| |
|
|
1968 m. 5 gegužė
Jau 13 metų mus skiria nuo Pierre Teilhard de Chardino (1881-1955) mirties. Dažnai tai pakankamas laiko tarpas, kad įsigytasis garsas pradėtų blėsti. Priešingai šio prancūzų jėzuito atveju. Gyvas būdamas, jis nedaug tebuvo žinomas net pačioje Prancūzijoje. Bet po mirties per trumpą laiką jis pasiekė pasaulinio garso ir atsistojo šalia pagrindinių mūsų šimtmečio atstovų. Turėdamas tai galvoje, vienas Teilhard'o biografas ne be pagrindo tarė: reikėjo grūdui mirti, kad sėklos gyvybė išsiskleistų.
Be vieno kito straipsnio, Teilhard'o palikimas buvo rankraščiuose. Tačiau, vos mirus, jo raštams leisti susidarė komitetas iš tokių įvairių sričių ir pažiūrų pasaulinių vardų, kaip H. Breuil, L. de Broglie, G. Duhamel, J. Huxley, A. Malraux, A. J. Toynbee ir kiti. Prieš metus jau buvo išleista 10 tomų jo raštų, be to, keli jo laiškų tomai. Kas pasirodo prancūziškai, tuoj pat verčiama į kitas kalbas. Net sovietai prieš pora metų išsiversdino į rusų kalbą pagrindinį jo veikalą "Le phénomène humain". Kasmet įvairiomis kalbomis išeina veikalai, skirti Teil-hard'ui. Keliuose kraštuose yra įsisteigusios specialios jo draugijos.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
TEILHARD DE CHARDIN PASAULĖVAIZDIS |
 |
 |
 |
|
Parašė KUN. DR. PETRAS CELIEŠIUS
|
 Prancūzų jėzuitas Pierre Teilhard de Char-din (1881-1955) išgarsėjo visame pasaulyje, bet drauge tapo kontraversiniu vardu. Vieni jį laiko Kopernikui lygiu moksliniu genijumi, kuris pasaulėvaizdžio sampratą pasuko visai kita kryptimi, gi kiti teigia, kad jis esąs joks mokslininkas, nes stokojąs mokslinio metodo, operuojąs teiginiais be mokslinių įrodymų. Daugiausia galįs būti laikomas poetu, nes kalba vaizdais, arba pranašu, nes spėja žmogaus likimą ateityje. Vieni jį laiko filosofu, nes svarsto būties visumą, kiti — teologu, nes rašo apie žmogaus artėjimą prie Dievo, dar kiti jį priskiria prie mistikų, nes savąją evoliucijos viziją suvokia kaip kilimą į Dievą. Kuo gi iš tikrųjų mes turėtume jį laikyti?
Teilhard de Chardin, kiek iš jo paties raštų galima apie jį išskaityti, yra mokslininkas paleontologas ir kosmologinis mistikas. Jis yra mokslininkas paleontologas, nes visą savo gyvenimą domėjosi iškasenomis ir pats daug kartų dalyvavo mokslinėse ekspedicijose. Kartu kosmologinis mistikas, nes visatos evoliuciją aprašo, daugiau remdamasis vizija (regėjimu), negu iškasenų duomenimis.
Pagrįstai kai kurie Teilhard'ą priskiria prie filosofų, nes kosmologija yra juk filosofijos dalis, o jis yra kosmologas. Taip pat ir teologo vardas jam tinka, nes jis rodo žmogui kelią į Dievą. Tačiau pats Teilhard'as pabrėžtai savęs nelaiko nei filosofu, nei teologu: "Kad ši knyga (Žmogaus fenomenas) būtų tikrai suprasta, ją reikia skaityti ne kaip metafizinį ir dar labiau ne kaip teologinį, bet tik kaip mokslinį veikalą" (Phenomenon of Man, 29). Teilhard'as buvo labai religingas vienuolis. Jo visatos evoliucijos vizija yra prisunkta mistinio jausmo. Dėl to ir drįstame jį vadinti kosmologiniu mistiku. Jis savo žvilgį grindžia regėjimu: "Šiame regėjime žmogus matomas ne kaip statinis pasaulio centras, bet kaip evoliucijos ašis ir strėlė" (o. c, p. 36).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
TEILHARD DE CHARDIN ISTORINIS MONIZMAS |
|
|
|
|
Parašė JUOZAS JAKŠTAS
|
Tradicinis istorinis monizmas ir jo kritika
Kai didieji mokslininkai vad. švietimo laikais susekė naujus gamtinius reiškinius ir jų dėsnius, jie davė pradžią ir moderniesiems mokslams. Nuo to meto imta mokyti, kad kiekvieno mokslo uždavinys yra surasti dėsnius, pagal kuriuos vyksta įvairūs gyvenimo reiškiniai. Tie dėsniai ir sudaro pagrindą atitinkamus reiškinius aiškinti. Tuo būdu iš gamtos mokslų paimtas dėsnių ieškojimas imtas taikyti ir visuomeniniams mokslams, pirmiausia jų tarpe vyraujančiam istorijos mokslui. Natūralistinė, arba gamtinė, istorijos mokslo samprata stipriai įsišaknijo su XIX a. įsigalėjusiu pozityvizmu ir iš jo kilusiu materializmu. O su materialistine kryptimi ją pasisavino ir įvairios socialistinės srovės, todėl ji pasidarė moderniško socializmo lyg ir dogma. Iki šių laikų ji itin ryški moder-niškiausiame (geriau pasakius, ortodoksiniame) socializme — komunizme. Tai aiškiai rodo kad ir dabartinė sovietinė istoriografija. Jai dar vis kelrodžiu lieka iš praeito šimtmečio pozityvizmo paveldėtas "istorinių dėsnių" mokslas, kurį, pvz., gražiai kritikuoja italų istorikas P. Rossi, polemizuodamas su sovietiniu istoriku G. G. Di-ligenskiu (Discussioni con gli storici Sovietici, Rivista storica Italiana, t. 75, 1963).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė GIACOMO LEOPARDI
|
BEGALYBĖ
Visad brangi man buvo vienišoji
Kalva ir ta ežia, kuri uždengia
Nuo žvilgsnio platų horizonto ruožą.
Sėdėdamas tenai, akis įsmeigęs
Į tolumą, vaizduojuosi anapus
Begalines erdves, kur viešpatauja
Antgamtinėj tyloj gili rimtis:
Trumpa akimirka — ir mano širdį
Apimtų nerimas. Išgirdęs vėją
Šiurenant lapuos, lyginu jo balsą
Su tyluma bekrašte; atminty
Iškyla miręs laikas, amžinybė,
Ir skamba dabartis gyva, ir skęsta
Beribėj platumoj mintis: kaip gera
Lyg laivui šioje jūroje sudužti. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė KĘSTUTIS KEBLYS
|
|
Pagal visas mūsų tradicijas ir etiketą, apie Kazimierą Bradūną reikėjo rašyti prieš metus (kaip ir buvau redaktoriaus užprašytas), nes tuomet sukako jam tam tikras lyginis metų skaičius. Žodžiu, bet koks rašymas dabar, jau po metų, tur būt, bus laikomas nemandagiu išsišokimu. Mažiausiai — grubiu pavėlavimu.
Bet šiais laikais per didelį prisirišimą prie nelogiškų tradicijų ir papročių kažin ar verta laikyti taip jau labai saugotina dorybe. Kai penktaskyriai jau virškina naująją matematiką, o skaičiavimo mašinos pagrįstos dvejybine sistema, nematau jokio reikalo visur laikytis dešimtinės tvarkos ir su šventu pamaldumu švęsti tik su nuliu pasibaigiančias metų sukaktis. Jei laikome nuopelnu, kad kas nors penkias dešimtis metų išgyveno, tai jį, sulaukusį penkiasdešimt vienų, turėtume dar smarkiau pagerbti — va, dar vienus metus išlaikė nesugriuvęs!
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVIŲ KALBOS DIALEKTOLOGIJA |
|
|
|
|
Parašė DR. PRANAS SKARDŽIUS
|
Kiekvienam lietuvių kalbos tyrinėtojui yra aišku, kad gilesnis lietuvių kalbos mokslas yra visai neįmanomas be pagrindaus mūsų tarmių pažinimo: tai yra, galima sakyti, pirmas ir svarbiausias šaltinis tiek pačiam mūsų kalbos garsų mokslui, tiek jos žodžių darybai bei morfologijai, tiek didžia dalimi ir jos istorijai; pagaliau tai yra labai svarbi priemonė ir bendrinei kalbai nuolat turtinti, gyvinti. Todėl, suprantama, žymesnieji mūsų kalbininkai, stengdamiesi giliau pažinti mūsų kalbą, tuojau yra ėmę rūpintis ir mūsų tarmių dalykais. Štai vysk. Ant. Baranauskas, mūsų pirmasis dialektologas, dėstydamas lietuvių kalbą Kauno Kunigų Seminarijoj, su klierikų pagalba yra surinkęs apsčiai, nors gana įvairios vertės, tarminių tekstų, — juos Fr. Spechtas yra gramatiškai apdorojęs ir paskelbęs savo darbe "Litauische Mundar-ten" (Leipzig, 1920-22), — ir šalia to, remdamasis pačios lietuvių kalbos duomenimis, pirmas yra rimčiau bandęs susisteminti Didžiosios Lietuvos, geriau pasakius — buv. Kauno gubernijos, tarmes, jų iš viso skirdamas net vienuolika. Taip pat mūsų tarmėmis yra gyvai domėjęsis ir jo gabus mokinys, Kazimieras Jaunius, kurio 1891-1899 m. paskelbtieji penkių (ukmergiškių, kauniečių, raseiniškių žemaičių, zarasiš-kių ir panevėžiečių) tarmių aprašai, dėl jo labai geros klausos, dar ir lig šiol tebėr didžiai vertingi. K. Būga, perkrautas begalės darbų ir, palyginti, trumpai tegyvenęs, nespėjo parašyti kokio nors specialesnio dialektologinio mūsų kalbos darbo, bet jis turėjo gana gerą supratimą apie mūsų tarmes, ir savo lietuvių kalbos dialektologijos paskaitomis jis mus, savo klausytojus, yra žavėte žavėjęs; tai iš dalies matyti ir iš jo trumputės mūsų tarmių apžvalgos, paskelbtos jo "Lietuvių kalbos žodyno" įvade.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
BEETHOVENO "FIDELIO" Čikagos Lietuvių Operos pastatymas |
|
|
|
|
Parašė VLADAS JAKUBĖNAS
|
V. Andriušio dekoracijos baletui "Coppella", bostone pastatytam T. Babuškinaitės - Vasiliauskienės
Pernai Čikagos lietuvių opera pastatė pirmą originalią lietuvišką operą "Gražiną", sukurtą J. Karnavičiaus ir pastatytą Kaune 1933. "Gražinos" pastatymas sudarė nemažo vargo: tik iš Lietuvos gautą orkestro partitūrą buvo galima panaudoti, o klavyrą ir atskirų instrumentų balsus teko iš naujo perrašyti; klavyras net buvo išleistas. Vadovybės nepaprastai didelės pastangos nesusilaukė visuomenės atitinkamo dėkingumo; kai kurie žiūrovų buvo nusivylę tiek pačiu veikalu, tiek pastatymu. Tai nebuvo teisinga. "Gražina" yra visai rimto lygio operinis veikalas, kuris gali sėkmingai konkuruoti su daugelio mažesnių tautų kompozitorių sukurtomis tautinėmis operomis. Ir pats pastatymas, jei nebuvo visai savyje užbaigtas, vis dėlto buvo patenkinamai sklandus ir net didingas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
VAIZDINĖS MOKYMO PRIEMONĖS |
|
|
|
|
Parašė ADELĖ ABROMAITIENĖ
|
Mokytojas mokykloje be mokymo priemonės prilygsta kareiviui kovojančiam kovos lauke be ginklo (K. Greb)
Jaunesniųjų skyrių mokymas reikalauja plataus vaizdinių priemonių panaudojimo, kai mokomi dalykai yra abstraktūs ir sunkiau suvokiami. Tinkamai parinktos vaizdinės priemonės, pritaikytos vaiko amžiaus psichikos reikalavimams ir sugebančiai panaudotos pamokoje, padeda sukonkretinti aiškinamąjį dalyką, į jį įsigilinti. Prieš akis matoma vaizdinė priemonė įjungia vaiką į darbą, skatina mąstyti, kalbėti ir veikti, ugdydama visapusišką jo išsilavinimą. Lietuvių kalbos mokyme ir Lietuvos krašto pažinime vaizdinės priemonės yra labai svarbios, nes kalbame apie kraštą, kurio vaikai niekada nėra matę. Kyla klausimas, kaip padaryti lietuvių kalbos pamokas patrauklesnes, kaip įdiegti meilę gimtajam žodžiui, kokias naudoti tinkamiausias mokymo priemones?
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
AR ŽUVO IR PASYVUS PASIPRIEŠINIMAS? |
|
|
|
|
Parašė KJK
|
Balandžio 4 Memphis, Tenn., nuaidėjo šūvis, tragiškai pakirtęs JAV negrų pilietinių teisių sąjūdžio simbolį Rev. Dr. Martin Luther King, Jr.
Dar universiteto suole Thoreau, Markso, Hėgelio, Kanto ir kitų raštuose atradęs sau atsakymą visuomeninės filosofijos klausimais, Kingas ypatingai susižavėjo M. Gandhi pasyvaus pasipriešinimo idėja ir ją įskiepijo savo veiklos pagrindan: "Mūsų metodas bus į-tikinimo, ne prievartos. Meilė bus mus skatinantis idealas". Taip 1955 jis pradėjo savo sąjūdį. Kingas savo iškalbą naudojo žmones išjudinti pozityviam veikimui, bandydamas apimti ir aršesniuosius, bet saugodamasis neištirpinti krikščioniškosios kontrolės.
Užkopęs savo pilietinių teisių veiklos viršūnėn, 1964 Kingas tapo pačiu jauniausiu Nobelio taikos premijos laureatu, būdamas 35 metų. Savo kūrybingoj kovoj už negrų teises jis dar vis vadovavosi pasyvaus pasipriešinimo pagrindais: "...pasyviam pasipriešinime glūdi atsakymas į šių dienų pagrindinį politinį ir moralinį klausimą ..., kaip žmogui išsivaduoti iš priespaudos ir maišto, nepanaudojant maišto ar priespaudos".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
STASYS PILKA 70 METŲ VEIDRODYJE |
|
|
|
|
Parašė A. G.
|
 žilas amžius, kaip ir žilas plaukas, nevisiems vienodai tinka prie dvasios profilio ir profesijos. Politikui ar visuomenės veikėjui jis mūsų akyse lyg ir padidina išmintį, generolui — turimų ordinų svorį, profesoriui—dažnokai mus klaidinantį autoritetą, žilas amžius gal dar nekenksmingas dailininkui, kompozitoriui ar liaudies kanklininkui, bet jau tikra papiūtis lyrikui, dainininkui, baletininkui ir dramos aktoriui.
Taigi, regis, dabar būtų lyg ir nepatogu čia pat viešai priminti, kad štai ir mūsų iškilusis aktorius bei režisierius Stasys Pilka nuo 1898 metų pirmojo pravirkimo Petrapily jau septyniasdešimtąjį kartą pasitinka gegužės 8-ją dieną. Bet mes vis dėlto norėtume šia proga gerbiamąjį jubiliatą pagrįstai nuraminti, nes, be aukščiau minėtųjų, yra dar žmonių, kurių nei kandys ir nei rūdys neįveikia.
Ir tikrai. Jei kitus praskridę audrų metai sudilino ar dvasiškai apskurdino ir surietė į kupranugario kuprą ligi neatpažinimo, tai Stasį Pilką jie mums vakaro šešėliuose tiktai daugiau išryškino, įrėmino ir atskleidė. Tad žvelgdami į jį netgi iš tūkstančio mylių atstumo, mes visai neabejojame, kad šiandien čia prieš mus stovi tas pats senas kultūringos visuomenės bičiulis Stasys Pilka.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Pr. V.
|
 Amerikiečių psichologas William James mėgdavo pokalbiuose pabrėžti žmogaus jausmo gelmę: kalba yra gili, mintis gilesnė už kalbą, o jausmo gelmė praneša ir pačią mintį. Jausmo šaltiniai žmogui turi didžiulę reikšmę. Juk iš jų trykšta pati gyvybiškiausia versmė — žmogaus kūryba.
Žvelgdami į kompozitoriaus Broniaus Budriūno muziką, kaip tik ir pastebime tą neeilinį emocijų lobį, kuriuo jis yra apdovanotas ir per kurį jo talentas atsiskleidžia vis nauja muzikine kūryba. Nuo pat mūsų nepriklausomybės saulėtekio ligi dabarties Pietų Kalifornijoje Br. Budriūnas visuomet liko ištikimas savo prigimčiai — jausmu, iš širdies komponuoti tai, kas lietuviui yra suprantama ir artima. Jo pasaulėjauta yra nukreipta į tautos buitį. Jo žvilgsnis neklaidžioja svetimuose horizontuose ir neieško įmantrių efektų ar nervus erzinančių garsų. Jausmo paprastumu jis išlieka mėgiamas kompozitorius. Kažkaip galima būtų Br. Budriūno emocinį polėkį išreikšti viena, visuomet choristų entuziastiškai dainuojama daina, kuri prasideda ugningu kreipimusi į pasaulį: "Gyvent, gyvent, širdis galingai šaukia!".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Adolfas Vaičaitis
|
 Melbourne gyvenantis skulptorius Vincas Jomantas yra sūnus mirusio grafiko - litógrafo Viliaus Jomanto. Pirmąsias žinias apie menus jis įsiklausė iš tėvo ir jo draugų menininkų pasikalbėjimų-Vėliau tęsė meno studijas Mün-chene. 1949 atplaukęs į Australiją, per eilę metų atkakliai dirbdamas iškilo į pirmaeilius Australijos skulptorius. Priklauso Melbourno moderniajai skulptorių grupei. Savo kūrinius rodė ne tik Australijoj, bet ir kt. žemynuose. Lektoriauja Melbourne Karališkajame technologijos institute. Pagerėjus materialinei padėčiai, jau gali skirti daugiau laiko savo vizijoms įgyvendinti skulptūrose.
1964 Milduros miesto australų skulptorių trinalėj parodoj buvo premija atžymėta Jomanto bronzinė abstrakti skulptūra "Guard-ant". ši konstruktyvi, skoningai išbalansuota skulptūra spinduliuoja archaine nuotaika, t. y. žmonių pasąmonėse šimtmečiais besikristalizavusi idėja, spaudžiama supamos aplinkos nesuprantamų jėgų, rado atgarsį Jomanto kūrinyje.
Vėliau Jomantas sukūrė labai į-domią, bėgančių apie centrą rytietiškų elementų bronzinę skulptūrą — fontaną, ši konstrukcija buvo derinta prie architektūrinio pastato Australijos sostinėje Can-berroj. Britų meno istorikas Sir Herbert Read, lankydamas Australijos sostinę, pastebėjo šį viešą skulptūrinį paminklą ir priskyrė jį prie skoningiausių.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ASTRAUSKO SKULPTŪROS IR JUODVALKIO FOTOGRAFIJOS |
|
|
|
|
Parašė yra dalyvavęs įvairiose parodose Toronte- V. Vzg.
|
 
R. Astrauskas: Raitelis šarvuotas riteris
Bostone kovo 9-10 vyko Romo Astrausko skulptūros ir Uosio Juodvalkio fotografijų paroda.
Nėra reikalo priskirti kokiai nors dailės srovei šiuos du jaunus menininkus. Dabarties dailės visų srovių koks nors apibrėžimas yra labai konvencialus reikalas. Iš tikrųjų, po impresionistų revoliucijos prieš normas, Įtaigojusias visų rūšių meną neperžengti nustatytųjų įstatymų ribos, jokia dabarties meno kryptis neturi išbaigto veido. Viena, ką impresionizmas ir vėliau Picasso pradėtas kubizmas įrodė, yra tai, kad ateities meną kuria ir sąlygoja ne srovės, bet atskiri menininkai — individai; ir kad meninė tikrovė yra ne tai, kas fiziškai egzistuoja, bet tai, ką menininkas individualiai pergyvena ir jaučia.
Impresionizmas, kaip labai vientisa ir užbaigta meno srovė, kartu tad demonstruoja ir atskirų menininkų subjektyvų žvilgį į pasaulį.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Yorke, Maspethe, IV.28 paminėta Lietuvių katalikių moterų draugijos 60 metų įsikūrimo sukaktis. Minėjimą surengė Lietuvių katalikių moterų organizacijų sąjunga, pilnateise nare priklausanti Pasaulinei katalikių moterų organizacijų unijai, telkiančiai 36 milijonus pasaulio moterų. Paskaitas skaitė M. Augusta ir O. Bačkienė.
— Pirmoji konferencija baltų kalbotyros klausimais įvyko Pensilvanijos valstybiniame universitete, University Park, Pa., IV.5-6. Ji surengta šiame universitete profesoriaujančio dr. William R. Schmalstieg pastangomis. Skaityta apie 15 paskaitų, kurių 5 buvo skirtos lietuvių kalbai. Dr. A. Salys skaitė apie lietuvių tarmių išsiplėtojimą. dr. A. Klimas — lietuvių kalbos garsus, L. Dambriūnas — kalbines studijas dabartinėj Lietuvoje, G. F. Ford (Northwestern University) — senosios lietuvių sintaksės kai kuriuos aspektus, Warren Cowgill (Yale University) — lietuvių k. dalyvių daugiskaitos vardininką. Be to, bankete lietuvių kalbos ir tautosakos studijų istorinę apžvalgą padarė A. E. Senn (University of Pennsylvania). Tarp kitų paskaitininkų buvo E. P. Hemp (University of Chicago), C. Watkins H. Andersen (abu iš Harvardo) ir kt.
Mirtys. — Lietuvoj kovo 23-24 naktį tragiškai žuvo kun. Povilas Jakas, baigdamas 60-uosius amžiaus metus. Kunigu įšventintas 1936, vikaravo bei kapelionavo Kaune ir pasireiškė kaip gausus autorius. Be eilės vertimų (tarp jų P. Bourget "Vidurdienio demonas") ir ankstesnių religinių veikalėlių, 1938-39 jis paskelbė šias knygas: Krikščionybės tragizmas, Ieškau žmogaus, Socialinė krikščionybė, Reformatorius Julius Langbehn. Gana griežtoj krikščionybės savikritikoj jis karštai skelbė socialinės pažangos reikalą. Nepaisant socialinio pažangumo, vis tiek buvo sovietų ištremtas į Sibirą, iš kurio grįžo visiškai be sveikatos.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVIŲ AUTORIŲ KNYGOS TECHNIKINĖJE SRITYJE |
|
|
|
|
Parašė D. Šatas
|
1967 m. buvo išleistos dvi lietuvių autorių technikinės knygos. Tai dr. Adolfo Damušio redaguota Sealants (Adolfas Darnusis. Sealants Reinhold Publishing Corp. New York 1967. 382 psl.) ir inž. Antano Ketvirčio Highway Lighting Engineering (Antanas Ketvirtis. Highway Lighting Engineering. Foundation of Canada Engineering Corp., Ltd., Toronto 1967, 334 psl.). Tai palyginant gausus derlius iš mūsų mažos lietuviškos išeivijos tarpo. A. Darnusis yra ne vien tik "Sealants" knygos redaktorius, bet taip pat ir per 40 procentų jos medžiagos autorius. Pasikviesti kitus asmenis Į pagalbą, jų prašant parašyti atskirus knygos skyrius, šiuo metu yra gana plačiai praktikuojama technikinėje literatūroje. Sealants terminą dr. A. Darnusis lietuviškai verčia rišuoliais. Tai minkštos elastcmeri-nės medžiagos, naudojamos tarpų užpildymams pastatuose, greitkeliuose ir kt. Tur būt, kiekvienas namų savininkas yra vartojęs ri-šuolius savo namų remontui. Kanadiečio A. Ketvirčio knyga nagrinėja greitkelių apšvietime problemas. A. Ketvirtis vadovauja inžinerijos darbams Foundation of Canada Engineering Corp., Ltd.
"Aidų" skaitytojams gal ir nebūtų Įdomu smulkiau gilintis į šių knygų turinį. Jų platesnis aprašymas ir pasikalbėjimas su autoriais tilpo "Technikos žodžio" 1968 Nr. 1 ir 2. čia gal tik vertėtų padaryti porą pastabų apie technikinę literatūrą aplamai ir šių knygų vertę, jas lyginant su kitais mūsų išeivijos pasiekimais.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė V. Čižiūnas
|
AWAKENING LITHUANIA, A Study on the Rise of Modern Lithuanian Nationalism by Prof. Jack J. Stukas, Ph. D., Director, Institute of International Business Seton Hall University. The Flor-ham Park Press, Inc. 14 Lincoln Place, Madison, N. J. 1966. Teksto psl. vii-xiii+1-187.
Kai mums patenka į rankas knyga apie Lietuvą anglų kalba, ne-liekam abejingi jai: vartydami džiaugiamės jau pačiu faktu, kad tokių knygų esama. Juo labiau nudžiungame, kai naujų knygų ta kalba atsiranda, kai jose vaizduojama Lietuva jau nebe Pelenė kitų tautų tarpe, bet kaip turtinga savo praeitimi ir turininga savo dvasine kultūra šalis. Čia aptariama dr. J. Stuko knyga apie bundančią Lietuvą, berods, tokia yra. Ji skiriama tai angliškai skaitančios visuomenės daliai, kurios dėmesys siekia toliau už Amerikos ir anglosaksiškojo pasaulio ribų.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ELEMENTORIAUS "E" AUTORIAUS SAVIKRITIKA |
|
|
|
|
Parašė Ignas Malėnas
|
Elementorių "Aiduose" vertinant, iškeltas netikslumas, dėl kurio dar galima ir suabejoti, nesiskubinant jo taisyti: parašyta A TĖ JO, o turėjo būti AT Ė JO Mat, skiemeniu tenka laikyti visas priešdėlis — skaitymo atžvilgiu galima daryti pauzę ir paduotoje vietoje, nors žodžio kėlimo atžvilgiu būtų prieštaraujama rašybai. Kiti priekaištai yra tik nerealūs pageidavimai.
Recenzente "Vienybėje" apgailestavo, kad duoti netikę skiemens ZĖ ŽA ŽO, BĖ BA BO, GĖ GA GO. Bet mokant elementoriaus skiemuo yra esminis dalykas, ir jų iš kalbos neišmesi. Tačiau juos reikėtų išdėstyti mažiausia į du puslapiu (duodant tam reikalui atskirus straipsnelius — apsakymėlius), tada vaikui būtų lengviau juos skaityti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
TRYS BIOGRAFINĖS MONOGRAFIJOS (M. Jankus, kun. A. Staniukynas ir V. Endziulaitis) |
|
|
|
|
Parašė R.K.S
|
Atsiminimų nestokojame: atsiranda jiems ir rašytojų, ir skaitytojų. Kitaip su biografinėmis monografijomis — jų negausiai pasirodo. Berods, paskutiniaisiais trejais metais tik tos trys jų ir pasirodė, kurias čia apžvelgsime.
Būtų galima domėtis, kodėl daugiau sulaukiame atsiminimų negu istorinių biografijų. Atsakymas gal būtų paprastas. Kai žmogus rašo atsiminimus, tai savaime "pasirašo" ir jo autobiografija (bent daugeliu atvejų). O kiekvienam į-domiau save istorijon amžinti, negu kitus iš užmiršties gaivinti! Antra, atsiminimams pirminė medžiaga yra savaime duota — paties autoriaus atmintis (nors ir ją reikia dokumentuoti). O imtis biografinės monografijos tai jau darytis istoriku — sugebėti kritiškai rinkti medžiagą ir ją sintetiškai, bet blaiviai interpretuoti.
Tiesa, šiandien daug kas daug kuo daromės — daug staigiai išdygusių rašytojų, daug ir tokių pat istorikų. Deja, ne taip jau lengvai kuo nors pasidaroma, kaip lengvai užsimojama. Bet palikime šį klausimą ir eikime prie tų trijų monografijų, kurios ėmėsi atkurti M. Jankų, kun. A. Staniukyną ir V. Endziulaitį. Labai skirtingų aplinkų jie žmonės: M. Jankus mus grąžina į Mažąją Lietuvą ir tautinio atgimimo laikus, kun. A. Staniukynas — į Amerikos lietuvių gyvenimą šio šimtmečio pradžioje, V. Endziulaitis — į nepriklausomos Lietuvos brendimo dienas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
LITHUANIANS IN CANADA by Pr. Gaida, S. Kairys, J. Kardelis, J. Puzinas, A. Rinkūnas, J. Sungaila.
Ottawa-Toronto, 1967, p. XX+370. Kaina — 8 dol. Knyga įtraukta į Kanados šimtmečio seriją Canada ethnica kaip jos V-asis leidinys. Gausiai iliustruota. Apžvelgia visas Kanados lietuvių gyvenimo sritis.
Jurgis Jankus: PEILIO AŠMENIMIS. Trijų veiksmų drama. Išleido "Darbininkas", Brooklyn, 1967. Aplankas ir iliustracijos P. Jurkaus. 261 psl., kaina 4 dol.
Aldona Baužinskaite - Kairiene: DETALĖS. Eilėraščiai. "Ateities" leidinys, Brooklyn, 1968. Aplankas ir iliustracijos O. Stankaitytės - Baužienės. 72 psl., kaina nepažymėta.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
