Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
BALYS VITKUS 75 METŲ SUKAKTYJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Bronius Povilaitis   
Nuostabą ir pagarbą sukelia žmonės, kuriuos stebėdamas matai, jog jie visą savo gyvenimą tikslingai seka tartum tą pačią žvaigždę, kurios vedini Rytų Išminčiai atkeliavo į Betliejų. Balys Vitkus šių eilučių rašytojui atrodo vienas iš tokių žmonių, kurie tikrai matė savo nesikeičiančią žvaigždę ir keliaudamas į ją ėjo tiesia, tartum matematiko nubrėžta linija. Pažintis, o ypač draugystė su tokiu žmogumi nuteikia dvasią labai stiprinančiai ir pakeliančiai. Tai yra liudijimas iš mano asmeniškos pažinties su B. Vitkumi per beveik pusšimtį metų. Tai taip liudijimas jo šviesios asmenybės integralumo ir kartu laidas, kad jis ir tolesnį savo gyvenimą eis tos pat žvaigždės vedamas.

Kas šiandien Čikagoje ar kitur pirmą kartą susitinka B. Vitkų, niekada negalės atspėti kokį tolimą kelią jis yra nuėjęs, pilną didesnių ar mažesnių audrų, net labai pavojingų si-tucaijų. Pavyzdžiui, 1940 m. jam būnant Telšiuose gyvulininkystės instruktoriumi, posėdžio su komunistiniais pirmūnais metu jam slaptai buvo pranešta apie Laikinosios Vyriausybės sudarymą su juo kaip žemės ūkio ministru. Kai 1943 m. naciai uždarinėjo Lietuvos aukštąsias mokyklas, jis buvo uždaromas Žemės Ūkio Akademijos rektorium. Judrus, kartais labai vargingas gyvenimo kelias (pvz., 1948 - 55 Brocktone ir kt.) užgrūdino jo charakterį ir išryškino jo charizmą.

Balys Vitkus gimė 1898 kovo 1 Utenos apsk. Gimnaziją baigė Petrapilyje 1916. Studijavo Maskvoj 1916 - 17 ir Breslau universitete 1922 - 25, kur ir gavo diplomuoto agronomo vardą. Nuo 1925 rudens ėmė dirbti Žemės Ūkio Akademijoje, Dotnuvoje, nuo 1926 docentas, nuo 1938 ekstraordinarinis profesorius. Specialinės gyvulininkystės katedros vedėjas. 1926 - 34 ŽŪA profesorių tarybos sekretorius, 1939-40 prorektorius (ligi komunistų valdžia atleido), 1941 - 44 rektorius. 1944 pasitraukė j Austriją, o 1948 atvyko į JAV.

Nesigilindamas per daug į B. Vitkaus biografinę statistiką, noriu čia iškelti keletą aspektų iš jo gyvenimo istorijos. Kadangi jo kūrybingiausi metai buvo Žemės Ūkio Akademijoje, tat pirmiausia ir dera keliais žodžiais paminėti, kaip jį matė studentai. Aš pats klausiau jo gyvulininkystės paskaitas apie gyvulių veisimą ir apie atskirus namų ūkio gyvulius bei paukščius, kai jis buvo dar jaunas docentas. Mūsų susidarytas įspūdis, regis, nepakito ir vėlesnėse studentų kartose. Bendra studentų nuomonė buvo ta, kad buvo verta jo paskaitų klausyti. Jo grynas, aiškus, stiprokas balsas ir taisyklinga lietuvių kalba formuluoti sakiniai buvo lengva absorbuoti. Didelį įspūdį darė ir tai, kad jis niekada nenaudojo užrašų ir paskaitų metu nieko iš popieriaus neskaitė, net nemaža statistinės medžiagos pateikdavo iš atminties. Tą jis galėjo padaryti tik savo fenomenalinės atminties dėka. Studentų vardus ir pavardes įsidėmėdavo per labai trumpą laiką. Ta jo fenomenalinė atmintis jam ypač padėjo sekti tarptautinę mokslinę literatūrą, kurios tada buvo gausu ypač vokiečių kalba. Be to, jam lengvai buvo įkandama literatūra ir rusų, lenkų bei prancūzų kalbomis. Todėl jam nebuvo sunku perteikti studentams pačias paskutines gyvulininkystės mokslo naujienas.

Be mokymo srities, B. Vitkus reiškėsi, kiek sąlygos leido, ir mokslinio tyrinėjimo srityje. Baigiant Breslau universitetą, diplominis darbas buvojo mėgiamu klausimu: "Žemaičių veislės arkliai ir jų įtaka Rytprūsių arkliams (trakėnams)", kur jis pareiškė eilę naujų minčių. Ta pačia bendra tema jis skaitė įžengiamąją paskaitą ir ŽŪA. Bet kokie tyrimai su augalais kainuoja nemaža pinigų tiek žemei, tiek priežiūrai bei personalui, gi eksperimentai su gyvuliais kainuoja nepalyginamai daugiau, nes iškyla dar ir tvartų bei pradinės medžiagos įsigijimo problema. Apsunkinanti aplinkybė yra dar ir ta, kad gyvulių generacijos amžius yra gana ilgas, todėl dažnai eksperimentinių gyvulių prisiauginimas ir parinkimas gali daugiau laiko pareikalauti, negu pats eksperimentas. Šios finansinio pobūdžio aplinkybės pirmojo nepriklausomybės dešimtmečio pabaigoje buvo dar labai sunkiai sprendžiamos, ir todėl tik didelių pastangų dėka B. Vitkui pavyko pravesti eilę tyrimų, ypač su naminiais paukščiais, ir gautus duomenis paskelbti žurnale "Žemės Ūkis" ar "Žemės Ūkio Akademijos Metraštyje". Kiek vėlyvesnė žemės ūkio ministerijos, kuri finansavo ŽŪA, politika buvo svarbesnius tyrimus vykdyti per atskirą Žemės Ūkio Tyrimo Įstaigą. Tuo būdu ŽŪA resursai tyrimo reikalams buvo sumažinti ligi minimumo, ir B. Vitkaus gyvulininkystės tyrimo programa nebegalėjo būti tęsiama.

Būdamas ilgesnį laiką ŽŪA profesorių tarybos sekretorium, kurį laiką prorektorium ir vėliau rektorium, B. Vitkus dalyvavo įvairių administracinių problemų sprendime ir ŽŪA gyvenimo tvarkyme bendruose ir kasdieniniuose reikaluose. O tų reikalų buvo begalės, nes priešingai kaip universitete, nebuvo fakultetų, taigi ir dekanatų, ir todėl rektoratas turėjo be savo betarpiškų pareigų eiti ir dekanato pareigas. Tuo būdu ant rektoriaus pečių gulė dviguba atsakomybės našta. Reikia dar pažymėti, kad ŽŪA esant ne mieste, net ir tolokai nuo bet kokio didesnio miestelio, Akademijos reprezentacijos pareiga sostinėje ar pačioje Akademijoje dažnai buvo itin apsunkinanti rektorių pareiga. Rektoriaus pareigose B. Vitkus buvo visiems labai priimtinas, nes savo sprendimuose visų pirma atsižvelgdavo į humaniškąją reikalo pusę. Jo lengvas priėjimas prie žmogaus ir geras vokiečių kalbos valdymas buvo vienintelė garantija, kad ŽŪA galėjo kurį laiką veik normaliai funkcionuoti vokiečių okupacijos metais, o studentai buvo apsaugoti nuo okupantų reikalaujamo darbo prievolės atlikimo. Visi tada ŽŪA džiaugėsi, kad tokio didelio takto ir administracinio sugebėjimo žmogus buvo šios įstaigos vyriausias tvarkytojas.

Veikla visuomeninio gyvenimo srityje B. Vitkui buvo irgi labai arti prie širdies. Jis buvo ilgametis Vilniui Vaduoti Sąjungos centro valdybos narys, taip pat buvo ir Lietuvos Agronomų Draugijos centre. Dalyvavo ir specializuotose draugijose, kaip Galvijų Kontrolės Ratelių Sąjunga ir kt. Gal daugiausia jam prie širdies yra ateitininkų organizacija, su kuria jis neišskiriamai yra susijęs nuo 1912 m. ŽŪA ateitininkų korporacija Agricola buvo išrinkusi jį savo garbės nariu. JAV nuo 1955 m. jis yra VLIKo narys.

Prof. Balio Vitkaus atliktas darbas, keliant Lietuvos žemės ūkį, paruošiant žemės ūkio specialistų ir ne-sišalinant visuomeninės veiklos, yra pelnęs jam pagarbą ne tik jo gausių draugų, bet ir visų kitų.
Bronius Povilaitis
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai