Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1962 m. 4 balandis
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
L. A. — Dievo šauksmas ......................................................................................... 137
Andrius Baltinis — Romantiškoji kryptis gyvenime ir meno kūryboje ....... 138
Pranas Visvydas — Pavadinimas, Sūnui, Palaima, Savy-
je, Vieta, Nelaimingieji, Elegija (eil.) .................................................................... 146

Paulius Rabikauskas — Konstantino Sirvydo biografinės datos .................. 147
Česlovas Obcarskas — Naktis be vėjo, žodžiai akme-
ny, Paveikslas be rėmg, Paukščių takas (eil.) ..................................................... 155

Pr. Skardžius — Kalbotyrinis darbas Lietuvoje ................................................ 156
Pr. Pauliukonis — žemaičių ir Lietuvos Apžvalga ........................................... 163

KŪRYBOS PASAULY
LITERATŪRA
K. Milius — Kalbos apie jieškojimų dvasią okupuotos Lie-
tuvos literatūriniame gyvenime ............................................................................ 172

G. P. — Mirė rašytojas Kostas Kubilinskas ........................................................ 174
"Draugo" poezijos konkursas ................................................................................ 174
Lietuviška knyga ..................................................................................................... 174

KNYGOS IR ŽURNALAI
S. Suž. — Tauta ir tautinė ištikimybė (Juozas Girnius) ................................... 175

MOKSLAS
Jonas Matušas — Šiluva seniausiais laikais; Šakių vardas ir senų senovė .. 178

MENAS
P. Jurkus — Lietuvio kūriniai amerikiečiams .................................................... 179
L. Andriekus — Maino uolos Albino Elskaus kūryboje ................................. 180

VISUOMENINIS GYVENIMAS
PLB Kultūros Taryba .............................................................................................. 182
J. G. M. — Socialinė padėtis Ispanijoje ............................................................... 182

ĮVYKIAI .................................................................................................................... 184
Skaityti daugiau...
 
DIEVO ŠAUKSMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. A.   

Kristaus kančia augščiausią laipsnį pasiekė tą valandą, kai Išganytojas ant kryžiaus sušuko didžiu balsu: Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai? Tame Dievo -žmogaus šauksme savotiškai telkiasi visatos bei žmonijos skundas Viešpačiui.

Kosmo formavimo vyksme įvairiai besimainanti medžiaga atrodo lyg kryžiuojama — lyg apleista Kūrėjo. Sunkiai užsidegančios ir po milijonų metų vėl konvulsingai užgęstančios žvaigždės nešioja skausmo žymę. Ar tos nuolatinės medžiagos eksplozijos visatoje nėra savotiškas šauksmas: Mano Dieve, kodėl mane apleidai?

Visiškai realiu skausmu yra pažymėta žmonija. Tamsiausiose savo istorijos epochose ji kartais atrodo lyg palikta viena. Kokiomis milžiniškomis pastangomis protingajam Dievo kūriniui teko žengti per daugelį pakopų į civilizuotą gyvenimą! Mes kalbame apie urvinį žmogų, akmens gadynę, ledų slinktis .. . Kritiškiausiose fizinio bei dvasinio vargo valandose nesykį žmonija atrodė lyg ant kryžiaus ir nesykį šaukė: Mano Dieve, kodėl mane apleidai?
Skaityti daugiau...
 
ROMANTIŠKOJI KRYPTIS GYVENIME IR MENO KŪRYBOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANDRIUS BALTINIS   
1. Romantizmo samprata ir aktualumas.

Kalbėti apie romantizmą mūsų dienomis nereiškia kalbėti apie pasenusį dalyką. Pamatysime, kad jis mums labai aktualus. Jis gyvas tarp mūsų jau vien dėl kylančių ginčų. Todėl netenka stebėtis, jei romantizmas yra amžinas. Jis yra nuolatinis žmogaus dvasios nusiteikimas, nors įvairiais laikotarpiais skirtingai vadinamas.

Nemėginsime pradėti su romantizmo aptarimu, nes šių aptarimų yra labai daug ir kai kurie jų vieni kitiems prieštarauja. Prisiminsime tik, kad žodis "romantizmas" yra kilęs iš romanų tautose, ypač prancūzuose, paplitusių apysakų, kurių siužetai buvo įvairūs, dažnai fantastiški riterių žygiai, jų kovos, meilės nuotykiai, ir kuriuose buvo aprašomi dideli jausmų bei aistrų išsiveržimai. Žymės, kurios būdingos šioms romanų apysakoms, išsilaikė vėliau ir vienu ar kitu būdu yra ryškios ir moderniame romantizme. Išsiaiškinti šios sąvokos esmei geriausia gal pradėti su jos kasdieniška, nors ir labai vulgarizuota samprata. Iš tikro šis žodis jau yra patekęs į kasdieninę mūsų kalbą ir yra labai populiarus. Taip anksčiau Lietuvoje dažnai buvo galima matyti plakatus bei skelbimus, pranešama, pvz., kad įvyks išvažiavimas į tokią ar tokią romantišką Nemuno pakrantę. Apysakose ir feljetonuose dažnai galima skaityti apie romantiškus pasivaikščiojimus mėnesienoje. Neretai užtinkamas šis žodis ir mirties pranešimuose, kada nurodoma, jog savižudybės priežastis yra buvusi romantiškos prigimties. Nors ir labai šis žodis čia subanalintas, tačiau iš savo giliausios esmės jis kai ką čia yra pasilaikęs, o gal ir patį būdingiausią savo bruožą, kad jį galėjo pastebėti ir gatvės žmogus.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PRANAS VISVYDAS   

Albinas Elskus — šešėliai (piešinys)

PAVADINIMAS

Jie pavadino vieną kūdikį Emeraldu.
Žvakidėse nebuvo vaško. Maldos
Aplinkui tirpo, kai į tamsų uostą
Nesugrįžo Romanovo sostas.
Jie pavadino tyrumų sklypą Vieta.
Smėly nebuvo šaltiniui vandens.
Tik skliauto ašaros nuo pat mažens
Ritos ir klausė: ar ta, ar ne ta?
Skaityti daugiau...
 
KONSTANTINO SIRVYDO BIOGRAFINES DATOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PAULIUS RABIKAUSKAS   
Konstantiną Sirvydą jau nemaža prirašyta. Prof. Vaclovas Biržiška "Aleksandryno" I-me tome sužymi 119 knygų ir straipsnių, kuriuose Sirvydas vienokiu ar kitokiu būdu yra aprašytas ar bent paminėtas. Ten pat skiriami ir keturi puslapiai (t. I, psl. 244-247) jo gyvenimui pavaizduoti. Biografija ten, tiesa, trumpa, bet paremta šaltiniais, kurie išgvildenti iki mažiausių smulkmenų. Atrodo, kad būtų sunku prie to ką nors pridėti ar žinomą Biržiškų kruopštumą bei akylumą kokiu nauju radiniu papildyti. Bet geriau įsiskaičius į "Aleksandry-ne" teikiamą Sirvydo biografijos tekstą, kyla visokių neaiškumų. Veikalo autorių ir tuos, kurie jo palikimą ruošė spaudai, lydėjo kažkokia nedalia visur, kur tik pasitaikė lotyniški žodžiai ar tekstai. Jono Komparskio (ne Komperskio), Jono Jaknavičiaus ir Prano Šrubauskio atvejais 1228, 282 ir 324 psl.), kur perrašomi lotynų kalba nekrologai, klaidų knibždėte knibžda. Leidėjai tai žino ir žada Il-me tome jas atitaisyti. Bet ir straipsnyje apie Sirvydą, nors jame cituojami tik pavieniai lotyniški žodžiai, klaidų daugiau negu gali pateisinti mažiau atidus korektūrų skaitymas. 244 psl. 24 eil.: vietoje lotynų kalboje neegzistuojančio žodžio senus turi būti annorum 19, sanus; 245 psl. 4 eil. likimas pasijuokė iš autoriaus, norėjusio pataisyti "lotyniškai nemokėjusį" Stankevičių, nes undevicen-nis juk reiškia devyniolikametis ir jokiu būdu ne dvidešimt vienerių metų (tokiu būdu reikia pataisyti ir 244 psl. 21 eil.: vietoje 21 metus turi būti 19 metų); 245 psl. 24-25 eil. lotyniškoje citatoje yra net 3 klaidos, turi būti: So-cietati se aggregavit anno salutis 1598 et vota ąuattuor professus est. Pilnumo dėlei galima paminėti ir kitas to paties straipsnelio lotynų k. liečiančias, kad ir mažiau reikšmingas, korektūros klaidas. 246 psl. 22 eil. turi būti: prae-fectus, 249 psl. 26 eil. turi būti: Dictionarium Polono-Latinum.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ČESLOVAS OBCARSKAS   
NAKTIS BE VĖJO

Kristalinės mintys mus lydėjo,
Kai mes ėjom jūros poakiais žaliais,
O naktis plati, be vėjo,
Buvo mirusi, — ir taip

Mes keliavome ilgom alėjom,
Kol mus priglaudė rudenio miškai,
Ir, neradę žodžių vėl tylėjom,
Vien tik širdys plakė neramiai...

Ir sapnuodami mylėt pradėjom
Nerealius žmones ir vaizdus, —
Vis kentėdami vienatvėje tylėjom,
Degdami nežemišku džiaugsmu!

O po to ir vėl klajojom
Mes — nemirštamos poezijos draugai,
Ir į žemę sielvartus sukloję,
Naktyje ant pelkių mirėme ramiai.
Skaityti daugiau...
 
KALBOTYRINIS DARBAS LIETUVOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PR. SKARDŽIUS   
Tęsinys

Apskritai imant, A. Juškos žodynas, kurio pasirodžiusios dalies spausdinimas tęsėsi nuo 1897 ligi 1922 m., ilgai buvo svarbus lietuvių kalbos šaltinis tiek patiems lietuviams, besirūpinantiems savo gimtąja kalba ir jos mokslu, tiek užsienio kalbininkams mokslininkams; savo reikšmės jis iš dalies ir dabar nenustoja, nes jo medžiaga vienokiu ar kitokiu būdu yra toliau panaudojama. B. Tolutienė padarė didelį darbą, nušviesdama A. Juškos žodynininko veiklą; būtų gerai, kad kas kritiškai ir naujai ištirtų visus abejotinus A. Juškos žodyne duotuosius žodžius ir nurodytų, kas jo buvo tikrai klaidingai ar dirbtinai padaryta. Pvz. B. Tolutienė (153 psl.) nurodo, kaip iš tariamos mažybinės lyties bakūžė buvo dirbtinai jo atstatyta baka "chata (nędzna)", bet šis žodis vėliau žodynuose nebepasirodė. Arba štai vėl J. Jablonskis savo pranešime Mokslų Akademijai mano, kad tokie žodžiai kaip gudas "įprotis, įpratimas" ir gudas, -a "įgudęs; paprastas, įprastinis" esą ne kas kita, kaip A. Juškos naujadarai arba tiesiog nesusipratimai; bet dabartiniame didžiajame lietuvių kalbos žodyne tie žodžiai duodami vien iš A. Juškos žodyno be jokios kritikos ir pastabos, su visais net dirbtiniais pavyzdžiais, kaip antai: gudas karklas vadinasi gudkarklis ir kt. Kad čia šaknis gud- būtų susijusi su gundu, gusti "prasti", dabar turbūt niekas iš kalbininkų nebetikės; plg. E. Fraenkel, Lit. etym Wb. 174 psl. Yra galimas daiktas, kad yra ir daugiau tokių A. Juškos žodyno žodžių, kurių gyvoji žmonių kalba visai nepaliudija, bet kuriuos mūsų žodynai toliau kartoja. Šitos rūšies išsamus tyrinėjimas, kaip reikiant paremtas paties A. Juškos žodyno palikimu ir gyvosios žmonių kalbos duomenimis, būtų tikrai didelė paslauga mūsų kalbos žodžių darybos ir jų istorijos tyrinėtojams.
Skaityti daugiau...
 
ŽEMAIČIŲ IR LIETUVOS APŽVALGA 1890—1896 m. PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PR. PAULIUKONIS   

Prabėgo jau septynios dešimtys su viršum metų, kai Tilžėje pradėjo eiti tautiškas lietuvių katalikų laikraštis "žemaičių ir Lietuvos Apžvalga", sutrumpintai "Apžvalga" vadinamas. Manau būsią ne pro šalį prisiminti vieną iš pirmųjų draudžiamojo lietuviškos spaudos laikotarpio ir lietuvių tautinio atgimimo laikraščių. Tuo labiau, kad pastaruoju metu vyresnės kartos veikėjai savo atsiminimuose ar savo politinės partijos veiklos apžvalgose ne visai objektyvai nušviečia "Apžvalgos" vaidmenį lietuvių tautiniam susipratimui, kovoje su Rusijos caro valdžia, šiandien kai Lietuva vėl Maskvos okupantų rusinama ir naikinama taip pat naudinga pažinti anų laikų kovos būdai su rusifikatoriais.

Apie "Apžvalgą" kiek plačiau yra rašęs vienas uoliausių jos bendradarbių docentas kun. Juozas Tumas-Vaižgantas: "Apžvalga" ir apžvalgininkai", Kaunas, 1925 m. Tai išspausdintos jo paskaitos, skaitytos Lietuvos Universitete, Humanitarinių Mokslų fakultete. Šiek tiek tuo reikalu yra rašęs ir buvęs jos redaktorius Dėdė Atanazas (kun. Kaz. Pakalniškis) "Viltyje" 1910 m. 7 nr. Lietuvių literatūros istorijos vadovėliuose trumpai užsimenama apie "Apžvalgą", tik ne visur teisingai ji vertinama. Visas "Apžvalgos" turinys paduotas Vacl. Biržiškos redaguotoje "Lietuvių bibliografijoje" III dalyje, 1929 m. (796, 853, 889, 960, 925 ir 1000 p.) ir t0 paties autoriaus "Bibliografijos Žiniose" 1932 m. 5 nr. rašyta apie "Apžvalgą". Apie jos redaktorių kun. K. Pakalniškį yra A. Merkelio "Židinyje" XVIII t. ir mano str. "Tėvynės Sarge" 1959 m. 2-3 nr. .
Skaityti daugiau...
 
KALBOS APIE JIEŠKOJIMŲ DVASIĄ OKUPUOTOS LIETUVOS LITERATŪRINIAME GYVENIME PDF Spausdinti El. paštas
Parašė K. Milius   

Okupuotos Lietuvos rašytojai pastaruoju metu daugiau kaip bet kada vėl ėmė kalbėti apie jieškojimus bei novatoriškumą literatūroje. Tam proga tariamai sudarė sovietų kompartijos naujoji programa, priimta XXII suvažiavime, bei asmenybės kulto pasmerkimas. Tokių balsų apie didesnę rašytojų laisvę buvo pasigirdę ir po XX sovietų kompartijos suvažiavimo, kuriame Chruščiovas pirmą kartą pasmerkė Staliną. Tačiau šis palaisvėjimas neilgai truko. Nežinia kiek dabar ilgai bus leista okupuotos Lietuvos rašytojams bent kalbėti apie jieškojimus, nerimą, tiesos vaizdavimą ir kitus sovietų režime neįmanomus dalykus.

Šios naujosios okupuotos Lietuvos rašytojų nuotaikos gana ryškiai atsispindėjo ir pastarajame jų suvažiavime, kuris įvyko Vilniuje vasario 6 d. Net A. Venclova atidaromoje kalboje užsiminė apie reikalą "kurti naują, prasmingą ir įvairią savo žanrais ir stiliais literatūrą". Savo skatinimus jis, žinoma, remė kompartijos programą. Taigi, anot jo, "komunistų partijos programa ragina jieškoti naujo, ragina drąsiai gilintis į naujas tikrovės sritis, ir tai yra vienintelis teisingas kelias, kuriuo eidamas rašytojas tars novatorišką žodį".
Skaityti daugiau...
 
Birutė Pūkelevičiūtė PDF Spausdinti El. paštas

Birutė Pūkelevičiūtė, laimėjusi PLB Valdybos 1000 dol. premiją uš scenos veikalą "Aukso žąsis". Premija buvo įteikta kovo 11 d. Toronte. Įteikė PLB pirm. dr. J. Sungaila. Koncertinėje iškilmės daly dainavo sol. Prudencija Bičkienė. Susirinko virš 600 žmonių.
 
MIRĖ RAŠYTOJAS KOSTAS KUBILINSKAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė G. P.   
Kovo 9 d. Lietuvoje staiga mirė poetas Kazys Kubilinskas. Jis buvo gimęs 1923 m. liepos 1 d. Gižų valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje. Jo tėvai buvo mažažemiai. Baigęs pradžios mokyklą, toliau jis mokėsi Marijampolėje ir Vilkaviškyje. Po vidurinės mokyklos lankė Marijampolės mokytojų seminariją. 1946 baigė suaugusiųjų gimnaziją Vilniuje.
Kostas Kubilinskas rašyti pradėjo anksti, dar pradžios mokykloje būdamas. Iškilo vaikų literatūroje. Paskesnių laiku kas metai išleisdavo po knygą vaikams. Rašė lengvu ir lakiu stiliumi, gerai pataikė į mažųjų skaitytojų psichologiją ir mokėjo išvengti šabloninių frazių. Visos šios savybės jį pastatė į pirmaujančią vaikų literatūros autorių vietą. Jo knygos — "Raidžių paradas", "Stovi pasakų namelis", "Pumpurėliai", "Su žilvičio dūdele", "Gintarėliai" ir k. Jose jisai pasigauna ir liaudies pasakų. Įvairioms jo dainoms parašyta muzika. Mėgino savo jėgas ir kaip dramaturgas, — vaikų teatrui ir radijui. Be to, kaip kiti, taip ir K. Kubilinskas turėjo atiduoti savo duoklę režimo pagyrimui. Paliko ir geroką pluoštą sklandžių vertimų. Vienas K. Kubilinsko dalykas yra B. Pūkelevičiūtės paruoštoje plokštelėje "Žirginėliai", išleistoje Kanadoje. G. P.
 
DRAUGO POEZIJOS KONKURSAS PDF Spausdinti El. paštas
1. Maironio gimimo šimtmečio sukakčiai prasmingai paminėti Draugas skelbia poezijos konkursą. Konkurso mecenatas — prof. dr. vet. med. Kazys Alminas, paskyręs tam tikslui tūkstančio dolerių premiją.
2. Poezijos konkursui tinka poemos, baladės ir atskiru leidiniu dar nespausdinti eilėraščių rinkiniai. Kiekvienu atveju rankraštis turėtų sudaryti bent 64 puslapių knygą. Knygoje gali būti ir visi minėti žanrai drauge.
3. Nespausdinti kūriniai siunčiami slapyvardžiu, uždarame voke, nurodant autoriaus pavardę ir adresą. Tuo atveju, kai eilėraščiai ar jų dalis jau spausdinti periodikoje, konkurse dalyvaujama tikru vardu arba ir slapyvardžiu.
4. Rankraščiai turi būti išsiųsti ne vėliau kaip 1962 m. gruodžio 1 d. Draugo adresu: — 4545 West 63 St., Chicago 29, 111.
5. Jury komisija netrukus bus sudaryta ir paskelbta.
6. Premijuotus kūrinius Draugas turi teisę be papildomo atlyginimo spausdinti dienraštyje ir išleisti atskira knyga. Nepremijuoti kūriniai grąžinami autoriams, jeigu atskirai nesusitariama su jais dėl spausdinimo.
 
LIETUVIŠKA KNYGA PDF Spausdinti El. paštas
Įsidėmėtinas yra Pasaulio Lietuvių Bendruomenės švietimo Tarybos atsišaukimas lietuviškos knygos klausimu. Jį čia beveik ištisai ir spausdiname.
Atsišaukime rašoma:
Kas atsitiko, kad daugelis mūsų šviesuolių nusisuko nuo lietuviškos knygos? Daug kas praeina pro knygų lentynas nestaptelėję, nepasi-žiūrėję, o savo namuose pirmumą užleidę ne lietuviškajai knygai! O knygą padovanoti gimtadienio, vardadienio ar šiaip kitokia proga — laikoma menkaverčiu dalyku!
ALB švietimo Taryba savo posėdyje (1.21.62) apsvarsčiusi šią padėtį, šalia savo tiesioginių darbų, imasi uždavinio jieškoti būdų, kaip praverti lietuviškajai knygai kiekvieno lietuvio namų duris. Visuotinai buvo priimtas vienas iš tokių planų :
1. Visos jaunimo organizacijos ansambliai ir kultūriniai vienetai į savo darbų planą įtraukia ir lietuviškųjų knygų bendrą skaitymą, nagrinėjimą ir jų įvertinimą.
2. Visos lietuviškos organizacijos savo nariams, švenčiantiems gimtadienį, vardadienį ar šiaip kuria kita proga įteikia lietuvišką knygą dovanų.
Skaityti daugiau...
 
TAUTA IR TAUTINĖ IŠTIKIMYBĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė S. Suž.   

Tauta ir tautinė ištikimybė nesiriša tokiu saitu, kad nebūtų galima jo nutraukti. Savajai tautai galima pasidaryti neištikimu net ir gyvenant su tautos dauguma, o juo labiau — nuo jos nutolus ir atsidūrus tremtyje. Vienu ir antru atveju lemia asmeninis apsisprendimas, grindžiamas laisvos valios veiksmu. Gi laisvoji valia paprastai įtaigojama įvairių motyvų bei gyvenamosios aplinkos. Užtat ištikimybe savo tautai arba "ne-nutautimas yra žmogiškos valios triumfas prieš aplinką" — teigia dr. Juozas Girnius naujoje savo knygoje, kurioje svarsto ištikimybės pareigą savajai tautai.
*

Aplinka, kurioje dabar gyvename, ir bus autorių paskatinusi šią knygą parašyti, nes tiktai svetima aplinka labiausiai lenkia palikti savo tautą ir dėtis su kita. "Tik nutautimo tikrovė aktualiai iškelia tautinės ištikimybės rūpestį" (280). O tasai rūpestis savo ruožtu mezgasi su visos tautos egzistencija, kadangi "tautos likimas sprendžiamas ne tiktai krašte, bet ir visur, kur yra jos vaikų" (145).
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red.   
Vladas Mingėla: KUN. ANTANAS MILUKAS. JO GYVENIMAS IR DARBAI. Išleido kun. dr. Miluko Monografijai leisti komitetas. Detroitas, Mich., 1962 m. 384 p.
Irena Joerg: LAIMĖS IEŠKOTOJAI. Novelės. Nidos Knygų Klubo Leidinys Nr. 36. Londonas, 1962 m. 262 p. Kaina 1 dol.
Liūne Sutema: NEBĖRA NIEKO SVETIMO. Išleido Jūrų Skautijos Korporacija Gintaras. Chicago, 1962 m. 60 p.
Skaityti daugiau...
 
ŠILUVA SENIAUSIAIS LAIKAIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Jonas Matusas   

Kryžiuočių XIV amž. Wegeberich-tuose Šiluva neminima. Mat, ji buvo už Žemaičių didžiosios augštumos (Seda-Laukuva) su jos strateginiais piliakalniais. Bet Šiluva sudarė užnugarį tokiems svarbiems punktams, kaip Varniai ir Kražiai (Wegeberich-tuose abu yra). Iš tikrųjų, tas šaltinis Šiluvos apylinkėje mini karinius įtvirtinimus ir šventą mišką. Taigi vietove nuo amžių susijusi su lietuvių senovine religija. Čia vėliau, atseit, apie XV-to amž. vidurį įkurta parapijos bažnyčia.

Pagal Janio Sprogio "Geografičes-kij Slovarj Drevnej žomojtskoj Zem-li", Šiluva XVI amžiuje jau miestelis (mestečko) ir kelių mazgas. Čia kirtosi du magistraliniai vieškeliai. Vienas nuo Nemuno ties Gelgaudiškiu šiaurės link per Raseinius, Tytuvėnus ir Šiaulius į Latvijos pasienį. Cituotas šaltinis jį vadina "senų senovės vieškeliu" ir "didžiuoju vieškeliu" (gostinec starodavny, gos-tinec velikij). Jau XVI-me amž. ant jo per Dubysą, tarp Raseinių ir Šiluvos paliudyta tiltas (anas šaltinis jį vadina "šitovkis"); antrasis — per Šaltuoną, nuo Raseinių į pietus (upelis pas Sprogį "Šoltup"). Antras vieškelis: Kėdainiai-Šiluva-Lyda-vėnai ir toliau link Tilžės. Vadinasi, iš rytų į vakarus. Iš Šiluvos į šiaurę spinduliavo dar pora vieškelių — per Kelmę į Šaukėnus (toliau per Kuršėnus į Latvijos pasienį) ir per Šiaulėnus-Radviliškį pasienio link.
Skaityti daugiau...
 
ŠAKIŲ VARDAS IR SENŲ SENOVĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Matusas   
Šakiai yra vienas didesniųjų Suvalkijos miestų, kuriame nuo Lietuvos nepriklausomybės laikų (1918) buvo apskrities centras, pagaliau čia kurį laiką yra vertęsis medicinos praktika garsusis Vincas Kudirka. Bet apie miesto pradžią buvo pareikšta nuomonių, kurios svyruoja nuo XIV-to iki XVII-to amžių.

Slownik Geograficzny autorius tvirtina, kad šakiai buvo gyvenama vieta jau 1352 m. ir ją sieja su tų metų kryžiuočių žygiu į Lietuvą. Iš tikrųjų gi ta proga nėra ne tik Šakių vardo, bet ir paties žygio negalima lokalizuoti toje apylinkėje. Jei paminėtą aiškinimą pertempti bei forsuoti, tai šakių sritį būtų galima implikuoti nebent 1375-tų ir 1387-tų m. žygiuose (palyg. Scripto-res Rerum Prussicarum, II, 636,579).
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIO KŪRINIAI AMERIKIEČIAMS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė P. Jurkus   

šio žurnallo puslapiuose esame prisiminę dail. V. K. Jonyno plačią kūrybą, aptarę jos raidą, nagrinėję grafiką, akvarelę, vitražus.
Dabar norime sustoti ties naujais vitražais Notre Dame seserų vienuolyne Wilton, Conn., ir pažiūrėti, kaip dailininkas sprendė sudėtingas problemas. Šis didelis darbas atiteko Jam konkurso keliu; tad norime atkreipti dėmesį, kokie kūrybiniai privalumai išskyrė jo projektus iš kitų garsių konkurse dalyvavusių studijų.
—o—
Wilton, Conn., yra Notre Dame seseerų motiniškasis namas su mokyto-II; seminarija. Vienuolynas pasistatė naują koplyčią, kurios architek-tas daug dėmesio skyrė vitražam, lis suplanavo koplyčią pailgu lygiašoniu trikampiu. Smailgalyje pastatė didįjį altorių, abiejuose šonuose įvedė didelius vitražus, palikdamas tarpuose tik būtinas konstrukcijas. Telkdamas dėmesį į didįjį altorių, architektas savaip suplanavo langus. Kiekviename šone yra aštuoni skirtingo formato langai. Įžengus pro duris, langai yra žemi ir platūs (13x16 pėdų); artėjant į didijį altorių, langai siaurėja ir augštėja. Paskutinis langas prie altoriaus jau turi 27 pėdas augščio ir 6 pėdas pločio. Tai sustiprina dėmesį didžiajam altoriui kur vyksta Nekruvinoji Auka; tai sudaro įspūdį, kad, atėjęs iš pasaulio, artėdamas prie Dievo, kartu kyli su žėrinčiais langais.
Skaityti daugiau...
 
MAINO UOLOS ALBINO ELSKAUS KŪRYBOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. Andriekus   
Balandžio 7-8 d. Brooklyne, Apreiškimo parapijos salėje, vyko dail. Albino Elskaus tapybos ir piešinių paroda. Ją ruošė Lietuvių Bendruomenė, norėdama šio miesto bei apylinkės lietuvius supažindinti su kylančio jauno dailininko darbais. Apreiškimo salė šiam tikslui yra ypatingai paranki: tose pačiose patalpose veikia Maironio šeštadieninė mokykla, čia pat yra didžiausios Brooklyno lietuvių parapijos bažnyčia, šioje vietoje nuolat vyksta lietuviškas judėjimas. Ne pirmą kartą čia ruošiama ir dailės paroda.

Albinas Elskus New Yorko lietuviams prisistatė su 16 aliejinės tapybos kūrinių ir su 20 piešinių. Tie patys darbai nelabai seniai buvo rodomi ir Čikagoje Taupymo ir Paskolos Banko galerijoje. Parodos atidarymas įvyko kovo 7 d. 6 vl., kur su šio dailininko kūryba žiūrovus supažindino Paulius Jurkus. Abi dienas paroda buvo nuolat lankoma. Parduota keletas paveikslų.
Albinas Elskus pirmiausia įdomus tuo, kad jis savo kūrybinio kelio pradžioje linko tai į abstrakciją, tai į realizmą. Anksčiau New Yorke ruoštose parodose mes jį matėme kryžkelėje.

Pickwoodo galerijoje dailininkas pasirodė konkrečiuose pavidaluose, bet, neilgai trukus, Pa-noros galerijoj jį regėjome visiškai abstraktų. Tada jis mėgo daiktus bei įvykius išreikšti visiškai nuo tikrovės atitrauktomis formomis bei spalvomis, bet nejautė, kad tai būtų tikras jo sielos balsas. Dailininkui staiga akys atsivėrė, patekus į Maino valstybės gamtą. Jį tenai visiškai užbūrė jūra su didingomis uolomis, plačiomis smėlio juostomis ir labiausiai ta gilia vienuma, kuri saviškai susilieja su anapusine būtimi. čia dailininkas pasijuto stovįs ant tvirto pagrindo ir suradęs tai, ko taip ilgai jieškojo. Dabar įvyko tasai lemtingas posūkis nuo abstrakcijos tikrovės link. Jis yra tuo įdomus, kad šiais laikais dailininkai paprastai nuo realizmo palaipsniui perina prie abstrakcijos. Su Elskum atsitiko priešingai.
Skaityti daugiau...
 
ANDRIUS KUPREVIČIUS PDF Spausdinti El. paštas
ANDRIUS KUPREVIČIUS Jo piano koncertas įvyko New Yorke, Town Hall salėje, balandžio 8 d. Skambino Schuberto keturis Impromptus, op. 90, Beethoveno Sonata in E Major, op. 109, Chopin Sonata in B Fiat Minor, op. 35, J. švedo dvi improvizacijas (1959), Cl. Debussy Poisson d'or ir Jardins Sous la pluie, Liszt Soneto 104 del Petrarca ir Ta-rantella (Venezia e Napoli). šykštūs New Yorko kritikai pripažino Kuprevičių žymiu artistu. New York Times kritikas Howard Klein labiausiai iškėlė jo didelę techniką, kontrolę ir preciziją, išpildant sunkią koncerto programą. Pažymėjo, kad tonacija buvo geriausia forte vietose. Pastebėjo taip pat jo sutapimą su muzika, skambinant Chopino sonatą, iki tokio laipsnio, kad atrodė bus jos nuneštas. Kritikas bet gi pageidavo gilesnio įsijautimo ir savi-tesnio perteikimo (N.Y.T., 1962 m. bal. 9 d.). Herald Tribūne kritikas taip pat iškėlė Kuprevičiaus talentą, šį koncertą vadindamas vienu iš žymiausių savaitės įvykių New Yorke. Bet pastebėjo, kad pianistas yra didesnis detalėse, kaip visumoje (H.T. 1962. bal. 9. d.).
Koncertą ruošė Columbia Artists Management, Inc. Klausytojų prisirinko pilna didelė salė ir dalis balkono. Prie koncerto pasisekimo daug prisidėjo dr. Marija Žukauskienė.

 
PLB KULTŪROS TARYBA PDF Spausdinti El. paštas

Pranešame, jog yra įsteigta ir jau pradeda veikti Pasaulio Lietuvių Bendruomenes Kultūros Taryba: pirmininkas — prof. dr. Jonas Pu-zinas, vicepirm. — Leonardas Dam-briūnas, sekretorius — Aleksas Vaškelis, nariai — prof. dr. Vincas Maciūnas, dr. Kostas Ostrauskas, prof. dr. Antanas Salys, Vincas Trumpa. Tarybos adresas; prof. dr. J. Puzi-nas, 1311 Wyoming Ave., Philadelphia, Pa., U.S.A.
Džiaugiamės, kad ši Kultūros Taryba yra iš tikrai autoritetingų asmenybių bei intelektualų — akademikų, o drauge ir iš aktyvių bendruomenės bei visuomenės veikėjų.

Gėrimės ir esame giliai dėkingi visiems P.L.B. Kultūros Tarybos nariams, kad jie — jau be to turėdami daug darbo ir nelengvas sąlygas — pasiaukodami priėmė šias naujas pareigas ir atsakomybę.
Skaityti daugiau...
 
SOCIALINĖ PADĖTIS ISPANIJOJ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J.G.M.   
Labiausiai atsilikę kraštai socialiniu atžvilgiu Vakarų pasauly yra Pietų ir Vidurio Amerika. Tačiau nedaug nuo jų teatsilieka ir Ispanija Europoj. Į jos socialinį stovį sutelkti didesnį dėmesį buvo progos pernai, minint popiežiaus Leono XIII enciklikos "Rerum novarum" 70 metų sukaktį. Per šitos sukakties iškilmes Madride Ispanijos episkopato sekretorius vysk. Enrique Tarancon nusiskundė, kad tos enciklikos mokslas nėra įsibrovęs į ispaniškos visuomenės plačiuosius sluogsnius. Todėl reikia pažiūrėti arčiau ir konkrečiau, kokios socialinės problemos vargina ispanus, ką daro jos Bažnyčia ir kokių kliūčių ji sutinka darbe.

Ispanijos stovį socialiniu atžvilgiu yra gerai pavaizdavęs Malagos vysk. dr. A. Herrara Oria, kuris laikomas geriausiu socialinio klausimo žinovu Ispanijoj. Savo straipsny "Socialinė sąžinė Ispanijoj" (Osservatore Romano 1961 m. liepos 3-4 d.) minimas vyskupas rašė: "Giliausias lūžis ispanų katalikybėj yra socialinės sąžinės nepakankamas išugdymas, ši yda yra sena... Į konservatyvių pramoninkų ir dvarininkų sluogsnius popiežių socialinis mokslas savo laiku neįėjo, nors nuo praėjusio amžiaus pabaigos nestigo pavienių labai nusipelniusių asmenybių, kurios stengėsi suformuoti atitinkamą sąmonės būseną. Bet apskritai paminėtos ispanų klasės ne tik nebuvo palankios tokiai raidai, bet dar sutartinai stojo prieš ją. Iš dalies dėl egoizmo, iš dalies dėl nežinojimo ... Kairieji, kurie pasinaudojo didžiosios sektantiškos spaudos galinga priemone, pramonės organizuotiems darbininkams įkalė mintį, kad Bažnyčia einanti prieš darbo tinkamą rehabilitaciją. Bet, antra vertus, yra neginčijamas faktas, kad darbininkų didžioji dauguma pasiliko ir tebėra tikinti, nors nevisi jų yra praktikuojantieji ir jiems katalikų socialinė doktrina pasilieka visai nežinoma.
Skaityti daugiau...
 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
* Gegužės 13 d. Amerikos lietuvių parapijose ruošiama Maldos ir Atgailos diena už Lietuvos laisvę bei pasaulio taiką. Tuo reikalu Lietuvių Kunigų Vienybės centro valdyba išsiuntinėjo aplinkraščius.
* Balandžio 14 d. Brooklyne paskirtos dvi Rašytojų Draugijos premijos už literatūrą—Pulgiui Andriu-šiui už romaną "Rojaus vartai" ir Leonardui Andriekui už poezijos rinkinį "Saulė kryžiuose". Vertinimo komisiją sudarė: Juozas Brazaitis, Paulius Jurkus, Algirdas Landsbergis, Kostas Ostrauskas ir Leonardas Žitkevičius. Premijų įteikimui parinkta balandžio 29 diena. Ta proga Brooklyne ruošiamas koncertas - literatūros vakaras, kurio programoje dalyvaus sol. Aldona Stempužienė, pianistė Aldona Kepalaitė, aktoriai V. Daubėnas ir Juozas Bolevičius -Boley, rašytojai K. Grigaitytė, O. Audronė, L. Žitkevičius, S. Zobars-kas ir L. Andriekus. Programą paįvairins J. Matulaitienės jaunimo šokių grupė. Premijoms pinigus (po 500 dol. kiekvienai) suaukojo lietuvių kultūros rėmėjai, į kuriuos Rašytojų Draugijos valdyba kreipėsi laiškais.

* Trys JAV senatoriai ir vienas kongresmanas įnešė naujas rezoliucijas į Kongresą Lietuvos, Latvijos ir Estijos bylos reikalu. Senatorius Bourke B. Hickenlooper (R.—Iowa) ir senatorius Jack Miller (R.—Iowa) įnešė 1962 kovo 26 į Senatą naują rezoliuciją (S. Con. Res. 64) Baltijos kraštų laisvės reikalu. Šia rezoliucija norima Lietuvos, Latvijos ir Estijos bylą perkelti į Jungtines Tautas, priverčiant sovietus pasitraukti iš minėtų kraštų; komunistams pasitraukus iš šių valstybių pravesti ten Jungtinių Tautų priežiūroje laisvus rinkimus.
Tą pačią dieną (kovo 26) kongresmanas Chas. B. Hoeven (R.—Iowa) įnešė lygiai tokio pat turinio, kaip kad virš minėtų senatorių, rezoliuciją (H. Con. Res. 456) į Atstovų Rūmus.

1962 vasario mėn. pradžioje senatorius Frank J. Lausche (D.—Ohio) buvo pažadėjęs įnešti rezoliuciją į JAV Senatą Pabaltijo valstybių laisvės reikalu. Sen. Lausche tai padarė 1962 kovo 8. Jo rezoliucija įregistruota šiuo numeriu: S. Con. Res. 63. Senatorius Frank Lausche savo rezoliucijoje be kitų punktų, kurie yra akcentuojami jau iki šiol įneštose rezoliucijose, reikalauja, kad visi tie asmenys, kurie yra nusikaltę naikindami pabaltiečius, būtų nubausti.
Skaityti daugiau...
 
Skelbimas PDF Spausdinti El. paštas
Jau galima registruotis į

ŠV. ANTANO GIMNAZIJĄ
Kennebunkporte, Maine
Ateinantiems mokslo metams
Skaityti daugiau...
 
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI IR REMĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI
Algirdas Tiškus, Buffalo Grove, III; kun. Vyt. Zakaras, Cushing, Okla.; kun. dr. Stasys Valiušaitis, Brooklyn, N. Y.; Vytautas A. Dambrava, Springfield, Va.; Kleopas Dalinda, Prisikėlimo parapijos biblioteka, Toronto, Ont., Canada.

"AIDŲ" RĖMĖJAI
Juozas Namikas, Julius Pakalka, Juozas žadeikis, Chicago, III.; Ona Lukoševičiūtė, Woodhaven, N. Y.; Jonas Mulokas, Forest Hill, Vic, Australia.

 
Leidėjai PDF Spausdinti El. paštas
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis
Retdakcijos nariai — Leonardas Andriekus, O.F.M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka - Niliūnas
Mrninė priežiūra — Telesforas Valius
Leidžia — Tėvai Pranciškonai
Administracijos adresas — Aidai, 680 Bushwick Ave., Brooklyn 21, N. Y.
Dailininko adresas — Telesforas Valius, 84 Pine Crest Rd., Toronto, Ont. Canada
Redakcijos adresas — Antanas Vaičiulaitis, 4757 East Ave., S. E., Washington 28, D. C.
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai