Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
LIETUVIŲ ISTORIJOS DRAUGIJAI 15 METŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Alicija Rūgytė   
Berengiant pirmąjį lietuvių kultūros kongresą 1956 m. Čikagoje, istorijos sekcijai suorganizuoti buvo pakviestas Vincentas Liulevičius. Jis kvietė per spaudą ir laiškais atvykti į kultūros kongresą jam žinomus JAV gyvenančius istorikus, istorijos mokytojus, istoriją studijuojantį jaunimą ir istorijos mėgėjus. Kvietime buvo pažymėta, kad sekcijos posėdyje būsiąs svarstomas ir istorijos draugijos steigimo klausimas. Į kongreso istorijos sekcijos posėdžius atvyko per šimtą asmenų. Svarbiausias darbotvarkės punktas buvo draugijos steigimo klausimas. V. Liulevičius, sekcijos organizatorius, iškėlė būtiną reikalą tokią draugiją steigti. Po gyvų diskusijų nutarta draugiją įsteigti ir jos būstinę įkurti Čikagoje. Praktiškiems organizavimo uždaviniams atlikti buvo išrinktas organizacinis komitetas iš kun. dr. K. A. Matulaičio, MIC, Alicijos Rūgytės ir V. Liulevičiaus. Pasitaręs komitetas nusistatė kviesti draugijos nariais gyvenančius laisvajame pasaulyje istorikus ir taip pat visus, kurie domisi istorijos klausimais ar kurie renka medžiagą lietuvių istorijai išeivijoje. Steigiamasis draugijos susirinkimas įvyko 1957 gruodžio 15. V. Liulevičius pranešė apie organizacinio komiteto atliktus darbus, o kun. K. A. Matulaitis pateikė statuto projektą, kurį susirinkusieji išdiskutavo ir priėmė. Taip buvo įkurta Lietuvių Istorijos Draugija (LID). Į jos pirmąją valdybą išrinkti V. Liulevičius, kun. K. A. Matulaitis, A. Rūgytė, M. Nauburas ir dr. A. M. Račkus. Gilesnėms Lietuvos praeities studijoms paskatinti ir platesnės visuomenės istoriniam domesiui žadinti nutarta leisti istorijos ir jai artimų sričių žurnalą "Tautos Praeitis". Jo redaktorium tame pat organizaciniame susirinkime buvo išrinktas Č. Grincevičius.

Lietuvių Istorijos Draugija per šiuos penkiolika metų pasirodė viena iš veikliausių, nes steigėjams ir jos nariams netrūko entuziazmo pasirinktam darbui. Nusistatyta valdybai posėdžiauti bent kartą per mėnesį, ir tai buvo vykdoma visą laiką, išskyrus porą vasaros mėnesių. Iš viso padaryti 147 valdybos posėdžiai, kuriuose svarstyti draugijos veiklos planai, įvairūs einamieji reikalai, istorijos žurnalo leidimas ir finansavimas. Kiekviename mėnesiniame posėdyje buvo skaitomos tų metų žymių istorinių įvykių apžvalgos, diskutuojami įvairūs aktualūs klausimai, susirinkusieji supažindinami su draugijos narių naujai surasta istorine medžiaga. Tie pranešimai ir paskaitos būdavo po valdybos posėdžių, į juos buvo kviečiami per spaudą visi LID nariai ir bičiuliai, besidomį paskaitose keliamais klausimais. Iš viso tuose posėdžiuose buvo skaityta 80 paskaitų ir pranešimų. Daugiausia skaitė kun. dr. K. A. Matulaitis (19 paskaitų), J. Dainauskas, A. Rūgytė.
Lietuvių Istorijos Draugijos narių sukaktuvinis susirinkimas Chicagoje 1973.IV.8. Nuotr. V. Noreikos

Dar paminėtini paskaitininkai: V. Liulevičius, P. Dirkis, kun. dr. J. Bičiūnas, kun. dr. P. Jatulis, J. Tijūnėlis, St. Dirmantas, kun. V. Bag-danavičius, K. Ališauskas, J. Rugis, Č. Grincevičius, dr. K. Gudaitis, kun. M. Urbonavičius, dr. J. Jakštas, V. Žemaitis. Prelegentų pasirinktos temos buvo labai įvairios, domėtasi visų laikotarpių Lietuvos gyvenimu, pradedant giliausia krašto senove, toliau paliečiant didžiųjų kunigaikščių valdymą, Lietuvos ir Lenkijos unijos laikus, carų okupaciją, nepriklausomos Lietuvos kultūrinius pasiekimus iki šių dienų naujos okupacijos.

Draugijos valdyba buvo renkama visuotiniame narių susirinkime kas ketveri metai, bet kartais jos sąstatas pasikeisdavo, kai vienas ar kitas jos narys išvykdavo iš Čikagos ar dėl kurių nors priežasčių negalėjo eiti savo pareigų. Pirmininko pareigas nuo įsikūrimo pradžios iki dabar ėjo šie asmenys: Vincentas Liulevičius (1957 - 59), kun. dr. K. A. Matulaitis (1959 - 1967), prof. Stasys Dirmantas (1967 - 71) ir dabartinis pirmininkas prof. dr. Juozas Jakštas (nuo 1971). Be pertraukos visose valdybose išbuvo Alicija Rūgytė, eidama įvairias pareigas, kaip sekretorės, iždininkės, administratorės ir reikalų vedėjos. Jos bute vykdavo ir draugijos valdybos posėdžiai i didesni susirinkimai. Ten pat yra sukrautas ir draugijos archyvas. Įdomu pastebėti, kad nuo 1968 m. į draugijos valdybą buvo išrenkami ir jaunųjų sekcijos nariai, būtent J. Račkauskas ir A. Idzelis.

Be eilinių posėdžių, LID valdyba kvietė visuotinius narių susirinkimus, savo veikimo pradžioje vieną kartą per metus, vėliau net du kartus. Į tuos susirinkimus atvykdavo Čikagoje gyvenantieji draugijos nariai ir iš kitur. Negalintieji atvykti įgaliodavo čikagiškius draugijos narius jiems atstovauti visuotiniuose susirinkimuose. Valdybos nariai pateikdavo susirinkusiems metinę veiklos apyskaitą, pranešdavo apie narių mokslinius darbus. Šie susirinkimai stengtasi jungti su paskaitomis, kurių temos būdavo susietos su kokiomis istorinėmis sukaktimis. Pvz., 1969 m. dr. J. Jakšto paskaita svarstė Liublino uniją, minint jos 400 metų sukaktį. Tas pat prelegentas 1970 m. skaitė apie Lietuvos Steigiamąjį Seimą, jo penkiasdešimtmetį prisimenant. Tokių susirinkimų buvo 17.
Draugija neužsidarė savo narių rate, bet ėjo į platesnę visuomenę su paskaitomis ar pranešimais, suprasdama istorinių įvykių ar asmenų minėjimų svarbą savo tautos praeičiai pažinti ir jai pamilti. Visi šie vieši renginiai buvo Čikagoje, dažniausiai Jaunimo Centre. Iš viso draugija surengė Čikagos visuomenei 25 viešus minėjimus, paskaitas ar radijo valandas, kuriose, be paskaitininkų, dalyvavo taip pat ir menininkai — aktoriai, dainininkai, pianistai. Per šias paskaitas Čikagos visuomenė turėjo progų išgirsti labai įvairius prelegentus ir labai įvairiomis temomis. Tos paskaitos buvo mėgstamos. Klausytojų niekad nepritrūkdavo. Atitinkamomis progomis buvo prisiminti Žalgirio mūšis, karaliaus Minia ago 700 mirties sukaktis, Simanas Daukantas, Kazimiero Jogailaičio teisynas, Antanas Jaroševičius, kun. A. Pabrėža, kaip liaudies gydytojas ir vaistininkas. Čia suminėtos paskaitų ir minėjimų temos neišsemia viso viešo draugijos veikimo, bet parodo jos plačius užsimojimus ir sugebėjimą eiti kartu su gyvenimu ir atsiliepti į visas aktualias jo keliamas problemas.

Norėdama pagerbti vieną iš žymiausių nepriklausomos Lietuvos istorikų, draugija kartu su kitomis organizacijomis 1972 m. paminėjo Zenono Ivinskio mirties metines. Jaunimo Centro didžiojoje salėje vykusioj akademijoje apie Z. Ivinskį paskaitas skaitė J. Jasaitytė, dr. A. Darnusis ir dr. J. Jakštas.

Jau pirmame savo susirinkime draugija nusistatė leisti istorinį žurnalą, jei galima, tai bent vieną knygą kasmet. Pirmas numeris žurnalo Tautos Praeitis" pasirodė 1959 m. Įžanginiame redakcijos žodyje šiaip nusakytas pagrindinis žurnalo tikslas: "Tik nepriklausomoje Lietuvoje jau buvo susidariusios sąlygos mūsų istoriją tyrinėti bešališkai ir su moksliniu objektyvumu. Šiandien ten mūsų praeitis vėl aiškinama ir žalojama pagal okupanto nurodymus, ir tik laisvajame pasaulyje esantieji lietuviai gali nevaržomai tęsti aną nepriklausomojoje Lietuvoje pradėtą tyrinėjimą. Tuo tikslu kaip tik ir leidžiama 'Tautos Praeitis' ". Iki dabar iš viso išleista 10 knygų, dvi paskutinės pavadintos "Lietuvių Tautos Praeitis". Kiekviena knyga turi vidur-kiškai po 150 - 200 puslapių. Pirmasis žurnalo redaktorius Česlovas Grincevičius suredagavo keturias knygas, visą pirmąjį tomą. Toliau redaktoriaus naštą pasiėmė Jonas Dai-nauskas, o paskutinę knygą jau redagavo Juozas Jakštas, jiems talkininkavo Jonas Račkauskas.

Draugija žurnalą laiko savo veikimo pagrindu ir nusistačiusi jį ir toliau leisti. Vienas iš draugijos tikslų, kaip nusistatyta pačioje steigimo pradžioje, yra žadinti visuomenės susidomėjimą gimtojo krašto istorija. Ir pačioje draugijoje šalia istorikų profesionalų yra ir istorijos mokslo mėgėjai. Dėl to žurnalas negalėjo būti iškeltas į aukštą mokslinį lygį ir tenkintasi plačiai visuomenei taikytais straipsniais. Daugumas jų yra ne tyrinėjamo, bet daugiau informuojamo pobūdžio. Žurnalo turinį sudaro draugijos narių susirinkimuose ar viešose akademijose skaitytos paskaitos, pranešimai, naujai pasirodančių istorinių veikalų recenzijos, istorinių įvykių apžvalgos, o kartais ir dokumentinė medžiaga.

Be žurnalo, draugija dar leidžia skyrium atskirais sąsiuviniais "Lietuvos istoriografiją", kurios pasirodė du sąsiuviniai. Paruošia ir redaguoja J. Dainauskas. Pirmame sąsiuvinyje sužymėti veikalai Lietuvos istorijos klausimais, parašyti ne lietuvių kalba, ne lietuvių autorių ir išleisti ne Lietuvoje per paskutinius 10 - 15 metų. Iš viso 144 veikalai, daugiausia rusų ir lenkų kalba. Gale pridėta dar beletristikos ir populiarių istorinių knygų 28 vienetai. Panašiu būdu suredaguotas ir antras sąsiuvinis. Pagaliau nuo 1971 m. draugija pradėjo leisti savo nariams bendra raštį, informuodama juos aktualiais draugijos veiklos reikalais. Išleisti 6 numeriai, redaguoja A. Rūgytė.

Nuo pat savo veikimo pradžios draugija rūpinosi įtraukti į savo darbą ir lietuviškąjį jaunimą. 1970 m. vasario mėnesį ir buvo sukviestas būrelis studijuojančio jaunimo pasitarti į Alicijos Rūgytės butą. Po trumpų diskusijų buvo nutarta įkurti prie LID-jos Jaunųjų Istorikų sekciją. Į ją įsirašė studentai istorikai, archeologai, antropologai ir šiaip jaunuoliai, kurie domisi Lietuvos praeitimi. Tikimasi, kad sekcija paruoš pavaduotojus senajai istorikų kartai ir papildys draugiją naujais nariais. Sekcijai vadovauti išrinkta valdyba: pirm. V. Krapauskas, vicepirm. A. Markulis ir sekr. J. Bradūnas. Sekcija turėjo jau 17 susirinkimų, kuriuose paskaitas skaitė patys jaunieji nariai. Temos būdavo jų pačių parenkamos, pažadindavo visuomet gyvas diskusijas. Domėtasi Lietuvos senove ir proisto-riniais laikais, taip pat nepriklausomybės laikotarpiu ir dabartimi. Jaunieji prelegentai buvo J. Jasaitytė, A. Plioplys, J. Bradūnas, V. Krapauskas, G. Plačas. Kiti skaičiusieji buvo pakviesti — G. Indreika, J. Dainauskas, A. Rūgytė, kuri skaitė tris paskaitas. Sekcijos nariai dalyvauja ir visuotiniuose LID narių susirinkimuose.

Taip atrodo LID veikla per šiuos penkiolika metų. Jaunųjų istorikų papildoma ir visuomenės remiama, draugija pasiryžusi ir toliau dirbti savo užsibrėžtam tikslui.
Alicija Rūgytė


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai