Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
LIETUVIŲ FONDAS IR JO PARAMA IŠEIVIJOS KULTŪRINEI VEIKLAI PDF Spausdinti El. paštas
Lietuvių Fondo steigėju yra med. dr. Antanas Razma, dabartinis JAV LB Krašto valdybos pirmininkas. Jo iškeltą milijoninio fondo steigimo mintį stipriai parėmė kolegos gydytojai ir Pasaulio lietuvių gydytojų s-gos valdyba, tuo laiku pirmininkaujama dr. Gedimino Baluko. Iškelta milijoninio fondo idėja per porą metų išsikristalizavo ir pritarus JAV LB krašto valdybai, tuo laiku pirmininkaujamai pedagogo Stasio Barzduko, įgavo organizacine formą ir pradėjo veiklą. Oficiali Lietuvių Fondo įsteigimo data laikytina 1962 m. kovo 14 d., kai įstatai buvo įregistruoti Illinois valstijoje (State of Illinois), kaip pelno nesiekianti organizacija (certinkato Nr. 17755).

Per 27-is veiklos metus Lietuvių Fondas sukaupė daugiau 4 milijonų dolerių pagrindinio kapitalo, kurį suaukojo 6100 narių. Iš gautų pajamų paremta Lietuvių išeivijos švietimo, kultūros ir jaunimo veikla daugiau kaip dviem su puse milijono dol., paliekant pagrindinį kapitalą nepaliestą.

Lietuvių Fondo tarybos leistą kasmetinį pelną skirsto pelno skirstymo komisija, sudaryta iš Lietuvių Fondo tarybos skirtų trijų narių ir JAV LB krašto valdybos deleguotų trijų atstovų. Kiekviena šalis prie pagrindinių trijų pelno skirstymo komisijos narių numato ir po antrininką, kuris pavaduotų negalintį posėdyje dalyvauti narį. 1989 metų LF pelno skirstymo komisiją sudarė: Lietuvių Fondo tarybos skirti nariai — Povilas Kilius (pirm.), dr. Gediminas Balukas, adv. Daina Kojelytė ir antrininkas Mykolas Drunga ir JAV LB Krašto valdybos deleguoti atstovai — dr. Petras Kisielius (sekr.), dr. Robertas Vitas, Arvydas Tamulis ir antrininkė Aušra Liulevičienė. Taigi už LF pelno paskirstymą atsakomybe dalinasi lygiomis Lietuvių Fondo taryba ir JAV LB Krašto valdyba.

Visuotiniai narių suvažiavimai
Lietuvių Fondo įstatai įpareigoja tarybą kiekvienų metų pirmą ketvirtį sušaukti visuotinį narių suvažiavimą ir pateikti pajamų - išlaidų apyskaitą. Kartu su kvietimu į suvažiavimą pridedama metinė apyskaita, pelno paskirstymas ir kita informacija, kad negalintieji suvažiavime dalyvauti turėtų pilną vaizdą apie LF veiklą. Prie šių metų kvietimo į suvažiavimą buvo pridėta anketa, norint patirti narių nuomones kai kuriais L. Fondo veiklos klausimais.

Lietuvių Fondo narių suvažiavimas įvyko 1989 m. kovo 18 d. Jaunimo Centre Čikagoje. Suvažiavime dalyvavo 106 nariai. Suvažiavimui pirmininkavo: dr. Ferdinandas Kaunas, Milda Lenkauskienė ir Vytautas Kamantas, o sekretoriavo Pranė Masilionienė. Invokaciją sukalbėjo prel. Juozas Prunskis. Įspūdingai pagerbti mirusieji nariai. Pagerbimui vadovavo Ramoną Steponavičiūtė, perskaitydama ilgą mirusiųjų narių sąrašą, o prie mirusiųjų albumo žvake uždegė inž. Juozas Rimkevičius.

Sudarytos komisijos, kurioms pirmininkavo: mandatų ir registracijos — Alė Steponavičienė, nominacijų — dr. Kazys Ambrozaitis, balsų skaičiavimo — Jonas Vaznelis, nutarimų — dr. Jonas Valaitis, spaudos — Antanas Juodvalkis, organizacinės — Kostas Dočkus.

Suvažiavimą žodžiu sveikino gen. konsulas Vaclovas Kleiza, JAV LB Krašto valdybos pirm. dr. Antanas Razma, disidentas Balys Gajauskas, PLB valdybos vardu Milda Lenkauskienė, ALTo p-irm. Grožvydas Lazauskas.

Apie LF 1988 metų veiklą pranešimą padarė tarybos pirm. Stasys Baras. Nežiūrint stambių išeivijos kultūrinių, visuomeninių ir sportinių renginių, vykusių Kanadoje, Australijoje ir Amerikoje, pareikalavusių stambių išlaidų, Lietuvių Fondui aukos nesumažėjo. 1988 metai buvo treti geriausi metai telkiant kapitalą (įplaukė 324,000 dol.) ir patys geriausi metai remiant lietuvišką veiklą (paskirstyta 271,000 dol.). Lietuvių Fondo vadovybėje vyrauja nuoširdus susiklausymas, vadinamas Lietuvių Fondo dvasia.

Lietuvių Fondo taryba veikia pasiskirsčiusi į 6 komisijas, kurioms pirmininkauja: finansų — Rūta Juškienė, pelno skirstymo — Povilas Kilius, informacijos — Antanas Juodvalkis, palikimų — adv. Algirdas Ostis,v įstatų — adv. Daina Kojelytė, garbės komiteto — dr. Antanas Razma.

Tarybos, valdybos ir komisijų pirmininkai sudaro egzekutyvinį komitetą skubiems reikalams spręsti. Taryba posėdžiauja 4-5 kartus per metus. Tarybą sudaro 18 trejiems metams rinktų LF narių, kurių 1/3 kasmet perrenkami. Visi pirmininkai negali būti toms pačioms pareigoms perrinkti ilgiau kaip tris kadencijas iš eilės.

Valdybos pirmininkė Marija Reinienė informavo suvažiavimo dalyvius apie valdybos atliekamą darbą. Valdyba posėdžiauja kartą per mėnesį, išskyrus vasaros metą. Valdybos nariai yra pareigingi ir nepraleidžia posėdžių. Posėdžių metu peržvelgiami bėgamieji reikalai, nubrėžiami ateities darbai ir artimiausi ėjimai. Šiuo metu valdybą sudaro šie nariai: pirm. Marija Reinienė, vicepirmininkai — dr. Antanas G. Razma, Ofelija Barškėtytė, Vaclovas Momkus ir adv. Algirdas Ostis (teis. reikalams), sekretorė ir reikalų vedėja — Alė Steponavičienė, iždininkas ir ūkio reikalams — Kostas Dočkus, informacijai — Ramoną Steponavičiūtė ir Antanas Juodvalkis.
Visi tarybos, valdybos ir komisijų pirmininkai bei nariai negauna jokio atlyginimo, o savo laiką ir darbą aukoja Lietuvių Fondui.

Keturių milijonų dolerių kapitalą ir visą susirašinėjimą tvarko viena samdoma tarnautoja — reikalų vedėja Alė Steponavičienė, o buhalteriją veda CPA specialistas Juozas Paskųs. Alė Steponavičienė, kaip valdybos sekretorė, be atskiro atlyginimo rašo visus posėdžių protokolus — tarybos, valdybos ir visų komisijų, įskaitant ir pelno skirstymo komisijos. Protokolai rašomi abiem kalbom — lietuvių ir anglų. Darbą lengvina turimas kompiuteris, bet ir į jį reikia pirma visas žinias įrekorduoti, kad reikalui esant galima būtų pasinaudoti.

Lietuvių Fondo kapitalui telkti valdyba ieško didesniuose lietuvių telkiniuose įgaliotinių ir tariasi su LB apylinkių valdybomis, kad jos išskirtų vieną ar kelis asmenis, kurie rūpintųsi LF kapitalo telkimu. Gyventojų kaitai nuolat vykstant, ir lietuviai keičia savo gyvenvietes. Keičiasi adresai, o nariai nesiskubina apie tai painformuoti savąsias organizacijas, nutrūksta ryšiai, apsunkinamas darbas.

LF spaudos konferencijos metu tarybos pirm. Stasys Baras įteikia jaunajai žurnalistei Audrei Slenytei premiją ir knygą
alt
LF valdybos narė Ramoną Steponavičiūtė įteikia paramos čekį K. Donelaičio lit. mok. direktoriui Juliui Širkai

Finansų komisija, susidedanti iš 8 narių, pirmininkaujama Rūtos Juškienės, ieško saugių ir pelningų būdų LF kapitalui investuoti. Šiuo metu LF kapitalas investuotas į šiuos šaltinius: valdžios ir bendrovių bonai — 54%, indėliai (certifikatai) bankuose — 40%, kiti šaltiniai — 6%.

Finansų komisija stengiasi išbalansuoti investavimus, kad vienam kuriam šaltiniui sušlubavus, nesumažėtų teikiama parama. 1987 m. spalio mėnesį akcijų rinkos staigus kritimas, nors LF kapitalas nenukentėjo ir dar davė pelną, parodė, kad negalima viską sudėti į vieną krepšį. Po šio įvykio Lietuvių Fondas pasitraukė iš akcijų rinkos ir perėjo į saugesnius, nors mažiau pelningus kitus šaltinius. Akcijų rinkai aprimus, atsargiai grįžtama į akcijų investavimus. LF dalį kapitalo administruoja R. W. Graybill finansinė institucija, o didesniąją dalį — pats Fondas per finansų komisiją. Ieškojimas saugios ir pelningos rinkos bei certifikatų perinvestavimai sudaro komisijai nemaža rūpesčio ir reikalauja daug laiko. LF turimas kapitalas prilygsta mažiems bankeliams, kuriuose dirba keli ar keliolika žmonių, o tuo tarpu LF apsieina su pusantro žmogaus. Tai dėka pareigingų ir pasiaukojančių valdybos bei tarybos narių, kurie rūpestingai be atlyginimo tvarko LF kapitalą ir kitus reikalus.

Apie 1988 metų pelno paskirstymą kalbėjo tuolaikinis komisijos pirm. dr. Antanas Razma. LF taryba leido paskirstyti 271,000 dol. Tai didžiausia metinė paramai skirta suma. Nutarimai daromi komisijos narių balsų dauguma, o balsams pasidalinus lygiomis, prašymas atmetamas.

Išklausius kitų komisijų pranešimus — palikimų (pirm. dr. K. Ambrazaitis), informacijos (pirm. A. Juodvalkis) ir kontrolės (pirm. J. Zygas) bei po to vykusias diskusijas, buvo priimti ir patvirtinti visi pranešimai.

Atskirą pranešimą padarė Lietuvių meno instituto pirm. dr. G. Balukas. Meno institutas administruoja LF turimus dailininkų Pr. Domšaičio, V. Petravičiaus, V. Dobužinskio darbus. Institutas yra narys įsteigto lietuvių meno muziejaus.

Į Lietuvių Fondo tarybą trejų metų terminui buvo perrinkti penki nariai: Stasys Baras, Kostas Dočkus, Antanas Juodvalkis, Vytautas Kamantas, dr. Ferdinandas Kaunas ir naujai išrinkta Ofelija Bar skėty tė. Į kontrolės komisiją išrinkti — Juozas Zygas, Vytautas Kirvelaitis ir Pijus Stončius, kandidatu liko Juozas Rimkevičius.

Suvažiavimo dalyviai suaukojo 500 dol. ir įrašė Balio Gajausko šeimą į L. Fondą nariu, o LF tarybos ir valdybos nariai įteikė asmenišką 500 dol. dovaną. B. Gajausko viešnagei prisiminti buvo įteiktas LF leidinys — vardynas ir Trijų prezidentų medalis, nukaltas Lietuvos nepriklausomybės atstatymo 50 metų sukakčiai prisiminti.

1989 metų pelno paskirstymas
Lietuvių Fondas kiekvienais metais lyg "gerasis dėdė" pažeria lietuviškai veiklai remti apie ketvirtį milijono dol. Si parama ateina iš lietuvių suaukoto kapitalo, investuoto į įvairias finansines institucijas, mokančias palūkanas. Investavimus atlieka Lietuvių Fondo vadovybė, o uždirbtus pinigus dalina įstatais numatyta šešių narių komisija, sudaryta po lygiai iš LF tarybos narių ir JAV LB Krašto valdybos deleguotų atstovų. LF parama teikiama lietuvių švietimo, kultūros ir jaunimo veiklai remti. Bendrai paramai gauti nustatytos formos prašymai paduodami iki kovo 15 d., o stipendijoms — iki balandžio 15 d. Vėliau gauti prašymai tais metais nesvarstomi ir neįtraukiami į remtinų projektų sąrašą. Tai turėtų įsidėmėti projektų ruošėjai ir studentai, norėdami gauti Lietuvių Fondo paramą.

Apie šių metų pelno paskirstymą informaciją suteikė pelno skirstymo komisijos pirm. Povilas Kilius, sušauktoje spaudos konferencijoje. Buvo paskirstyta 245,130 dol., o prašymų gauta vieno milijono dol. sumai. Pelno skirstymo komisijos darbas ir atsakingas ir nedėkingas, nes visad būna nepatenkintų ir kritikuojančių. Gerai, kad iki šiol netrūko žmonių, norinčių dalyvauti pelno paskirstyme.

Pirm. P. Kilius pasidžiaugė komisijos narių geru pasiruošimu ir įsigilinimu į pateiktus projektus, kas žymiai palengvino pelno skirstymo darbą. Kaip pavyzdį nurodė, kad iš 122 gautų prašymų, 112 sulaukė vienbalsio sprendimo. Švietimui skirta 123,125 dol. — 46% (1988 m.— 116,610 dol. — 45%), kultūriniams reikalams — 75,900 dol. — 31 % (93,890 — 35%), visuomeniniams reikalams 57,620 — 23% (53,985 — 20%), iš viso 245,130 dol. (1988 — 271,000). Palyginus su 1988 metais, procentualiai imant, kultūriniams reikalams parama sumažėjo 4%, o padidėjo visuomeniniams reikalams 3%, kai švietimui beveik nepasikeitė.

Po LF spaudos konferencijos, iš k.: LF tarybos pirm. St. Baras, LB Kultūros t-bos pirm. D. Kučėnienė, LB Krašto valdybos pirm. dr. A. Razma, LF valdybos pirm. M. Remienė, gen. kons. V. Kleiza, LB Švietimo t-bos pirm. R. Kučienė, LF Pelno skirstymo k-jos pirm. P. Kilius ir LB vicepirm. B. Jasaitienė
alt
LF spaudos konferenciją, įvykusią 1989.VI.3 d. Seklyčioje, Čikagoje, vedė informacijos k-jos pirm. A. Juodvalkis. Nuotraukoje dalis konferencijos dalyvių, iš k.: B. Jasaitienė, dr. A. Razma, Ed. Sulaitis, Br. Juodelis, kalba A. Juodvalkis, J. Vaznelis, A. Steponavičienė, P. Kilius, priekyje P. Petrutis, B. Vindašienė ir B. Brazdžionis

Pažvelkime į didesnes sumas ir palyginkime su praėjusiais merais. Lit mokykloms skirta parama — 30,000 dol. yra lygiai tokia pat, kaip ir praėjusiais metais, kai mokytojų ir studijų savaitei nukirpo 500 dol., o vadovėliams ir mokslo priemonėms leisti sumažino net 6,700 dol. (14,500 - 7,800). Ar naujoji Švietimo taryba nespėjo paruošti savo veiklos plano, ar jau pakankamai turima mokslo priemonių?

Nukentėjo ir studentai, nes stipendijų bendra suma sumažėjo daugiau 10,000 dol. (68,600-58,250). Ypatingai pajuto Vasario 16 gimnazijos moksleiviai, tegave 20,275 dol., vietoj pernykščių 28,400 dol., nors prašytojų skaičius buvo net didesnis.

Kultūriniams reikalams skirta 75,900 dol., vietoj 93,890 dol. 1988 m. Mažiau apie 18,000 dol. Įdomu pažiūrėti, kurie meno ir mokslo reikalai nukentėjo ir kuriems skiriamas didžiausias palankumas. Šių metų skirstyme duota ir dribtelėta Lietuvių dailės muziejui įrengti Lemonto lietuvių centre. Per kultūros tarybą skirta pradinei veiklai 5,000 dol. ir tiesioginiai L. dailės muziejui (galerijai įrengti) 11,000 dol, o jei pridėsime 5,000 dol., skirtus L. dailiojo meno institutui, kuris yra to paties muziejaus narys, tai vien tik dailei susidaro 21,000 dol. Neproporcingai didelė parama vienai meno šakai, kai praėjusiais metais skirta tik 9,000 dol.

Moksliniams veikalams paruošti ir išleisti skirta 22,000 dol., o dailiajai literatūrai — 3,000 dol. Operoms, meno ansambliams, teatrams ir filmams skirta 12,000 dol. Praėjusiais metais knygoms leisti ir moksliniams veikalams paruošti buvo skirta net 54,000 dol.

Visuomeniniai reikalai šiais metais paremti 57,620 dol., palyginus su 1988 m. skirtais 54,000 dol. Studentų vasaros darbams paskirta 19,700 dol., kai 1988 m. buvo išleista 16,000 dol. Geras ženklas, kai jaunimas bandomas įtraukti į lietuviškų institucijų darbą ir sudaromos sąlygos susipažinti su jų veikla. Šiek tiek padidėjo parama lietuviškai spaudai ir radijui — 23,500 dol., palyginus su 21,000 dol. praėjusiais metais. Archyvai ir kitos institucijos remiamos pagal turimus išteklius.

Užsklandai
Lietuvių Fondo vadovybė stengiasi telkti kapitalą, saugiai investuoti ir gautą pelną pervesti LF pelno skirstymo komisijai, kad remtų būtiniausius išeivijos lietuvių poreikius. Ar Lietuvių Fondo pelno skirstymo komisijai pasiseka objektyviai ir bešališkai prašymus išspręsti, vienos nuomonės gali ir nebūti. Kai vienam atrodo tas ar kitas reikalas svarbiausias ir tik jam teiktina pirmenybė, tai kitam gali būti svarbesnis kitas reikalas ar veikla. Dažniausiai komisijos nariai suderina nuomones ir didžiuma sprendimų daromi vienbalsiai, o esant nuomonių išsiskyrimui, sprendžiama balsų dauguma.

Lietuvių Fondo taryba stengiasi išengti vadinamo "conflict of interest", taip dažnai ir plačiai linksniuojamo amerikiečių spaudoje apie JAV kongreso narius. Surasti pelno skirstymo narį, kuris nebūtų įsijungęs į lietuvišką veiklą ir tuo pačiu nesuinteresuotą pelno skirstymu, vargu ar pasisektų, o jei toks atsirastų, tai nesusigaudytų išeivijos lietuvių plačiašakėje veikloje ir nepajėgtų tinkamai ją paremti. Tokiam suinteresuotumui išvengti ar bent sumažinti, LF taryba prašo JAV LB Krašto valdybą neskirti į komisiją tų narių, kurie lietuviškose institucijose eina vadovaujančias pareigas. Nevisada pavyksta suinteresuotumo išvengti, nes veiklesnieji visuomenininkai turi pareigų net keliose organizacijose. Dažniausiai toks komisijos narys neturi asmeninio intereso, o tik gali veikti jo vadovaujamos organizacjos naudai. Tokiu atveju tas komisijos narys balsavime nedalyvauja.

Naujai atsiveriančių galimybių akivaizdoje, ateityje Lietuvių Fondo vadovybė gali peržiūrėti ligšiolinę pelno skirstymo politiką ir bent dalį pelno nukreipti tautos paramai. Plačiau prasivėrus sovietinei uždangai, prasidėjo laisvesnis judėjimas bei kultūrinių, mokslinių ir sportinių junginių pasikeitimas, reikalingas paramos. Iki šiol Lietuvių Fondas stovėjo nuošalyje, nes šių metų pelnas jau buvo paskirstytas, o turimas kapitalas yra nedalomas. Visuomenėje girdisi balsų, kad ir mūsų fondai aktyviau įsijungtų į tautos paramą.

JAV LB Krašto valdyba įsteigė specialų fondą lietuvių tautos poreikiams remti. Visuomenė per trumpą laiką sumetė pasigėrėtiną 150,000 dol. sumą, iš kurios jau pasiųsta į Lietuvą už 100,000 dol. įvairių reikmenų, reikalingų tenykščiai veiklai lengvinti.

Ansamblių ir sportinių junginių išlaidas dengia iškvietėjai surinktomis prie įėjimų aukomis. Pavasario ir vasaros laikas buvo išimtinai skirtas svečiams iš pavergto krašto priimti, o taip pat ir išeivijos kultūriniams bei sportiniams vienetams į tėvynę pasiųsti. Šių ir kitų vienetų ar paskirų asmenų iškvietimas taip pat atsiremia į visą lietuvišką išeiviją. Giminių iškvietimu ir jų rėmimu bei išlaikymu išimtinai rūpinasi giminės. Tai jų teisė ir privilegija, nors pratuštėjusi piniginė dažnai lieka uždaryta bendresniems reikalams. Šitokiu srautu prasiveržęs kultūrinių, sportinių bei mokslinių vienetų apsikeitimas gali paraližuoti išeivijos lietuvių organizacinę ir kultūrinę veiklą.

altDr. Antanas Razma prie paramai gauti krūvos prašymų, kuriuos Pelno skirstymo komisija turi peržiūrėti ir apsvarstyti.
Visos nuotraukos J. Tamulaičio

Stebint ir vertinant esamą padėtį, Lietuvių Fondo vadovybė turėtų labai atsargiai ir apgalvotai daryti sprendimus, kad išeivijos veikla nesusilpnėtų. Reikia atsargumo ir atidos, kad aukotojų valia nebūtų pažeista ir skirta auka nueitų paskirtiems tikslams. Lietuvių Fondo vadovybė skrupulingai vykdo testamentuose įrašytiems tikslams skirtą auką ir gautas pajamas naudoja tik nurodytiems reikalams. Nežiūrint kokios aplinkybės ateityje susidarytų, Lietuvių Fondo pagrindinis kapitalas nebus dalinamas, nes Lietuva tebėra okupuota ir neturi pilnos valstybinės nepriklausomybės. Dabartinė padėtis nei praktiškai, nei juridiškai nesudaro laisvos valstybės vaizdo. Tebėra vienos komunistų partijos valdžia, priklausanti nuo Maskvos malonės, o raudonoji armija ir KGB tebėra pavaldžios Kremliui. Ok. Lietuvoje netrūksta kariuomenės bazių, raudonųjų tankų, kurie kiekvienu metu gali būti panaudoti tautiniam judėjimui užgniaužti.

Tad darydami kokius nors naujus sprendimus, visad turime atsiminti, kad Lietuva yra okupuota ir tauta tebeneša sunkią rusifikacijos naštą.

Lietuvių Fondo kapitalo augimas priklauso nuo visuomenės aukų, o nuo to ir parama lietuviškai veiklai. Lietuvių visuomenės dosnumo dėka siekiama užbaigti penkis milijonus dol. pagrindinio kapitalo, kad gautomis pajamomis būtų galima remti išeivijos veiklą, o reikalui esant ir tėvynėje vykstantį atgimimą. Išeivijos lietuviškoji veikla neturi susilpnėti ir teikiama finansinė parama neturi sumažėti.

1989.VIII.29


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai