Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
VYSKUPAS, KURIS LANKO VISUS LIETUVIUS PDF Spausdinti El. paštas
Vysk. Paulius A. Baltakis, O. F. M.

Kai vyskupas Paulius Baltakis grįžo iš Lenkijos, aplankęs ten esančius lietuvius, radijas ir spauda vertino tą žygį kaip išimtinį. Lenkijos lietuviai, kurie ten nuolat gyvena, lietuvio vyskupo nebuvo mate nuo Pirmojo pasaulinio karo. Lietuviai, kurie Lenkijon atsikėlė Antrojo karo išdavoje, taip pat lietuvio vyskupo nuo Lietuvos laikų nebuvo matę. Jų vaikai, kurie jau užaugo svetimoje žemėje, ne visuomet palankioje dvasioje, dažnai neturėdami lietuviškų pamaldų, net neįsivaizdavo, kad gali lietuvis vyskupas juos aplankyti ir jiems lietuvišką žodį pasakyti. O tai buvo neseniai, kai ten Lomžos vyskupo Juliaus Paetz kvietimu mūsų vyskupas pasiekė Lenkijos žemę ir ten gyvenančius savo tautiečius.

Vysk. Pauliaus Baltakio apsilankymas Lenkijoje nepraėjo nepastebėtas išeivijos ir okupuotos Lietuvos katalikų. Bet ne tai yra svarbiausia. Lenkijos lietuviai šiuo apsilankymu buvo dvasiškai ir tautiškai sustiprinti, nes su jais kartu buvo ir vietos vyskupai. Lietuviai ir Lietuva buvo prisiminti net didžiosiose šventovėse, kaip Čen-stakavoje, Krokuvoje ar Varšuvoje. Ten jis turėjo progą ne tik lietuviams tarti paguodos ir sustiprinimo žodį, bet ir išreikšti dėkingumą tiems svetimiesiems vyskupams ar kunigams, kurie iki tol nesuprato, kad kiekviena tauta prieš Dievą yra lygi ir kad kiekviena tauta savo kalba turi teisę Dievui žodį pasakyti.

Tai buvo jų stiprinimas, kartu paguoda už skriaudas, kurias padarė tokie, kuriems tikėjimas mažiau rūpėjo negu jų lenkiškumas. Tikras katalikas myli ir turi mylėti ir tuos katalikus, kurie kalba Dievui savo kalba, ir nekatalikus, kurie Dievui kalba net kitokiais žodžiais.

Ten vyskupas turėjo progą pakrikštyti dr. Broniaus ir Živilės Makauskų sūnų Andriejaus Jurgio Matulaičio vardais, kaip pirmųjų, kurie tą vardą pasirinko. Ten jis taip pat turėjo progą prisiminti ir patį palaimintąjį Jurgį Matulaitį, nes jį tokiu paskelbė Jonas Paulius II, buvęs lenkų arkivyskupas.

*

Vysk. Paulius Baltakis, kaip lietuvių, išsklaidytų visame pasaulyje vyskupas, galėjo dalyvauti ir Amerikos vyskupų konferencijoje. Jis pranešė tikras žinias apie okupuotos Lietuvos Katalikų Bažnyčios ir visų tikinčiųjų kančias ir persekiojimus, galėjo paprašyti pagalbos ne tik malda, bet ir materialiniu būdu, nes ir ji reikalinga. Amerikos vyskupai iš jo sužinojo apie Lietuvos krikšto sukaktį, jos būsimas iškilmes Romoje ir pasaulyje, kur tik yra lietuvių. Daugelis vyskupų ta proga savo laiškuose arba savo vyskupijų laikraščiuose plačiau ar siauriau paminėjo krikščionybės pradžią Lietuvoje, dabartine padėtį Sovietų sąjungos vergijoje ir kančias, kurias tenka išgyventi norintiems atlikti savo tikėjimo pareigas.

Jis lankėsi lietuviškose parapijose, kurios jau yra sunykusios, bet dar save laiko lietuviškomis. Savo drąsiu žodžiu, savo nuolatiniu šypsniu ir nuolankiu su žmonėmis apsiėjimu jis patraukia daugelį jau lietuviškas pareigas užmiršusių kunigų ir pasauliečių, norinčių ir galinčių dar pasitarnauti lietuviams ir Lietuvai. Savo vyskupo apsilankymai, ypač tose parapijose, kuriose dar daugiau yra lietuviškais reikalais besirūpinančių, Sutvirtinimo sakramento suteikimas, įvairiomis švenčių progomis dalyvavimas ar pamaldoms vadovavimas padeda visiems siekti tų pačių tikslų — būti gerais Bažnyčios nariais, uoliais katalikais, neužmiršti savo tautinių pareigų ir dar stengtis savo lietuvišką bendruomene ilgiau išlaikyti.

Vyskupo Baltakio per trejus vyskupavimo metus darbus sunku išskaičiuoti. Jis vienur jau yra apsilankęs net kelis kartus, kitur tik tam tikromis švenčių progomis. Bet visur paliko gerą įtaką, gražų pavyzdį, krikščioniškos dvasios pakilimą. Tai ypač žymu šiais krikščionybės jubiliejaus metais, kai vieni nenori žvelgti į istoriją, kiti pačios krikščionybės įtakos nevertina, žiūrėdami tik pro materialinę prizmę. Vyskupas turėjo ir turi visa tai lyginti, nes krikšto įtaka Lietuvai yra tautos išgelbėjimas.

*

Pietų Amerikoje ar Australijoje išsisklaidę lietuviai vyskupą Vincentą Brizgį matė prieš kelias dešimtis metų. Tai buvo jų sustiprinimas ir pasididžiavimas, kad juos aplankė lietuvis vyskupas, jų vaikams, net suaugusiems, suteikė Sutvirtinimo sakramentą. Vysk. P. Baltakio apsilankymas tuose kraštuose, kur lietuvių bent dauguma ne taip gerai įsikūrę, buvo tikras jų dvasinis atsigaivinimas ir atgaivinimas. Tokioje Venezueloje, Kolumbijoje, kur lietuvių nėra daug, vyskupas ir tegali savo įtaką tik ribotai išplėsti. Bet Brazilijoje ir Argentinoje tiek jis pats, tiek vietos lietuviai galėjo pajusti lietuvišką pulsą, kuris dar juose plaka. Kartu tų kraštų lietuviai pajuto šio vyskupo įtaką, kai jis su tikru nuoširdumu kiekvieną atjautė kaip savo brolį.

Jau geriau gyvena Australijos lietuviai, nors jų ten nėra labai daug ir yra išsisklaidę to kontinento plotuose. Vysk. Pauliaus Baltakio žodis, buvimas su jais įvairiose jų gyvenvietėse, jo nuoširdumas, atjautimas jų rūpesčių ir kasdienybės buvo atgaiva krikščioniška, katalikiška ir lietuviška prasme. Tokio atsigaivinimo nenupirksi už pinigus, nes jis nenuperkamas, o tik dovanai kaip malonė suteikiamas. Ankstesnis vysk. V. Brizgio, dabartinis vysk. P. Baltakio lankymasis buvo ir yra jų jėgų pastiprinimas ir atsigavimas tolimoje svetimoje žemėje suaugusiems, pajutimas naujos dvasios ten gimusiems, augusiems ir prie Australijos jau pripratusiems.

Trejų metų vyskupo Pauliaus Baltakio, O.F.M., veiklos apžvalga nėra nei pilna, nei išsami. Tokios ir nenorime duoti. Bet tikrai lietuvių išeivijai Sv. Tėvo Jono Pauliaus II palankumas parodomas skiriant mums lietuvį vyskupą, kuris ir Amerikos vyskupų tarpe turi balsą ir įtaką. Tai yra ir visai lietuvių tautai išganingas laikas, kurį reikia tik panaudoti ir išeivijos lietuviams, lietuviškoms organizacijoms, parapijoms.

Draugas, 1987 rugsėjo 26 d.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai