600.000 vertės sutartį. Dar pastebėtina, kad su Katedros steigimu už mums įprastinių, savosios visuomenės ribų, buvo einama į daug mažiau mūsų organizaciniams vienetams pažįstamą JAV akademinės bendruomenės erdvę. Pasiryžta terminuotam, dideliam piniginiam užsiangažavimui. Aišku, šalia to buvo ir mums įprasta aplinka: tam tikri nuomonių skirtumai, diskusijos, ar Katedros reikia ar nereikia, ar visuomeninius išteklius nevertėtų kreipti kur kitur ir t.t.

Lituanistikos dėstymas JAV universitetuose nėra naujiena. Nesigilinant į istorinį šios temos traktavimą; paminėtina, kad jau šio šimtmečio pradžioje, apie 1905 metus, netoli Chicagos veikiančiame Valparaiso Universitete buvo dėstoma lietuvių kalba.3 Grįžtant prie šių dienų, Katedros kibirkštim buvo 1978 liepos 3 dieną PLB seimo metu Toronte skaityta prof. Rimvydo Šilbajorio paskaita "Lietuvių kultūros židinys vakarų pasaulyje". Po prelegento paskaitos ėjo diskusijos, kurių metu dr. R. Šilbajoris savo sumanymu dalinosi ir plačiau. Draugo dienraštis4 šį įvykį taip susumavo:

Išėjus iš paskaitos ir sugrįžus į gyvenimo tikrovę, ne vienam dr. R. Šilbajorio pareikštos mintys atrodė kaip koks sapnas . . . Diskusijose išryškėjo, kad lietuviams išeivijoje netrūksta finansų, bet tik trūksta planavimo. Mums trūksta organizuotumo. Jei atsiras organizatorių, tai atsiras ir mecenatų, apie kuriuos dr. R. Šilbajoris kalbėjo.

Kaip žinia, PLB seimas dr. R. Šilbajorio sumanymą ten pat nutarimu patvirtino; sumanymą taip pat 1980 metais patvirtino JAV LB suvažiavimas. Taigi Katedrai R. Šilbajoris yra tas pat, kas, sakykime, buvo V. P. Vygantas 1954 m. Lituanus žurnalo užuomazgoje ar A. Razma — 1960 m. kuriant Lietuvių  Fondą;

Katedros kūrimo planavimas iškart atsistojo PLB naujai išrinktos vadovybės būtinų, "didelių" darbų akiratyje. Reikalas svarstytas su Lituanistikos Institutu, Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, Lietuvių Fondu, su kitomis organizacijomis bei su pavieniais mūsų akademikais. Tyrinėta potenciali JAV universitetų aplinka. Čia iš PLB pusės gražiai pasireiškė Emilija ir Romas Sakadolskiai, Leonas Raslavičius, mūsų spaudos darbuotojai ir bendrai spauda, kurioje buvo skelbiama vieši svarstymai ir planuojamo uždavinio eiga. Čia pažymėtinas L. Raslavičiaus išsamus straipsnis Drauge,5 kuriame autorius ne tik dalykiškai, bet ir labai įdomiai bei išsamiai pranešė apie savo tyrinėjimų išvykas po kelis JAV universitetus, tuose universitetuose veikiančius etninių interesų, akademinio darbo centrus.

Ištyrus galimybes, išryškėjo keli universitetai kaip galimi centrai mūsų Katedrai. Beveik kaip piršliuose, universitetai darė pasiūlymus, tikėjosi kraičio, aiškino savo akademinę aplinką. Artėjant prie sprendimo, konkretus kandidatų atrankos ratas apėmė Kent State University Ohio valstijoje, Ohio State University, University of Illinois Chicago Circle Campus (vėliau ši institucija truputį pakeitė savo vardą), University of Pennsylvania.

