Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1962 m. 5 gegužė
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Dr. Povilas Rėklaitis — Gotikos architektūros rytinė riba ir Lietuva ................................... 185
Julija švabaitė — Aš girdėjau tavo giedojimą, Tik Tu, o Tėve, žinojai, Dabar tik suprantu,
Iš tavo rankų išaugo (eil.) .............................................................................................................. 191

D r. P. Celiešius — J. Maritaino meno samprata ....................................................................... 192
Aloyzas Baronas — Injekcija ........................................................................................................ 199
Pranas Zunde — Sodybinio sklypo reikšmė kolūkiečiui ....................................................... 202
O. B. Audronė — Laukų lelijos (eil.) ............................................................................................ 207
Lietuvių Rašytojų Draugijos laureatų žodis literatūros šventėje Brooklyne:
Pulgis Andriušis — Lietuviškojo žodžio kūrėjams ir mylėtojams; Leonardas Andriekus
— Kelias į poezijos žemę ............................................................................................................... 208

P r. Pauliukonis — Žemaičių ir Lietuvos Apžvalga ................................................................. 210

KŪRYBOS PASAULY
LITERATŪRA
Birutė Ciplijauskaitė — 1961 m. literatūrinės premijos Ispanijoje ........................................ 220
J. D. — Literatūros šventė Brooklyne .......................................................................................... 221

KNYGOS IR ŽURNALAI
Aug. Raginis — Alfonsas Gricius: Pažadinti sfinksai .............................................................. 223
Viktoras Gidžiūnas — Trečioji "Tautos praeities" knyga ........................................................ 223

MOKSLAS
Jona Rugis — Arturas H. Comptonas — Amerikos mokslininkas ir mąstytojas ................. 225

MENAS
L. A. — K. Žoromskio paroda ........................................................................................................ 226
V. Vizgirda — Br. Murino paroda ................................................................................................ 226
A. D. — Nauja Baranausko "Anykščių šilelio" laida ................................................................. 227
J. Žilevičius — Didysis vargonų dirbėjas Lietuvoje ................................................................. 228

RELIGINIS GYVENIMAS
Viktoras Gidžiūnas, O.F.M. — Mirė Tėv. Kazimieras Čepulis, O.F.M ................................. 230

VISUOMENINIS GYVENIMAS
Lietuvių Fondas eina j gyvenimą .................................................................................................. 231

ĮVYKIAI ............................................................................................................................................. 232
Skaityti daugiau...
 
GOTIKOS ARCHITEKTŪROS RYTINE RIBA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. POVILAS RĖKLAITIS   

Problemos istoriniai pagrindai.

Europa viduramžiais nebuvo vienalytė, bet suskilusi į Vakarus ir Rytus. Kalbant apie suskilimo faktą, suponuojama prarastoji vienybė: vėlyvojoje antikėje Europos vienybę kuriančios jėgos buvo Romos imperija ir jos idealinis atitikimas krikščioniškoji Bažnyčia, III a. apėmusi jau visą Romos imperiją. Suskilimo procesas prasidėjo anksti, nes Romos imperija savo viduje nebuvo vieninga visų pirma tautiniu atžvilgiu, valdydama didelį skaičių skirtingos kilmės tautų. Plačiausiai dvasinės ir materialinės kultūros srityse pasireiškė graikų ir romėnų tautos: Romos imperijoje lotynų ir graikų kalbos gyveno viena šalia kitos. Šiame tautiniame -kalbiniame skirtume slypi Europos suskilimo pirmoji priežastis.

Suskilimą į vakarinę ir rytinę imperijos dalį paskatino patys Romos imperatoriai savo administracine - valstybine politika. Pirmus žingsnius suskilimo link padarė imperatorius Diokletianas jau 294 m. Imperijos vienybę atstatęs Konstantinas Didysis 330 m. pradėjo reziduoti prie Bosforo esančiame graikų mieste Bizantion, gavusio Konstantinopolio vardą, tuo padėdamas pagrindą Rytų arba Bizantijos imperijai. Roma, nustojusi būti sostine, ištuštėjo ir smuko. Pilnas imperijos padalinimas į Vakarų-Romos ir Rytų-Bizantijos įvyko Teodozijaus Didžiojo testamentu 395 m. Nusilpnėję Vakarai greit pateko į germanų priklausomybę. Vakarinė imperija nustojo egzistavusi 476 m., o Bizantijos imperija išsilaikė iki 1453 m. Vakarų imperija naujais pagrindais buvo atnaujinta, 800 m. popiežiui Leonui III vainikavus imperatoriumi frankų karalių Karolį Didįjį. Šios daugiau simboliškos, Romos popiežiui subordinuotos ir Bažnyčios pašventintos imperijos — Sacrum Imperium — tradiciją viduramžiais Vakaruose tęsė vokiečių imperatoriai.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JULIJA ŠVABAITE   
AŠ GIRDĖJAU TAVO GIEDOJIMĄ

Aš girdėjau tavo giedojimą —
Juodą paukštį liūdnam vakare —
ir aš bėgau paskui tave
Garsiai raudodama . ..

Perskrodė medžių širdis
Mano vaikiškas riksmas —
Ak, jau niekada, niekada, tėve,
Aš tavęs nepaliksiu.
Skaityti daugiau...
 
J. MARITAINO MENO SAMPRATA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. P. CELIEŠIUS   
Jacques Maritainas yra vienas žymiausių šių laikų katalikų pasaulio filosofų. Jis nesiriboja vien gryna filosofija, bet stengiasi filosofiniu požiūriu apspręsti kiekvieną laisvųjų mokslų klausimą, pradėdamas nuo teologijos, eidamas per sociologiją, valstybės mokslo filosofiją iki meno filosofijos.

Nors J. Maritainas yra stiprus tomistas, bet kiekvieną pasirinktą klausimą sprendžia moderniai, naujai, įdomiai ir giliai.
Čia norime atskleisti J. Maritaino sampratą meno srityje. Tuo klausimu jis parašęs keletą veikalų būdamas Prancūzijoj ir vėliau Princetono universiteto profesorium. (Anglų kalba jų vertimai: Art and Scholasticism, Sign and Symbol, The Responsibility of the Artist). Meno klausimu giliausia jo studija yra nemažas (340 p.) veikalas, kurio pavadinimas anglų k. vertime: "Creative Intuition in Art and Poetry". Šio veikalo mintimis ir noriu pasidalinti.
Skaityti daugiau...
 
INJEKCIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Aloyzas Baronas   
Kaiminystėje, už žalios gyvatvorės, namely prie gatvėtakio, gyveno žilaplaukė, mažaūgė moteris. Kai mes atsikėlėm į tą antraeilį rajoną, ji buvo viena iš tų kaimynių, kuri pirma mus užkalbino. Ankstyvą pavasarį ji atnešė mano žmonai rožių daigų. Paaiškinus, kokios jos spalvos, pridėjo, kad nors romantiški laikai praėjo, bet rožės vis žydi ir tebėra reikšmingos, džiuginančios ligi ašarų. Jos daržely buvo apsčiai gėlių ir, žiūrėdamas į senutę, nesuprasdavau, kaip ji, tokia aristokratė, nuolat ravėjo lysves. Kartais atvažiavęs jos žentas nupjaudavo žolę ir pavasariais išimdavo, o rudenį sudėdavo žieminius langus, bet šiaip ji gyveno viena. Senė kilusi iš bajorų šeimos, įvairių revoliucijų atvyta į šį kraštą, išaugino dukrą ir numarino vyrą. Ją visi kaimynai vadino teta Nina. Vargas ir kietas darbas nebuvo atėmęs jai išdidumo bruožų ir judesių, ir tai mane erzino. Žmonės kartais pakviesdavo prižiūrėti vaikų ir, reikia pasakyti, aš jos nemėgdavau. Man atrodė, kad ji prisispyrusi žiūri į žmogaus vidų. Jos pilkų akių žvilgsnis iš balto ir raukšlėto, tačiau nepraradusio inteligentiškumo veido, mane dažnai varžydavo. Mėgau rašyti ir grįžęs iš banko visą laiką kaldavau mašinėle politinius straipsnius. Puikiai žinojau tarptautinę padėtį, ir Nina kartais ateidavo ko nors paklausti. Džiaugiausi, kad senė nemoka paskaityti mano straipsnių, nes visada jaučiau menkavertiškumo antpuolį. Abejojimas savim pačiu buvo viena mano būdo neigiamybių. Teta Nina buvo sutverta salonui, bet ji ir savo darže išliko nepraradusi orumo, ji nepavirto boba, kokių mano kaiminystėje buvo apsčiai.
Skaityti daugiau...
 
SODYBINIO SKLYPO REIKŠME KOLŪKIEČIUI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PRANAS ZUNDE   
Lietuvos kolūkiečių uždarbiai yra labai skurdūs. Sakysime, 1958 metais vienas kolūkietis vidutiniškai uždirbo 68.4 rublius ir 452 kg. grūdų.1 Tų grūdų vertė valstybine supirkimo kaina buvo apie 36 rubliai. Taigi jis pelnė 104.40 rublius. Iš tos sumos jis turėjo sumokėti valstybei 18.0 rublių mokesčių už savo sodybinį sklypą. Tuo būdu kolūkiečiui vidutiniškai liko 86.4 rubliai. Minimais 1958 metais kolūkiečiams jau nebereikėjo duoti duoklės valstybei iš savo taip vadinamo pagalbinio ūkio. Anksčiau, kol dar buvo jiems taikomi privalomieji pristatymai, apie kokį nors uždarbį vargu jau galima būtų kalbėti. Sakysime, 1955 metais kolūkiečiai gavo atlyginimo už savo metų darbą bendroje sumoje 12.2 milijonų rublių grynais ir grūdų maždaug 4.4 milijonų rublių vertės, viso maždaug 16.6 milijonų rublių, tuo tarpu mokesčiu jie sumokėjo valstybei 6 milijonus rublių ir dar turėjo pristatyti valstybei produktų, už kuriuos valstybė jiems sumokėjo 21 milijoną rublių mažiau nei jie būtų gavę, jei būtų pardavę tuos produktus turguje. Taigi, tiesioginiais mokesčiais ir privalomųjų pristatymų formoje valstybė iš kolūkiečių pelnė viso 27 milijonų rublių, maždaug 10.4 milijonų rublių daugiau negu buvo bendra kolūkiečiams išmokėta atlyginimo suma. Vadinasi, kolūkiečiai dirbo veltui ir turėjo dar valstybei už tą savo "teisę į darbą" primokėti apie 10.4 milijonus rublių.2
Skaityti daugiau...
 
Eilėraštis PDF Spausdinti El. paštas
Parašė O.B. AUDRONĖ   
LAUKŲ LELIJOS

Laukų lelijos
linguoja vėjam,
laukų lelijos
tik saulei žydi —

ant tavo stalo
inde kristalo,
kur kvepia rožės,
kur kvepia rūtos,
kur vijoklėlės —
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIU RAŠYTOJU DRAUGIJOS LAUREATU ŽODIS LITERATŪROS ŠVENTĖJE BROOKLYNE PDF Spausdinti El. paštas
PULGIS ANDRIUŠIS — LIETUVIŠKOJO ŽODŽIO KŪRĖJAMS IR MYLĖTOJAMS

Jau antras kartas, kai aš klebenu į Lietuvių Rašytojų konkursų komisijos duris, ir abiem atvejais jos man buvo vaišingai atidarytos. Man, gyvenančiam pasaulio provincijoje, nutolusiam nuo didžiųjų lietuvybės centrų, kartais atrodo, jog tęsti grožinės literatūros kūrybą yra tas pats, ką ir šaukti dykumoje, kur į tavo balsą neitsiliepia joks aidas. Bandai išbėgti kluonienon, bet ten nerandi nei Balioko, nei Narbos, o vietoj kriaušių ir obelų tematai apsilupinėjusius peleninius eukaliptus.

Jūsų premija mane vėl suriša su lietuviškąja kluoniena, dvasiniais saitais sujungia Amerikos ir Australijos lietuvių bendruomenes, pabrėžiant, jog kur begyventų kūrybiškas tautietis, jo darbai bus pastebėti ir įvertinti. Kanados senmiškiuos, Amerikos didmiesčių tyrlaukiuos, Brazilijos džiunglėse, Australijos brūzgynuos laisvai, o priespaudinėje Lietuvoje, reikia manyti, slaptai yra kuriamos vertybės, kurias vieną dieną sunešime į bendrą kluonieną, žydint vyšnioms ir obelims.
Skaityti daugiau...
 
ŽEMAIČIŲ IR LIETUVOS APŽVALGA 1890—1896 m. PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PR. PAULIUKONIS   

(Tęsinys)

Vienoje korespondencijoje iš Ariogalos, kur aprašo, kaip žandarai atminėjo dievocionalijas iš ka-rabelnikų, įdėtas ir toks sakinys: "Eina gandas, būk daugumas matė, kaip negeros dvasios cypdamos ir kaukdamos nešė per Kražius neseniai numirusį carą" (1894 m. 23 nr.). čia turimas mintyje caras Aleksandras III, kurio laikais įvyko Kražių skerdynės. Kai jis mirė, jo nekrologo vietoje buvo įdėtas straipsnis, išskaičiuojąs visus jo padarytus lietuviams suvaržymus (1894 m. 22 nr.). Pašiepė ir sosto įpėdinį, vėliau buvusį carą Mikalojų II. Caraitis, girdi, negalįs susirasti sau žmonos, nes nė viena mergina nenori už jo tekėti, bijodama, kad už įgytą garbę vėliau nereikt savo galva užmokėti (1893 m. 17 nr.).
Skaityti daugiau...
 
1961 M. LITERATŪRINĖS PREMIJOS ISPANIJOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Birutė Ciplijauskaitė   
Iš ką tik pasirodžiusių naujųjų laureatų Ispanijoje kiek ryškiau išsiskiria dvi figūros: Blas de Otero, gavęs Premio Fastenrath už poezijos rinkinį "Ančia", ir Juan Antonio Payno, kuriam atiteko Premio Eu-genio Nadal už romaną "EI Curso" ("Mokslo Metai").

Blas de Otero jau gerai pažįstamas visiems poezijos mėgėjams, nebe pirmą kartą išleidžiąs poezijos knygą. Jis ir nebe iš pačių jaunųjų: spėjęs persiristi per 45 metus, su pirmąja knyga išėjęs viešumon jau 1942 m. Premijuotasis rinkinys, kurio vardas neišverčiamas (jis susideda iš pirmojo ir paskutinio skiemens dviejų žodžių: "angelas" ir "sąžinė"), taip pat jau keli metai matomas knygynų vitrinose, ši premija patvirtina daugelio skaitytojų bei kritikų nuomonę: kad iš "jaunesnės kartos" poetų Otero yra pats stipriausias. Stipri jo poezija ir turiniu ir forma. Ją skaitant, jaučiamas savo amžiaus problemas giliai išgyvenančio bei galvojančio žmogaus pulsas. Ančia (kuris gal neatsitiktinai skamba beveik taip pat, kaip "ansia": troškimas, nerimas) pripildyta Vienos minties: žmogus, pasimetęs šiame pasaulyje, gyvenimo blaškomas lyg bejėgis žaislelis, šaukiasi Dievo. Dievo, į kurį jis beveik netiki, ir kuris jam nėra aiški sąvoka. Tačiau jis žino, kad be antgamtinės paramos visa jo būtis bus panaši į mirtį, kad niekad neišbris iš tamsumos, kurioj paskendus jo siela. Net ir poemose, kuriose vyrauja meilės tematika, išryškėja, kad tikroji meilė, kurios poetas trokšta, yra meilė Dievui, ir žmogiškoji meilė, priimama tik kaip susiliejimas to pačio skausmo, trykštančio iš dviejų pasimetusių sielų.
Skaityti daugiau...
 
LITERATŪROS ŠVENTĖ BROOKLYNE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. D.   

Literatūros šventės bendras vaizdas V. Maželio nuotr.

Balandžio 14 d. buvo paskirtos dvi Lietuvių Rašytojų Draugijos premijos už literatūrą. Vertintos 1960-1961 m. išleistos knygos. Vertinimo komisiją sudarė prof. Juozas Brazaitis, Paulius Jurkus, Algirdas Landsbergis, Kostas Ostrauskas ir Leonardas Žitkevičius. Jie balsų dauguma dvi premijas po 500 dol. paskyrė Pulgiui Andriušiui už apysaką "Rojaus vartai" ir Leonardui Andriekui už eilių rinkinį "Saulė kryžiuose.

Premijų įteikimas įvyko Brooklyne balandžio 29 d. Apreiškimo parapijos salėje. Ta proga suruoštas koncertas-literatūros vakaras, kuris labai gerai pasisekė, sutraukdamas apie 300 rinktinės publikos. Tai buvo tikra literatūros šventė, kokios šioje apylinkėj dar nėra buvę. Šventę ruošė LRD valdyba.

Koncertą-literatūros vakarą atidarė Rašytojų Draugijos pirmininkas Pranas Naujokaitis. Į prezidiumą pakvietė vertinimo komisijos pirm. prof. Juozą Brazaitį, visuomenės atstovą — premijų macentą A. Maceika ir Leonardą Andriekų.
Pulgiui Andriušiui, gyvenančiam Australijoje palikta tuščia kėdė.

Atsistojimu pagerbus mirusius LR-D narius Juozą. Tysliavą ir Antaną Škėmą, Pr. Naujokaitis apibūdino šią šventę ir supažindino publiką su premijų mecenatais. Po to LRD sekretorius Paulius Jurkus perskaitė vertinimo komisijos aktus, o Pr. Naujokaitis įteikė Leonardui And-riekui premiją. Pulgiui Andriušiui ji pasiųsta vėliau. Tada pirmininkas trumpai kalbėjo apie premijai atsiųstas ir premijuotąsias knygas. P. Jurkus perskaitė gautus sveikinimus raštu. Po to duotas žodis laureatams. Paulius Jurkus perskaitė iš Australijos atsiųstą Pulgio Andriu-šio laišką, o Leonardas Andriekus pats pavaizdavo savo kelią į poeziją, pažymėdamas, kad premijos čekis atiduodamas kultūros žurnalui "Aidams". Abi kalbos spausdinamos šiame "Aidų" numeryje". Tuo ir baigėsi pirmoji programos dalis — premijų įteikimas.
Skaityti daugiau...
 
Trumpai PDF Spausdinti El. paštas
* Į Liet. Rašytojų Draugijos valdybą slaptu korespondenciniu balsavimu išrinkta: Mykolas Biržiška (47), Bernardas Brazdžionis (47), Bronys Raila (43), Alė Rūta (44), Juozas Tininis (40); į revizijos komisiją išrinkta: Jurgis Gliaudą (44), Juozas švaistas (46), Elena Tumie-nė (44); į garbės teismą: Juzė Au-gustaitytė - Vaičiūnienė (42), Stasys Laucius (31), Vincas Ramonas (30); kandidatais lieka Leonardas Šimutis (29), Juozas Pronckus (18). Rinkimai buvo vykdomi korespondenciniu būdu. Rinkimų terminas baigėsi gegužės 10. Šiais rinkimais dabartinė valdyba laiko savo darbą baigusi ir tuoj perduoda pareigas naujai išrinktai valdybai į Los Angeles, Calif.

* JAV valdžia susirūpino, kad visų ateivių kalbos būtų mokomos, vartojamos ir nebūtų jom leista išnykti. Tuo reikalu Pennsylvanijos universiteto "Language Resource Project" prašo adresų. Visų lituanistinių klasių bei šeštadieninių pradinių, augš-tesnių ir augštųjų mokyklų bei kursų prašoma prisiųsti: mokyklos pavadinimą, vedėjo pavardę ir vardą,
tikslų adresą, mokytojų ir mokinių skaičių, žinias siųsti šiuo adresu: Jeronimas Ignatonis, 6642 So. Francisco Ave., Chicago 29, 111.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
LAISVĖS KOVŲ DAINOS. Suredagavo Jonas Aistis. Išleido Lietuvos Nepriklausomybės Fondas. New Yor-kas, 1962 m. 342 p.
Jurgis Gliaudą: IKARO SONATA. Romanas Išleido Nida. Londonas.1961 m. 194 p. Kaina 1 dol.
STASYS PILKA. Leidinys paminėti jo 40 m. meninio darbo sukakčiai. Redagavo A.T. Antanaitis. Chicago 1962 m. 20 p.
Rinktinė. Nr. 9. Nidos Klubo leidinys 1962 m. 80 p.
GIMTOJI KALBA. Nr. 1, 1962 m.
Į LAISVE. Nr. 28 (65). 1962 m.

 
PAŽADINTI SFINKSAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Aug. Raginis   
Alfonsas Gricius: PAŽADINTI SFINKSAI. Lyrika. Išleido Lietuvos Dienos. Los Angeles, 1961. 47 p, Kaina $1.50.

Čia turime trečią Alfonso Griciaus lyrikos knygą. Pirmoji, "Žemė ir žmogus", išėjo 1947 m. Wiurzburge, o 1953 m. Australijoje buvo išspausdintos "Tropikų Elegijos". Šis rinkinys pasirodė Kalifornijoje, kur ir autorius nūn gyvena.

Alfonsas Gricius susikūrė nuosavą poezijos pasaulį, kurį būtų gai pavadinti egzotiniu. Be abejo, jį paveikė buvimas tolimuose kontinentuose ir svetimose žemėse. Panašių pėdsakų yra palikusi Pietų Amerikos gamta Venancijaus Ališo knygose. Alfonsas Gricius nuo jo skiriasi tuo, kad egzotinės nuotaikos atsispindi visame jo rinkinyje. "Pažadintuose Sfinksuose" jis kalba apie atogrąžų lietus, tuščias, besieles dykumas, jakarandų girias, Chilmaro sodus, eukaliptus, oazes, žuvusius laivus, koralus, jūras ir saulėto popiečio blausią tylą. šiuos elementus autorius apgaubė savo nuotaika, tolybių ilgesiu ir svajone, drauge išgaudamas jiems atogrąžinio spalvingumo. Dainuodamas apie užmigusias jūras, jisai sako:
Bet retkarčiais suvirpa jūrų tyloje
Lengva vilnis ir ritasi pakrantėm žaist (11 p.).
Skaityti daugiau...
 
TREČIOJI TAUTOS PRAEITIES KNYGA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Viktoras Gidžiūnas   
Tautos praeitis, istorijos ir gretimųjų sričių neperiodinis žurnalas, t. I, kn. 3. Chicago, 111., 1961. 333-500 p.
Kai žadėjo pasirodyti istorinis laikraštis, tai istorikai laukė rimto mokslo žurnalo, nes tik toks galėjo pateisinti jo atsiradimą. Istorijos eiliniams straipsniams vietos buvo ir yra jau einančiuose laikraščiuose, tik istorikai neturėjo kur spausdinti savo platesnių studijų su visu kritišku aparatu ar išleisti archyvuose surinktus dokumentus. Kiti ilgėjosi ir tebesiilgi Lietuvoje ėjusio "židinio" formato žurnalo. Istorijos mėgėjų suorganizuota redakcija ir administracija, išleidusi pirmąją "Tautos praeities" knygą, istorikų lūkesčius apvylė. Tai matome iš to, kaip A. Šapoka pirmąją knygą vertino 'Tėviškės žiburiuose", o antrąją V. Trumpa "Aiduose". Kiti vėl rašė ir kalbėjo daugiausia neigiamai. Dabar pasirodžius jau trečiajai knygai, galima matyti pažanga, kuria J. Jakštas džiaugiasi "Drauge".

Nors V. Liulevičius aštriai atkirto antrosios knygos recenzentui tuose pačiuose "Aiduose", bet ir jis turi pripažinti, kad rimta kritika, o ne liaupsinimas, prisidėjo prie "Tautos praeities" pažangos, nes trečioje knygoje jau nerandame nei etruskų nei hititų, nors randame panašaus lygio įžanginį. Paskutiniųjų knygų lygį, aišku, pakėlė įsijungę keli dalykų specialistai. Jei su jų straipsniais būtų pradėta, nors ir metais pavėluotai išleidžiant pirmąją knygą, tai "Tautos praeitis" nebūtų susilaukusi tokios aštrios kritikos.
Skaityti daugiau...
 
ARTURAS H. COMPTONAS —AMERIKOS MOKSLININKAS IR MĄSTYTOJAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Jonas Rugis   

Š. m. kovo 15 d. Berkeley, Kalifornijoje, mirė Arturas H. Comptonas, vienas iš didžiųjų šio meto mokslininkų, moderniojo mokslo kūrėjų ir atominių paslapčių aiškintojų.

A.H. Comptonas gimė 1892 m. Woosteryje, Ohio, mokslininkų šeimoje. Jo tėvas buvo Woosterio kolegijos prezidentas, kaip ir jo du dėdės. Jau pačioje jaunystėje Comptonas pasižymėjo nepaprastais gabumais. Dar būdamas mokiniu, jis rašė straipsnius mokslinėm temom ir išrado bei užpatentavo giroskopinį stabilizatorių lėktuvams. Studentavo jis Woosterio kolegijoje, o daktaro laipsni iš fizikos gavo Princetono universitete. Kelis metus dėstęs fiziką Vašingtono universitete, St. Louis mieste, jis persikėlė į Čikagos universitetą ir čia buvo fizikos departamento pirmininku ir fizikos mokslų dekanu nuo 1923 iki 1945 m.. Per karą jis Čikagos universitete vadovavo grupei garsių mokslininkų, dirbusių prie vadinamojo "Metallurgical Atomic Project" ir įvykdžiusių pirmą atominę reakciją 1942 m. gruodžio 2 d. Nuo 1945 m. iki 1953 m. Comptonas buvo Vašingtono universiteto kancleris St. Louis mieste. Tada jis atsisakė šių augštųjų pareigų, pareikšdamas nora dirbti filosofijos srityje ir palikdamas tame pačiame universitete. Šiais metais jis buvo pakviestas į Kalifornijos universitetą Berkeley eilei paskaitų apie žmogaus, visuomenes ir mokslo tarpusavį ryšį ir čia mirė nuo kraujo išsiliejimo į smegenis.
Skaityti daugiau...
 
K. ŽOROMSKIO PARODA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. A.   

Gegužės 5-20 d. New Yorke (257 W. 14 St.) vyko dail. Kazimiero Žo-romskio tapybos paroda. Ji atidaryta paminėti 15-kai metų nuo šio dailininko pirmosios parodos, suruoštos 1947 m. Buhbolzo galerijoje Madride. Nuo to laiko prasideda K. žoromskio meninė raida, kurion įeina jo jieškojimai ir laimėjimai. Per tą 15 metų jis yra suruošęs savo tapybos parodų ir dalyvavęs kolektyvinėse parodose, ši paroda pirmiausia įdomi tuo, kad vyksta ne kokioj galerijoje, bet paties dailininko studijoje. Studija naujai įrengta, erdvi, šviesi, patogi iškabinti dideliems paveikslams. Jų čia ir iškabinta daug. Naujausieji paveikslai matomi, vos tik įėjus į studiją. Po jų eina ankstesnieji, iškabinti antrame studijos gale.

Oficialus parodos atidarymas buvo gegužės 6 d. 4 vai. Atsilankė gražus būrelis meno mylėtojų, tarp kurių ir gen. konsulas Jonas Budrys. Parodą globojo LB New Yorko apygarda. Atidaryme jos atstovas A. Dimas tarė žodį, o Paulius Jurkus apibūdino dailininko kūrybą.
Skaityti daugiau...
 
BR. MURINO PARODA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. Vizgirda   
Dabarties meno keliai yra įvairūs ir šakoti. Sunku taip pat nustatyti ribą, kur baigiasi praeitis ir prasideda jau šių dienų menas, vadinamas moderniniu. Dabarties meno neatstovauja vien modernizmas ar kraštutiniausios bedaiktinės dailės srovės. Dvidešimtojo amžiaus mene susipina visi laikotarpiai, visų praeities mokyklų, visų srovių ir visų tautų kūrybinių laimėjimų palikimas. Ir kartais abstraktiniame dailės kūrinyje galima rasti daugiau realizmo ir grožio pajautimo, negu paveiksle, kuriame enciklopediniu tikslumu aprašomas mūsų regimasis pasaulis. Lygiai taip pat tradiciniame dailės kūrinyje kartais galima įžiūrėti pradų, toli gražu negamtiškų ir bedaiktiškumu dvelkiančių.

Praeityje sukurtos meno vertybės daugeliu atvejų tampa mastu meno kūrybai vertinti. Betgi neišmanymui ar blogai valiai esant, jos gali būti panaudotos ir meniniam nuosmukiui ar meno spekuliacijai pateisinti. Abstraktiniame gi mene, kuris dar neturi savo praeities, nusistovėjusių dogmų ir kriterijų, pasikliaujant vien individualiais pojūčiais, atsiveria dar platesnė dirva tam pačiam nuosmukiui ir spekuliacijai. Tad reikia vertinti kiekvieną dailės kūrybą pagal tai, kiek ji yra nuoširdi ir brandi, neatsižvelgiant į jokias sroves, stilius ar užmačias.

Su šia samprata tenka sutikti ir B. Murino dailės parodą. Kiekvienu atveju, tai yra svarus įnašas į lietuvių dailę ir jos ugdymą tremtyje.
Skaityti daugiau...
 
NAUJA A. BARANAUSKO "ANYKŠČIŲ ŠILELIO" LAIDA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. DŽ.   
Į reprezentancinių knygų eiles į-sirašė nauja Antano Baranausko "Anykščių Šilelio" laida. Knygą iliustravo ir jos architektūrą sukūrė dail. Pranas Lapė, paaiškinimus parašė Vincas Maciūnas, žodyną sudarė Juozas Brazaitis, išleido Romuvos leidykla, kurią suorganizavo Jonas Galminas. šiuo puošniu leidiniu atžymėta 100 metų sukaktis, kaip "A-nykščių Šilelis" buvo pirmą kartą paskelbtas Lauryno Ivinskio kalendoriuje.

Nors "Anykščių šilelis" priklauso mūs'4 klasikinei literatūrai, bet jis buvo nuskriaustas — nebuvo nė vienos geresnės, gražesnės laidos. Jo ištraukas rasdavome tik chrestomatijose, poezijos antologijose. Dailininkai nesusidomėjo Anykščių gamtai ir praeičiai skirta poema. Mokyklos vadovėliuose Šilelis buvo iliustruojamas bendrom miško nuotraukom arba Andriolli pieštais Lietuvos girių vaizdais. Reikėjo viso šimtmečio, kol lietuvis dailininkas poemos gamtą ir jos nuotaikas pavaizdavo grafikos meno kūriniais, kol pasirodė naujos laidos.
Skaityti daugiau...
 
DIDYSIS VARGONŲ DIRBĖJAS LIETUVOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Žilevičius   
Prieš 60 metų vargonų taisytojas Niemontas, susidėjęs savo įrankius į maišą, iš parapijos parapijon keliaudavo pėsčias, vieno kito pavėžinamas. Kiek vėliau, gražiu vežimėliu, pasikinkęs puikų žirgą, su įrankiais taip pat per parapijas važinėdavo Bukauskas turėjęs nuolatinę dirbtuvėlę (dirbdavo fisharmonijas) Šiauliuose. Abu jie lankydavo Žemaitijoje parapijas vasaros metu; užėję klebonijon, pasisiūlydavo pataisyti sugedusius vargonus, suderinti. Turėjo su savim prieš tai taisytų vargonų klebonų liudijimus, kurie atstojo jiems diplomą. Tuo tarpu Masalskis Panevzžy turėjo vargonų dirbtuvėlę įsisteigęs nuo 1884 m. Jis buvo pradėjęs irgi nuo taisymo, kai įsižiūrėjęs Butkiškės bažnyčioje vargonus, pats pasidarė namuose. Tai ir buvo Masalskio visas mokslas. Vėliau kiek pasitobulinęs pneumatinėje sistemoje, jis pradėjo dirbti to-bulesnius. Tada įsteigė didelę dirbtuvę, kurioje buvo keliolika darbininkų, ir turėjo būtinąsias mašinas. Tai buvo grynai savamoksliai. 1895 m. Juozas Rudavičius buvo iš mažų padidinęs ir pneumatizavęs Kauno katedros vargonus. Apie J. Rudavičių nepasisekė iki šiol surinkti žinių: kur jo dirbtuvė buvo (jei turėjo), iš kur kilęs, ir t.t. Nepatikrintomis žiniomis, esą buvęs latvis ir vertęsis pripuolamais vargonų darbais; kitų buvo teigiama, kad Vilniuje ar Varšuvoje turėjęs vargonų dirbtuvę . .. Bet nemažai klebonų vargonus užsakydavo vokiečių dirbtuvėse. Tokių vargonų nemažai Lietuvoje buvo pastatyta.
Skaityti daugiau...
 
Pranciškonų šv. Antano gimnazijos berniukų choras, PDF Spausdinti El. paštas

Pranciškonų šv. Antano gimnazijos berniukų choras, vadovaujamas Tėv. Bernardino Grauslio, O.F.M. Choras jau kelis kartus sėkmingai pasirodė Naujosios Anglijos lietuviu koncertuose.
 
MIRĖ TĖV. KAZIMIERAS ČEPULIS, O. F. M PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.   

1962 m. kovo 30 d. nuo kraujo išsiliejimo galvos smegenyse Lietuvoje mirė ilgametis pranciškonų provincijolas ir nuo pirmosios bolševikų okupacijos (1940) generalinis delegatas — Tėv. Kazimieras Čepulis. Palaidotas balandžio 3 d. Panevėžyje. Šio tauraus vyro, kunigo ir vienuolio, darbai, pagrįsti Dievo ir tėvynės meile, tarsi dvi nuostabaus grožio gijos, darniai suaustos jo gyvenimo juoston, nevienam mūsų gali būti pavyzdžiu ir paskatinimu. Pravartu čia bent prabėgomis pažvelgti į jo gyvenimą ir darbus, remiantis įvairių asmenų prisiminimų nuotrupomis.

Velionis gimė 1884 m. lapkričio 14 d. Meškuičių parapijoje, tuometinėj žemaičių vyskupijoj, Šiaulių apskrityje ir buvo pakrikštytas Pranciškum. Kur Pranciškus mokėsi iki įstojimo į kunigų seminariją, nežinome. Gimnazijos bent 4 ar 5 klases greičiausiai bus išėjęs Šiauliuose ir, pagal kan. M. Vaitkų, 1902 m. įstojęs į žemaičių seminariją Kaune. Lietuvos pranciškonų elencho žiniomis jis 1907 m. gegužės 27 d. buvo įšventintas kunigu.

Apie jo klierikavimo laiką kan. M. Vaitkus šitaip atsiliepia: "Kai buvome seminarijoje, klierikas Pranciškus buvo laikomas pavyzdingu klieriku, maldingu darbščiu, švelniu, rimtu, visų mylimu ir gerbiamu. Net ir atrodė jis iškilus vadoviškas; didokas ūgis, tvirtas žvilgis, tiesus stotas, subtilus, kiek ironiškas šypsnis. Netraukė jis prie savęs lengvai kiekvieno, bet, sykį pritraukęs ir pats suartėjęs, buvo ištikimas, išmintingas ir malonus bičiulis. Nebuvo kalbus; bet, jei prabildavo, tai nekvailai. Buvo savy užsidaręs, susikaupęs; nuolat ar studijuodavo, ar ką nors skaitydavo. Iš karto pasireiškė, kaip susipratęs lietuvis ir, kur reikėdavo, rimtai paremdavo lietuviškąjį veikimą."
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŲ FONDAS EINA į GYVENIMĄ PDF Spausdinti El. paštas

Bendruomenėj kilo ir subrendo geležinio fondo mintis: kapitalas būtų neliečiamas, o jo duodamos pajamos ir pelnas būtų skiriamas lietuvių švietimui, mokslo, kultūros, veiklos reikalams. Ši mintis sutapo su dr. Algirdo Nasvyčio vardu. Šalimais atsirado ir taip pat subrendo milijoninio fondo mintis tiems patiems tikslams. Ji sutapo su dr. Antano Razmos vardu.
Abu sumanymus svarstant ir populiarinant, kartu taip pat išryškėjo dvi linkmės: kad tokio fondo iš tikrujų mums reikia, bet jis tegali būti tik vienas, čia pasirodėme esą apdairūs, išmintingi ir realūs. Abi pusi tenkinąs kompromisas buvo rastas LB Tarybos 1961 rugsėjo 2 — 3 sesijoj New Yorke, kur buvo suformuluoti Lietuvių Fondo (toks buvo parinktas dabar vardas) organizavimo principai.

Pagal šiuos principus buvo perredaguotas Lietuvių Fondo įstatų projektas, kuris 1962 sausio 16 LB Tarybos Prezidiumo buvo pateiktas ko-respondenciniu būdu balsuoti LB Tarybai. Čia duodami esminiai Lietuvių Fondo įstatų bruožai.
Skaityti daugiau...
 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
* Skleisti Lietuvių Bendruomenės idėją, įtaigoti lietuviškąją visuomenę aktyviai jungtis į organizuotos LB eiles, jieškoti naujų kelių ir metodų Bendruomenės gyvenime ir pristatyti skaitytojui ir radio klausytojui LB Centro valdybos ar kitų Bendruomenės institucijų darbus — yra naujai įsteigtos Informacinės komisijos uždaviniai.
Komisijos pagrindą sudarė LB centro valdyba, sukvietusi eilę čika-giškių spaudos žmonių. Komisijos branduolį sudaro: A. T. Antanaitis, kun. dr. A. Baltinis, Al. Baronas, J. Bubelis, VI. Būtėnas, St. Daunys, Z. Juškevičienė, K. Kasniūnas, A. Kau-lėnas, St. Pieža, J. Vaičiūnas, J. Vai-delys, A. Valentinas, J. Venclova ir V. Zalatorius. Steigiamajame posėdyje išrinktas komisijos pirmininku Jonas Vaičiūnas, o sekretorium — Vytautas Zalatorius. Komisija veiks prie Centro valdybos. Ruošiami komisijos nuostatai bus pristatyti Cont-ro valdybai tvirtinti.
Į komisiją bus stengiamasi įtraukti dar daugiau spaudos žmonių. Kada bus galutinai suformuotas branduolys Čikagoje, teks rūpintis bendradarbių jieškojimu ir kitose lietuvių kolonijose, kur veikia LB organai.
* Amerikos Lietuvių Kunigų Vienybė yra nutarusi Vašingtone Marijos Nekalto Prasidėjimo šventovėje lietuvių vardu įrengti vieną koplyčią. Kainuos 50,000 dol. Aukos jau renkamos. Tuo norima įamžinti Lietuvos vardą. Sudarytas specialus komitetas, kuriam vadovauja vysk. Vinc. Brizgys.
* "Aidai" šį rudenį skiria 500 dol. premiją už 1960-1961 m. išleistas ir dar nepremijuotas grožinės literatūros knygas, kurias autoriai prisiuntė komisijai. Gauta taip pat ir rankraščių. Terminas pasibaigė kovo pradžioje. Šiuo metu vertinimo komisija skaito gautas knygas ir rankraščius. Į komisiją įeina Leonardas Andrie-kus, Paulius Jurkus, Juozas Girnius, Alfonsas Nyka Niliūnas ir Antanas Vaičiulaitis.
Skaityti daugiau...
 
Leidėjai PDF Spausdinti El. paštas
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis
Redakcijos nariai — Leonardas Andriekus, O.F.M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka - Niliūnas
Meninė priežiūra — Telesforas Valius
Leidžia — Tėvai Pranciškonai
Administracijos adresas — Aidai, 680 Bushwick Ave., Brooklyn 21, N. Y.
Dailininko adresas — Telesforas Valius, 84 Pine Crest Rd., Toronto, Ont. Canada
Redakcijos adresas — Antanas Vaičiulaitis, 4757 East Ave., S. E., Washington 28, D. C.

 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red.   
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai