| |
|
|
1960 m. 9 lapkritis
|
PREL. A. DAMBRAUSKAS - ADOMAS |
 |
 |
 |
|
Parašė A.V.
|
Šių metų rugsėjo aštuntą dieną suėjo šimtas metų, kai gimė Aleksandras Dambrauskas - Adomas Jakštas.
Tai sukakčiai paminėti skiriame šį "Aidų" numerį, toli gražu nemėgindami apžvelgti visos jo šakotos veiklos: tam reikėtų storų tomų. Pasitenkiname primindami jo asmenį, atskleisdami vieną kitą iš jo gausių darbų.
Prelatas A. Dambrauskas - Adomas Jakštas buvo vienas iš universaliausių vyrų, kokių yra davusi Lietuvos žemė. Ne be reikalo jis vadinamas enciklopedistu, — tokis įvairus buvo jo pažinimo laukas.
Žiūrint į tolimą praeitį, Adomas Jakštas mums prisistato kaip aušrininkas, — jis į poezijos kelią išėjo 1884 metais "Aušroje". Vėliau gi jisai sutapo su kitais laikraščiais, kaip "Apžvalga", "Tėvynės Sargas" ir ypač "Draugi-ja".
Kaip poetas, anais laikais mūsų visuomenėje jis buvo susidaręs žymų vardą, minimą šalia Maironio ir kitų.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė MYKOLAS VAITKUS
|
Mums, kurie su Adomu Jakštu-Aleksandru Dambrausku ilgai darbavomės drauge, ir kuriems jis buvo labai artimas bei mielas, tiesiog sunku patikėti, jog šiemet jam sukako visas šimtas metų!. . . . Kaip tatai giliai jis jau praeity ... O čia, rodos, žmogus dar laikai j j gyvą už tos mažutės šiltos plaštakos ir gėries kultūringa ir miela jo draugyste. . . Vadinas, jau ir pats esi tolokai įtrauktas į tą Anapus, bent tiek, kiek laikais už ano Neužmirštamojo rankos, — tad lig riešo, o gal lig alkūnės ar net peties, ir tik antrąja ranka besilaikai įsikibęs už jaunesniųjų, kad dar ne visai tepasinertumei praeity. Bet galop pasinersi ir juos dalinai į-trauksi — ir jie taip pat mėšlungiškai nusitvėrę laikysis už būsimųjų . . . Būties grandinė. . . Buvusieji, esamieji, būsimieji . . .
Bet, kol dar ne visai tesu paskendęs su Jakštu tarp buvusiųjų, noriu dar valandėlę palaikyti jį, kaip gyvų gyvą, tarp esamųjų: juk šiųjų ne vienam bus tai įdomu.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
DRAUGIJA LITERATŪROS, MOKSLO IR POLITIKOS ŽURNALAS 1907 -1923 M. |
|
|
|
|
Parašė PR. PAULIUKONIS
|
|
1. Praeitis
Caristinės Rusijos varoma nutautinimo politika ir lietuvių spaudos uždraudimas (1864-1904 m.) buvo didelis stabdis lietuvių kultūrinės pažangos kelyje. Ano meto Lietuvos šviesuomenės - bajorijos sulenkėjimas ir visiškas nusigręžimas nuo savo šalies tautinių, socialinių ir kultūrinių reikalų dar labiau sustiprino lietuvių kultūrinį atsilikimą. Prūsuose spausdinama ir slapta Lietuvoje skleidžiama suvargusi lietuvių perijodinė spauda negalėjo visiškai patenkinti lietuvių tautos kultūrinių reikalų. Tai buvo vargo ir nelaimės spauda, kuri išugdė lietuvių širdyse pasiryžimą kovoti už savo tautos reikalus. Tokiose sąlygose buvo neįmanoma leisti rimtesnį kultūros žurnalą, kurio kiekviena kultūringa tauta yra reikalinga. 1898 m. A-męrikoje kun. A. Milukas pradėjo leisti inteligentams skiriamą trimėnesinį žurnalą "Dirvą", kuri ne tiek lietė visus lietuvių kultūrinius reikalus, kiek atskiromis knygomis apimdavo vieną kurį veikalą. Jos dėka išleista keletas vertingų veikalų, tačiau ji negalėjo patenkinti visų kultūrinio žurnalo reikalų. 1901 m. Tilžėje prie "Tėvynės Sargo" pradėta leisti "Žinyčia", kurios pasirodė penki numeriai. 1903 m. "Dirva" susijungė su "Žinyčia" vardu "Dirva—Žinynas". Šis žurnalas buvo leidžiamas bei redaguojamas to paties kun. A. Miluko Amerikoje. 1906 m. sustojo. 1904 m., atgavus spaudą, lietuviškų laikraščių leidimo sąlygos palengvėjo, pasirodė visa eilė naujų: pirmasis dienraštis "Vilniaus Žinios", savaitraščiai "Lietuvių Laikraštis" Petrapilyje, "Nedėldienio Skaitymas" Kaune, "Šaltinis" Seinuose, "Lietuvos Ūkininkas" ir "Naujoji Gadynė" Vilniuje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė ADOMAS JAKŠTAS
|
MALDA JUNIKAICZIO.
Dėku Tau Dieve, Gerybe augszcziausioja,
Už visas dovanas szito gyvenimo:
Už dailų kuną, už dvasią gražiausiąją,
Už jautrią szirdį ir szviesų numanymą!
Tu visus reikalus mano aprūpini:
Tai siunti ūkaną, tai saulės szilimą,
Tai laszą vandenio, tai duonos trupinį,
Tai laimės valandą prie draugo mylimo.
Tu davei tėvus man, brolį ir seserį,
Ir kūdikystės malonų vidudienį;
Suteikei giedrą jaunystės pavasarį, —
Duok ir senatvės tykiausiąjį rudenį! ...
(Iš "Dainų Skrynelės", 1894 m.)
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ADOMAS JAKŠTAS — PUBLICISTAS |
|
|
|
|
Parašė L. Dambriūnas
|
1. Publicisto reikšmė
Kalbant apie Adomą Dambrauską - Jakštą, nelengva pasakyti, kuriuo atžvilgiu jis buvo reikšmingesnis. Dažniausiai apie jį kalbama kaip apie mokslininką — teologą, filosofą, matematiką, literatūros kritiką. Šie jo nuopelnai buvo atžymėti ir Lietuvos universiteto Gamtos - Matematikos bei Humanitarinių Mokslų fakultetų, suteikiant garbės daktaro laipsnius. Tačiau yra dar viena jo darbo sritis, kuri rečiau minima ir mažiau vertinama, bet kuri yra ne mažiau svarbi nei pirmosios. Tai publicistika. Nors gera, principinė publicistika nenustoja vertės ir įdomumo bet kuriuo metu, vis dėlto svarbiausią vaidmenį ji suvaidina tik savo metu, t.y. tada, kai ji yra aktuali.
Nėra reikalo įrodinėti, kad atgimstančios Lietuvos dvasią daugiausia formavo spauda, t. y. jos vadovai publicistai, ir dėl to jie faktiškai buvo visuomenės bei tautos vadai. Ne Basanavičius buvo pirmas, kuris savo raštuose kėlė tautinio susipratimo reikalą, bet jis tai darė pirmas kaip publicistas, ir dėl to, o ne dėl savo mokslinių ar tautosakinių darbų įsigijo tautos patriarcho vardą. Kudirka į tautos vadus išėjo ne per literatūrą ar kuriuo kitu keliu, o per publicistiką. Nėra abejonės, kad prieš-nepriklausomybiniais laikais A. Dambrauskas -Jakštas ir Tumas - Vaižgantas buvo žymiausi katalikų spaudos publicistai, o dėl to ir žymiausi katalikiškos visuomenės pažiūrų formuotojai, jos kelio ateitin grindėjai. Tumas-Vaižgantas buvo jaunesnis bei judresnis visuomenininkas veikėjas—buvo gyvas kunigo patrioto pavyzdys praktiniame darbe, o Jakštas galbūt pranašesnis savo erudicija bei sugebėjimu klausimus formuluoti bei pagrįsti ir dėl to pasidarė žymiausiu autoritetu jaunai, patriotiškai nusiteikusiai dvasiškijos kartai, kaip lygiai ir visai katalikų inteligentijai bei visuomenei.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
A. JAKŠTAS DABARTIES LIETUVOJE |
|
|
|
|
Parašė A. BALTARAGIS
|
Atsivertę šių metų Literatūros ir meno metrašty — jo kalendorių bei "Žmonės ir datos" skyrių, kur nurodoma ir paminima įvairių mūsų iškilesnių asmenų sukaktys, veltui j ieškotume A. Jakšto. Nors ten sužymėta net eilinės sukaktys ir šiaip paskirų asmenų gimimo ar mirties datos apskritos 100 metų Jakšto sukakties paminėjimo ten nerasime. Yra, pavyzdžiui, Rojus Mizara, M. Eglinis (Mejeris Elinas) — kelių propagandinių brošiūrėlių autorius, yra kiti panašūs vardai, tačiau Jakšto — nėra.
Aišku, būtų naivu tikėtis jį ten rasti. Sovietiniame gyvenime kultūrinis palikimas ideologiškai atseikėjamas, pasveriamas ir atitinkamai suskirstomas į priimtiną, pakenčiamą (komentarais palydint) ir atmestiną. Tai apsprendžia ir paskiro asmens nueito kelio bei jo įnašo likimą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
VINCO RAMONO "MIGLOTAS RYTAS" |
|
|
|
|
Parašė J. Grinius
|
Vincas Ramonas — vienas tų lietuvių rašytojų, kuris su savo naujais raštais retai tepasirodo viešumoje. Sunku atspėti tų jo ilgų tylų visas priežastis. Bet viena jų tikriausiai bus jo baime pasikartoti savo kūriniuose, ko neišvengia tie rašytojai, kurie arba stengiasi pasiekti skaitytojuose tokio populiarumo, kad apie juos nuolat kalbėtų, arba kurie nori pragyventi iš savo talento. V. Ramonas nei vieno, nei antro nesiekia ir, atrodo, terašo tada, kai pajunta vidinį reikalą ką nors naujo ir įdomaus pasakyti. Tai paliudija pats rašytojas savo pasikalbėjime su "Draugo" redaktorium dr. kun. J. Prunskiu 1950. VIII.l. Tada apie savo "Kryžių" romano kūrybinį procesą rašytojas šitaip pasisakė: "Parašiau per tris mėnesius. Tada buvau gimnazijos mokytojas ir rašiau romaną, taigi dirbdavau po 12-14 valandų per dieną. Kada turėjau idėją, vaizdą ir gyvus žmonės prieš akis, tada reikėjo sėdėti ir rašyti. Prieš rašydamas dvi savaiti "nieko neveikiau", tik vaikštinėjau po miesto sodną ir galvojau. Tas "nieko neveikimas" iš tikrųjų tai buvo romano sukūrimas".
šis pasisakymas nurodo, kad V. Ramonas rašo greit ir intensyviai, bet tik tada, kai jo įspūdžiai bei mintys yra iš anksto taip susikristalizavę, kad rašytojas pajunta vidinį reikalą jiems duoti dailią žodinę išraišką. Tai reiškia, kad V. Ramonas nesirikiuoja į gretas tų rašytojų, kurie turi tik gana miglotą vaizdą apie savo kūrinį, prieš jį rašydami. Ilgas atostogavimas bei laukimas, kol įspūdžiai ir mintys iš pa-sąmonio susikristalizuos sąmonėje, nurodo, kad V. Ramono kūriniai yra susiję su jo asmens giliosiomis aspiracijomis, o ne su progomis bei visuomeninio gyvenimo aktualijomis, nors rašytojas pats liudija, kad medžiagą savo svarbiesiems personažams jis paima iš gyvenimo.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
KARNEZAS IR LIETUVOS STATUTAS |
|
|
|
|
Parašė J. Matusas
|
Lietuvių gyvojoje kalboje (šakių apskr.) kernezu vadina kokių 9-14 metų paauglį, bet implikuoja, kad jis stengiasi dėtis vyru, atseit, nori būti savarankiškas, gal būt, ir kablus. Neseniai Lietuvoje išleistame Balčikonio ir kitų redaguotame "Dabartinės Lietuvių Rašomosios Kalbos žodyne" kernezas apibūdinamas, kaip paauglys vyriškosios lyties žmogus ar gyvulys. Aiškinimas nori pasakyti, jog šis terminas pažymi nepilną fizinį suaugimą, būtent, tarpinį laipsnį tarp kūdikio-jauniklio ir pilnai suaugusio individo.
Bet Lietuvos teisių kodeksas, oficialiu istoriniu vardu "Lietuvos Statutas", originališkai išleistas senovine baltgudžiu kalba, turi terminą "knoroz" (be anksčiau buvusios lotynų raidėmis versijos su lotynišku vertimu, visos 3 Statuto laidos, 1529-tų, 1566-tų ir 1588-tų, Rusijos įstaigų originaline kalba perspausdintos prieš I pasaulinį karą, o trečioji — dar ir prieš II pasaul. karą nepriklausomoje Lietuvoje, J. Lappo redakcijoje.) Taigi tasai "knoroz" 1529 m. Statuto laidoje yra XII skyr. 9 straipsnyje, 1566-tų — XIII skyr., 8 str. ir 1588-tų — Xskyr. 6 str.-nyje. Įdomu, jog visos laidos tą žodį paduoda vienodai, nors kitais atvejais jos nekartą skiriasi, net pasitaiko dalykų, kurie yra nevisose laidose.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVOS VERGIJOS DVIDEŠIMTMETĮ ATŽYMINT |
|
|
|
|
Parašė A. Plukas
|
1. Laisvosios Europos radijas turi prabilti j Lietuvą
Dvidešimt metų sukaktis, kai Lietuva neteko savo laisves, turėjo sudaryti gerą progą rimtai apsvarstyti dabartines mūsų pastangas ir pa-jieškoti naujų kelių Lietuvai išlaisvinti. Tačiau jau praėjo svarbiosios Lietuvos pavergimo sukakties datos ir įvyko kelių politinių lietuvių grupių suvažiavimai, bet negirdėti, kad būtų kas naujo numatyta ar pasiūlyta. Tiesa, buvo paskelbta įvairių asmenų bei organizacijų atsišaukimų ir susirinkimų rezoliucijų, tačiau jos visos buvo bendro pobūdžio. Be to, tai buvo daugiau savitarpinis Lietuvos pavergimo sukakties atžymėji-mas, nes šie atsišaukimai toliau lietuvių spaudos beveik nesiekė, o susirinkimus taip pat sudarė tie patys lietuviai.
Kaip žinom, lietuviai pakankamai pažįsta sovietų kėslus ir gerai supranta reikalą išlaisvinti Lietuvą. Todėl nors ir gerai, kad atsišaukimais bei susirinkimais buvo pareikštas protestas prieš rusišką Lietuvos okupantą, tačiau tai yra aiškiai per mažai tai sukakčiai atžymėti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Gimtoji kalba, š.m. 2 nr., išeina 4 kartus per metus. Laikraštis skiriamas lietuvių kalbos reikalams. Redaguoja P. Jonikas. Redakcinėj komisijoj: dr. A. Salys, dr. Pr. Skardžius.
Mykolas Biržiška: DĖL MŪSŲ SOSTINĖS (Iš Vilniaus darbo atsiminimų). Nidos Knygų Klubo leidinys Nr. 30, 1960 m., 304 p.
Lux Christi, 1960 m. Nr. 3(36). Leidžia ALRK Kunigų Vienybė. Medžiaga pritaikinta dvasininkų reikalams. Pažymėtini straipsniai: Prel. V. Tu-laba — Vysk. V. Padolskis, Stasys Yla — Kunigas kontroversijoje, kun. VI. Budreckas — Aktyvus privatus ir bendruomeninis tikinčiųjų dalyvavimas skaitytinių mišių metu, kan. V. Zakarauskas — Pamokslininkas ir jo klausytojai, kun. dr. J. Gutauskas — pamokslai apie žmogų, etc.
|
• JAV Liet. Bendruomenės Tarybos suvažiavimas įvyko Čikagoje rugsėjo 24 d., o Kanados Liet. Bendruomenės tarybos suvažiavimas — spalio 8-9 d.d. Tartasi veiklos klausimai, apžvelgta kliūtys, sudaryti planai ateičiai.
• Lietuvių Kunigų Vienybė visados gyvai rūpinosi labdara. Jos pastangomis yra įsteigta "Motinėlės" šalpos draugija, parėmusi daug lietuvių studentų; suorganizuota Labdaros komisija Lietuvos bažnyčiom ir dvasininkijai šelpti po I pas. karo nukentėjusioj Lietuvoj. Tuo tikslu surinkta ir išsiųsta gausi pagalba Lietuvon ir kitur. 1957 metais išrinkta K. V. šalpos Komisija, kad organizuotai ir planingai tęstų lietuvių katalikų šelpimą. Po K. V. jubilėjinio seimo Čikagoj 1959 m. šalpos darbas praplėstas, atidaryta šalpos įstaiga.
Dabar veikianti Kunigų Vienybės šalpos komisija vadinas Lietuvių Katalikų Religinė Šalpa, Inc. Jos pirmininku yra vysk. V. Brizgys, vicepirmininkais: kun. N. Pakalnis, Bmok-lyn, N. Y., kun. J. Čepukaitis, Phila-delphia, Pa., prel. J. Balkūnas; kun. J. Aleksiūnas — iždininkas, kun. V. Bartuška — sekretorius.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
AIDAI SKIRIA PREMIJA UŽ MOKSLO VEIKALĄ |
|
|
|
1. Kultūros žurnalas "Aidai", leidžiamas Pranciškonų, skiria premiją už lietuvių mokslo veikalą, išspausdintą atskira knyga ar periodinėje spaudoje 1958 ir 1959 metais.
2. Premija, $500.00 sumoje, skiriama už humanistinių mokslų veikalą (teologijos, filosofijos, literatūros mokslų ir meno mokslo, istorijos, kalbotyros, geografijos, archeologijos, folkloro, visuomeninių mokslų ir k.), parašytą lietuvių kalba.
3. Premija nebus skaldoma tarp atskirų autorių.
4. Autoriai arba leidėjai veikalus komisijai atsiunčia ligi 1961 metų kovo 1 dienos "Aidų" redakcijos adresu: A. Vaičiulaitis 4757 East Ave., S. E., Washington 28, D. C. Pažymėti, kad tai siunčiama premijos komisijai.
5. Premijai galima siųsti ir suminėtų mokslų srities rankraščius.
6. Jury komisijos sąstatas bus paskelbtas vėliau.
|
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis
Redakcijos nariai — Leonardas Andriekus, O.F.M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka-Niliūnas
Meninė priežiūra — Telesforas Valius
Leidžia — Tėvai Pranciškonai
Administracijos adresas — Aidai, 680 Bushwick Ave., Brooklyn 21, N. Y.
Dailininko adresas — Telesforas Valius, 84 Pine Crest Rd., Toronto, Ont. Canada
Redakcijos adresas — Antanas Vaičiulaitis, 4757 East Ave., S. E., Washington 28, D. C.
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
