| |
|
|
1961 m. 4 balandis
|
VIEŠPATIJOS NAUJOS EPOCHOS BRĖKŠMEj |
 |
 |
 |
|
Parašė PR. GAIDAMAVIČIUS
|
Iš įsibėgėjimo didžiuojamės moderniąja epocha, jos nuostabiais techniniais laimėjimais bei išaugusia žmogaus galia. Modernumo žodis tapo magiškas visose srityse ir tuo savo magiš-kumu pritrenkia žiūrinčius senovėn. Rašytojas «r mintytojas, išeinąs viešumon, nepasiekia savo žmonių, jei pasirodo senumo skraiste prisidengęs. Tai mūsų amžiaus ženklas, su kuriuo visiem tenka skaitytis. Jis reiškia savitą ma-tyseną, jauseną bei galvoseną, susidariusią nau-iu idėjų ir laimėjimų plotuose. Tai ne kas kita kaip dvasinė linkmė, atspindinti gyvenamos epochos veidą.
Tokį savitą veidą yra turėjusios visos epochos. Pvz. klasikinė epocha buvo paženklinta formos dailumu bei pilnumu. Jos žmogui rūpėjo įpavidalinti save kalos-agathos derinyje. Viduramžių žmogus pasižymi savo santykio su Dievu iškėlimu, savo kylančiomis katedromis ir atitinkamu gyvenimo formavimu. Naujųjų laikų žmogus apsiribojo žeme ir pasinešė gamtos apvaldymo linkme; iškėlė gamtos mokslus, matematiką, techniką, organizaciją ir sukūrė neregėtą viešpatiją, kurioje gimsta stebuklai, svaiginą ne tik žmones, bet ir jų išradėjus. Liko atpalaiduota ligšiol neprieinama gamtos jėga, kuri prašoka nuostabą ir verčia nuogąstau-ii jos kosmine galybe.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Leonardas Andriekus
|
PERGALĖ
Persmeigė mane tas vienas žvilgsnis, 
Ir savęs jau nepažįstu.
Kaip vitražas, pasidavęs saulei,
Giedu pergalę.
Giedu pergalę tų sužeistųjų,
Už kuriuos negieda jau nė gulbės.
Vakar naktį pažinau jų kaulus
Šviečiant fosforu.
Gal kiti laikys juos medžiais,
Supjautais senai lūšnelei šildyt.
Bet ar taip švitėti gali medis
Liūdesio vidunakčiais?
Gal kitiems sukels jie baimės,
Gal sapnuos mirtim vaidensis? —
Nebijokit, nebijokit mūsų kaulų —
Mes nemirštame.
Juos tiktai palieskit pirštais,
Ir viduj pajusit keistą šviesą,
Nebeklausite, kodėl naktis taip sunkiai
Gimdė pilnatį.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
KARDINOLO JURGIO RADVILOS PIRMOJI KELIONĖ ITALIJON (1575) |
|
|
|
|
Parašė PAULIUS JATULIS
|
Radvilos Juodojo sūnus grįžta į Kat. Bažnyčią.
Viena iš įžymiausių Lietuvos didikų, kunigaikščių Radvilų, giminė 16-jo šm. vidury priėmusi naują reformatų kalvinų mokslą, iki šių dienų paliko neišdildomus savo veiklos pėdsakus. Apie jų darbus liudija Biržų, Papilio, Kėdainių, Vilniaus ir kitų Lietuvos vietų kalvinai. Radvilos tačiau davė didelį įnašą ir katalikybės atgaivinimui bei sustiprinimui Lietuvoje pačiu lemtingiausių religinės krizės metu — 16-jo šm. pabaigoje. Į šį darbą su savo jaunatviška energija įsijungė ir mūsų aprašomasis vyskupas, vėliau kardinolas, Jurgis Radvila, kartu su savo broliais: vyresniuoju Mikalojum Kristupu ir jaunesniais už save Albertu ir Stanislovu.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė DANGUOLĖ SADŪNAITĖ
|
GOLGOTA
Medi
Nukirstas pavasarį.
Medi —
Pienė laiško kartume
Kalasi iš žemės.
Oras pilnas spindulių —
Žiemkenčio aštrumo.
Jauną kryžių
Ištiesei —
Tarp Dievo ir žmogaus.
Medi
Didelėj Malonėj.
|
|
DAIKTAVARDŽIŲ LAIPSNIAVIMAS |
|
|
|
|
Parašė PR. SKARDŽIUS
|
Mūsų kalboj daugiausia yra laipsniuojami būdvardžiai ir būdvardiniai prieveiksmiai: gražus, gražesnis, gražiausias; gražiai, gražiau, gražiausiai ir kt. Kiek mažiau turime laipsniuojamų skaitvardžių, įvardžių ir dalyvių, pvz.: pirmas, pirmesnis, pirmiausias; kitoks, kitokesnis; suktas, suktesnis, sukčiausias ir kt. Visų šios rūšies žodžių laipsniavimas yra gana aiškus: jais pažymime įvairaus laipsnio daikto ypatumą.
Bet šalia to, kad ir žymiai rečiau, mes galime laipsniuoti dar ir kaikuriuos daiktavardžius. Vienas iš plačiausiai visoj Lietuvoj pažįstamų tokių daiktavardžių yra vyras: vyresnis, vyriausias. J. Jablonskis savo "Liet. kalbos gramatikoj" (1922, 28 psl.) mini augštesniojo laipsnio būdvardžius ponesnis ir šunesnis: jis ir už tave buvo ponesnis; jis ir už sukčių suktesnis, ir už šunį šunesnis. Iš dabartinės gyvosios kalbos dar galime pridėti: anis bernas bernesnis (t.y. vyresnis. Leipalingis); šitas vaikas darbininkesnis, anas tingesnis (Pagiriai); aš darbininkesnė už tave (Ramygala) ir kt. Kapsų zanavykų tarmėse šalia šunesnis, ponesnis sakoma ir šunidusias, ponidu-sias, pvz.: jis už visus šuniausias, t.y. blogiausias, niekiausias, pikčiausias (Geistarai, Vilkaviškio aps.), žr. Lietuvių kalbotyros klausimai (1960) III 136.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė ALOYZAS BARONAS
|
Iš viso, ką aš keisto pamačiau Amerikoje, man labiausiai krito į akis lietuvė moteris. Senutės čia buvo guvios, turėjo drąsos viešai salėje kalbėti, jas užtikdavau karčiamoj besėdinčias drauge su vyrais. Muzikos mašinoms grojant, jos šokdamos tvirtai trepsėdavo koja, o susiginčijus, rasdavo į vatą nevyniotą atsakymą. Laisvė ir kova už augštesnį postovį jas grūdino ir keitė įprastinį lietuvės moters veidą. Visa tai skamba labai abstrakčiai, tačiau be viso kito, kas liko gimtoje žemėje, buvo gaila ir tos senutės moters, tylios, darbščios, mokančios daugiau aukotis negu kovoti. Bet tai pagaliau šiai istorijai nėra taip svarbu.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė J. ŠOLIŪNAS
|
AKMENSKALDYS
Jau nuo pirmos rasos kritimo
Tašiau aš akmenis ant smėlio,
Bet vėjas jį išpustė,
Ir grimzdo iškalti paminklai
Ir skeveldros,
O diena man darėsi rūsti,
Nebesuprantama,
Nors mano kojas šildė smiltys.
Paskum aš pririnkau kriauklių,
Kuriose maži perlai dar augo.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Dr. JONAS GRINIUS
|
Širdis mana —
Audrų daina,
Visiems tu vėjams atvira —
Kaip jūra.
S. NĖRIS
Salomėja Nėris-Bačinskaitė-Bučienė (1904-1945) yra viena tų moterų, kurią sovietinė spauda ir prokomunistiniai rašytojai okupuotoje Lietuvoje dažniausiai mini ir kurios poezija labai džiaugiasi. Ten gana dažnai pasirodo didesni ar mažesni S. Nėries poezijos rinkiniai, jos poezija verčiama j rusų bei j kitas sovietinamų tautų kalbas, apie jos sovietinį patriotizmą daug kalbama mokyklose, apie poetę leidžiamos studijos (D. Sauka, Salomėjos Nėries kūryba 1920-1940 m., 1957), o neseniai (1959 m.) sovietinė Lietuvos Mokslų Akademija jai paskyrė visą Lietuvių kalbos ir literatūros instituto darbų IV tomą (Literatūra ir Kalba). Šito instituto bendradarbis V. Kubilius savo straipsnį pradeda panegyriškai: "S. Nėriai ne nuo šiandien pripažintas didžiausios lietuvių poetės vardas. Ji daugiausia skaitoma ir labiausiai mylima iš visų mūsų poetų. Niekas taip stipriai neveikia nūdieninės lietuvių tarybinės poezijos raidos, kaip S. Nėries lyrika", sako V. Kubilius.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
VYTAUTAS KASIULIS SPALVŲ MAGIJOS MEISTRAS IR LINIJŲ POETAS |
|
|
|
|
Parašė HENRIKAS NAGYS
|
Romantiškas Kasiulio pasaulis mus nukreipia nuo jprastinių kelių, švelnus ir nostalgiškas — jis mus iš karto nustebina: jis dainuoja su dideliu džiaugsmu savo vaizduotės pasaulį, kur visi žmonės — poetai, visi daiktai — papuošalai ir visi sodai yra Rojaus sodai.
