Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1947 m. 6 rugsėjis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
A. Maceina — Socialinė Kristaus misija ...................................... 241
J. Aistis — *** (eilėraštis) ............................................................ 245
Dr. A. Stanys — Mūsų praeities vertinimo klausimu .................. 246
Henrikas Radauskas — Keturi eilėraščiai .................................. 249
Jonas Mekas — Žmogus su šiaure akyse. Apie karalių sode .... 250
Ali. Jurskis — Fizinės aplinkos tikrovė ........................................ 252
L. Dovydėnas — Kazys Binkis gyvenime .................................... 257
St. Pilka — Naujasis lietuviškas ex-libris .................................... 260
Dr. J. Kantrimas — Baltų kalbos ir tautos .................................. 263
Bern. Brazdžionis — Iš parnaso anapus Atlanto ......................... 267
Walt Whitman, Henry Yv. Longfello w, Wiliam Blake,
Emily Dickinson, Robert Lee Frost, T. Sturge Moore
eilėraščiai (Vertimai A. Vaičiulaičio ir Bern. Brazdžionio) .. 269-270

Vl. Proščiūnaitė — Profesorius Vizgirda (drama) ........................ 271

KŪRYBOS PASAULY
J. Grinius — Jaunas poetas gedulo drabužiuos ........................... 278
A. Gražiūnas — Atkištinė knyga .................................................. 279
Mirė ežerų ir vynuogių dainius ..................................................... 282
Amerika atrasta dar prieš Kolumbą ............................................. 283

MŪSŲ BUITY .............................................................................. 287
Skaityti daugiau...
 
SOCIALINĖ KRISTAUS MISIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS MACEINA   


1. SOCIALINIS IR RELIGINIS KRISTUS


Sukakus laiko pilnybei, Viešpats siuntė savo Sūnų Jėzų Kristų, kad išvaduotų iš nuodėmės ir žmoguje atstatytų apardytą pirmykštį Dievo paveikslą. Nuodėmė nebuvo tik drausmės nuostatų sulaužymas, vadinasi, tik išviršines neklusnumas. Nuodėmė buvo nusigrįžimas nuo Kūrėjo ir atsigrįžimas į kūrinį — vis tiek ar šitas kūrinys būtų daiktas ar pats žmogus. Tačiau nusigrįždamas nuo Kūrėjo, žmogus tuo pačiu nusigrįžo ir nuo savęs, nes juk mes esame sukurti pagal Dievo idėją. Dievas yra įdiegtas mūsų prigimtyje. Jame mes esame (įsišakniję savo buvimu, ir Jis palaiko mūsų gyvenimą. Nutoldami nuo Jo, mes ardome savos būties pagrindą ir menkiname savo buvimą. Nuodėmėje mes būname silpniau, negu malonėje. Štai kodėl šv. Augustinas nuodėmę ir vadina „paslinkimu į nebūtį“ — inclinatio ad nihilum.

Skaityti daugiau...
 
* * * PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Jonas Aistis   


Ant kalno šilas, kaip žalia šventovė
Įaugusi rausvom kolonom į žemes,
Pamynęs žemės laimę nepastovią,
Niūniuoja sau lakias ir nuostabias giesmes...

Tenai dingojosi sapnų tikrovė, —
Visatos paslaptys atskleidusios prasmes,
Ir iman džiaugsmu šykšti dalia užkrovė
Atverti žodžiais laimės trykštančias versmes...

Ir juo gilyn žengiau į tą šventyklą,
Liepsnojo spalvingiau vitražų stiklas,
Ekstazėje sudėtos rankos tiesės

Į taip žalius, galingai ošiančius skliautus...
Staiga susverdėjo kolonos tiesios,
Ir ūžė gaudė šilo sielvartas rūstus...

Greene, Me., 1947. 7. 14

 
MŪSŲ PRAEITIES VERTINIMO KLAUSIMU PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. A. STANYS   
Kuklus, tolimas nuo arogancijos yra lietuviškas būdas. Mes dažnai patys savęs nepažįstame ir nevertiname. Mes net pamiršome esanti didelės praeities tauta ir kukliai skiriame save prie jaunųjų tautų net politiniu atžvilgiu. Svetimieji mums tai įkalbėjo. O mes iki šiol tikime.

Mes nuolat girdėjome.ir skaitėme storuose tomuose, kad senoji lietuvių tauta gyvenusi atskirta nuo pasaulio savo pelkėtose giriose puslaukinį gyvenimą. Tik 14a. pabaigoje šitiems barbarams pirmuosius kultūros spindulius pasiuntusi Lenkija. Tik nuo tada ji pradėjusi kilti, į žmones išėjusi lenkiško skverno įsikibus. Mes esame skaitą ir tariamai tikrus viduramžinės Lietuvos buities aprašymus — apie žmones ir gyvulius beveik olose, lyg akmens amžiaus epochoje. Ir tais aprašymais mes dažnai tikime. Užmirštame, kad tai dažniausiai buvo fantazijos vaisius autorių, kurie mūsų krašto niekad nematė arba rašė ne apie tą, ką matė, bet ką buvo girdėję iš „tikrų šaltinių“. Rašė, nes reikėjo patenkinti ano meto skaitančios visuomenės kuriozų troškulį. Keliauninkai kartojo prieš 100 ar daugiau metų apie Lietuvą rašiusių, jos tikrai nemačiusių autorių duodamus vaizdus.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Henrikas Radauskas   

KETURI EILĖRAŠČIAI


LAIŠKAI SAU PAČIAM

Vos liesdamas daiktus ir žmones,
Aš laikausi pats už savęs
Ir einu be dangus malonės
Per pasaulio gatves.

Ir kažin kur rieda vežikai.
Ir kažin ką loja šuva,
Ir kažin ką plėšia plėšikai,
Ir kažin kam ritas galva.

Mus nelaimės veja, kaip aras
Veja bėgančią avį laukais.
Bet nei badas, nei maras, nei karas,
Nei pragaras mūs nepakeis.

Negaliu nė vienam padėti
Ir padėti man neprašau.
Negaliu nežydėt, neliūdėti
Ir sau laiškus — eiles rašau.

Skaityti daugiau...
 
Žmogus su šiaure akyse PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JONAS MEKAS   


Jis žiurėjo į praeinančius traukinius ir žinojo, kad niekados neišvažiuos.

Jo akys buvo mėlynos, rankos sunkios, žingsniai — kas supras, kokie buvo jo žingsniai!...

— Tai ne mūsų krašto žmogus, — kalbėjo žmonės. — Jo akyse taip daug šiaurės.

— Jis yra beprotis — jis sėdi čia metų metais ir nė vienu traukiniu neišvažiuoja.

Ir jie lipo į savo traukinius ir skubėjo. O žmogus sėdėjo ir laukė. Ir sirenų klausėsi ir su savim kalbėjosi.

— Aš tau papasakosiu, — kalbėjo kartą jam kažkas, ko jis jau nebepažino, — aš tau papasakosiu apie žmones, kuriuos aš mačiau.

Tačiau keleivio kakta pasidarė kaip šaktarpis ir jis tarė:

Skaityti daugiau...
 
FIZINĖS APLINKOS TIKROVĖ PDF Spausdinti El. paštas
Vienas žymiausių šių dienų anglų fizikų ir astronomų Sir Arthur Stanly Eddingon, savo veikalą „The Nature of The Phisical World“ pradeda taip: „Sėduosi savo dėstymų surašyti ir prisitraukiu savo kėdes prie dviejų stalų. Prie dviejų stalų? — Taip yra! — visi mane supantieji daiktai pasireiškia dviejuose egzemplioriuose: du stalai, dvi kėdės, dvi plunksnos“... Tokia mįsle autorius iš karto pažadina mūsų sąmonę ir verčia susimąstyti apie mus supančios aplinkos tikrovę. O toji aplinka visada buvo pilna slėpinių.

Kaip žmonija nuo amžių, taip kiekvienas mūsų nuo lopšio dienų susiduria vis su naujais ir naujais klausimais, kuriuos iškelia mums fizinė aplinka. Žmogų supanti aplinka pilna slėpinių žemesnio sąmoningumo individams, pilna grožio ir teikia įkvėpimą poetams bei menininkams, o giliam smalsiam protui atveria neišsemiamas galimybes ta į ai aplinkai tirti ir jos užslėptai tikrovei pažinti.
Skaityti daugiau...
 
KAZYS BIINKIS GYVENIME (5-rių metų mirties sukakčiai praėjus) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Liudas Dovydėnas   



Yra kūrėjų, lygintinų žemės riešutui, — auga pasislėpęs žemėje, dargi atkastas būtina išlukštenti. Yra kūrėjų lyg pakelės obelis. Visada atviri kiekvienam gyvenimo žingsniui, visada gyvenimo tėkmėje. Gyvenimo kūrėjai.

Neimlūs šie palyginimai, kada imiesi kalbėti apie tikrai didelį poetą, dar didesnį žmogų.

Kazys Binkis tektų priskirti prie gyvenimo kūrėjų. Nuo savo vaikystės dienų iki mirties, 1942 m. balandžio 27 d., nebuvo reikšmingesnio įvykio Lietuvos gyvenime, kurio Binkis nebūtų pastebėjęs, įvertinęs, dažnai — dalyvavęs.

Savitu poeto veidu, tonu, naujumu Kazys Binkis nepasikartojančia šviesa ir tvirtumu stovi mūsų rašytinėje poezijoje, bet savo asmens jėga, veiklumu, originalumu galbūt dar didesnė asmenybė. Kam teko arčiau pažinti Kazį Binkį dienose, darbuose, tam — neužblės nuostabi asmenybė.

Skaityti daugiau...
 
NAUJASIS LIETUVIŠKAS EX-LIBRIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė STASYS PILKA   
KZ nukankinto bibliofilo Viktoro Cimkausko atminimui

Ex-libris'as kaipo toksai

Knygos savininkas nori kuriuo nors būdu atžymėti tą savo nuosavybę. Dažnai tai daroma, pasirašant tituliniame puslapyje. Seniau, prieš pora šimtmečių, didelių profesijų ir nemažesnių knygynų savininkai liepdavo klijuoti knygos apdaro vidinėje pusėje savo herbus arba odoje bei kitokioje įrišimo faktūroje buvo išspaudžiami savininko inicialai ar ir vėl kokie nors heraldikos ženklai, (t. y. ypač renesanso ir barokiniam laikotarpiui tipingi, taip vadinamieji, super exlibrisai). Ir savininkui būnant gyvam ir vėliau, kai biblioteka buvo išardoma arba knygos patekdavo į kito rinkėjo rankas, iš tų herbų arba inicialų (lygiai kaip šiais laikais dažnai ir iš parašo) nesunku susekti ir knygos ankstyvesnį savininką ir jos odisėją.

V.K.Jonyno Ex-librisas (medžio raižinys)

Bet, laikui bėgant, besirūpinant knygos „kaipo tokios“ estetine pilnuma, bibliotekos ar spausdinių rinkinio knygos pradėta žymėti specialiu su savininko pavarde spausdintu ex libris'o (lot. iš knygų) lapeliu, kuriam piešinį darė dailininkas arba kuris buvo gaminamas specialiu spaustuvės rinkimu. Stengtasi, kad tasai ex libris'as atskleistų bibliotekos pobūdį ar savininko profesiją bei jo visuomeninę padėtį. Lygiagrečiai kurį laiką mados dalyku buvo tapęs įprotis į ex libris'o tekstą įtraukti ir specialią lotynišką sentenciją („Amor vincet“, „Per aspera“ ir pan.), kuri turėjo supažindinti su knygos savininko pažiūrom ar įsitikinimais. Su įvairiais, atatinkamos tematikos piešiniais bei užrašais kiek vėliau ex libris'ai pradėta taikyti net ir atskiriems bibliotekos skyriams (autorius pvz. turėjo: V. Augiaus — lietuvių poezijai, V. K. Jonyno — knygoms apie lietuvių ir pasaulinį teatrą, Kučo — lietuvių istorijai, M. Dobužinskio — priešrevoliucinio rusų teatro literatūrai ir p.).
Skaityti daugiau...
 
BALTŲ KALBOS IR TAUTOS PDF Spausdinti El. paštas

XVIII a. galo ir XIX a. pirmosios pusės kalbininkai, įsižiūrėję į daugelį Europos kalbų ir kai kurias Azijos kalbas, pastebėjo, kad jose esama panašumo. Pastebėta, kad jų turima panašių žodžių (pvz. motė, latv. mate, rus. mat, vok. Muller , sen. indų matą, lot. mater...),jų lyčių bei posakių (sakinių). Tokie panašumai tebuvo galima paaiškinti sutikus, kad tos kalbos yra artimos giminės. Buvo įsitikinta, kad visos- tos kalbos sudaro vieną giminių kalbų grupę, vad. indoeuropiečių kalbų šeimą. (be indoeuropiečių kalbų šeimos, pasaulyje yra dar daug šeimų kitų, kalbų, susijusių tarp savęs artimos giminystės ryšiais. Pvz. Europoje tokia yra suomių ugrų kalbų šeima, kuriai priklauso estai, suomiai, vengrai ir kt.; semitų kalbų šeima, kuriai priklauso žydai, arabai ir kt.) Tai šeimai priklauso šios dabartinės kalbos: airių, portugalų, ispanų, italų, prancūzų, anglų, vokiečių, olandų, danų, norvegų, švedų, lietuvių,, latvių, rusų (ir gudų, ukrainiečių), lenkų, čekų (ir slovakų), serbų kroatų, slovėnų, bulgarų, rumunų, albanų, graikų, armėnų, persų, indų ir kt.

Skaityti daugiau...
 
IŠ PARNASO ANAPUS ATLANTO PDF Spausdinti El. paštas
Parašė BERNARDAS BRAZDŽIONIS   

Jeigu nebegalime vienu žvilgsniu apmesti mūsų pačių nūdieninės poezijos, tai ką jau bekalbėti apie žvilgsnį į poeziją tokio įvairiaspalvio, tokio plataus ir taip gaivalingai augančio krašto, kaip šiaurinė Amerika. Ir jeigu kokio krašto literatūros, turėtos pažinti, mes labai maža tepažinome, tai pirmoj vietoj buvo literatūra, ypač poezija, rašytoji anglų kalba. Mūsų žinios prasidėjo ir baigėsi Šekspyru ir Baironu, gi Whitmano pirmtakas, mistikas, poetas ir dailininkas W i l l i a m Blake nežinomas mums nė iš vardo; apie didžiosios anglų kalba sonetų meisterės Elizabeth Browning kūrybą tegirdėjome iš garsiųjų. Rilkės vertimų; tolimas mums buvo didysis poezijos magikas Algernon Charles Swiinburne ir gal vardą tebuvome girdėję nuostabiai žaviųjų lyrikos deimantų kūrėjo, Nobelio premijos laureato William Butler Yeats...

Tai tiktai keletas vardų iš to didžiojo anglosaksų poezijos lobyno, kuris, krautas per kelis šimtmečius, savo medonešio nėra pabaigęs nė šiandieną.

Skaityti daugiau...
 
Elėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
WALT WHITMAN

MAN DUOKI SKAISČIĄ, TYLIĄ SAULĘ

Man duoki skaisčią, tylią saulę, spinduliais visais nutviskusią,
Man duok iš sodo sultingą, raudoną vaisių, kurs išnoko rudenį,
Man duoki lauką, kur žolė nenušienauta želia,
Man duoki medį, duoki vynuogę nuo žiogrio,
Man duoki šviežią kukurūzą, kvietį, duoki gyvulius, romiai sau judančius, kantrius,
Man duok visai tylias naktis, kaip ten aukštuos plokštakalniuos, į vakarus nuo Misisipės, man bežiūrint į žvaigždes,
Man duok berželį kvapnų, saulei tekant, su gražiom gėlėm, kur vaikščiočiau netrukdomas,
Man duok vestuvėms moterį, meiliai alsuojančią, kuri man niekad nenubostų,
Man kūdikį duok tobulą, toli nuo žemės triukšmo man duok kaimišką pastogę,
Man duok tralent dainas laisvąsias, skirtas man pačiam, vien mano ausiai,
Man duok vienatvę, duoki, Gamta, vėliai man, o Gamta, duok gaivumą savo pirmapradį.

Vertė A. Vaičiulaitis

Skaityti daugiau...
 
PROFESORIUS VIZGIRDA PDF Spausdinti El. paštas

(Tęsinys iš ankstesnių numerių).
 

ANTRO VEIKSMO

Antras paveikslas

(Pustamsiam Algio kambary dega silpnas žiburys. Prie sergančio vaiko lovos tylūs sustoję Marija, Vizgirda, Lapėnas ir Dalia).

VIZGIRDA: Jau vėlu — jūs visi galit eit miego. Aš liksiu budėt prie vaiko.

MARIJA: Tau pailsėti reiktų daugiau, negu mums, Petrai. Antra vertus, koks gali būti miegas tą naktį, kai daktarai numato krizę.

DALIA: Daktare Povilai, kaip tamstai atrodo?

LAPĖNAS: Smegenų uždegimas yra baisi liga, Dalia.

Skaityti daugiau...
 
LITERATŪRA PDF Spausdinti El. paštas

* Liepos 2 d. Hermannas H e s s ė, Nobelio premijos laureatas, kukliai atšventė savo 70 metų amžiaus sukaktį. Ta proga jis paskelbtas gimtojo Calwų miestelio (Wūrtemberge) garbės piliečiu. Svarbiausias mūsų amžiaus uždavinys, sako Hessė, kovoti prieš dvigubą beprotybę: prieš technikos ir prieš perdėto nacionalizmo, pavertusias po dviejų paskutinių karų pasaulį griuvėsiais. Į šitą kovą turi sutartinai dėtis visi taurios dvasios europiečiai.

Visa Nobelio laureato Hermanno Hessės lyrika išleidžiama vienu leidiniu, pavadintu „Eilėraščiai“. Leidžia Sahrkamp leidykla Berlyne.

* Anglų rašytojas Somerset M a u g h a m baigia spausdinti paskutinį romaną „Katalina“ ir žada daugiau visai neberašyti. Gyvenimą baigti ruošiasi prancūzų „Žydriojoj pakrantėj“.

* G. B. S c h a w liepos 26 d. sulaukė 91 metų amžiaus. Ta proga savo pjesei „Atgal į Matūzelį“ jis parašė įvado žodį, kuriame taip samprotauja: „Kūniškai aš silpstu. Mano juslės, judrumas, atmintis taip pat smarkiai nyksta, jog iš manęs su laiku, jei dar ilgiau gyvensiu, bepaliks bejėgis paliegęs žmogelis. Tačiau visai priešingai yra su mano dvasinėmis galiomis: jos nuolatos auga, nes mano troškimas žinoti ir pažinti yra stipresnis, nei buvo kada nors kitados.“

Skaityti daugiau...
 
Jaunas poetas gedulo drabužiuos PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Grinius   


V E R T I N I M A I

Henrikas Nagys Lapkričio Naktys, lyrika, išleido Povilas Abelkis Freiburge, 112 psl.


„Lapkričio Naktys“ nebėra mums naujiena, nes H. Nagys daugelį eilėraščių, sudėtų į rinkinį buvo anksčiau išspausdinęs. Vienus jų skaitėme įvairiuose laikraščiuose tremtyje, o žymi jų dalis buvo surinkti hektografuotame leidiny „Eilėraščiuose“, už kuriuos autoriui „Patrijos“ leidykla paskyrė net premiją. Galbūt, kad jų tarpe yra visai nespausdintų, tačiau juos išskirti atrodo neįmanoma. Apskritai „Lapkričio Naktų“ rinkiny sudėti 78 kūrinėliai, parašyti 1939—1945 m. laikotarpy. Tai nėra daug. Bet juk ne kiekybėje, bet kokybėje poezijos vertė.

Skaityti daugiau...
 
Atkištinė knyga PDF Spausdinti El. paštas
23 svetimieji. Nobelio premijos laureatų, akademikų, garsiųjų rašytojų novelės, apysakos, romanų ištraukos. Redagavo: Vytautas K. Prutenis. WUrzburgas — Bavarija. „Venta“, 1947 — 400 — šiais lietuviškos knygos jubiliejiniais metais. Tiražas 2.500 egz. 264 pusi. Kain. RM 8.

V. K. Prutenio rinkinyje randame net 23 pasaulinio garso rašytojų vertimų. Redaktorius savo žodyje pasisako, kad panašų rinkinį jis norėjęs išleisti dar Lietuvoje. Turėjęs net ir talkininkų iš žymių vertėjų ir kalbos autoritetų tarpo. Bet karas darbą sutrukdęs. Dalį ruošto rinkinio vis dėlto jam pavykę išsaugoti, tad, tremtyje papildęs jį dar naujais vertimais, dabar ir išleidęs.

Kas vieną ar kitą dalyką vertė, redaktorius apgailestaudamas sakosi kažin kodėl negalėjęs skelbti. Skaitytojas galės tik pats vieną kitą vertėją prisiminti, nes visos eilės čia surinktų dalykų vertimai jau prieš karą buvo spausdinti mūsų laikraščiuose ir žurnaluose. (G. D'Annunzio „Šermenys“, A. Čeohovo „Pažįstamas vyriškis“, St. Zweigo „Nematoma kolekcija“, Š. Lewis „Babbito prakalba“, Fr. Jammes „Pasakos“ ir kt), o V. K. Prutenis, išrodo, tais vertimais savo rinkiniui ir pasinaudojo.
Skaityti daugiau...
 
LITERATŪRA PDF Spausdinti El. paštas
Mirė ežerų ir vynuogių dainius

Šveicarija, o kartu su ja ir visa prancūziškai skaitančioji visuomenė neteko pasižymėjusio rašytojo, C h. Ferdinando Ramuzo. Įvertin“ damas jo veikalus Ir nuopelnus pasaulinei literatūrai, prancūzų „C o m b a t“ pažymi, kad tai būta vieno iš paskutinių didžiųjų europiečių. „P o p u l a i r e“ kritikų tikinimu, Ramuzas šveicarų literatūrą prancūzų kalba iškėlė iki tokio aukščio, kokio ji nebuvo pasiekus per pastaruosius du šimtu metų. „C a r r e 1 o u r“ jo mirtį lygina su Paul Valery netekimu.

Ramuzas yra tikras žemės poetas, ežerų ir vynuogių dainius. Skaitydamas jo raštus, giliai persunktus gimtosios žemės meile, kaip gyvus prieš dvasios akis matai Ženevos ežero krantus, į dangų šaunančias didingas kalnų viršūnes ir sklendenančioj tyloj, saulės atokaitoj sirpstančias vynuogių sultis. Gimtasis kraštas ypačiai ryškiai iškyla jo atminty per tuos 12 metų, kuriuos jis jaunas būdamas išgyveno Paryžiuj. Jo netekimas, kaip tik ir parodė jo vertę, įtikindamas, jog žodis tėvynė nėra koks svaičiojimas, mistikų ir humanitarų fikcija, bet gyva, tyriausiu širdies krauju pulsuojanti žmogiškoji realybė, tokia pat sava ir brangi, kaip slapčiausi, širdies troškimai ir gaivastingiausi ateities lūkesčiai.

Skaityti daugiau...
 
MOKSLAS PDF Spausdinti El. paštas
Amerika atrasta dar prieš Kolumbą


1705 m. pasirodžius danų moklininko Torphaens veikalui „Historia Vilandiae antiqua“, Istorikai ir geografai neabejojo, kad Amerikos žemyną pusė tūkstančio metų anksčiau už Kolumbą jau buvo atradę normanai. Tačiau, palyginti, ilgą laiką buvo galvojama, kad ta vikingų kelionė trukusi labai neilgai ir kad jiems pasisekę pažinti tiktai labai nežymią Amerikos žemyno dalį — neilgą rytinio pajūrio ruožą. Dabar naujos šviesos į šią sritį įneša Amerikoj gyvenančio norvego R. Holando darbas „The Kens irigton e Stone“.

Tas „Kensingtono akmuo“ yra jau 1898 m. Kensingtono vietovėje (Minnesotos statė) atrastos .runos, kurių įrašas patvirtina, kad čia, Siaurės Amerikos viduryje, jau 1362 m. gyveno 30 skandinavų, tarp jų 22 norvegai ir 8 švedai, kurių 10 paskum per indėnų užpuolimą žuvo. Runos įrašo tekstas rodė, kad buvo pasileista tyrinėjimų tikslais laivu iš Vinlando į vakarus.

Skaityti daugiau...
 
AKADEMINIS GYVENIMAS PDF Spausdinti El. paštas

* Anglijoje Londono universitetas stengiasi visomis jėgomis atgauti prieškarinį lygmenį, juo labiau, kad un—tas per orinius puolimus nukentėjo daugiausia iš visų Anglijos universitetų. 90% un—te laisvų vietų buvo palikta iš kariuomenės ar karo pramonės grįžtantiems seniesiems studentams. Visi institutai studentų yra perpildyti — kai kurie jų turi 50% daugiau nei 1939 m. Praplėstas slavistikos institutas. Dar naujenybė — prie Londono universiteto leidžiama laikyti egzaminus visiems ir iš visur atvykstantiems kandidatams, iš kurių nereikalaujama net išeitojo mokslo pažymėjimo; svarbiausia — žinoti.

Skaityti daugiau...
 
Mūsų buity PDF Spausdinti El. paštas


* Rugsėjo 10-11 d. Augsburge įvyko Lietuvos Raudonoje Kryžiaus Vokietijos ir Austrijos skyrių atstovų suvažiavimas, kuriame dalyvavo iš maždaug 50 skyrių apie 100 atstovų.

Baigiant buvo priimta sveikinimai ir rezoliucijos. Suvažiavimas rezoliucijose konstatavo, kad LRK organizavimosi darbas yra baigtas ir savo veikime toliau visą dėmesį reikėtų sukoncentruoti: 1) skyrių veiklos plėtimui, organizuojant išteklius, 2) teikti tautiečiams moralinę ir materialinę paramą; imtis visų priemonių, kad emigracija nepalaužtų LRK darbo, 3) savo veikloj nevengti viešumos, 4) didinti narių skaičių, 5) šelpti Mažosios Lietuvos tautiečius ir išskirtuosius, 6) į savišalpos akciją pritraukti mūsų visuomenininkus ir t. t.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas




A I D AI — Lithuanian Cultural Magazine — E C H O E S
Authorized by Headquarters European
C o m m a n d Civil Affairš Division
No. 5. — August, 1947
Editor and publisher — Jonas Sakevičius
Printed by Haas & Cie., Augsburg

_________________________________________

Red. leidėjas — Jonas Sakevičius. Redaktorius — Kazys Bradūnas. Redakcijos adresas: Mūnchen 27, Lamontstr. 21, administracijos — Augsburg, Hochfeld, D.P. Baltic Camp. Numerio kaina 6 RM.


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai