Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
KOPERNIKO JUBILIEJUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Česlovas Masaitis   
"... Sarmaticus Astronomus, qui movet terram et figit solem . . ."
Phillip Melanchton

Sakoma, kad originalius pareiškimus tėra padarę tik Adomas ir Ieva. Visų kitų teigimai — pakartojimas jau anksčiau skelbtų nuomonių. Taip ir Koperniko heliocentrinės planetų sistemos atspalvių galima rasti kitų mąstytojų mintyse. Pavyzdžiui, senovės graikų filosofas Diogenas mini, kad pitagoriečių mokyklai priklausęs Filolajas teigė, kad žemė skrieja apskritimu. Aristotelis savo knygoje apie Dangų mini pitagoriečių idėją, kad žemė juda. Taip pat Aristotelis sako, kad kai kurie teigia, jog žemė yra visatos centre, bet ji sukasi apie savo ašį, kuri nusitęsia per visą visatą. Aristarchas 1700 metų prieš Koperniką teigė, kad žemė sukasi apie savo ašį ir kartu skrieja erdvėje apskritimu, kurio plokštuma sudaro tam tikrą kampą su žemės ašimi. Už šias savo pažiūras, prieštaraujančias graikų tikėjimui, jis netgi buvo ištremtas iš Atėnų.

Tačiau yra didelis skirtumas tarp pareikštos nuomonės ir išvystytos sistemos, kurios pasekmės atitinka stebėjimus. Tiesa, Filolajo ir Aris-tarcho gadynėse permažai buvo žinoma apie dangaus kūnų sistemą. Taip pat ir geometriniai metodai nebuvo pakankamai išvystyti, kad būtų galima juos panaudoti jų drąsioms mintims paremti.
1473 vasario 19 dieną Toninėje gimęs Kopernikas savo ilgomis studijomis Jogailos universitete Krokuvoje su žymiu astronomu Vaitiekum iš Brudzevo, Bolonijoje su garsiuoju astronomu Domininku da Novara ir Paduvos universitete susipažino ne tik su kanonų teise, teologija ir medicina, bet taip pat išstudijavo ir Ptolomėjo geocentrinę sistemą. Jam buvo žinomas per tūkstantį metų šioje sistemoje susikrovusių epiciklų, deferentų ir ekvantų painumas, ilgų šimtmečių stebėjimo duomenys ir jų nesutikimai su Ptolomėjo sistemos išvadomis.
Tačiau iš kitos pusės jis stovėjo prieš tais laikais absoliučią ir nepajudinamą Ptolomėjo ir Aristotelio autoritetų tvirtovę, kurios kertiniu akmeniu buvo nepajudinama žemė ir tik du natūralūs visatos judesio būdai: tobuli apskritimai dangaus kūnams ir tiesios linijos aukštyn ar žemyn keturiems elementams, sudarantiems viską, kas yra žemėje.

Patsai Kopernikas labai mažai te-stebėjo dangaus kūnų judesį. Jo genialumas atsiskleidė ne naujų duomenų rinkime, bet Ptolomėjo sistemos painumo išnarpliojime. Leidus žemei skrieti apskritimu ir tuo pačiu metu suktis apie savo ašį, jam pavyko per amžius vieną po kito prikergtus Ptolomėjo sistemai kelis šimtus epiciklų ir deferentų suredu-kuoti vos į trisdešimt keturis apskritimus, po kelis kiekvienai planetai ir mėnuliui. Iki šiol nejudomai žemei teko trys apskritimai. Vienu iš jų skriejo žemė. Tuo pačiu metu šio apskritimo centras skriejo kitu apskritimu, o pastarojo centras skriejo trečiu, kurio centras buvo netoli nejudančios saulės.
Kopernikas panaudojo žinomus stebėjimus ir, kur reikėjo, papildė juos savo nuosavais stebėjimais apskritimų skaičiui ir jų spindulių santykiams nustatyti. Geometrinių priemonių panaudojimas šiems rezultatams pareikalavo ilgų metų labai kruopštaus darbo. Per šį darbą žmonija pirmą kartą galėjo suvokti reliatyvius planetų atstumus.

Tik Koperniko darbštumas, tikėjimas savo sistemos teisingumu, sujungti su nepaprastu protu ir su drąsa pasisakyti prieš šimtmečius egzistavusius autoritetus privedė prie naujos sistemos, kuri iš pagrindų pakeitė visatos pasaulėvaizdį ir davė galingą impulsą astronomijos mokslo pažangai, kuri nuo Ptolomėjo laikų buvo beveik visiškoj stagnacijoj.

Pasilaikydamas iš Ptolomėjo sistemos apskritimus, kaip pagrindinius planetų judesio elementus, Kopernikas nepasiekė tokio sistemos paprastumo ir tikslumo, kaip jis norėjo. Savo mokiniui ir draugui Re-tikui jis pareiškė, kad būtų labai patenkintas, jei jo sistemoje planetų padėtis nesiskirtų daugiau, negu dešimt kampo minučių nuo stebėjimo duomenų. Žinoma, prielaida, kad visos planetos juda apskritimais negalėjo duoti tokio tikslumo. Tačiau be Koperniko sistemos ir jo kruopščių skaičiavimų nebūtų galima įsivaizduoti Keplerio išvadų ir jo planetų judesio dėsnių, iš kurių Newtonas išvedė savo visuotinės traukos dėsnį, kaip vieną iš svarbiausių teorinės mechanikos pagrindų. Tuo būdu ji turėjo nepaprastos reikšmės technologijos pažangai su kulminacija skridime į mėnulį.

Koperniko sistema ir jos detalus išvystymas sukrėtė tų laikų mokslinį pasaulį. Jo draugai, kaip, pavyzdžiui, jaunas profesorius Retikus, Kulmo vyskupas T. Giese, pop. Klemenso VII artimas patarėjas kardinolas N. von Schoenberg ir kiti, ragino Koperniką paskelbti savo veikalą. Tačiau Kopernikas teisingai nujautė, kad šio veikalo paskelbimas sukels didelę audrą ir dėl to vis delsė, kol pagaliau nusileido draugų spaudimui ir įdavė savo rankraštį vyskupui Giesei. Veikalo vos pasirodęs egzempliorius pateko j Koperniko rankas 1543 gegužės 24 dieną kelias valandas prieš jojo mirtį.

Kaip Koperniko tikėtasi, šis veikalas sulaukė aštrios kritikos. Tik nedaugelio jis buvo sutiktas su entuziazmu. Tokių tarpe buvo astronomas Erasmus Reinhold, kuris pavadino Koperniką naujų laikų Ptolomėjumi. Po kiek laiko Koperniko veikalas buvo įtrauktas Bažnyčios draudžiamų knygų indeksan, iš kurio jis buvo pašalintas tik po 1800 metų. Daugelis mėgsta šitą faktą dažnai minėti. Tačiau reikėtų neužmiršti, kad per tūkstantį metų priimta mokslinė sistema ne taip lengvai pakeičiama. Žinomasis reformatas Jonas Kalvinas yra taip pasakęs apie Koperniką: "95 psalmė sako: 'Jis tvirtai pastatė žemės skritulį, kad nejudėtų'. Kas gi drįs pastatyti Koperniko autoritetą virš Šventosios Dvasios?" Pats Martynas Liuteris šiaip pareiškė apie Koperniką: "Kas nori gudragalviauti, tas nepatenkintas tuo, ką kiti yra padarę, bet turi padaryti ką nors savaip ir tada vaizduotis, kad jo darbas viską viršija. Šis kvailys (Narr) nori pakeisti visą astronomijos mokslą".
Kadangi Koperniko laikais nebuvo skirtumo tarp mokslo ir filosofijos, verta pacituoti filosofą F. Bacon, kuris taip vertino Koperniką: "Daugelis jo priimtų keistų dalykų yra rezultatai, kurie pažymi žmogų, nesivaržantį įvesti j gamtą bet kurios rūšies fikcijas".
Pagaliau, grįždami prie šio rašinio motto, atsiminkime, kad P. Me-lanchtonas buvo filosofas ir protestantų teologas. Motto yra dalis Me-lanchtono šiokio pasisakymo apie Koperniką: "... rem tam absurdum omare, sicut illo Sarmaticus Astronomus, qui movet terram et figit solem . . ."
Netrukus po 1800 metų Koperniko veikalas buvo išbrauktas iš Katalikų Bažnyčios indekso. O kur yra šių kitų išminčių ar jų sekėjų nusilenkimas Koperniko nuostabiam įžvelgimui, kuris sukūrė naująjį pasaulėvaizdį?
Česlovas Masaitis


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai