Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
IŠ RINKINIO RANKRAŠTYJE "PO AUKŠTAISIAIS SKLIAUTAIS" PDF Spausdinti El. paštas
IŠ RINKINIO RANKRAŠTYJE "PO AUKŠTAISIAIS SKLIAUTAIS", LAIMĖJUSIO LB KULTŪROS TARYBOS 1986 METŲ LITERATŪRINĘ PREMIJĄ
 
MAN KAS DIENĄ MENAS
Man kas dieną menas dobilas raudonas,
Savo žemė, savas ežeras savasis,
Gale lauko — šventas Nepomukas Jonas,
Jaujoje palikę prausias piktos dvasios...

Paupy su laumėm nakt] susitikom,
Kai jos žlugų žlugtą atšaloj velėjo...
Ašmenis išlaužėm, tartum ploną stiklą,
Aštrų plieno dalgį nešdami prieš vėją.

Gėrėm gerą girą, girdami ąsotį,
Valgėm duoną rugio be rupaus kūkalio,
Budo broliai — buvo žemė krauju soti
Biržėse birželio stebuklingai žalio.

Tėvas, aręs lauką, nevilty paskendęs,
Motina, suklupus nešdama vergiją,
Man kas dieną menas rytmečiais kaip šiandien
Ir nuščiuvę metai vėl gyvai atgyja.

VIRŠŪNĖJE HOREBO
Amžinai žydėkit, Jerichono rožės.
Ir minėkit rytmečio nutolusius namus...
Ir sunkiųjų Šv. Rašto foliantų neatvožęs.
Aš senus kartoju poteksčių posmus.

Aš renku dygius lapus aloes
Ir kaip šventą atminimą juos dedu
Atverstan rudens albuman ir kartoju
Mintimis daugybę žemės valandų.

Kur žadėjo niekas nenuvysti,
Kur, tikėjau, grįš, dar kartą grįš,
Nuostabioji evangelijos jaunystė,
Man atvėrus Viešpaties dienų duris.

Nenulauš audra silpnos žolelės stiebo
Ten prie vėlinių pravirusios duobės,
Kai aukštoj viršūnėje Horebo
Viešpats tau ir man balsu aukštųjų kiparisų,
Jerichono rožių žydinčiu balsu kalbės.

ORCHIDĖJŲ IR PAUKŠČIŲ KALBA
Baltos puokštės orchidėjų,
Paukštė vasaros raiba
Tau žydėjo, man kalbėjo
Nuostabių garsų kalba.

Ir klausiausi jų stebuklo
Visą dieną lig nakties...
Praėjai bedugnę ties
Tom viršūnėm, kur viliojo
Ryto metą po sniegu,
Tais žiedais, kurie po kojų
Miega amžinu miegu...

Balto balso orchidėjų
Dar klausykim lig aušros —
Tos, kur žemė nežadėjo,
Evangelijos geros.

BURTININKAS
O Viešpatie, argi ne tu
tuos kedrus auginai,
Ne iš tavų gelmių
šaltiniai semia srovę jauną,
Argi ne tavo galvą puošia kloniai ir kalnai,
Ne tu mūs sodus puoši flora irgi fauna?

Argi ne tu
sausus palaistai vynuogynus,
Argi ne tu laikštingalą giedot išmokei?
Argi ne tavo išmintį
regiu žvaigždynuos,
Ar vasaros džiaugsme
girdžiu ne tavo juoką?

Argi ne tu laukų lelijoj rytą gyveni,
Argi ne tu jos žiedą tamsią naktį saugai?
Argi ne tu kaip burtininkas sėdamas eini, —
Ir mūsų mažos dienos amžių metais auga?

O Viešpatie, argi ne tu jaunystę dovanojai
Ir potvynius,
kad eitų upės iš krantų?
Danguj atėmęs rojų, žemėje sukūrei rojų —
Argi ne tu?


BERNARDAS  BRAZDŽIONIS, kuriam vasario 2 d. suėjo SO metų amžiaus.
Sveikiname garbingąjį jubiliatą.
Nuotrauka V. Maželio
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai