| |
|
|
3 kovas
|
|
LAIŠKAS IŠ KALIFORNIJOS AR JIE KURIA TOBULESNĘ ATEITĮ? |
 |
 |
 |
|
Parašė Pr. Visvydas
|
Atsitiktinai pamačiau dokumentinį filmą apie dabartinį gyvenimą Etiopijoj. Sostinėje Adis Abe-boje, šalia ištaigingų pastatų, atsiveria lūšnų pasaulis, kur klesti nepriteklius, alkis ir ligos, čia dunkso ir dvi naujos ligoninės, kurių architektūra galėtų didžiuotis bet kuris Amerikos miestas. Bet kas iš to, kad tie pastatai gražūs, jei jie negali slaugyti ligonių! Pasirodo, šiuo metu jie yra uždaryti, nes stinga medicinos personalo.
Prieš Kalėdas ir kitas įvykis įsirėžė mano sąmonėje. Gražiame Pietų Kalifornijos universitete (San Fernando Valley State) būrys studentų įsiveržė į administracijos pastatą ir kelias valandas įkaitais laikė mokytojus. Skutimosi peiliukais, priešgaisriniais švirkštais ir kitokiais aštriais "ginklais" studentai gąsdino profesorius ir reikalavo lengvatų. Kelis apdaužė, apspardė, išplūdo riebiausiu leksikonu. Mačiau tuos smarkuolius televizijoje: atletiški, liekni, sveiki, pritvinkę amerikietiškų kalorijų. Toli gražu ne tokie, kokie slankiojo lūšnų priemiestyje, Adis Abebo-je. Atsidūsėjau ir pagalvojau, kodėl tie gražuoliai sportininkai, pajėgią peiliukais terorizuoti beginklius mokytojus, negali paaukoti tris ar keturius metus, pasidaryti bent slaugytojais ar felčeriais ir gydyti žmones Afrikos ligoninėse. Deja, mūsų laikais humanistinis pasiaukojimas jaunimo tarpe nėra populiarus. Rampos šviesai yra mielesnis smurtas ir triukšmas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Parašė Al.
|
 "Ar dar galima jį ignoruoti?"
Tokio klausimo antrašte prancūzų įtakingasis dienraštis "Le Monde" (1969 vasario 1 priede) prisimena Oskaro Vladislovo Milašiaus (Oscar Vladislas de Mi-losz) mirties trisdešimt metų sukaktį. Tuos, kurie tik iš tolo žinome Milašiaus garsą, tokia antraštė gali šiek tiek nuvilti. Nors prancūziškai rašiusį Milašių mažai pažįstame, nes ne daug kas iš jo kūrybos išversta į lietuvių kalbą, tačiau tikime, kad prancūzuose jis yra neabejojamai žinomas kaip iškilus poetas.
Tiesa, kad prancūzai mus žino visų pirma Milašiaus dėka — kaip jo kilmės tautą. Bet kiek pats Milašius žinomas toj tautoj, kurios rašytoju jis tapo? Mažiau negu manome. Ne dėl to, kad jis nebūtų vertas pažinti ir pamilti, o dėl to, kad aplamai jam sunku būti populiariam plačiojoj visuomenėj. Nelengvai prieinama jo poezija. Dar sunkiau pasiekiama jo mistiškai filosofinė proza. Gi paskutinieji jo raštai, kuriuose ėmėsi Apokalipsės egzegezės ir ieškojo rojaus Andalūzijoje, o lietuvių ir žydų kilmės iberuose, yra daugiau negu fantastiški.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
VISUOMENĖS TARNYBOJE PRANAS VAINAUSKAS |
|
|
|
|
Parašė Domas Jasaitis
|
 1969 sausio 26 suėjo Pranui Vainauskui septyniasdešimts metų. Gimė Gasčiūnų bažnytkaimyje, Šiaulių aps. Pirmas pasaulinis karas nutraukė jo mokslinimąsi Mintaujos gimnazijoje ir nubloškė į Voronežą (pietų - rytų Rusijoje), kur buvo susitelkę per 2000 lietuvių moksleivių. Į Voronežą buvo evakuota iš Lietuvos keletas mokyklų, buvo ir naujai įsteigta Martyno Yčo vardo berniukų ir mergaičių gimnazijos. Pr. Vainauskas išbuvo Voroneže iki 1918 pavasario. Grįžęs į Lietuvą, įstojo į Šiaulių gimnaziją ir baigė ją 1919. Tie laikai buvo kritiški mūsų besikuriančiai valstybei, todėl mokslo metai buvo sutrumpinti. Beveik visi abiturientai įstojo savanoriais į kariuomenę ir buvo nukreipti į karo mokyklą Kaune.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Parašė Red.
|
Vasario 16 iškilmingai minėta visose lietuvių kolonijose. JAV gubernatoriai (Illinois, Pennsylvania, Michigan, Indiana, Massachusetts ir kt.), burmistrai (Čikagos, Filadelfijos, Bostono ir kt.) paskelbė atitinkamas proklamacijas. Sukakti paminėjo ir JAV kongresas. Naujasis JAV valstybes sekretorius William P. Rogers savo sveikinime Lietuvos atstovui J. Kajeckui pabrėžė seną JAV vyriausybės nusistatymą: The United States Government, by its continued refusal to recognize the forcible incorporation of Lithuania by the Soviet Union, affirms its belief in the right of Lithuania to self-determination, šis baigiamasis sveikinimo sakinys yra beveik paraidžiui toks pat, kaip pernai D. Rusko. Atskirus pareiškimus paskelbė VLIKas, ALTas, JAV LB centro valdyba, Liet. krikščionių demokratų sąjungos centro komitetas.
Mirtys. — Vasario 3 Kelmėje mirė prel. dr. Justinas Juodaitis, ilgametis Telšių kunigų seminarijos profesorius, vicerektorius ir 1943 rektorius. Sibiro tremty išbuvęs 12 metų, paskutiniu metu buvo altaristų Kražiuose. Ten ir palaidotas. Buvo sulaukęs 69 metų amžiaus.
— Vasario 5 Vilniuje mirė kalbininkas lituanistas prof. Juozas Balčikonis. Plačiau apie jį kitame numeryje. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė V. Skrupskelytė
|
 Sesuo Marija Jurgita Saulaitytė: KAI MES NUTYLAM. Putnam, 1967. Viršelis Uosio Juodvalkio.
Kai mes nutylam yra pirmasis sesers Jurgitos Saulaitytės rinkinys, tačiau savo poetiniu metodu, nors ir nevisada vienodai ryškiu, jis, tur būt, pralenkia įprastinius debiutinius bandymus. Jeigu jauni poetai, sentimentalūs ir romantiški, susitelkia ties savimi ir akstiną rašyti randa savų emocijų stiprume, Saulaitytė ieško universalumo, eilėraščių žodžius atranda pergyvenimui nuslinkus praeitin, kada nuotaikos ir jausmai, praradę aštriąsias individualumo linijas, atsiveria savo esmine, bendrąja spalva. Autorei nerūpi savo jausmų išsakymas. Greičiau asmeniškojo "aš" tyloje, didelio vidinio susikaupimo nuotaikoje, ji stengiasi atpažinti pastoviuosius, pirminius žmogaus sielos bangavimus.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL |
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
