| |
|
|
1960 m. 7 rugsėjis
|
A. A. VYSKUPAS VINCENTAS PADOLSKIS |
 |
 |
 |
|
Parašė PREL. F. BARTKUS
|
 Neapsakomai dideLis ir skaudus smūgis ištiko vargšę mūsų tautą paskutiniu metu. Per palyginti trumpą laiką neteko ji net trijų augštų savo dvasios vadų. Praėjusį rudenį numirė Lietuvoje bolševikų iškankintas vysk. Pranciškus Ramanauskas. Besibaigiant 1959 m. apleido šį pasaulį Austrijoje tremties sunkumų ir amžiaus naštos prislėgtas arkivyskupas Juozas Skvireckas. Šių metų gegužės 6 d. pasimirė Romoje vysk. Vincentas Padolskis. Skaudžiausia, kad mirtis pakirto jį visai netikėtai, pačiame jo amžiaus grožyje ir jėgų žydėjime, kada dar daug, daug galėjo jis pasidarbuoti Bažnyčios naudai ir tėvynės gerovei. Palaidotas jis geg. 9 d. Campo Verano kapinėse Romoje.
Mokyklos suole
Velionis gimė 1904 m. balandžio 24 d. Virbalio mieste, Vilkaviškio apskr. pasiturinčių ūkininkų, Navickų-PadoLskių šeimoje. (Jo motina buvo ištekėjusi už Navicko ir, jam mirus, už Padolskio. Iš pirmosios moterystės gimė 4 sūnūs. Tarp jų žymus muzikas St. Navickas ir karšta lietuviška dvasia bei uolia veikla JAV pagarsėjęs kun. dr. J. Navickas, MIC. Iš antrosios — gimė duktė ir būsimasis vysk. Vincentas). Pradžios mokyklą lankė jis Virbalyje, I-jo pasaulinio karo patrankoms dundant, gimnazijos mokslą ėjo Kybartuose nepriklausomybę jau atgavusioje tėvynėje. Augdamas giliai pamaldžioje šeimoje ir turėdamas prieš akis savo vyresniojo brolio, kun. dr. J. Navicko, pavyzdį, Vincukas iš pat mažens jautė norą pasivesti Dievo tarnybai. Todėl 1922 m., dar nebaigęs gimnazijos, išvyko į užsienį eiti reikalingųjų moks-aų. Su lėšomis vargo neturėjo: jų pakankamai parūpino mylintieji tėvas (motina jau buvo numirusi) ir broliai. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė KAZYS BRADŪNAS
|
AUKOJIMAS
Aš pirmą kartą paguldžiau
Ant žemės mažąją dukrelę —
Išėjęs pašalas,
Žolė gyva.
Ir suošė pušis gūdžiau . . .
Bet nieko aš nepamačiau.
Tiktai pravirkai tu balsu —
Ir man baisu ir man baisu —
Kodėl ant žemės paguldžiau,
Kam suošė pušis gūdžiau . .
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ŽEMAIČIŲ KLAUSIMAS IR ŽALGIRIO KAUTYNES |
|
|
|
|
Parašė ZENONAS IVINSKIS
|
1. Kryžiuočių dviejų šimtmečių pastangos užvaldyti Žemaičius.
Nuo 13-jo amž. vidurio Žemaičiai buvo pasidarę vokiečių ordino ir Lietuvos valdovų politinių derybų ir mainų objektu. Už karūnos išrūpinimą 1251 Mindaugas užrašė Livonijos ordinui žemių Žemaičiuose. Kryžiuočių rankose atsirado (su 1257 ir 1259 datomis) dokumentai, kuriais esą Mindaugas ordinui užrašęs visą Žemaitiją.1 Jokiai kitai žemei laimėti kryžiuočiai nėra padėję tiek daug pastangų, kaip šitam pleištui tarp Nemuno žemupio ir Kuršo -Žiemgalos. Todėl per visą 14-jį amž., iš visų pagoniškosios Lietuvos žemių, Žemaičiai buvo daugiausia puolami. Kai ginklu jų nebuvo galima laimėti, kryžiuočiai patys skatino arba sėkmingai maišėsi į Gediminaičių vidaus kovas. Jis rėmė ar mielai teikė prieglobstį kiekvienam kunigaikščiui, kuris tik užrašydavo Žemaičius. Taip kartojosi per 36 metus (1382-1418).
Jogaila turėjo pažadėti Žemaičius kryžiuočiams, kai jų remiamas nugalėjo Kęstutį. Du kartu iš Lietuvos pabėgęs, Kęstutaitis abiem atvejais už Žemaičių užrašymą naudojosi ordino pagalba (1382-84, 1390-92). Tapęs didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu, du kartu jis darė taikos sutartis (1398, 1404). Visais keturiais atvejais buvo aukojami Žemaičiai . Vytauto pramintu keliu ėjo ir jauniausias Algirdaitis. Du kartu Švitrigaila ištrūko pas kryžiuočius (1402, 1418), jiems atiduodamas Žemaičius . . .
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė PULGIS ANDRIUŠIS
|
Kai išsuki iš senybinio Salakinio vieškelio, kurį galą dar eini pro Pakaruoklio beržyną į rytus gerai išvažinėtu Minčios malūno traktu, tačiau šiapus ežero išsimetus keliūte į pietus, viskas pavirsta verksmais ir dantų griežimu: nei rodyklių nei kilometrstulpių, nei žmonių, kuriuos galėtum pasiklausti krypties! Šilti smėlio kalniukai, samanoti pušynėliai, gailūs pelkynai su miltuotom bruknėm vasarą ir gardžiom spalgenom žiemą, išvėpę skardžiai su riešutynais, — kilometrų kilometrai dykynių, kur šunkeliai patys nežino savo pradžios, nei pabaigos; pagaliau, nė nereikia, nes žmogus žmogų suranda ir be kelio, o praėjūnas ko gi čia iš viso lankysis?
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
J. G. KREUTZFELDO LIETUVIŲ TAUTOS IR DAINŲ CHARAKTERISTIKA |
|
|
|
|
Parašė A. ŠEŠPLAUKIS
|
Platesniame latvių ir estų dainų tyrinėjime, parašytame Herderio 150 metų mirties sukakties proga1, jo autorius Leonidas Arbuso-was2 buvo pažymėjęs, kad svarbus lietuvių dainų šaltinis "Preussische Blumenlese" (Prūsų almanachas) iš 1775 m. jam nebuvo prieinamas nei Berlyno nei Elbingo bibliotekose, kur, kaip žinia, dar prieš karą to leidinio būta po vieną egzempliorių.3 Dėl to jam nebuvo prieinama pati pirmoji platesnė lietuvių dainų charakteristika, kurią H. v. Mueller savo informaciniame straipsnyje apie tą šaltinį buvo pavadinęs "puikia, be šališkumo ir sentimentalumo" (kas anais gerais romantiniais laikais, žinoma, buvo ir nepaprasta).4
Davęs daugiau žinių apie latvių ir estų dainas ir kai kuriuose archyvuose iškasęs ligi tol neskelbtų tų tautų dainų, Arbusowas apie lietuvių dainas žinių teduoda šykštokai, nebent tiek, kiek jau iš seniau buvo žinoma.5
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Danguolė Sadunaitė
|
Kai morkos išbėga į sėklą
Ir žemė suskerdėja skaudriom prarajom —
Ateinu į tave, o vasara,
Kaip vyras į savąją moterį:
Prieglobsčiui,
Ir atoilsiui —
Giliam būties apmąstymui.
Kai vėjas varsnoja vynmedžio lapais,
Ir dulksta ore saldus neveikimas —
Mes glaudžiamės, gūžiamės
Siekiame —
Ar nepagausime Meilės kvapties.
|
|
KELIAS Į LIETUVIŲ MOKYKLAS AMERIKOJE |
|
|
|
|
Parašė ANTANAS KUČAS
|
Per kiaurą amžių jums sakiau, tą šiandieną dar jums priminsiu. Turekitės savo katalikų tikėjimo, nss netoli nuo jūsų stovi neprietelis!
Iš vysk. Motiejaus Valančiaus testamento.
Lietuvyste ir katalikyste, ypač rusiškoje Lietuvoje, labai arti tarp savęs surišti. Prašalinkime tik katalikybę, tai pražudysim lietuvystę.
Dr. Vincas Kudirka, Varpas 1889 m. 4 nr. 56 p.
Sutrumpinta ištrauka iš autoriaus knygos "Karalaičio Kvieslys", skirtos kun. dr. Antano Staniukyno, Šv. Kazimiero Seserų Vienuolyno steigėjo, biografijai.
1. Pirmieji lietuviškos veiklos daigai
Kada Amerikos lietuvių tarpe kilo pirmoji mintis steigti savas mokyklas, ar veikti lietuvybės labui, keliant tautinę sąmonę, šiandien pasakyti nelengva. Viena tėra aišku, kad visa tai kilo daug anksčiau, negu įprasta manyti ir skirstyti nuopelnus vienam ar kitam asmeniui. Tokio žmogaus, kuris "išrado" švietimą ar tautinę sąmonę, pasaulis nepažįsta. Todėl istorijos tyrinėtojas tegali remtis tik tais balsais, kurie atžymėti jam prieinamuose dokumentuose ar šaltiniuose.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė AZORIN
|
Atvykau į Orihuelą. Su gėla mąstau apie man pavestą uždavinį. Orihuelą, būdama Ali-kantės apskrityje, labiau linksta į Murciją nei į Alikantę. Kalba Cervanteso, o ne Ausias March kalba. Segura ar Tederąs drėkina josios derlingiausias dirvas. Ir visame kame ryški Murcijos žymė, pastebimai besiskirianti nuo alikantinio skonio. Stotis yra dešimties minučių nuo miesto. Visa šiuo metų laiku alsuoja kunkuliuojančia gyvybe. Ir tai mano širdgėlą dar labiau gilina. Gyvybe alsuoja augalai, gėlės ir vaisiai. Šiomis pavasario dienomis aplinkuma tiršta, svaiginanti, ir siela jaučiasi migdoma lengvo, malonaus miego. Nenoriu kalbėti apie miegą. Tarp laikino ir amžino miego tėra tik vienas žingsnis.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė VYTAUTAS MAČERNIS
|
I 
Mes nežinome kam, bet gyventi,
Kurt ir juoktis pasauly puiku,
Nes ir tai, ką mes esam iškentę,
Vienąsyk prasiveržia džiaugsmu.
Mes nežinom kodėl, bet darbuotis
Per šešias įtempimo dienas
Tenka mums ir tada vainikuoti
Galim švęsti šventes prabangias.
Mes nežinome kaip, kuo būdu,
Bet vien jieškantį glosto švelniai
Po gilių abejonės naktų
Pirmutiniai tiesos spinduliai,
Ir pro ašarų tyrus lašus
Šviečia augštas ramybės dangus.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
NUOSTABUSIS PRANAS DOMŠAITIS |
|
|
|
|
Parašė J. ŽMUIDZIN A S
|
 Šiemet rugsėjo 15 suėjo 80 metų, kai už Klaipėdos, Kuršių kopose, Vilukiemyje gimė— šimtmetis po K. Donelaičio mirties—Pranas Domšaitis, nūdien pačiame Pietų Afrikos smaigalyje, Cape Towne, gyvenantis ir tebegarsėjantis dailininkas.
Prašyčiau skaitytoją leisti priminti, kad šis klaipėdietis — tas būsimasis Vokietijos Karališkos Meno Akademijos auklėtinis, kurio kūrinius pasikabins Berlyno Nacionalinis ir eilė kitų Vokietijos muziejų bei privatinių galerijų, įskaitant Von Rathenau—iki 25 metų amžiaus buvo tėvų ruošiamas ūkininko karjerai.
Žinia, kitaip ir negalėjo būti: Domšaituks turėjo tėviškėje dirbti visa, kas Tolminkiemio mūzos "Metuose" pasakyta. Bet užėjus 1905 metams, šiapus Nemuno revoliucijai įsiplevėsa-vus, Pranas "sukyla" prieš tėvų agronominę santvarką ir, atsisakydamas nuo teisių į Vilukie-mio būro sostą, patraukia per Prūsijos lygumas Karaliaučiaus, vėliau Berlyno link—meno studijuoti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė P. Gaučys
|
Vienas iš žymiausių dabartinių ispanų rašytojų, be abejo, yra Jose Martinez Ruiz, išgarsėjęs slaptyvardžiu—Azorin.
Jis gimė 1873 m. Monovare, Ali-kantės provincijoje, pasiturinčioje šeimoje. Gimnaziją baigë Yekloje, kuri paliko gilų pėdsaką jo sieloje ir kuri tolydžio atsispindi pirmose jo knygose. Po to studijavo teisę Valenci-joje ir Madride, tačiau daugiau domėjosi literatūra, teatru, žurnalistika ir bulių kovom. 1896 m. atvyko į Madridą ir energingai pradėjo ruoštis literatūrinei karjerai. Euvo žurnalistas, kritikas, vertėjas. Po trupu, tį, svarbiausiuose žurnaluose, o kiek vėliau ir knygose, ėmė rodytis jo vardas. Tarp 1907 ir 1919 m. penkis kartus buvo išrinktas parlamento atstovu. Dukart buvo švietimo vice-ministeriu. Nepaprastai daug keliavo pa Ispaniją ir šiek tiek po Prancūziją, kurioje gyveno nuo 1936 ligi 1939 m. 1924 m. buvo išrinktas Ispanų Akademijos nariu. Nors dabar jau pasiekęs žilos senatvės, nepavargdamas jis skaito, rašo ir vaikšto. Tokia yra labai sutrauktai Azorino biografija.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Red.
|
Vincas Ramonas: MIGLOTAS RYTAS. Apysakos. Išleido Lietuviškos Knygos Klubas. Chicago, 1960. 166 p. Kaina 2 dol.
Mykolas Vaitkus: KETURI GANYTOJAI. Atsiminimai. Išleido Lietuviškos Knygos Klubas. Chicago, 1960. 180 p. Kaina 2 dol.
Pranas Naujokaitis: AKMENS ŠIRDIS. Elegijos. Viršelis P. Osmols-kio. Išleido "Ateitis," spausdino pranciškonų spaustuvė. Brooklynas, 1960 m. 104 p.
Leonardas Andriekus: SAULĖ KRYŽIUOSE. Eilėraščiai. Iliustravo T. Valius. Išleido pranciškonai. Brooklynas, 1960 m. 208 p. Kaina 3 dol.
Vitalija Bogutaitė: VEIDRODIS JŪROS DUGNE. Eilėraščiai. Išleido "Ateitis" Spausdino pranciškonų spaustuvė, Brooklynas, 1960 m., 58 P-
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė V. Trumpa
|
Paskutinis Baltų Studijų instituto darbų dvigubas tomas (Commentatio-nes Balticae) tęsia toliau Baltijos tautų kultūros ir politines istorijos tyrinėjimą, šiame tome yra 9 studijos iš kurių keturios parašytos lietuvių ir liečia Lietuvos praeitis ir dabarties problemas. K.J. Čeginskas rašo apie rusifikaciją Lietuvoje XIX a. ir lietuvių pastangas priešintis jai, Juozas Jakštas studijuoja Baltijos (daugiausia Lietuves) erdvę XIV a. kryžiaus karų žygiuose, Povilas Rėklaitis aprašo Lietuvos pilių bažnyčias ir Pranas Zunde duoda apžvalgą sovietinės Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų. Lothare Schultzės studija apie konstitucinę raidą Baltijos valstybėse po 1940 m. taip pat nagrinėja konstitucinius pasikeitimus sovietinėje Lietuvoje.
Tame pačiame leidinyje yra dar viena Paul Campe parašyta studija apie Vidžemės bažnyčių vidaus įrengimus. XVII-XVIII amžiuose, studija apie estų tautos kilmę (G. Ney), apie Anton Hansen Tammsaare, Oscar Wilde ir Eino Leino santykius (Herbert Salu) ir Mihkel Toomse studija apie daugiskaitos trečią asmenį estų kalboje. Apžvalgoje duodama Instituto veiklos žvalgą 1957-1959 laikotarpyje ir E. Sturms, J. Marko, G. Suits, A. Tam-mermann ir Nikolai Koestner nekrologai. Iš šių pastarųjų lietuviams bus ypač naudingas latvių archeologo Eduardo Sturmso biografija ir jo raštų bibliografija.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė P. Jurkus
|
Almaus galerijoje Great Neck, L.I. N.Y., gegužes mėn. vykusi dail. Telesforo Valiaus kūrinių paroda davė progos susipažinti su jo naujuoju keliu. T. Valių pažinome, kaip rimtą, ir kruopfitų dailininką, raižiusį medį ir linoleumą. Jo kūrybai būdinga: aiškus siužetas, idėjinis užakcentavimas, forminis apvaldymas. Siužetų daugiausia rinkosi iš lietuviškos buities, įžiūrėdamas joje tragiškus momentus. Toks "Tragedijos Baltijos pajūryje" ciklas — "Badas", "Atsisveikinant", "Gaisras Lietuvoje" giliai įsirėžė žiūrovui savo dramatine, simboline išraiška. Savo technikinėmis formomis jis buvo taupus, formai leido žaisti tiek, kiek ji atlėpė idėjai.
Šioje parodoje jį matėme kitokį — neįprastą. Atsisakė juoda balto derinio ir perėjo į spalvas; paliko ir kietą medį ar linoleumą ir sustoja ties lanksčia monotipo technika (atspaudai nuo stiklo); nutolo ir nuo aiškaus idėjos akcentavimo ir išryškino forminį žaidimą. Taip jo kūryba gavo nemaža abstrakčių bruožų.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
MUZIKINĖ LIETUVIŲ VEIKLA BOSTONE |
|
|
|
|
Parašė Vladas Adomavičius
|
Bostone, tame reikšmingame Amerikos meno centre kelių paskutinių mėnesių bėgyje ir lietuvių tarpe išsivystė kiek gyvesnė muzikinė veikla, dažnai peržengusi mūsų kolonijos ribas. Pasirodė visa eilė interpretatorių ir kūrėjų .
Nepretenduodamas išsamiau vertinti, pateikiu čia suglaustą tųjų pasirodymų apžvalgą.
Jeronimas Kačinskas. Mūsų žymus kompozitorius modernistas turėjo visą eilę progų platesniu mastu parodyti savo kūrybą. Taip, bal. 4 d. per Harvardo radijo stotį buvo perduotas iš juostų kiek anksčiau Brockto-
TELESFORAS VALIUS TEATRO SCENA
no Symph. Orchestra Society atliktas "Lento" simf. orkestrui, autoriui diriguojant. Taip pat buvo perduota ir Bostono žinomo pianisto Viktoro Grifetho atlikti J. Kačinsko "Atspindžiai" fortepionui.
|
|
Skaityti daugiau...
|
 Lietuvos Operos choro dirigentas, miręs Brocklyne liepos 11 d.
Velionis buvo gimęs 1884 m. spalio 4 d. Lėlių kaime, Ukmergės apskrityje. Anksti atsikėlęs į Kauną, ten baigė J. Naujalio vargonininkų mokyklą ir išvyko į Varšuvos konservatoriją. Ją baigė 1911 m. Pasaulinis karas Julių starką nubloškė į Gruziją. Į Lietuvą grįžo 1918 m. Organizuojantis Kauno operai, 1920 m. velionis buvo pakviestas vadovauti jos chorui. Šiame darbe išbuvo iki 1944 m. Operos chorą jam pasisekė labai ištobulinti ir išgarsinti. Be dainavimo teatre, choras rodydavosi ir koncertuose. Velionis pasižymėjo ir kompozicijomis. Jis yra sukūręs melodijų solo dainoms ir harmonizavęs nemaža liaudies dainų. Be to, dėstė dar Kauno konservatorijoje. Paliko kompozicijų ir rankraščiuose. Muzikiniame gyvenime velionis dalyvavo ir tremties laikais. Dilingene buvo suorganizavęs žymų chorą, davusį eilę koncertų. Brooklyne gyveno iš vargonininko tarnybos, nuolat dalyvaudamas lietuvių kultūriniame veikime. Paliko žmoną ir sūnų, kuris studijuoja muziką Vokietijoje.
|
|
LIETUVIŠKASIS LIBERALIZMAS |
|
|
|
|
Parašė Pr. G.
|
Praėjus karštoms diskusijoms spaudoje apie liberalizmą ir atvėsus nuotaikoms, štai pasirodė stambus leidinys "Lietuviškasis liberalizmas," redaguotas V. Kavolio ir išleistas Santaros-Šviesos federacijos. Leidinys pažymėtas 1959 m. data ir yra skirtas dr. V. Kudirkos gimimo šimtmečiui paminėti. Jame rašo net vienuolika autorių.
Vyt. Doniela dviejuose straipsniuose bando atsekti liberalizmo idėjos pradžią ir jos ryšį su racionalizmu. Nusakęs, kaip supranta liberalinę idėją, jis pradeda nuo Graikijos, nuo Periklio laikų, kurie davę jos užuomazgą. Viduriniais amžiais liberalinės idėjos apraiškų jis neranda, karčiai plaka Katalikų Bažnyčią kaip laisvės varžytoją, o liberalinę idėją atseka tik naujaisiais amžiais kilu-sioj reformacijoj. Sustoja autorius ties J. Locke, kaip moderniojo liberalizmo pradininku, kurio idėjos išsikristalizavusios 19 š. ir pasireiškusios organizuotais sąjūdžiais. Antrajame straipsnyje V. Doniela nagrinėja liberalizmo santykį su racionalizmu, kurį jis laiko sukilimu prieš autoritetą proto vardu, ir randa, kad naujųjų amžių pradžioje liberalinei idėjai atstovavęs racionalizmas, atmetęs tradicinį tikėjimą ir iškėlęs protą, o kartu ir individo vertės sąmonę. Tuo būdu "drąsieji racionalistai buvo liberalizmo ledlaužiai."
|
|
Skaityti daugiau...
|
* Šią vasarą Tarptautiniame Eucharistiniame Kongrese Miunchene dalyvavo lietuvių iš Europos ir Amerikos. Jie ten turėjo savo pamaldas ir posėdžius. Iš JAV buvo nuvykusios 2 ekskursijos, kurių vienai vadovavo kun. V. Bagdanavičius, MIC, antrai kun. A. Kontautas. Plačiau apie kongresą kituose numeriuose.
* Ateitininkų Federacijos jubiliejinis kongresas įvyko Čikagoje rugsėjo 2-4 d. Kongresas pasižymėjo gausumu. Atidaromajame posėdyje dalyvavo apie 1000 atstovų. Kongreso programą sudarė pamaldos, posėdžiai, koncertas, vaišės. Buvo šios paskaitos : kun. Stasys Yla — Pusė amžiaus ateitininkišku keliu, dr. Vytautas Vygantas — Ateitininkai ir modernioji civilizacija, dr. Arūnas Liūlevičius — Ateitininkai ir katalikiškoji akcija, dr. Antanas Sužiedėlis — Ateitininkai ir lietuvių tautos egzistencija. Koncertinę programą išpildė solistai: D. Stankaitytė, P. Bičkienė (vaišėse), S. Baras, J. Vaznelis ir violončelistas M. Saulius. Kongresui rengti komitetui vadovavo K. Kleiva.
Šiuo metu Moksleivių Ateitininkų Sąjunga turi daugiau kaip 900 narių. Iš jų 720 JAV — 28 kuopos; Kanadoje 93 nariai — 3 kuopos; Vokietijoje 28 — 1 kuopa; Italijoje 8 — 1 kuopa; Australijoje 48 — 4 kuopos ir Pietų Amerikoje 85 nariai. Studentų Ateitininkų Sąjunga turi 270 narių su 18 vienetų. Ateitininkų Sendraugių Sąjunga turi daugiau kaip 1,200 narių su 24 skyriais. JAV ir Kanadoje — 920 narių.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PAS. LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS VALDYBA skelbia Jaunimo Dramos Konkursą |
|
|
|
(Dvi premijos: 1000 ir 500 dolerių)
1. P.L.B. Valdybos skelbiamame Jaunimo Dramos Konkurse gali dalyvauti viso pasaulio lietuviai kūrėjai.
2. Dramos taikomos pradžios arba augštesniųjų mokyklų amžiaus jaunimui, žanrą ir temą pasirenka patys dramų autoriai. Dramos sceninis laikas 1-2 val. Pastatymo išlaidos derintinos su išeivijos teatrų materialiniu pajėgumu. Premijos neskiriamos, jei nebus pakankamai vertingų ir šias sąlygas atitinkančių dramos kūrinių.
3. Dramų rankraščiai parašomi mašinėle ir pasirašomi slapyvardžiu. Atskirame uždarame voke duodama autoriaus pavardė ir adresas su slapyvardžiu ir dramos pavadinimu. Vokai, ant kurių autoriai užrašys "nelaimėjus neatplėšti", nebus atidaromi ir kartu su rankraščiu grąžinami autoriaus nurodytu adresu.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
