Parašė Vincas Stonys
|
(80-ajam gimtadieniui)
AŠARĖLĖS Dar šiaurys neliauja šėlęs Ir miškai be žalio šydo, O palaukėj jau pražydo Kaip lineliai melsvos gėlės — Ašarėlės. — Vai, lankykite, plaštakės! — Jos maldavo iki ryto, Bet tik rasos joms tekrito, Ir neramios tyliai plakės Mėlynakės. Cit, gėlelės pirmutinės, Nors dangus pilkai vienodas: Jums dainuosiu savo godas Ir nešiosiu pasiskynęs Prie krūtinės! Mano gailios dainužėlės Lanko žemę kaip plaštakės: Siekit dangų, mėlynakės, Žerkit perlais, pirmos gėlės,— Ašarėlės! 1923
LAIVELIU Ranka irklus paleido — Naktis tokia rami! Dangus virš mano veido,
Dangus po manimi. Ir aš kaip meteoras
Plaukiu erdve, plaukiu; Šviesių žvaigždelių choras Su manimi sykiu. Širdis nustojo plakti, Savęs nebejuntu . . . Dangau, palik man naktį Su žvaigždėmis kartu!
1938 ILGESIAI
Kai vakaras arti, ilgiesi tu aušros lyg atpirkimo. Kai aš esu arti, ilgiesi tu dainų dar nedainuotų. Kai nebebus manęs, ilgėsies tu, kas niekad jau negrįžta.
ŠIRDIS IR ŽVAIGŽDĖ Yra širdis, viena tiktai širdis, — ak, kaip sunku už milijoną jausti. Yra žvaigždė, viena Aušros žvaigždė, kokia laiminga ji audringais okeanais visus laivus vedžioti!
|