Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
3 kovas



TIES PLAČIU LITUANISTIKOS BARU PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DR. PETRAS JONIKAS   
Prof. Pr. Skardžiaus 70 metų amžiaus sukaktuvėse

Šiemet sukanka 70 metų įžymiam mūsų kalbininkui prof. Pranui Skardžiui. Tai gera proga čia bent trumpai peržvelgti mokslininko gyvenimą ir darbus.
Gyvenimo keliu

Sukaktuvininkas gimė 1899 m. kovo 26 d. (pagal sen. kalendorių) Subačiuje. Ten gavo ir pradinį mokslą. 1912-14 m. lankė Panevėžio miesto keturklasę mokyklą, kur mokslą dėl karo teko nutraukti. 1920 m. stojo jau į valstybinę Panevėžio lietuvių gimnaziją, kurią 1923 m. ir baigė.

1923-25 m. Lietuvos Universitete studijavo lietuvių kalbą, lietuvių literatūrą ir lyginamąją kalbotyrą. Čia jam teko glaudžiau bendradarbiauti su J. Jablonskiu: jam pats raštininkavo ir parūpindavo daugiau raštininkų, padėdavo jam taisyti studentų rašomuosius darbus, su juo dirbo terminologijos bei rašybos komisijoje, išvertė S. Smailso "Vyriškumą", o J. Jablonskis ištaisė to vertimo kalbą, ir kt. K. Būgos paskaitų tegavo klausyti tik du semestru.
Skaityti daugiau...
 
Lietuvių mitologija Wiecherto, Sudermanno ir Agnes Miegel kūryboje PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANATOLIJUS MATULIS   
Susipažinę vokiečių literatūroje su Ernst Wiecherto, Hermann Sudermanno ir Agnės Miegel raštais, pastebime vardų, kurie mus, lietuvius skaitytojus, maloniai nustebina. Kitataučiams, ir ypač vokiečiams, tie vardai atrodo lyg kokios magiškos formulės, atklydusios iš paslaptingos ir jiems svetimos poezijos. Iš tikro tai yra mūsų mitologijos palikti vardai ir jų metaforos. Minėtieji vokiečių rašytojai pasirinko juos portretuoti Rytprūsių gyventojų dvasiniams bruožams ir stengėsi jų alegorine pagalba pasiekti savo kūriniuose prasmingesnio ir dramatiškesnio intensyvumo. Lietuviams skaitytojams, be abejo, įdomu panagrinėti, kokiu literatūriniu pavidalu mūsų senovės mitai atsispindi minėtųjų vokiečių rašytojų prozinėje kūryboje. Taip pat verta išsiaiškinti, dėl ko tie lietuvių tautinės kultūros palikimai taip sudomino šiuos mūsų amžiaus žinomus vokiečių rašytojus ir kokiam estetiniam ar net filosofiniam tikslui jie buvo skirti.

Wiecherto, Sudermanno ir Agnės Miegel aprašomi M. Lietuvos lietuviai yra krikščionybės išauklėti žmonės. Tačiau jų kasdieniniame gyvenime randame aiškių pagoniško laikotarpio pėdsakų. Šitas dvigubas ir net vienas antram priešingas dvasinis siluetas be jokio konflikto darniai jungiasi jų gyvenime. Dėl to minėtieji vokiečių rašytojai vaizduoja lietuvius vieną kartą lenkiančius savo galvas prie krikščioniško kryžiaus, o kitą — keliančius rankas į betekančią saulę — religinį simbolį, išlikusį iš pagoniško amžiaus. Neturėtų tai mūsų stebinti, nes gi Lietuva buvo viena iš paskutinių pagonių tvirtovių Europoje. Net ir po oficialaus apsikrikšti-jimo XIV a. protėvių religija buvo jau per giliai įsišakojusi, kad krikščionybė būtų ją be vargo užkariavusi.
Skaityti daugiau...
 
MIRCEA ELIADE - Žmonijos religinių simbolių tyrinėtojas PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VYTAUTAS BAGDANAVIČIUS, M.I.C.   
I. M. Eliade ir jo metodas
1. M. Eliadės gyvenimo bruožai

Mircea Eliadę radau jo ofise Čikagos universitete, nedideliame kambarėlyje, pilname knygų ne tik ant lentynų, bet ir ant žemės. Šiandien jis yra plačiai žinomas žmonijos religijų tyrinėtojas, kurio knygos (pirma rašytos prancūzų, vėliau anglų kalba) išverstos į daugelį kalbų. Profesorius maloniai mane priėmė, ir tuojau radome bendrą kalbą apie pasakas. Prof. M. Eliade apgailestavo nemokąs lietuviškai ir prašė mane padėti jam surasti lietuvių pasakų vertimų kitomis kalbomis. Netrukus jam pasiunčiau pora knygų, ir jis tuoj kibo jas skaityti su dideliu susidomėjimu.

Prof. Mircea Eliade yra gimęs Bukarešte 1907 ir yra emigrantas Vakaruose, kaip ir mes. Padaręs doktoratą savo tėvynėje, jis penkeris metus studijavo Indijoje Kalkutos universitete. Ten susiformavo jo domėjimasis religijos istorija. Grįžęs tėvynėn, įsteigė žurnalą "Zalmoxis" ir Bukarešto universitete skaitė metafizikos kursą.
Skaityti daugiau...
 
Dailės darbai PDF Spausdinti El. paštas
Jono Švažo (gim. 1925 m) tapybos darbai

Skaityti daugiau...
 
SAKRALINES ARCHITEKTŪROS KLAUSIMU PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Architektas EDM. ARBAS   
Aš žiūriu į naują bažnyčią kaip į tylios maldos ir dvasinio džiaugsmo vietą. Neapkrauta išorinių efektų, — dvasinės vizijos ir palaiminto džiaugsmo namai.
Le Corbusier

Ne architektūrinės formos saisto religines apeigas. Priešingai, Dievo namų apipavidalinimas turėtų išreikšti liturgines apeigas. Architekto uždavinys yra įsijausti ir sukurti tikinčiųjų dvasiniam susikaupimui patrauklią aplinką, atitinkančią religines apeigas, nes kitaip pati architektūra nustotų savo paskirties.

Šių laikų bažnyčios negali būti planuojamos, remiantis praeities šimtmečių tradicijomis. Tas reikštų praeities architektūrines formas ir nebeatitiktų dabarties žmogaus religinės dvasios. Tačiau, nors dvidešimtasis amžius jau baigiasi, kai kurios meno bei architektūros sritys dar nėra pagavusios to amžiaus dinaminės išraiškos impulso. Mokslas ir technika nepaprastu išradingumu įgalino žmogų atsipalaiduoti nuo žemės, pasiekti mėnulį, o suskaldytą atomą pajungti gyvenimui. Tai savo būdu atsiliepia ir religiniame žmogaus gyvenime.
Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai