| |
|
|
1964 m. 4 balandis
|
Parašė ANTANAS MACEINA
|
1. Krikščionies pagrindas — Kristus
Kas yra krikščioniškoji egzistencija? — Ne kas kita kaip vilkėjimas Kristumi. Tai, be abejo, simbolinis posakis, paveldėtas iš senovės misterijų kulto, tačiau pilnas gilios prasmės. Graikai bei romėnai, švęsdami savo misterijas, buvo pratę užsivilkti gyvulių išvaizdas, manydami tuo prisiima ir pačią augštesnę būtį, gyvenančią gamtos pavidaluose. Tai buvo silpnutė atšvaista ano gilaus žmogiškojo ilgesio peržengti patį save ir būti kaip Dievas; ilgesio, kuris prasiveržė jau rojuje, kurio tačiau klaidingas siekimas įpainiojo žmogų į nuodėmę ir į vėlesnes istorijos klystkelius. Vis dėlto šv. Povilas nepabūgo atsiremti į šią atšvaitą, nurodydamas kartu, kad žmogų į augštesnę plotmę pakelia ne viršinis užsidėjimas žuvies, krokodilo ar tigro kaukės, bet vidinis persikeitimas pagal Kristų: "Apsivilkite Viešpačiu Jėzumi Kristumi" (Rom. Ki, 14). Gyvulių ar dievų išvaizdos yra tik ženk-jie nurodo, bet nekeičia. Tuo tarpu Kristus yra pati giliausia tikrovė. Juo apsivilkti reiškia užsidėti nebe kaukę, bet pasisavinti Jo būseną, ne pridengiančią mūsų veidą, kaip gyvulių odos ar dievų maskės, bet perkeičiančią mūsų širdį, valią ir protą.
Šį tačiau apsivilkimą Kristumi šv. Povilas laiko ne kokiu nors grynai psichologiniu pergyvenimu, bet pačios istorijos reikalavimu: "Tai darykite, — rašo jis, — suprasdami laiką, kad jau mums metas keltis iš miego" (Rom. 13, 11).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Jonas Aistis
|
Y la vida no es noble, ni buena, ni sagrada..
F. G. Lorca
ABEJONĖS
Paskutinis žygis; amžinybėn tiltas
Per bedugnę driekias ir dingsta rūke .. .
Ir taip vienas, nusivylęs ir apviltas
Eisiu ir išnyksiu erdvėj ir laike .. .
Nors šaukte kas šauktų, grįžti nenorėčiau —
Poeto vainiką ir kryžių nešu:
Vainiką ne laurų, o dygių erškėčių,
Kurs mąn rodės laimė ir džiaugsmas našus...
Priėmiau poeto dalį ir likimą,
Lyg dangaus augščiausio valią ir malonę —
Ar tai buvo laimė ir būties prasmė?
Gal bausmė tai buvo? o gal prakeikimas?
Gal užgavo dangų, piktino gal žmones
Mano nuodėminga ir žema giesmė . . .
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
MILŽINŲ PAUNKSMEJE BRENDĘS RAŠYTOJAS Poeto Mykolo Vaitkaus 80 metų sukaktis |
 |
 |
 |
|
Parašė Stasys Santvaras
|
 Pratarmė
Poetas, kaip daina, gimsta tautoj ir gyvena tautoj. Kartais jis peržengia savo krašto ribas ir tampa visuotine vertybe, gana dažnu atveju jis būna tik gimtinės sodų lakštingala. Kai kada poetas garso ir garbės susilaukia gyvas būdamas, o kai kada laurų vainikas ant jo darbų dedamas tik tada, kai jo kaulai kapo duobėj jau būna sudūlėję. Pašaukimas, berods, gana bendras, o lemtis beveik visada skirtinga!
XIX a. pabaiga ir žymi dalis XX a., tikriausia, bus minimi, kaip lietuvių tautos prisikėlimo metai, kaip mūsų mokslo ir meno pražydimo ir bujojimo laikai.
Galimas dalykas, kad mūsų tauta sulauks dar reikšmingesnio ir didingesnio dvasios prasiskleidimo, dar šviesesnių ir galingesnių sparnų suplasnojimo, bet šiandien jau nesvyruodami galime tarti, kad savo istorijos laike ir erdvėj mes pirmą sykį tokių kūrybinių darbo laimėjimų pasiekėm.
Berods, yra mūsų tautinė tragiką, kad per amžius pirma mums tenka kariauti, o tik retom atsikvėpimo valandom kibti į savo tautinio mokslo ir meno ugdymą.
Karo būklėj ir nūdien Lietuva gyvena, o tačiau per tuos aštuoniasdešimt metų, kuriuos šiame gyvenime išsilaikė mūsų gerbiamas poetas kan. Mykolas Vaitkus, mes aruodus prikrovėm tokių kultūrinių vertybių, kurių nei žmogus, nei laikas nepajėgs sunaikinti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė NELĖ MAZALAITĖ
|
Jie žinojo, kad turi gauti naują kolchozo pirmininką, nes dabartinis buvo nušalintas — ir ne dėl to, kad vogė ar dirbo netvarkingai: jį suėmė, tai reiškė, jog nebuvo žmonėms šuva. Tačiau, kai vienas grįžęs iš rajono parvežė žinią — to jie nesitikėjo.
Kaip nueina gandas apie karą ir marą ir badą — ir dar baisesnį dalyką — greitai ir visur, dar prieš naktį, visi žinojo, kad juos yra ištikęs tas baisiausias:
— Mūsų naujasis yra maskolius.
Atėjūnas galėjo būti užrašytas raštuose savo vardu, ir viešumoje jis turėjo būti vadinamas pareigų titulu, bet savyboje, visoje šioje pasmerktoje žemėje žmonės teturėjo jam žodį, kaip buvo paskelbta apie jį pirmą kartą: Maskolius.
Kai jis atsirado čia ir greitai, jiems nereiškė nieko jo veidas, nė tai, ar jis buvo rudais plaukais, juodais ar plikas, nė jo nosis, nė akys — buvo visiškai vistiek, nes jis buvo atvykęs iš pačios Maskolijos, jis tebuvo tiktai ženklas, kuris kerta ir triuškina. Kad jis tikrai yra toks, jie pamatė pavieniui ir drauge iš karto — nauja šluota, kaip jis pasigyrė, — nauja, gera šluota, kuri žino savo darbą. Jis buvo atsiųstas sutvarkyti šitokį gėdingai apleistą kolchozą, štai kodėl jis atsigabeno su savim, kaip įrankius, naujus įstaigos darbuotojus.
Kolchozo žmonės stebėjo ir laukė. Praėjo kelios dienos, ir praėjo savaitė, nebuvo nieko kito, kaip tiktai nežinojimas ir laukimas, tačiau jie juk buvo išmėginti, ir jie negalėjo nieko kito, kaip tiktai pasilikti vietoje ir laukti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PIERRE TEILHARD DE CHARDIN IR MŪSŲ LAIKAI |
|
|
|
|
Parašė JONAS RUGIS
|
Amerikos žurnalas Life atsiliepė į Vatikano visuotinio susirinkimo antros sesijos atidarymą plačiu straipsniu, cituodamas susirinkimo tėvų ir šiaip žymių teologų nuomones. Jame paminėtas ir mokslininkas paleontologas, kunigas jėzuitas Teilhard de Chardin, apie kurį išsireiškiamą — "saintly genius, whose attempt to find a key to the universe and a divine plan in evolution made him the most controversial scholar in modern Catholicism" . .. Kitoje vietoje vėl sakoma, kad apie jį iškilo kažkas artima kultui. Ir tikrai susidomėjimas Teilhard de Chardin ir jo idėjomis vis didėja, pasiekdamas vis platesnius sluogsnius, surasdamas vis daugiau entuziastų gerbėjų ir susilaukdamas vis gausesnių rimtų komentatorių ir tyrinėtojų iš mokslo, filosofijos ir teologijos sričių.
Susidomėjimas Teilhard de Chardin idėjomis pastebimas ir lietuvių visuomenėje. Ši tema buvo kelis kartus nagrinėta Čikagoje, Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos židinyje, viešuose susirinkimuose plačiai ir gyvai išdiskutuota. Todėl gal įdomu panagrinėti Teilhard de Chardin idėjų reikšmę ir susidomėjimą jomis.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PRANCIŠKONAI KAUNE XV AMŽIUJE |
|
|
|
|
Parašė JONAS MATUSAS
|
Dar 1939 m. buvau viename šaltinyje radęs apie pranciškonų vienuolyną Kaune 15-me amž. Bet per karą išsirašytą kortelę pamečiau ir jokiu būdu negalėjau prisiminti tos žinios šaltinio. Mat, rinkau medžiagą kultūros istorijai, šį dalyką, tik pripuolamai pasižymėjau. Dabar gi pavyko rasti, nors ne aną žinią, o kitą, bet ji patvirtina tą patį faktą. 1471 m. vasario 1 d. Kauno "burmistrai ir tarėjai" (burgermeiste-ren unde rathmannen) nagrinėjo bylą lietuvio pirklio Jurgen Czunczelow su vokiečiu Henrik Vorman. Teisme paaiškėjo, jog prieš tai Vor-man'as buvo apskųstas Kauno pilies viršininkui Petrui Noreikai (Nareyko). Šioj o kviečiamas, Henr. Vorman'as "neatvyko į teismą, bet pasišalino į vienuolyną" (Qwam tho rechte nicht unde weegk in dat klostere; Liv., Est. und Cur-laendisches Urkundenbuch, hersg. von Bunge etc, Riga-Moskau, 1910, tom. XII, 1 Abt., p. 446-7).
Kad čia turima galvoje pranciškonų vienuolynas, rodo šitokios aplinkybės. Skundžiamasis pirklys Henrik Vorman jau iš paties vardo yra vokietis. Be to, ką tik cituotas posmas paimtas iš Kauno (Cauwen) rašto Rygos miestui, vadinasi, referuojama apie jos gyventojo nuteisimą. Jei Vorman pasislėpė vienuolyne, šisai turėjo būti tokis, kuris neatsisakys priimti pasauliečio, o tai galėjo įvykti, jei besislapstąs asmuo buvo tos pačios tautybės, kaip ir šeimininkai, atseit, vokiečiai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
"AIDŲ" ŽURNALO STRAIPSNIAI LITERATŪROS MOKSLO, TEORIJOS IR TECHNIKOS REIKALAIS |
|
|
|
|
Parašė Aleksandras Ružaniec-Ružancovas
|
1945-1961 m. bibliografija
LIETUVIŲ BIBLIOGRAFINĖ TARNYBA Leidinys Nr. 59
Labai taikliai apibūdina periodinių leidinių straipsnių rodykles lenkų bibliografai. Tai yra "przewodnik po labiryncie", t.y. vadovas labirinte. Ir "Aidų" žurnalas, nuo 1944 m. leidžiamas, ypač reikalingas tos rodyklės. Dar 1949 m. Vokietijoje mėginome sudaryti ir išspausdinti rašomąja mašinėle pro kalkinį popierių kelių pirmųjų "Aidų" žurnalo metų rodykles. Vėliau priėjome išvados, kad žurnalo komplektams geriau tinka sistematine rodyklė ir 1959 m. parūpinome leidinėlius Nr. 30 ir 31 — "Aidų" žurnalo straipsniai iš istorijos srities ir straipsniai iš filosofijos, psichologijos ir doros sričių. Dabar parengtas ir spausdinamas šis leidinėlis, o kitas — "Aidų" žurnalo straipsniai meno reikalais laukia savo eilės. Kitiems metams liks dar bendrybės, tikėjimas, visuomeniniai mokslai, kalbotyra, grynieji mokslai, taikomieji mokslai, geografija ir biografija. Atrodo, kad kai kurie mokslai bus sujungti viename leidinėlyje dėl straipsnių ne-gausumo, pvz. kalbotyros, grynųjų ir taikomųjų mokslų, geografijos ir biografijos. Teks dar papildyti 1958 m. baigtas filosofijos ir istorijos straipsnių bibliografijas, o vėliau imtis didelio darbo ir išleisti viso "Aidų" 1944-1962 metų komplektų sistematine bibliografiją. Šiuo metu bibl. tarnybos vadovui - pensininkui tiktai mažo tiražo leidinėliai įmanomi, bet jei atsirastų mecenatas ir parūpintų tarnybai rotatorių (mimeo-grafą) ar pan. spausdinimo mašiną bei pradžiai kiek popieriaus, gal būtų galima pradėti šį tą leisti ir didesniais tiražais.
Aleksandras Ružaniec-Ružancovas
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Pr. Naujokaitis
|
"Upe teka vingiais" yra debiutinis Vytauto Volerto romanas, ėjęs "Draugo" atkarpoje, o Liet. Kn. Klubo išleistas 1963 metais storoka knyga. Autorius savo profesija yra inžinierius, pasireiškęs mūsų spaudoje kultūriniais, bendruomeniniais straipsniais, pasirodęs kaip gabus, sumanus, gilesnes minties publicistas, visuomenes veikėjas, davęs taip pat literatūrinių vertimų.
V. Volerto pirmasis romanas apima gana ilgoką gyvenimo laikotarpį. Veiksmas eina nepriklausomos Lietuvos kaime, provincijos miestuose, Kaune, paskui prabėga pirmoji bolševikų okupacija, vokiečių okupacijos metai, sugrįžęs frontas, bėgimas, tremtis Vokietijos stovyklose, buities vaizdai Amerikoje. Toje plačioje apimtyje sušvinta ryškių spalvų, gyvų žmonių, įdomių situacijų, bet toji platuma yra ir pavojų šaltinis dar neįgudusiam autoriui susidoroti su palaida gyvenimo medžiaga. Pati pagrindinė romano silpnybė yra gausus publicistinis elementas. Dažnai knygos ištisi puslapiai pripilti susintetintų vaizduojamo gyvenimo apybraižų, savaime tikslių ir teisingų, bet beletristiniu atžvilgiu — mažakraujų, iki nuobodumo ištęstų. Volertas įdomus ir stiprus ten, kur jis pagauna pačią gyvenimo srovę, konkrečią tikrovę, kasdienio gyvenimo iškarpas — su tikrais žmonėmis ir įvykiais. Iš tokių nusisekusių vietų galime paminėti: jaunasis Tomas Jasaitis kaime, kiemo gyventojai Kaune, Tomo paskutinis lūžis Amerikoje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Red.
|
Vladas Šlaitas: ANTROJE PUSĖJE. Išleido šaltinis, Londonas, 1964 BI 14 p. Kaina 1 dol.
K. V. Banaitis: SONATA, D-MIN. Plano & Violin. Publishėd by Izidorius Vasiliūnas, 27 Dimick Str., So-nuiville 43, Mass. 43 p.
Prof. dr. Juozas Eretas: TREMTIS - PRAKEIKIMAS AR UŽDAVINYS. Ulcido šaltinis, 21 The Ovai, Hack-B«y Rd., London, E. 2, Great Britain. 19 p. Kaina 200.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė J. V.
|
Neseniai pateko į rankas pranciškonų išleistas lietuvių menininkų reprodukcijų rinkinys, kuris anglų kalba pavadintas Art Collection.
Gražu, kad lietuviai pranciškonai išleido šį albumą, ir labai girtina, kad jie savo vienuolynuose sutelkė tiek meno. Atrodo, jog nė viena mūsų institucija šiame krašte neturi tiek lietuvių dailės darbų, kiek lietuviai pranciškonai. Beje, toli gražu ne visi jų turimieji darbai yra sudėti į šį leidinį, nes biografinėse žiniose pažymėta, jog vien tik dailininko A. Galdiko 26 darbai yra pas juos. Panašiai ir su kitais dailininkais, nors jie ten ir mažiau reprezentuojami. Tai tikrai nemenkas turtas Lietuvai. Įžangos žodyje P. Jurkus rašo, jog tie visi kūriniai norima išsaugoti čia, kol Lietuva atgaus laisvę bei nepriklausomybę. Tai daugiausia rinktinių mūsų dailininkų darbai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
RELIGINIO MENO PARODA ČIKAGOJE |
|
|
|
|
Parašė Mikas Šileikis
|
Religinio meno parodos Čikagoje rengėjai. Iš kairės ALRK Federacijos komiteto vicepirm. kun. A. Stasys; parodos vykdytojas inž. Mik. Ivanauskas; garbes komiteto nariai: inž. A. Rudis ir prel. I. Albavičius; šv. Kryžiaus parap. klebonas kun. E. Abromaitis; komiteto pirm. K. Kleiva ir narys J. Pabedinskas
Antroji lietuvių religinio meno paroda Čikagoje įvyko š. m. kovo 7 -15 d. šv. Kryžiaus parapijos mokyklos salėje. Parodą rengė Amer. Liet. Romos Katalikų Federacija. Technikinis jos vykdytojas buvo inž. Mikalojus Ivanauskas. Dalyvavo 29 dailininkai su 146 darbais. Visi rengėjų buvo kviesti parodoje dalyvauti, bet daug pajėgių ir religinio meno menininkų nedalyvavo. Profesionalams menininkams ir jury komisija nebuvo privaloma — pasitikėta gerais norais ir savo sąžinės kritika. Jury komisija patvirtino tiktai poros naujokų darbus. Žinant, kad mes turime ir daugiau pačių pajėgiausių dailininkų, kurie nedalyvavo, paroda jų ir pasigedo. Ne visi, ir parodoje dalyvaudami menininkai, suprato religinio' meno tikslą. Prisiuntė vieni po vieną, po du darbus, o kiti — po 8 ir net 16 darbų. Didžioji dalis tų darbų apie religiją mažai arba nieko nesakė. Savaime aišku, kaip tokia paroda galėjo atrodyti, kai kiekvieno autoriaus, su mažom išimtim, sukabinti vienoj vietoj darbai, sudarė lyg kokios mugės vaizdą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė J. B.
|
Amerikos vyskupų paskutinės metinės konferencijos ganytojiškas laiškas įdomiai paryškino dvejopas Amerikas. Viena tebesistengia išlaikyti charakterį, kurio esminius bruožus jai davė jos "tėvai kūrėjai". Tarp tų bruožų svarbiausias — religinis: Amerika išpažįsta Kūrėją, žmogaus priklausymą nuo Jo, žmogaus bendradarbiavimą su Juo. Tai nėra tik individualus kiekvieno reikalas. Tai viešas Dievo išpažinimas valstybiniuose ir visuomeniniuose aktuose. Ir tai išskiria Ameriką lig šiol iš daugelio kitų valstybių, ypačiai europinių. Niekur Europoje valstybiniuose ir visuomeniniuose aktuose nėra praktikuojamos tokios gausios religinės tradicijos kaip Amerikoje.
Tačiau yra ir kita Amerika. Ši antroji siekia Amerikai duoti kitą charakteri, kuris iš pagrindų skirtųsi nuo pirmojo; jame religinė žymė turi būti pakeista laicistine, se-kuliaristine. Amerika be Dievo nereiškia individualinio atsisakymo nuo religinių santykių; ji reiškia viešąjį ir valstybini gyvenimą be religinių santykių; ji reiškia ne teisę asmeniui neturėti religijos, bet pareigą nerodyti religijos viešajame, valstybiniame gyvenime.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LB LAIKAS BAIGTI ORGANIZACINIUS REIKALUS |
|
|
|
|
Parašė A. K. Plukas
|
Kai maždaug prieš penkiolika metų naujieji ateiviai į šį kraštą atvyko, jie rado visą eilę lietuviškų organizacijų, kurios buvo daug nuveikusios lietuvybės išlaikymui, Lietuvos laisvės atgavimui bei stiprinimui ir net pačių naujųjų ateivių atvykimui į šį kraštą. Natūralu buvo tikėtis, kad naujieji ateiviai įsijungs į veikusias lietuvių organizacijas ir toliau tęs jų darbą. Tačiau taip neatsitiko. Naujieji ateiviai ne tik atsivežė savo organizacijas, bet ėmėsi perorganizuoti ir visą lietuvių veiklą, šitas persiorganizavimas tebevyksta iki šiol, ir jis suėda didelę dalį visos mūsų energijos.
Čia reikia tik prisiminti pernai rudenį Toronte įvykusį Pasaulio Lietuvių Bendruomenės seimą. (Neseniai išleista jo darbų knyga, ir ji sudaro gerą progą šiais klausimais pakalbėti). Apie ką prieš šį seimą daugiausia buvo ginčijamasi spaudoj ? Pagrindinį ginčą kėlė LB užsimojimas perimti vadovavimą kovai už Lietuvos laisvę. Ir tai buvo siekiama ne dėl to, kad LB turėtų kokį naują ar geresnį planą šiam reikalui, bet tik todėl, kad PLB "randa būtinu dalyku šį darbą koordinuoti ir jam vadovauti", kaip buvo pasakyta LB nutarime 1962 m. rudenį Toronte.
|
|
Skaityti daugiau...
|
 Dr. Antanas Trimakas, miręs vasario 27 d.
Velionis buvo Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto pirmininkas, Lietuvos Laisvės Komiteto ir Lietuvos delegacijos Pavergtųjų Tautų Seime narys, Pavergt. Tautų Seimo politinės komisijos pirmininkas, Lietuvių Teisininkų draugijos centro valdybos narys, "The Baltic Review" ir "Revista Báltica" redaktorius ir Se-ton Hali universiteto profesorius.
Velionis buvo gimęs 1902. VI. 19 Taupriuose, Biržų apskr. Baigęs Biržų gimnaziją, studijavo ekonomijos, teisės ir politikos mokslus Lietuvos Universitete Kaune, Prancūzijos Grenoblio ir Lillio universitetuose, Tarptautinės Teisės Akademijoje Hagoje ir Tarptautinių Mokslų Mokykloje Ženevoje. 1930 Lillio universitetas už disertaciją "Le mouvement coopératif en Lithuanie" jam suteikė filosofijos daktaro laipsnį.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė JAV LB Centro Valdyba
|
JAV Lietuvių Bendruomenes Tarybos rinkimai įvyks 1964 m. gegužės men. 9-10 dienomis. Rinkimai vykdomi rinkiminėmis apygardomis.
Vyriausia rinkimų komisija sudaryta Clevelande. Ją sudaro: pirmininkas Pranas Karalius, sekr. Vida Kasperavičiūtė ir nariai: Petras Balčiūnas, Kazys Karpius ir Zigmas Peckus. Komisijos adresas: Pranas Karalius, 3406 Beechwood Ave., Cleveland Hts 18, Ohio.
Rinkiminės apygardos:
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Dar pastabėlė dėl prokomunistinės propagandos |
|
|
|
|
Parašė A. Rimvydas
|
Reaguodama į mano straipsnelį (Aidai, 1964 Nr. 2), "Vienybė" atsigriebė, vienoje vietoje rasdama mano neapsižiūrėjimą. Nepastebėjau poros eilučių, kurių jieškojau straipsnių sąrašo gale, o pasirodo jų būta viduryje. Dėl to ir mano priekaištas "Vienybei", kad ji nepastebėjo rusiškų straipsnių "Kalbotyroj", atpuola. Atitinkama proporcija ir mano nuomonė apie "Vienybę" pagerėjo. Šį mano apsirikimą "Vienybė" vadina nesąžiningumu, noru apgauti ir melu "savo tezei paremti", žinoma, melas, jeigu kiekvieną apsirikimą vadinsime melu. Bet aname "Vienybės" numery, kuriame kalbama apie "Kalbotyrą", yra ir pačios "Vienybės" apsirikimo. Ji "Kalbotyroj" rado 85 lietuviškus puslapius su rusišku reziumė, o aš radau 93 tokius puslapius. Tai kaip dabar vadinsime Vienybės apsirikimą: tik apsirikimu, ar nesąžiningumu ir melu? šiuo atveju aš esu apie "Vienybę" geresnės nuomonės ir vadinu tai tik apsirikimu.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė A. V.
|
Išleidus "Aidus", skirtus paminėti Kristijonui Donelaičiui, teko susilaukti teigiamo įvertinimo žodžiu.
Paskui atėjo spaudos atsiliepimų. "Draugas" balandžio 4 d. Donelaičio numerį sutiko panašiai, kaip savo laiku pirmą kartą pasisakė apie Maironio, būtent:
"Nepasakytume, kad sutelkta žur-nalan medžiaga nėra įdomi. Tik ji vis savu turiniu jau kažkur lig šiol girdėta, maža naujo ir maža studijinio iškelianti. Tačiau žinant šiam darbui tinkamų žmonių nūdienos sąlygose apsikrovimą kitomis naštomis, vargu ar galima ko kito laukti". (Draugas, 1964.IV.4, p. 7).
Kaip matome, dienraščio apžvalgininkas susidorojo trumpai drūtai, — "maža naujo ir maža studijinio ... vargu ar galima ko kito laukti." Tačiau jeigu būtų norėjęs, Donelaičio numeryje jis būtų galėjęs rasti naujų dalykų bei išvadų. Kaip pavyzdžius galime suminėti Lazdynėlių ir Tolminkiemio aprašymą, Donelaičio konkretų, studijinį susiejimą su pietizmu, akivaizdų Donelaičio poezijos palyginimą su ištraukomis iš Hesio-do ir Virgilijaus, niekur ligi šiolei neskelbtą Wiecherto laišką, iš kurio patiriame Goethės nuomonę apie Donelaitį, Rytprūsių valstiečių ikonografiją, nuotraukas pagal archyvinius originalus, ir t.t.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Kelios pastabos prie A. Maceinos straipsnio apie Kultūros prasmę krikščionybėje |
|
|
|
|
Parašė Jonas Rugis
|
Šių laikų gal svarbiausią temą pajudino A. Maceina straipsnyje "Kultūros prasmė krikščionybėje" (Aidai Nr. 10, 1963 m.). Šių laikų negerovių tema raudonu siūlu driekiasi daugelyje veikalų, nagrinėjančių dabartinę padėtį. Filosofas Jose Ortega y Gasset rašė apie žmonijos sumasėjimą ir to sumasėjimo pavojus, Žymus mokslininkas ir kultūros eruditas E. Schroedingeris jo mintims pritarė, pabrėždamas pasireiškiantį šiais laikais specializacijos barbaríškumą. Prieš dešimt su viršum metų vienas mokslinis AAAS simpoziumas, lygindamas visuomeninį gyvenimą USA ir SSSR, konstatavo, kad šių kraštų visuomenės serga, o tai atsiliepia individualiam ir visuomeniniam gyvenimui. Ir Bažnyčia imasi svartyti reformas, siekdama energingiau veikti prieš negeroves, pavartodama reikšmingiausią priemonę— visuotinį Bažnyčios susirinkimą.
A. Maceina šių laikų negerovės ryškiausiu simptomu laiko Vakarų žmogaus nukrikščionėjimą, o to priežastimi randa "tragišką skilimą tarp Bažnyčios ir kultūros". "Kultūrinis Vakarų išsivystymas nuvedė šį žmogų toliau, negu Bažnyčia sugebėjo sekti: jis pasiliko su kultūra, tačiau be krikščioniškosios religijos". Tai didelis kaltinimas Bažnyčiai, paremtas drąsia išvada. Ir prieš tą drąsią išvadą norisi pastatyti kitą: Vakarų žmogus pasilieka lygiai ir be kultūros ir be krikščioniškos religijos, ir čia kalta ne Bažnyčia, o visas kompleksas faktorių.
|
|
Skaityti daugiau...
|
* Šis pusmetis gausus literatūrinėmis premijomis. Sausio 25 d. Mont-realyje įteikta Vinco Krėvės premija Algimantui Mackui už poezijos rinkinį "Neornamentuotos kalbos generacija ir augintiniai". Kovo 22 d. Čikagoje įteiktos dvi "Draugo" premijos po 1000 dol. už romaną ir poeziją. Pirmąją gavo Juozas Kralikauskas už romaną Mindaugo nužudymas, antrąją — Kazys Bradūnas už eilių rinkinį Sidabrinės kamanos. Balandžio 5 d. Los Angeles mieste įteikta Lietuvių Rašytojų Draugijos premija Mar. Katiliškiui už beletristikos knygą šventadienis už miesto. Visos keturios premijos įteiktos iškilmingai, dalyvaujant laureatams, gausiai publikai. Jų įteikimą lydėjo meninės programos.
* Prof. Viktoras Biržiška mirė sausio 27 d. Čikagoje. Buvo gimęs 1886 m. vasario 23 d. Viekšniuose. Mokėsi Šiauliuose ir Petrapily technologijos institute. Kauno universitete dėstė matematiką. Visą laiką rodėsi lietuviškoje veikloje.
* Rašytojas Stasys Leskaitis-Ivo-šiškis mirė vasario 10 d. New Yorke. Velionis buvo gimęs 1902 m. Nepriklausomybės metais našiai reiškėsi žurnalistikoj. Redagavo žurnalus "Kūrybą" ir "Vairą". Dirbo "Lietuvos Aido" redakcijoj. Parašė romaną "Spūdai".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
KETURIOLIKTASIS ROMANO KONKURSAS |
|
|
|
1. Dienraštis Draugas skelbia dailiosios prozos (romano, apysakos) 14-jį konkursą. Rankraščiams įteikti paskutinė data yra 1964 m. lapkričio mėn. 1 d.
2. Geriausiojo kūrinio autoriui skiriama tūkstančio dolerių premija.
3. Kūrinio siužetą pasirenka paty.s autoriai. Rankraštis turi būti parašytas mašinėle, nemažesnis kaip 200 romaninio formato puslapių.
4. Kūrinius siųsti šiuo adresu: Dailiosios prozos konkurso komisijai — Draugas, 4545 W. 63rd St, Chicago, 111. 60629.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis
Redakcijos nariai — Leonardas Andriekus, O.F.M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka - Niliūnas
Meninė priežiūra — Telesforas Valius
Leidžia — Tėvai Pranciškonai
Administracijos adresas — AIDAI, 680 Bushwick Ave., Brooklyn, N. Y. 11221
Dailininko adresas — Telesforas Valius,. 84 Pine Crest Rd., Toronto, Ont. Canada
Redakcijos adresas — Antanas Vaičiulaitis, 4757 East Ave., S. E., Washington, D. C. 20028
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