Jean Chabanon
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė B. Babrauskas
|
Jurgis Gliaudą: ŠIKŠNOSPARNIŲ SOSTAS. Romanas. Išleido Lietuviškos Knygos Klubas, Chicago, 1960. 268 p. $2.50.
Jurgio Gliaudos kelias mūsų lite-ratūron nepaprastas: į ją jis atėjo ne jaunystės bandymų laiptais, ne per literatūrines studijas, bet jau subrendęs, akylai stebėjęs gyvenimą, įsitvirtinęs teisininko profesijoje. Tam tikra prasme jo atėjimas į literatūrą gretintinas su žemaitės vėlyvu prabilimu. Kaip teisininkas, literatūrinėmis plonybėmis ar stilistinėmis prašmatnybėmis nesirūpina. Tačiau tąjį jo trūkumą su kaupu kompensuoja gilus žmogaus ar reiškinio pažinimas ir įtikinamas jo pavaizdavimas. J. Gliaudą dirba labai rimtai, apgalvotai, ne pripuolamai. Vargu, ar yra kitas toks mūsų rašytojas, kuris šiuo metu literatūrai tiek būtų atsidėjęs, kaip Jurgis Gliaudą. Jeigu teisininkas S. Bieliac-kinas j grožinę literatūrą težiūrėjo kaip j pramogą ir jo romanai tebuvo įdomi medžiaga literatūrai, tai J. Gliaudą literatūrą laiko pirmaeiliu dalyku, kuriam neabejotinai skiria visą turimą laisvą laiką.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ALĖS RŪTOS "MOTINOS RANKOS" |
|
|
|
|
Parašė A. Tyruolis
|
Alė Rūta šiuo metu yra viena pro-duktingiausių mūsų rašytojų. Prieš 15 metų kukliai pradėjusi eilėmis, greit pasuko į beletristiką, pirmiausia duodama novelių rinkinį "Likimo keliu", paskum parašydama didesnę apysaką "Dukterį", o po to ir romaną "Trumpą dieną", kuris laimėjo "Draugo" romanų konkurso premiją (1954).
Paskutiniuoju metu Rūta užsimojo užgriebti didesnius beletristikos barus, parašydama net penkis veikalus iš artimesnės ir tolimesnės Lietuvos praeities. Visi jie yra skirtingi, visi vaizduoja atskirus laikotarpius ar kelia atskiras problemas, tačiau visus juos jungia viena "didžiosios meilės" — savo žemės, savo praeities, savo žmonių — idėja.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
SVIRPLIO MUZIKANTO KELIONĖS |
|
|
|
|
Parašė Pranas Naujokaitis
|
... "Graži pasaka, rodos, sėdasi kartu čia su vakaro šešėliais ant slenksčio ir vedasi mane toli, toli ..." (II, 39). Taip, Vyt. Tamulaičio "Svirplio muzikanto kelionės" yra pasaka, kurios pačiame centre stovi pats pasakotojas — pievų takelių jautrusis muzikantas svirplys su savo kelionėmis ir gausiais nuotykiais, su neramia menininko širdimi. Pamiškės trobelėje jo pasakojimų klausosi kati-niukas, svogūnų pynė, puoduko ašelė, tarakonas, blakutė, musė, menturis, net autas. O kokia daugybė vabzdžių ir vabalų įsipina drąsiojo muzikanto spalvingoje vasaroje: žaliasis pievų ožiukas, naminis svirplys, margaspalvės peteliškės, laumės žirgeliai, bitės, širšinai, šv. Jono vabalėliai, plėšikai, karkvabaliai, šimtakojai, auksinės muselės, avižės, Dievo karvytės ir t. t. Tai realus ir šviesus gamtos pasaulis. Miniatūrinis savo veikėjų dydžiu, bet milžiniškai platus lietuviškam gamtos peisaže, prasidedančiam prie paslaptingo Raguvos malūno ir užsibaigiančiam Nemuno slėniais, piliakalniais, tekančiais vandenimis ir pievų žydėjimu vasaros pavakarėje, svajingoje mėnulio šviesoje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Balys Sruoga: MILŽINO PAUNKS-MĖ. Trys plokštelės. Montrealio Lietuvių Dramos Teatras, Įrašyta į plokšteles 1960 m. Montrealyje, R. C.A. Victor Studijoje. Režisūra — Felicija Sideravičiūtė. Garsų efektai —Zigmo Lapino.
Antanas Škėma: ČELESTA. Išleido "Nida" Londone 1960 m., 70 p., kaina 1 dol. Knyga gaunama šiuo adresu: Nida Book Club. 1 Ladbroke Gardens, London, W. 11, Great Britain.
R. Spalis: ALMA MATER, apysaka, išleido "Viltis" 1960 m., 434 p., kietais viršeliais, Kaina nepažymėta.
Alė Rūta: ŽVAIGŽDE VIRŠ GIRIOS romanas. Išleido "Darbininkas", 1960 m., spaudė Pranciškonų spaustuvė Brooklyne, 374 p. Kaina; 4 dol. Gaunama šiuo adresu: Darbininkas, 910 Willoughby Ave., Brooklyn 21, N.Y.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVIŲ KALBOS VEIKSMAŽODŽIŲ ASPEKTAI |
|
|
|
|
Parašė P. Jonikas
|
L. Dambriūnas, LIETUVOS KALBOS VEIKSMAŽODŽIŲ ASPEKTAI. Bostonas, Lietuvių Enciklopedijos Leidykla (1960) 160 psl.
Šis L. Dambriūno darbas nagrinėja vieną specialią lietuvių kalbos veiksmažodžių sintaksės sritį —vad. aspektus, t.y. tas veiksmažodžių ypatybes, kuriomis pasakome, ar veiksmas vyksta, trunka ar jis yra kaip nors pasibaigęs, atliktas. Pirmieji veiksmažodžiai, autoriaus vartojamu terminu, yra imperfektyviniai (pvz. ėjo), antrieji — perfektyviniai (pvz. atėjo). Ta sritis ligi šiol mūsų praktinėse gramatikose tik trumpai tebuvo užsimenama, o specialistų kalbininkų — ypač G.K. Uljanovo, F.F. Fortunatovo, J. Endzelyno, J. Safare-vičiaus, E. Fraenkelio ir kt. — tik kai kurie tos srities dalykai tebuvo kelti bei daugiau ar mažiau panagrinėti. L. Dambriūnas šiame darbe žengia žingsnį į priekį: nagrinėja apskritai visą lietuvių kalbos veiksmažodžių aspektų sritį, tik ją apsiriistorinį dalyko nagrinėjimą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
VISUOTINIS BAŽNYČIOS SUSIRINKIMAS |
|
|
|
|
Parašė J.R.
|
Nepaprastas įvykis auga ir sparčiai bręsta visame pasaulyje. Prieš dvejus metus šv. Pauliaus Atsivertimo šventėje, po iškilmingų pamaldų bazilikoje, kuri apgaubia šio Tautų Apaštalo kapą, neseniai išrinktas popiežius Jonas XXIII išreiškė valią sušaukti visuotinį Bažnyčios susirinkimą. Šis paskelbimas buvo labai netikėtas, bet ypač nustebino tuos žinovus, kurie iš šio "laikino", nes jau senyvo amžiaus, šv. Petro įpėdinio nelaukė didesnės iniciatyvos, žinia žaibu aplėkė žemės rutulį, sukeldama didžiulį dėmesį, ir tai ne vien tik katalikų tarpe.
Kad įvykis nėra eilinis, matyti jau iš to, jog veik dviejų tūkstančių metų Bažnyčios gyvavime tokių susirinkimų yra skaičiuojama tik dvidešimt, be pačių apaštalų dar Jeruzalėje duotojo pavyzdžio, kurį aprašo pirmaeilis Bažnyčios istorijos šaltinis— Luko Evangelisto "Apaštalų darbai" (Act. 15). Paskutinis iki šiol toks susirinkimas buvo 1869-70 metų visuotinė Vatikano Santaryba, o prieš tai reikia sugrįžti net gerus tris šimtus metų, iki garsiosios Tridento (Trent) Santarybos (1545-63).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ČIKAGOS PAULISTŲ CHORO PASIRODYMAS |
|
|
|
|
Parašė Juozas Bertulis
|
Pasaulinio masto berniukų chorai Europoje yra žinomiausi: Vienos berniukų (Wiener Knaben) choras Austrijoje, Dom Spatzen (Katedros žvirbliai) Vokietijoje, Regensburge, ir Paryžiaus berniukų choras. Amerikoje berniukų chorų yra keletas. Vienas iš tokių — Paulistų choras, vadovaujamas Tėvo E. O'Malley, Marijos Augš-tesnės Mokyklos auditorijoje Čikagoje š.m. kovo 5 d. davė koncertą. Rengė Tėvų Marijonų rėmėjai.
Tarp Vokietijos berniukų choro ir Paulistų choro yra daug bendro, bet taipgi ir daug skirtumo (kalbu apie Regensburgo chorą, nes su juo teko arčiau susipažinti). Bendras bruožas yra šis: ir vienur ir kitur kreipiamas griežtas dėmesys į frazavi-mus, niuansavimus, tono aiškumą, ansamblio darnumą ir t.t.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ATSIMINKIME 1941 BIRŽELIO 23! |
|
|
|
|
Parašė Lietuvių Fronto Bičiulių Taryba
|
šiemet birželio 23 sueina dvidešimt metų nuo lietuvių tautos sukilimo, kuris pašalino sovietinę okupaciją, paskelbė nepriklausomos Lietuvos laikinąją vyriausybę, perėmė krašto administraciją anksčiau, nei karo eigoje pasirodė pirmieji vokiečių kariai.
Sukilimas buvo pirmas lietuvių ginkluotos rezistencijos išsiveržimas. Nuo tada lietuvių tauta nesiliovė priešinusis okupacijoms. Keitėsi okupantai, keitėsi pasipriešinimo žmonės ir organizacijos, keitėsi pasipriešinimo formos ir metodai, keitėsi net pozicijos, kuriose pasipriešinimas aštriausiai reiškėsi ar tebesireiš-kia. Nepakitusi betgi liko dvasia, iš kurios tekėjo pasipriešinimo veiksmai; dvasia, kuri reiškė pasiryžimą gyventi ir kurti lietuviškai, kuri reiškė pasiryžimą gintis nuo smurtu primetamo svetimo gyvenimo turinio ir stiliaus.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LAIMĖJIMAI LIETUVIŲ TAUTAI? |
|
|
|
|
Parašė Juozas Kojelis
|
1960.XI.12 d. "Drauge" Alg. Gust. pranešė, kad rašytoja Alė Rūta įtraukta į Hollywoodo tarptautinių spaudos atstovų sąrašus ir gavusi filmų korespondentės teises. Ta proga korespondentas štai kaip pranašauja:
"Kas žino, gal sekančių metų bėgiuose jinai pradės laimėti premijas iš Hollywoodo kaip rašytoja, kaip gerųjų filminių kūrinių autorė. Tai būtų laimėjimas visai lietuvių tautai, žinomas visame pasaulyje. Savo kūryba Alė Ruta, manytina, stengtųsi įnešti lietuviškos tematikos Hol-lywoodan".
Kad ir linkėdami Alei Rūtai tų sėkmių, tačiau turime pastebėti, kad šitokios rūšies pranašystė gali būti nemaloni šiai kūrybingai, produktyviai ir nepretenzingai rašytojai. Bet tai dar nėra taip bloga, nes paliečiamas atskiras, kad ir labai simpatingas asmuo. Daug blogiau, kad klaidinama visuomenę. Gavimas teisių į studijas, sekti filmavimo procesą, dalyvauti vad. "preview" seansuose, nusifotografuoti su filmų aktoriais nėra dar ypatingas laimėjimas. litai dar nėra kelio pradžia į filminių kūrinių rašytojus. Filmų bendrovės didžiųjų šio krašto laikraščių filmų kritikams ir recenzentams išmoka milžiniškas pinigų sumas. Juk tai reklamos reikalas. Gi jei atsiranda kas tą reklamą daro veltui, toks asmuo priimamas be ypatingų sunkumų.
|
|
Skaityti daugiau...
|
• JAV Lietuvių Bendruomenės centro valdyba balandžio mėnesį paskelbė Lietuvių Bendruomenės mėnesiu. Paskelbimo rašte sakoma:
"JAV Lietuvių Bendruomenės Centro Valdyba, tikėdama, kad žmogaus dvasinę prigimtį išlaiko ir išreiškia tik tas, kas gyvena ir dirba su savo tauta ir tautai, įžiūrėdama, kad nedaugelio pastangų ir aukų nepakanka lietuvybei, tautinei kultūrai ir jos kūrimo nuotaikoms išlaikyti, kad daugelio permaža arba ir nieku neprisi-dedama, o kaikurių jau ir sąmoningai sukama į nutautimą; žinodama, kad šio krašto lietuviai turi pakankamai laisvės, dvasinių ir medžiaginių išteklių siekti tautinių tikslų, kurie džiugintų vergiamą tautą ir keltų rūpestį jos priešams, ir kviesdama tautiečius ryžtis šviežiems bei drąsiems posūkiams tėvynės laisvinimo kovoje, bendruomeniniame ir kultūriniame gyvenime, nutarė 1961 m. balandžio mėnesį skelbti JAV Lietuvių Bendruomenės mėnesiu. Tą mėnesį Amerikos lietuviai skatinami: 1) išsamiai susipažinti su Lietuvių Bendruomenės prigimtimi, uždaviniais ir santvarka; 2) įsirašyti ar atnaujinti įsirašymą į savo gyvenamosios vietos Lietuvių Bendruomenės apylinkę; 3) veikliai remti Lietuvių Bendruomenę savo sumanymais, darbai ir pinigais bei dalyvavimu jos susirinkimuose, parengimuose ir rinkimuose."
Balandžio mėnesį ruošiamasi ir Lietuvių Bendruomenės Tarybos rinkimams, kurie įvyks gegužės 13-14 d. JAV vyriausioji rinkimų komisija, sudaryta LB centro valdybos šio sąstato: pirmininkas—R. Skipitis, nariai— dr. K. Drangelis, M. Mackevičius, J. Našliūnas, J. Talalas ir B. Vitkus.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Lietuviai pranciškonai kviečia lietuvius jaunuolius stoti į šv. Antano gimnaziją Kennebunkporte, Maine. Gimnazija turi visas valdžios mokyklų teises, bendrabutį, žaidimų salę, laboratoriją, biblioteką ir kitas auklėjimo priemones. Į programą įeina lietuvių kalba. Veikia keturios klasės. Į pirmąją klasę priimami jaunuoliai, baigę pradžios mokyklą. Jau dabar galima registruotis ateinantiems mokslo metams. Visais gimnazijon įstojimo reikalais rašoma rektoriui šiuo adresu: St. Anthony's High School, Kennebunkport, Maine.
|
|
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI IR REMĖJAI |
|
|
|
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI
Žibutė M. Gaugėlaitė, M.D., Washington, D.C.; Kazys Brencius, Jonas Kubilius, Balys Vitkus, Chicago, III.; J. Klimas, E. Chicago, Ind.; Jonas Vaitkevičius, Hyattsville, Md.; kun. Jonas Znotinas, College Park, Md.;Jūratė Pačiūrienė, Ann Arbor, Mich.; kun. Pr. Geisčiūnas, Bridger, Mont.; kun. J. Pragulbickas, Elizabeth, N.J.; kun. A. Norius, Brooklyn, N.Y.; dr. A. Baltrukėnas, Akron, Ohio; Kleopas Dalinda, Vyt. Montvilas, Prisikėlimo parapijos biblioteka, Toronto, Ont., Canada; Vincas Baronas, Caracas, Venezuela, S.A.; Pranas Averka, So. Boston, Mr.cs.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Red.
|
Redaguoja Antanas Vaičiulaitis
Redakcijos nariai — Leonardas Andriekus, O.F.M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka-Niliūnas
Meninė priežiūra — Telesforas Valius
Leidžia — Tėvai Pranciškonai
Administracijos adresas — Aidai, 680 Bushwick Ave., Brooklyn 21, N. Y.
Dailininko adresas — Telesforas Valius, 84 Pine Crest Rd., Toronto, Ont. Canada
Redakcijos adresas — Antanas Vaičiulaitis. 4757 East Ave., S. E., Washington 28, D. C.
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