Renkantis universitetą reikėjo išrūšiuoti ir įvertinti daug komplikuotų faktorių, jau nesigilinant į universiteto prestižą bei reikalaujamo kraičio dydį, organizatoriams rūpėjo Katedros būsimo darbo pobūdis (mokslinių tyrimų, dėstomųjų kursų komponentai), lituanistinės bibliotekos buvimas ar suteikimas, geografinė institucijos vietovė, lietuvių studentų skaičiaus potencialas, universiteto organizacinė struktūra, įvairios siūlomos sąlygos ir t.t. Dalį šių faktorių dr. R. Šilbajoris taip charakterizuoja:6

Kalifornijoj nieko neišėjo daugiausiai todėl, kad šis universitetas, pats būdamas pasiruošęs sudėti didžiausią dalį pinigų tokiam reikalui, sakė turįs ir teisę pasirinkti būtent kokią programą jie remtų, ir ją aprašė kaip "Baltic Studies" ta prasme, kad tai įjungtų ne tik visą Pabaltijį, bet ir Suomiją, ir Skandinaviją, ir net Lenkiją, kur dabar prie Baltijos jūros prieina . . . Atsimenu, kad Yale universitetas norėjo viso milijono dolerių . . . Iš Filadelfijos. . . irgi norėjo milijoną ir be to labai didelę galią patiems pasirinkti, ką būtent samdyti tokios katedros ar programos vedėju . .. Kent State . . .
katedra neturėtų pas juos pastovaus vedėjo, o būtų rankose praeinančių "visiting faculty" žmonių . . .

Įvertinus turimus duomenis, laimėjo University of Illinois Chicago Circle Campus, dabar vadinamas University of Illinois at Chicago.

Lituanistikos dalykai Illinois Universitete buvo dėstomi, pradedant 1972 metais, LB pastangomis ten įsteigus Lietuvių Studijų (Lithuanian Studies) programą.7 Pirmąja dėstytoja, Assistant Professor titulu, buvo pakviesta Stanfordo Universitete kalbotyros daktaratą 1971 apgynusi Janina Rėklaitienė. Ji ir pradėjo šiame universitete pirmuosius naujos akademinės disciplinos diegimo darbus. Dr. J. Rėklaitienė rašo:8

Turėjome vieną vadovėlį — Dambtiffno, Klimo, Schmalstiego Introduction to Modern Lithuanian. Jį papildant, pirmų metų lietuvių kalbos kursų (Lith. 101, 102, 103) studentams reikėjo paruošti daugybę pratimų, sugalvoti pokalbių, sukurti egzaminėlių, egzaminų . . . Paskaitoms paįvairinti sumedžiojau vaizdinių priemonių, apie Lietuvą lietuvių kalba filmų ... Be dėstymo, pirmus du metus buvo nemažai priedinių darbų. Kiekvienam naujam kursui reikėjo paruošti ir pateikti planą administracijos aprobavimui. Paruošiau šešis placement ir šešis proficiency egzaminus, kurie ir šiandien universitete tebenaudojami. . . (Vėliau) galėjau dėstyti. . . pvz. . . istorinės lyginamosios kalbotyros, įvadinius kalbos teorijos, kalbotyros istorijos kursus . . . Buvo ir viena lietuvių kalbos magistro tezė — Nijolės Martinaitytės. . . . Suruošiau ir kelias viešas paskaitas universitete, pvz., prof. A. Landsbergio, dr. A. Barūnaitės - Willeke, dr. Alberto Steponavičiaus . . . Išspausdinau eilę straipsnių ir dalyvavau savo profesinių organizacijų suvažiavimuose . . .

Dr. J. Rėklaitienė išdirbo iki 1979 metų. Programa išgyveno ir krizę, kurios metu grėsė Lietuvių Studijų programos susiaurinimas ar iš viso panaikinimas. (Politika! Įsivaizduokit, 1979 reikėjo net Illinois valstijos senatoriaus, lietuvių kilmė Frank Savicki'o įsikišimo, stengiantis pakreipti universiteto vadovybę savo pusėn . . .) 1979 - 1980 mokslo metų pradžioje tas pareigas perėmė dr. Marija Stankus - Saulaitė.

Dr. M. Stankus - Saulaitė, mūsų vidurinės kartos poetė ir prancūzų literatūros specialistė, Illinois universitete dirbo iki 1983 - 1984 mokslo metų galo. Šiuo laikotarpiu lietuvių programa vėl atgavo universiteto administracinę pusiausvyrą padidėjo lietuvių studentų skaičius, 1982 metais Vilius Dundzila gavo pirmąjį bakalauro diplomą (Bachelor of Arts laipsnis) iš lyginamosios vokiečių ir lietuvių kalbų literatūros. Šiuo metu jau buvo prasidėjusios rimtos derybos su universiteto vadobe dėl sutarties Katedrai steigti. Nereikia abejoti, kad, turėdama prieš akis galimybę gauti $600.000 įnašą universiteto vadovybė "atšilo" ir mūsų interesams; $600.000, nors ir šimtais milijonų per metus operuojančiam universitetui, turėjo įtakos.

PLB su Illinois Universitetu pasirašė sutartį 1981 m. lapkričio 20 d. Preciziškai kalbant, sutartis yra tarp Lithuanian VVorld Community Foundation, Inc., iš vienos pusės, ir University of Illinois Foundation, iš kitos. Esminiai sutarties punktai atrodo taip: 9

Katedros esmė susidaro iš finansiniai garantuotos, ypatingo profesoriaus vietos (angliškai vadinama "Distinguished Professorship", arba "Endovved Chair"). Lietuviai įsipareigoja iki 1987 m. rudens penkiomis dalimis įnešti $600.000, o pats universitetas Katedros tikslui sukels $150.000. Katedra bus išlaikoma iš šių $750.000 palūkanų. 1983 m. rugsėjo 1 d. įmokėjus pirmuosius $200.000, universitetas pradeda ieškoti profesūrai kandidato. Kaip žinoma, tą vietą užėmė dr. Bronius Vaškelis. Savaime suprantama, kad universitetas pasilieka sau teisę rinkti profesūrai kandidatus, tvarkyti akademinę programą ir bendrai akademinį darbą. Žinant JAV universitetų tradicijas, šios gairės yra suprantamos ir mūsų darbuotojams priimtinos. Tos gairės tačiau slepia ir tam tikrus pavojus, pvz., kokiose nors aplinkybėse universitetui užsispyrus į profesūrą kviesti mūsų interesams nepalankų ar šiaip nenorimą kandidatą. Kas mums ypač svarbu, nes tai nusako Katedros darbo plotmę — tai kad Katedra apims lietuvių kalbos, literatūros bei kultūros sritis. PLB vardu sutartį pasirašė Vytautas Kamantas ir Antanas Razma.

Kaip minėta, Katedros pirmuoju, ypatinguoju profesorium 1984 m. rudenį tapo dr. Bronius Vaškelis, literatūros mokslus baigęs Toronte ir Pennsylvanijos Universitete. Prieš persikeldamas Chicagon, dr. B. Vaškelis profesoriavo Lafayette College Easton, Pa., mieste ir plačiai reiškėsi savo profesijoje tiek amerikiečių, tiek lietuvių tarpe. Šiuo metu Katedroje kartu su dr. B. Vaškeliu darbuojasi dr. Violeta Kelertienė ir studentė Danutė Račiūnaitė.

Katedra savo darbą pradėjo Slavistikos fakultete, kuriam jau anksčiau lietuvių programa administraciškai buvo priskirta. Katedrai pradėjus veikti, Slavistikos fakulteto vardą universitetas pakeitė į Slavų ir Baltų kalbų ir literatūrų fakultetą; Aišku, mums tai pasitenkinimą kutenąs reiškinys, tačiau už jo gali glūdėti ir daugiau; gali glūdėti mūsų interesų platesnis įtvirtinimas ir tuo pačiu santykiavimo su universiteto vadovybe glaudumas, abipusis respektas. Teigsiu, kad panašias galimybes lietuviams reikia panaudoti.

Nors sutartyje su universitetu tokio straipsnio nėra, aukų rinkimo pradžioje buvo teigiama, kad asmuo ar institucija, paaukoję didesnę sumą siekiamų surinkti $600.000, galės siūlyti Katedrą pavadinti kokiu nors specifiniu vardu. Ši galimybė nebuvo vykdyta, nes turbūt neatsirado stambesnio aukotojo. Pas amerikiečius tai paplitusi praktika, pvz., skaitai, kad kažkoks Daniel R. Mandeiker, JSD, Howard A. Stamper Professor of Law" ką nors padarė. Tas "Howard A. Stamper" vardo profesūros pavyzdys gal bus kada nors įgyvendintas ir pas mus. Šiuo metu mūsų Katedra yra vadinama "Endovved Chair, or alternatively a Distinguished Professorship, in Lithuanian Studies".10

Kaip galima ir spėti, Lietuvių Fondas yra daug pasidarbavęs, finansuojant akademines  studijas.11 Katedros steigimo darbuose Lietuvių Fondas taip pat figūravo su didesniu — $50.000 įnašu.

Pinigų telkimas vyksta per PLB specialiai įsteigtą Fondą* aišku, aukotojams nuo valstybinių mokesčių atleistą ne tik JAV-se, bet ir Kanadoje. Fondo direktorių tarybą sudaro V. Kamantas — pirmininkas, B. Jasaitienė, S. Jokubauskas, K. Laukaitis, A. Pacevičius, A. Razma, T. Remeikis, S. Kuprys — teisinis patarėjas, N. Balzarienė — reikalų vedėja ir J. Lukas — iždininkas.

Studentų skaičius, kaip matyti, pateisina net tris anksčiau minėtus etatus. Šiuo metu net yra dvi studentės, siekiančios daktarato. Taigi anksčiau prisibijotas studentų trūkumas bent šiuo metu nepasitvirtino. 1986 pavasarį turėjome 35 studentus, iš kurių 8 siekė aukštesnio mokslinio laipsnio.

Kyla klausimas, kas darytina toliau, ypač kai 1987 m. piniginiai įsipareigojimai bus įvykdyti? Apie katedros vidaus darbo planus čia nespėliosi-me, nes tai pirmiausia yra Katedros vedėjo reikalas. Įdomi visuomeninės perspektyvos mintis buvo keliama viename 1985 metų Draugo vedamajame, m. dr. pasirašytame. Ten buvo siūlymas su lituanistika nesustoti, bet paraleliai plėstis į kitas mokslo šakas, pvz., bent į Lietuvos istoriją. Tai įsidėmėtina mintis, nes juk dabartiniame Vilniaus Universitete literatūros ar lituanistikos studijos turi daug daugiau galimybių, negu sovietų prievartaujama Lietuvos istorija.

Taigi 1978 metais dr. R. Šilbajorio viešai iškeltas sumanymas jau gyvuoja ir ateinančiais metais bus baigti piniginiai įsipareigojimai. Tai reikšmingai, greitai ir gerai įvykdytas, didelis mūsų visuomenės projektas. Jis liudija, kad mūsų visuomenė yra dar pajėgi, toli į ateitį žvelgianti ir kad galima tikėtis ir kitų džiuginančių reiškinių.

Padėka: Autorius dėkoja N. Balzarienei, dr. J. Rėklaitienei ir dr. R. Šilbajoriui už šiai apžvalgai atsiųstą medžiagą: Šalia čia išvardintųjų buvo kreiptasi ir į kelis kitus, savaime suprantamus šaltinius, tačiau be konkrečių rezultatų.

Išnašos
1.    Iš PLB Fondo leidinėlio - lapelio.

2.    Dirva, 1986.III.6.

3.    Lietuvių Enciklopedija, XXXIII, p. 52.

4.    V. Rimšelis, "Dar vienas PLB seimo kultūrinis projektas", Draugas, 1978.VII.28.

5.    Draugas, 1980.III.1.

6.    Iš 1985.XII.12 d. laiško autoriui.

7.    Iš 1986.1.6 d. laiško autoriui.

8.    Ten pat.

9.    "Gift Agreement", sutarties tekstas.

10.    Ten pat.

11.    Lietuvių Fondas, 1983 m. leidinys, p. 137.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai