| |
|
|
1976 m. 2 vasaris
|
Parašė VLADAS JUODEIKA
|
 Nėra abejonės, kad kapitalizmas pramoninės revoliucijos pradžioje brutaliai išnaudojo darbininkus. Bet nepaisant to, žemės ūkio darbininkai tuomet masiškai veržėsi į dūminius miestų rajonus, nes kaimuose darbo sąlygos buvo dar blogesnės.
Tačiau šie kapitalistų išnaudojimai nublanksta prieš visiškai antihumanišką darbininkų traktavimą ir kraštutinį jų išnaudojimą komunistinėj sistemoj. Jei Marksas pasmerkė "primityvią kapitalų akumuliaciją" industrializacijos pradžioje, tai jam plaukai pasišiauštų pamačius barbariškais metodais vykdomą "kapitalų akumuliaciją" socialistinėje sovietų valstybėje. Sovietų valstybinis kapitalizmas yra šimtą kartų žiauresnis, nehumaniškesnis ir labiau išnaudojantis, negu privatus Vakarų kapitalizmas. Rusai neatėjo iš kaimų laisvai savo noru į miestų fabrikus, kaip anglai industrializacijos pradžioje. Stalino GPU agentai, įrėmę revolverius į smilkinius, suvarė šešis milijonus žmonių į priverčiamojo darbo stovyklas, kur nelaimingieji buvo blogiau traktuojami, negu vergai senovės Romoj. Stalino tikslas buvo ne vien tik nuslopinti bet kokią politinę opoziciją, bet ir parūpinti nemokamą darbo jėgą industrializacijos tikslams. Didžioji sovietų industrializacija buvo vykdoma su policininko šautuvu ir teismais, kurie neretai už mažiausius disciplinos pažeidimus bausdavo mirtimi. Pagreitinta industrializacija kainavo milijonus žmonių gyvybių: priverstinio darbo stovyklose daug žuvo nuo GPU kulkų ir dar daugiau numirė iš bado. Priverstinio darbo stovyklose kasmet vidutiniškai išmirdavo 30% kalinių. Amerikos jėzuitas Walter J. Ciszek savo knygoje "With God in Russia" rašo, kad per 23 metus darbo stovyklose jis nė sykio nematė mėsos gabaliuko.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė PRANAS LAPĖ
|
Tarybinis menas turi tarnauti komunizmo tikslams. Petras Griškevičius, Lietuvos KP CK pirmasis sekretorius (Literatūra ir menas, 1974. IV.27)
1974 spalio 15 d. Frankfurt am Main buvo atidaryta paroda, pavadinta "Menas Trečiajame Reiche: opresijos dokumentai". Rengėjai — Vakarų Vokietijos neomarksistų intelektualų grupė. Tikslas — įrodyti "ryšį tarp kapitalizmo ir fašizmo", kaip "neatskiriamai menas buvo susietas su Hitlerio Vokietijos politika ir ekonomija".
Meno istorikė ir kritikė Manuela Hoelterhoff iš šios parodos daro tokias išvadas: ("Artforum", 1975 gruodžio nr.):
Parodos rengėjai pasielgė hipokritiškai, neiškeldami viešumon tomis pačiomis ligomis sergančio, iš centro valdomo, meno komunistų kraštuose, specialiai Rytų Vokietijoje ir Sovietų Sąjungoje. Negi simpatijos kairei reikalauja tylaus pripažinimo beverčiam menui, kurį gamina socialistinio realizmo dailininkai?
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė GRAŽINA TULAUSKAITĖ
|
 UŽTENKA
Užtenka man saulės
Iš rankų rudens —
Širdis ir iš jūros
Dainų pasisems.
Širdis, kada nori,
Tai gali dainuot —
Jos klauso ir vėjas
Ir kelio akmuo.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė ANTANAS KLIMAS
|
1954 metais Vilniuje išleistame Dabartinės lietuvių kalbos žodyne skaitome:
tauta (4) 1. istoriškai susiformavusi žmonių visuomenė (giminė, gentis, tautybė, nacija), turinti visą eilę daugiau ar mažiau išryškėjusių ypatybių (pvz. kalbos, psichinės sudėties ir kt. bendrumas): Baltų ir slavų kalbų artimumas yra lietuvių genčių, lietuvių —os ilgų amžių bendro su slavais ekonominio, kultūrinio ir politinio vystymosi rezultatas. Džiaugsmo ir laimės kupina, vieningoje tarybinių —ų šeimoje Spalio demonstracijoje žengia lietuvių t. 2. nacija.1
nacija (1) "istoriškai susiformavęs patvarus žmonių bendrumas, atsiradęs kalbos, teritorijos, ekonominio gyvenimo ir psichinės struktūros, pasireiškiančios kultūros bendrumu, bendrumo bazėje" (Stalinas): Auga, stiprėja ir vystosi nauja, socialistinė lietuvių n.2
To paties žodyno antrajame papildytame leidime, pasirodžiusiame 1972 metais, štai kaip rašoma apie tuos pačius žodžius:
tauta (4) istoriškai susiformavusi žmonių bendruomenė, turinti bendrą kilmę, bendrą kalbą, istoriją, papročius: lietuvių t. Baltų tautos, -ų kraustymosi laikotarpis. Maža —>elė.3
nacija (1) istorinė žmonių bendrija, susidariusi jų kalbos, teritorijos, ekonominio gyvenimo, kultūros ir kai kurių charakterio ypatybių bendrumo pagrindu; tauta.4
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Autografas, du estiški eilėraščiai |
 |
 |
 |
|
Parašė Aleksis Rannit
|
 TIES BRASTA
Aušros miglų šviesoj
ją skalbiančią matau
ties upės brasta.
Ir kai sklaidosi rūkas
nuo gyslotų Jonijos uolų,
ji ateina paskutiniam sudiev.
Įsmeigęs akis atsigrįžau —
ir regiu ją, amžinai pasinėrusią
balto švytėjimo
tyloje.
O šviesa, kaip tu vadinies,
kada šalnoj sustingsti
ant Kifaros stygų?
Kaip įtakos žiema,
pražilęs alyvų medi.
ir sutirpusi mano viltie —
tokia yra mano motina.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
MĖGINIMAS NUVERTINTI V. MYKOLAIČIO-PUTINO KŪRYBĄ |
|
|
|
|
Parašė DR. JONAS GRINIUS
|
 Pirmiausia, kas yra tas arba tie, kurie mėgina nuvertinti vieno žymiausių lietuvių rašytojų darbus? — Trumpai atsakant, visa atsakomybė už kalbamą mėginimą turėtų atitekti Jonui Lankučiui, kuris yra paskelbęs bent trijų redakcijų knygą vardu "Vinco Mykolaičio - Putino kūryba". Taigi ir dera pirmiau susipažinti su paminėtos monografijos autoriumi.
Jonas Lankutis yra Mokslų Akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros instituto vienas darbuotojų, kuriam šiemet sukako penkiasdešimt metų (gimęs 1925.II.8). Jis yra paskelbęs kelias knygas lietuvių literatūros klausimais, bendradarbiavęs leidžiant Vilniuje akademinę "Lietuvių literatūros istoriją", bet gal daugiausia domėjęsis lietuvių dramos rašytojais. Paskiausia šio sukaktuvininko knyga, išėjusi 1974 m. pačioje pabaigoje, vadinasi "Lietuvių dramaturgijos raida".
Tai, atrodo, bus brandžiausias J. Lankučio veikalas. Nors jame šis kritikas nėra visai išsivadavęs iš bendrosios neapykantos prietaro nieko nerašyti apie lietuvių tremtinių veiklą Vakaruose, bet vis dėlto savo knyga apie "Lietuvių dramaturgijos raidą" jis yra atlikęs didžiulį darbą. Tam suprasti užteks paminėti, kad šitai knygai parašyti J. Lankutis yra perskaitęs ar peržiūrėjęs apie septynis šimtus lietuvių pjesių — įvairių dramų, tragedijų, misterijų, komedijų bei farsų kūrinių, jau nekalbant apie daugybę straipsnių bei studijų, kurie liečia šias pjeses, ir kitokią pagalbinę literatūrą apie dramos meną. Todėl, atrodo, visai pelnytai už "Lietuvių dramaturgijos raidą" yra suteiktas Jonui Lankučiui šį pavasarį literatūros daktaro titulas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė NELĖ MAZALAITĖ-GABIENĖ
|
Ištrauka iš knygos
MĮSLĖ
Kodėl pupa savo ankštyje yra lepūnėlė? Kodėl žirniai guli susiglaudę, kaip septyni ožkučiai, laukdami mamos? Ir pupa teturi nedaug vaikų — keturi, penki, ir kiekviena pupa miega savo lizdelyje, ir tas išklotas aksomu, ir pupa guli, lyg brangakmenis, kodėl?
Kodėl, išvirta, ji leidžia nulupti savo kailį, labai lengvai išsineria, kaip iš pernykščių kailinių?
Ne, aš nemačiau jos šiandien, aš pirkau visą būrį kitų daržovių, aš nemėginau jos kitokios, kaip tiktai žydinčios, ir patinka jų sudžiūvusius stabarus purtyti, ir gliaudyti ankštis, kai pupos krenta tarsi kauliniai pinigai. Bet štai einu sau su krepšiu ir atsimenu pupas — kodėl?
Kodėl agurkas turi ūsus, ir labai užraitytus, kokia jam nauda — ir kodėl ūsuota yra katė — dama, ir neatrodo juokinga?
Ir kodėl morka auga nosimi į žemę, o agurkas eina laukais, ir svogūnas gyvena pusiau įaugęs žemėje, pusiau viršuj, o bulvė visa viduje?
Kodėl ožka turi ragus, kaip ir ožys, o dar labiau kodėl ji, moteriškė, turi ir barzdą? Ji atrodo, kaip pasityčiojimas.
Aš girdžiu juoką, ir jis yra mano, štai kodėl žmonės atsisuka ir galvoja: — Eina viena ir juokiasi, kodėl?
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PIRMOJI ŠVENTOJI AMERIKIETĖ |
|
|
|
|
Parašė J. Vaišnora
|
 Pagaliau ir Amerika turi savo šventąją — Elzbietą-Oną Bayley Seton. Tiesa, 1946 m. buvo kanonizuota kr. Pranciška Ksavera Cabrini, mi-1917 m. Chicagoje, tačiau ji buvo tik "natūralizuota" amerikietė kilme italė (gimusi 1850 m. S. Angelo Lodigiano), taigi imigrantė. Panašiai ir Philadelphijos vyskupas Jonas Nepomucenas Neumann, paskelbtas palaimintuoju 1963 m., buvo kilęs iš Bohemijos, taigi ateivis Amerikoje. Tuo tarpu šv. Elzbieta Seton yra kūnu ir krauju tikra amerikietė. New Yorko kardinolas Spellmanas apie ją rašė: "Ji buvo tikra amerikietė. Ji alsavo Amerikos oru, vertino amerikiečių papročius, mylėjo Amerikos kaimus ir miestus, gyveno amerikiečių socialėse sąlygose". O kard. Wrightas kanonizacijos dieną pasakė: "Šiais metais, kurie UNO yra pavadinti "Moters Metais", Seton galima drąsiai paskelbti iškiliausia metų moterimi. Nėra jokio pašaukimo, kurias moterys gali pasirinkti, svetimo Elzbietai Seton: socialinė veikla, laiminga santuoka, vaikų auklėjimas, našlystė, didelės, visame pasaulyje paplitusios vienuolijos steigėja, pavyzdinga pilietė, bet virš visko — šventoji". Livorno miesto (kur Seton yra trumpai gyvenusi ir kur subrendo jos pasiryžimas tapti katalike) vysk. Ablondi sako, kad "kiekvienas pašaukimas yra dialogas. Taigi ir šventoji Seton gali 'dialoguos' su jaunuolėmis, žmonomis, motinomis, našlėmis, vienuolėmis savo gyvenimo etapais, kurie buvo nušviesti Evangelijos šviesa".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė L. Dambriūnas
|
 Pr. Skardžius gimė 1899 m. kovo 26 Subačiuje, Lietuvoje, o mirė 1975 m. gruodžio 18 Hot Springs, Arkansas valstijoj, JAV. Skardžius kartu su Ant. Saliu buvo du pirmieji ir žymiausi nepriklausomoj Lietuvoj išaugę kalbininkai. Nuo 1923 metų jie studijavo Kaune, o paskui, jų mokytojui prof. K. Būgai mirus, abu studijavo Leipcige ir nuo 1930 metų, įsigiję laipsnius, abu pradėjo dėstyti Kauno universitete. Tuo metu, be jų dviejų, Lietuvoje tebuvo likęs vienas kalbininkas — Juozas Balčikonis, tad darbo visiems buvo iki valios.
Pr. Skardžius Humanitarinių mokslų fakultete dėstė istorinius lietuvių kalbos dalykus (istorinę gramatiką, kalbos istoriją), dialektologiją, prūsų kalbą, kurie buvo privalomi visiems studentams lituanistams. Be to, jis dėstė bendrinę kalbą, privalomą visiems to fakulteto studentams, ir kai kuriuos slavistikos dalykus. Kartu jis pradėjo redaguoti fakulteto kalbo-tyrinį leidinį Archivum Philologi-cum, kurio nuo 1930 iki 1940 m. išėjo aštuonios knygos. Išleidęs disertaciją apie slaviškus skolinius senoje lietuvių kalboje (Die sla-vischen Lehnwoerter im Altlitauischen, 1931), jis pradėjo ruošti habilitacinį darbą — Daukšos akcentologiją, kuris pasirodė 1935 m.
Tuo metu patiems kalbininkams teko ne tik dėstyti, dirbti mokslo darbą, bet ir spręsti įvairius bendrinės kalbos bei rašybos klausimus. Tam reikalui Pr. Skardžius dar 1930 m. pradėjo redaguoti specialų žurnalą — Kalbą, kurio betgi išėjo tik trys sąsiuviniai. Vėliau, nuo 1933 metų, bendrinės kalbos klausimams nagrinėti bei patarimams visuomenei skelbti buvo leidžiamas mažesnio masto mėnesinis laikraštėlis Gimtoji Kalba. Skardžius nemažai rašė abiejuose leidiniuose. Be to, jis praktiškai mokė Kauno valst. teatro artistus taisyklingos tarties ir' kirčiavimo ir 1936 m. išleido tam reikalui knygelę — Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ARNOLD JOSEPH TOYNBEE — KONTROVERSINIS MILŽINAS |
|
|
|
|
Parašė A.S.
|
 Arnold Joseph Toynbee (1889-1975), anglų istorikas ir filosofas, mirė Yorke, Anglijoje, pereitų metų rudenį, spalio mėn. 22 d., sulaukęs 86 metų amžiaus. Jis išliko kūrybingas ir guvus beveik iki paskutinių metų, išskyrus keturiolika mėnesių neveiklumo prieš pat mirtį dėl jį ištikusio paralyžiaus. Tiek savo draugų, tiek savo idėjų oponentų Toynbee laikomas nepaprastu vyru, labai plačios emdicijos ir išsilavinimo. Jis augo inteligentingoj ir išsilavinusioj šeimoj. Jo tėvas dirbo socialinėj srity, motina buvo viena iš pirmųjų Anglijos moterų, baigusi aukštąjį mokslą. Jo dėdė buvo socialinis reformatorius, bandęs gerinti darbininkų būvį. Dėl to Toynbee savo vaikystę praleido tokioj atmosferoj, kuri skatino jį domėtis istorija ir socialiniais klausimais. Dar vaikas būdamas, jis daug skaitė apie klasines tautas — Graikiją ir Romą. Jis studijavo geriausiose Anglijos kolegijose — Winchesterio ir Balliol, vėliau Oxforde. Ten gautą klasinį išsimokslinimą jis vėliau papildė, studijuodamas Graikijoje. Šalia studijų jis norėjo ir tiesiogiai pažinti kraštą. Pėsčiomis keliaudavo po istorines vietas, ypač domėdamasi- klasinių laikų griuvėsiais, kurie jam rodė senųjų civilizacijų mirtį. Jo didelį ir ankstyvą susidomėjimą graikų pasauliu ir apskritai heleniz-mu rodo ir tai, kad jo pirmasis kultūros istorijos veikalas buvo "The Gro\vth of Sparta" 1913.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė J. Kojelis
|
JAV Kongresas — amerikiečių tautos atstovybė. Jis atstovauja tautai ir išreiškia, ar bent turėtų išreikšti, tautos nusistatymus. Komplikuotoje krašto valdžios aparatūroje vyriausybė ne visada Kongreso daugumos nusistatymų paiso. Ji turi priemonių įstatymų projektų ir pasiūlytų rezoliucijų eigą stabdyti kongresiniuose komitetuose, priimtus įstatymus prezidentas gali vetuoti ir net teisinę galią įgijusius kai kuriuos įstatymus vyriausybė kartais sugeba apeiti ir suignoruoti. Juo labiau vyriausybė gali suignoruoti tuos Kongreso nutarimus, kurie formaliai neturi įstatyminės galios. Tačiau bet kuriuo atveju, vyriausybė pritaria tam ar ne, tautos atstovybės nusistatymo pareiškimas kuriuo nors klausimu yra reikšmingas. Normaliai Kongreso intencijas vyriausybė respektuoja arba bent nedrįsta daryti atvirų priešingų ėjimų. Todėl ir Amerikos lietuviai, kovoje dėl Lietuvos laisvės ieškodami amerikiečių talkos, nuolatos atsikreipia į JAV Kongresą ir čia greičiau susilaukia palankumo negu vyriausybėje.
Amerikos lietuvių istorijos tyrinėtojas ateityje, aptardamas lietuvių politinę veiklą nuo II Pasaulinio karo iki būsimo Lietuvos išlaisvinimo, negalės praeiti neįvertinęs Kersteno, Kuchel-Lipscomb, Dervvinskio, Bell ir gal dar kitų rezoliucijų poveikio. Jos visos savo tarpe gal kiek skiriasi kilme, siekiais ir išvadomis, bet jų visų reikšmė, tegu nė viena jų pilnai ir nepasiekė užsibrėžto tikslo, turint galvoje pasaulinės politikos konjunktūros kaitą, yra didesnė, negu prabėgom į jas pažvelgus galėtų atrodyti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
AUSTRALIJOS LIETUVIŲ KATALIKŲ FEDERACIJAI |
|
|
|
|
Parašė J. Slavėnas
|
Po II pasaulinio karo, prasidėjus didesnei lietuvių imigracijai į Austra-o. prasidėjo ir katalikų organizavimasis. Viena pirmųjų organizavimosi vietų — Bathursto pereinamoji stovykla. Šioje stovykloje lietuvių katalikų reikalams aptarnauti buvo apsigyvenęs kun. Jonas Tamulis. Jam vadovaujant, būrelis toje stovykloje gyvenančių lietuvių 1948 m. gruodžio 26 d. įsteigė Australijos lietuvių katalikų Šv. Kazimiero draugiją. Draugija buvo plačiai užsimojus veikti, bet trumpai jos užsimojimus galima sutraukti į 4 pagrindinius tikslus: religinį, tautinį, kultūrinį ir labdaros. Steigėjų parengtoms veikimo gairėms pritarė Sydney ark. kardinolas N. T. Gilroy ir Nathursto vyskupas J. Norton. Imigrantų skaičiui didėjant, draugija savo veiklą išplėtė į Bathursto, Regents Park, Concord ir Sydney skyrius. Bet Bathursto stovykla, nors veikė labai plačiai ir net leido savo žurnalą "Užuovėją", tebuvo pereinamoji — žmonės skirstėsi, o ir kitur ne visada ilgai apsigyvendavo. Tai buvo dar tik kūrimosi pradžia.
Kun. J. Tamulis po metų persikėlė į Sydnėjų. Gavęs iš Katalikų Imigracijos Komiteto neblogas patalpas, šalia Sydnėjaus skyriaus įsteigė draugijos centro valdybą, vėliau, patogumo sumetimais, absorbavusią ir Sydnėjaus skyrių. Tose pat patalpose kun. J. Tamulis įsteigė ir Katalikų Centrą, sudariusį tuo metu plačios veiklos židinį. Kun. J. Tamuliui 1950 metais išvykus į J.A.V., draugijos dvasios vado pareigas perėmė kun. P. Butkus.
|
|
Skaityti daugiau...
|
I š v i s u r. — Prez. G. Fordas sausio 31, besilankydamas Detroite^ -priėmė Lietuvių Bendruomenės delegaciją, kurią sudarė Simas Kudirka, Algis Zaparackas ir Jonas Urbonas. Simas Kudirka padėkojo prezidentui už jo padarytas pastangas jam ir jo šeimai atvykti į JAV. Susitikimą su prezidentu išrūpino JAV LB tarybos prezidiumas, talkinant Algiui Zaparackui.
— Philadelphijoj šią vasarą įvyksiančiam 41-jam Eucharistiniam kongresui parinkta tema "Eucharistija ir žmonių alkis". Lietuvių sekcijos šūkis bus "Lietuviai alksta žmogaus teisių!" Kongrese laisvieji lietuviai atstovaus pavergtai Lietuvai. Planuojama kongreso metu sudaryti simpoziumą anglų kalba apie tikėjimo persekiojimą komunistų užimtuose kraštuose. Ištisą savaitę vyks lietuviškų drožinių bei audinių paroda. Planuojama turėti ir genocido parodą. Parodas koordinuoja dr. J. Juozaitis.
— Tėvynės Prisiminimai, lietuvių radijo valanda Toronte, vadovaujama J. R. Simanavičiaus, sausio 31 atšventė 25 metų sukaktį. Programa girdima ketvirtadieniais nuo 10:30 iki 11 vai. vak. ir sekmadieniais nuo 1:30 iki 2 vai. po pietų per radijo stotį CHIN banga 101 FM.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
MENO ENTUZIASTAS IF FILOSOFAS |
|
|
|
|
Parašė S. Goštautas
|
Feliksas Jucevičius: MENAS SPALVŲ IR FORMŲ ŽAISME. Išleista Šv. Kazimiero Parapijos Montrealyje parapiečių lėšomis. Spaudė Immaculata spaustuvė, Put-nam, Connecticut, 1975. 240 psl.
Knygų meno klausimais lietuvių kalba leidžiama labai nedaug, bet ir tos nepasižymi originalumu. Dabar Lietuvoj leidžiamos santraukos meno temomis, kaip L. Šepečio Modernizmo metmenys (Vilnius, 1967), J. Jurginio Lietuvos meno istorijos bruožai (Vilnius, 1960), arba geros meno monografijos, kaip Vlado Drėmos P. Smuglevičius (Vilnius, Vaga, 1973) ar P. Galaunės straipsnių rinkinys Dailės ir kultūros baruose (Vilnius, Vaga, 1970) ir t.t. Bet knygų apie meną bendrai, arba apie meno filosofiją, galime tvirtinti, visiškai nėra. Pasaulinio masto meno istorikas Jurgis Baltrušaitis ir Senosios Lietuvos meno istorikas Povilas Rėklaitis užsiima meno istorija pilna žodžio prasme. Vardan teisybės reikia pripažinti, kad niekas iš lietuvių tarpo nėra tiek daug pasitarnavęs iškasant nežinomus Lietuvos dailininkus kaip Rėklaitis. Jo įnašas į XVI-XIX a. meno tyrinėjimus yra iki šiol vienintelis. Tremties lietuvių tarpe meno veikalų labai pasigendame. Bendrų, be meno filosofijos ar istorijos polė kio, monografijų pas mus netrūksta, bet tai knygos ar albumai, kurių tikslas konkrečiai pristatyti dailininką be pretenzijų į meno filosofiją.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
NAUJI LIETUVOS ISTORIJOS VADOVĖLIAI |
|
|
|
|
Parašė Skirmantė Kondratienė
|
Pirmoji dalis "Lietuvių tautos ir valstybės istorijos", suredaguota Vincento Liulevičiaus ir išleista Chi-cagoj 1974 m. JAV LB Švietimo tarybos (200 psl.), skirta lituanistinių mokyklų devintam skyriui (penktai klasei). Tai bene pirmas išeivijoje leistas istorijos vadovėlis, kuris atsižvelgia į smarkiai pakitusias šeštadieninių mokyklų sąlygas, būtent, kad mokyklinis jaunimas, su retomis išimtimis, silpnai kalba lietuviškai ir taipogi yra pripratęs prie amerikiečių mokyklose įsivyravusių pedagoginių metodų. Kai vadovėliai ir metodai pažįstami, dėstoma medžiaga tampa prieinamesne. V. Liulevičiaus suredaguotas vadovėlis yn svarbus žingsnis į priekį istorijoj mokyme išeivijos vaikams. Aplama: paėmus, kalba lengvesnė negu ankstyvesniuose istorijos vadovėliuose, ir knygos gale pridėtas kirčiuotas žodynėlis, kuriame paaiškinta nemažai sunkesnių terminų. Žodynėlis dabartinėmis sąlygomis tikrai būtinas, nes ir nedaug mokytojų tebežino, kas yra klojimas, dvinytis gizelis ar tijūnija.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Juozas Vaišnora: THE FORTY YEARS OF DARKNESS. Anglų kalbon išvertė Joseph Boley. Išleido prel. Juozas Karalius, atspaude pranciškonų spaustuvė Brooklyne, 1975 m., 58 psl.
DAINAVA 1955 - 1975. Išleido ALRK Jaunimo Dainavos stovykla 20 metų gyvavimo proga. Red. Vacys Rociūnas, atspaude pranciškonų spaustuvė Brooklyne
1975 m. Brošiūrinis leidinys, vaizduojąs Dainavos stovyklos veiklą 20 m. bėgyje. Gausiai iliustruotas nuotraukomis, 48 psl.
Į LAISVĘ, nr. 65 (102), 1975. Šį numerį redagavo Alė Rūta-Arbienė, Bernardas Brazdžionis ir Juozas Kojelis. Visas numeris skirtas prof. Juozui Brazaičiui. Apie jį įvairiais atžvilgiais rašo: dr. K. Ambrozaitis, St. Barzdukas, Vyt. Dambrava, Ad. Darnusis, K. Grigaitytė, Č. Grincevičius, V. Kazlauskas, VI. Kulbokas, M. Naujokaitis, V. Prižgintas, St Raštikis, S. Sužiedėlis, K. Škirpa, R. Šom-kaitė, L. Valiukas. Leidinyje sutelkta labai daug vertingos medžiagos apie šį žymų rašytoją, visuomenininką ir politiką. Apžvalgų skyriuje liečiami ir bendrieji išeivijos bei tautos reikalai. 176 psl., kaina 5 dol. Atspaude pranciškonų spaustuvė Brooklyne. Leidinys pilnas įdomių nuotraukų iš prof. Juozo Brazaičio gyvenimo veiklos.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Romas A. Šatas, Huntsville, ALA.; A. K. Bertulis, Hot Springs, AR.; Ig. Bandziulis, Pr. Gasparonis, J. Motiejūnas, kun. V. Palubinskas, Los Angeles, CA.; Pr. Grušas, Agoura, CA.; B. Milaknis, W. Sacramento, CA.; Julius Raulinaitis, Glendale, CA.; Petras Aleškaitis, San Diego, CA.; Vyt. K. Banelis, Step. Blynas, Bridgeport, CT.; Česlovą Kondrašienė, Nijolė Kudirkaitė, Vac. Kuzmickas, Waterbury, CT.; dr. Ant. Kučas, Putnam, CT.; prof. Vyt. Marijošius, W. Hartford, CT.; Izabelė Ramanauskienė, Manchester, CT.; Irena Ruseckienė, Alf. Stankaitis, Wethersfield, CT.; Dalia H. H. Seilei, Framington, CT.; Vaiva Vėbraitė, New Haven, CT.; Vera Daugėlienė, Washington, DC; A. Dirda, M.D., Jonas Gliosas, kun. Alf. Grauslys, J. Graužinis, Anicetas Grigaliūnas, Petras Gruodis, Alf. Indreika, Regina Jautokaitė, Elena Juknevičienė, kun. P. P. Juknevičius, Ant. Juodvalkis, A. Kereiva, kun. Myk. Kirkilas, dr. Juozas Kižys, Daina Kojelytė, M. Kvedaras, kun. L. Lechavičius, Irmina Lesevičiūtė, Jonas Litvinas, Matilda Mėlienė, Anelė Prunskytė, K. Rimkus, M.D., W. Skinder, Alek. Smilga, Petras Spetyla, Jonas Spurgis, Stasys Stravinskis, Stasė Vaišvilienė, Zenonas Valavičius, Chicago, IL.; A. A. Didžiulienė, Kostas Dočkus, J. Končius, Adolf. Orvidas, Jonas Paltarokas, Ant. Zailskas, Cicero, IL.; Leonas Barauskas, Melrose, Pk., IL.; Stasys Darzinskis, Dovvners Grove, IL.; Romas Kasparas, Riverside, IL.; Vyt. Musonis, M.D., Oak Lavvn, IL.; R. G. Sidrys, M.D., Streator, IL.; Al. Tiškus, BufFalo, IL.; J. Kavaliūnas, Beverly Shores, IN.; Jonas Mikeliūnas, E. Chicago, IN.; VI. Valionis, Munster, IN.; Kazys Gimžauskas, Kazys Palčiauskas, St. Petersburg Bch., FLA.; Jonas Jankauskas, St. Petersburg, FLA.; J. Davalga, A. Kindurys, Gulfport, FLA.; A. Skučas, Lake Worth, FLA.; Julius Jakulis, Avon, MA.; Birutė Martinkienė, Jamaica Plains, MA; A. Keturakis, Petras Pilka, So. Boston, MA; kun. Alf. Babonas, Royal Oak, MI; Ona Norvilienė, Monroe, ML; Kaz. Daugvydas, Jonas Rugienius, Detroit, ML; Vincas Vaičiūnas, Kalamazoo, MI; kun. J. Patašius, Great Falls, MT; Aniceta Staknienė, Elizabeth, N.J.; kun. V. Dabušis, Paterson, NJ; Kazys Jankūnas, Lodi, NJ.; kun. V. Karalevičius, Nevvark, NJ.; Pr. Puronas, Jamesburg, NJ.; Renata Alinskienė, Vida Krištolaitytė, kun. V. Pikturna, Emilija Vaišnoraitė, Brooklyn, NY; dr. Stefa Dimienė, Middle Village, NY.; dr. VI. Ingelevičius, Ig. Kazlauskas, Great Neck, NY.; Justinas Liaukus, Woodhaven, NY; Fr. Baluta, Rochester, NY.; dr. A. K. Gaigalas, Binghamton, NY.; kun. Ant. K. Kardas, NYC; J. Gruodis, Monticello, NY.; Ona Vaičienė, Hudson, NY.; Juozas Naikelis, kun. J. Tautkus, Pr. Totilas, Omaha, NE.; Vyt. Cyvas, V. Gruzdys, M.D., Ant. Nasvytis, Jonas Naujokaitis, P. Žygas, Cleveland, OH.; prof. dr. P. Jucaitis, Rocky River, OH.; Vac. Kasakaitis, Willowick, OH.; Ant. Gai-liušis, Marija Vasienė, Phila., PA.; Jonas Stelmokas, Landovvne, PA.; Ant. Valiskis, Barrington, RI., Ig. Skrupskelis, Columbia, SC; Jonas Adomaitis, La Salle, Que.; Vincas Bilevičius, Domas Jurkus, Rimantas Jurkus, Izid. Mališka, Montreal, Que.; A. J. Gečius, St. Leonard, Que.; Alb. Kantvydas, P. Misevičius, VI. Saltmiras, Toronto, Ont; Jonas Gustainis, Don Mills, Ont.; V. M. Kazlauskas, Hamilton, Ont.; Sigutė Rudienė, Hammer, Ont.; Benediktas Stonkus, Delhi, Ont.; VI. Žemaitis, Longlac, Ont, Canada; kun, J. Gutauskas, Glasgow, Scotland; kun. V. Kamaitis, Manchester, England; kun. Dom. Kenstavičius, YValburgisheim, W. Germany.
"AIDŲ" administracija
nuoširdžiai dėkoja visiem žurnalo rėmėjam.
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
