| |
|
|
1969 m. 8 spalis
|
SVEIKINAME MOKSLININKŲ SUVAŽIAVIMĄ |
 |
 |
 |
|
Parašė Juozas Girnius
|
Padėkos dienos savaitgalio metu, lapkričio 26-30, Čikagoj šaukiamas lietuvių mokslininkų suvažiavimas, pavadintas Mokslo ir kūrybos simpoziumu. Suvažiavimo organizatoriai — JAV LB centro valdyba ir iniciatorių mokslininkų grupė. Kviečiami dalyvauti Amerikos ir Kanados visi lietuviai mokslininkai. Šiuo pagrindu suvažiavimas ir laikomas "pirmuoju išeivijoje lietuvių mokslininkų suvažiavimu".
Suvažiavimui numatyti šie keturi pagrindiniai tikslai (tiksliau tariant, uždaviniai): "1. sudaryti patogias sąlygas tarpusavio nuomonių pasikeitimui įvairiose mokslo disciplinose, 2. supažindinti lietuviškąją visuomenę su lietuviškosios išeivijos moksliniu pajėgumu, jų atliktais darbais ir pasiektais laimėjimais, 3. duoti visuomenei įdomių paskaitų iš mokslo bei kultūros pasaulio, 4. išdiskutuoti galimybes Pasaulio Lietuvių Mokslo Draugijai steigti" (cituojame iš rugsėjo mėn. gale gauto pranešimo, išsiuntinėto prof. dr. A. Avižienio, dr. A. Kliorės ir inž. Br. Nainio vardu).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė ANTANAS MACEINA
|
Ateizmas kaip pasaulį bei žmogų peržengiančios tikrovės (transcendencijos) neigimas nėra būdingas vienam tik komunizmui. Daugelis pastarojo meto sąjūdžių bei pasaulėžiūrų buvo ir tebėra ateistiniai. Dar daugiau: šiandien net galima kalbėti apskritai apie "ateistinį amžių" arba apie "istorijos ateizmą", kaip tai teigia ispanų filosofas X Zubiri.1 šiandien "mes, kurie nesame ateistai", sako Zubiri, "tikime, nepaisydami mūsų laiko dvasios, kaip kad ankstesniųjų tarpsnių ateistai netikėjo, taip pat nepaisydami savo laiko dvasios" (t. p.). Kitaip tariant, tikėjimas į Dievą šiandien taip lygiai priešinasi dienos nuotaikai, kaip seniau netikėjimas. Šiuo atžvilgiu komunistinis ateizmas yra giliai įsišaknijęs mūsojoj istorijoj: tai tik viena dabartinio netikėjimo apraiška.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Vladas Šlaitas
|
NUO TO LAIKO
Niekur prie nieko nebeprisirišu.
Nuo to laiko,
kai esu be namų,
viskas nemiela ir svetima mano širdžiai.
Ten mes sėdėjom pas Babiloną ir verkėm.
Kaip gerai pasakyta.
Savo metu,
kai gyvenau savame krašte,
aš niekados nė iš tolo nepagalvojau,
kad šitie žodžiai buvo ir man parašyti.
Ten mes sėdėjom ant upės kranto ir verkėm,
mano tolimas krašte.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVOS IR SOVIETŲ SĄJUNGOS SANTYKIŲ DVIDEŠIMTMETIS (1919-1939) |
|
|
|
|
Parašė ZENONAS IVINSKIS
|
Reikšmingieji etapai šaltinių šviesoje
Iš 1926 metų nepuolimo pakto su Sovietų Sąjunga buvo tikimasi Kaune, kad jis Lietuvai atneš saugesnes dienas. Pačios sutarties pasirašymo dieną (IX.28) Maskvoje Lietuvos ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras M. Sleževičius pasikeitė su sovietų užsienio reikalų komisaru Čičerinu dviem Lietuvai reikšmingomis notomis.
Sleževičiui rūpėjo raštu gauti atsakymą, ąr nepuolimo sutarties partneris sutinka su Lietuvos vyriausybės aiškinimu, kad jos dalyvavimas Tautų Sąjungoje nėra priešingas nepuolimo pakto dvasiai. Kaip žinome, Lietuva į Tautų Sąjungą buvo priimta 1921.IX.22, o Sovietų Sąjunga tik po 13 metų (1934.IX.18). Savo vyriausybės įgaliotas Čičerinas priėmė Lietuvos notą dėmesin: "Lietuvos priklausymas Tautų Sąjungai negali trukdyti draugingai plėstis Lietuvos santykiams su Socialistinių Tarybų Respublikų Sąjunga" (Lietuvos istor. šaltiniai IV, 1961, p. 302). Vadinasi, Lietuvai pasisekė šiuo klausimu tuojau gauti palankų atsakymą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Administrator
|
Pavergtojoj tėvynėj Kaune rugsėjo 22, eidamas 85-tuosius amžiaus metus, mirė paskutinysis Nepriklausomybės akto signataras ir paskutinysis nepriklausomos Lietuvos buvęs prezidentas Aleksandras Stulginskis.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVOS METRAŠČIAI —LIETUVOS ISTORIJOS KELIO RODYKLE |
|
|
|
|
Parašė JUOZAS JAKŠTAS
|
M. Jučo "Lietuvos metraščiai"
1. Dalykiškas žvilgsnis
Kai užsimename apie sovietinės Lietuvos istoriografiją, dažnai linkstame apie ją smerkiamai kalbėti. Sakome, jog ten visa Lietuvos praeitis nušviečiama pagal marksistinį - leninisti-nį mokslą, atseit, nukrypstant nuo pačios istorinės tikrovės. Nepaisoma praeities, kokia ji buvo, bet stengiamasi vis įrodinėti, jog ji vystėsi taip, kaip K. Marksas mokė—klasių kovos ženkle. Istorijos vyksmo centre vis matomi "feodalai" su pačiais kunigaikščiais priešakyje, t. y. išnaudotojų klasė, engusi liaudies masę. Visa jų politika buvusi grobimas viduje įr santykiuose su kaimynais. Net ir Lietuvos ekspansija į rytus ir pietus aiškinama savanaudiškais grobuoniškais "feodalų" tikslais.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
"Dear Mr. Gražina".. IŠ GRAŽINOS BACEVIČIŪTĖS ATSIMINIMŲ |
|
|
|
Lenkijoj tuoj išeis Gražinos Bacevičiūtės atsiminimų knyga — Znak Szczegolny (Ypatingas ženklas). Dienraštis "Žycie Warszawy" (nr. 214, 1969.9.7), skelbdamas šį leidinį, atspausdino šiemet mirusios kompozitores atsiminimų šį fragmentą.
Mano jaunystės metuos, prisimenu, vienas jau nebegyvenantis prancūzų muzikas išpažino man didžiai paslaptingai (todėl jo pavardės neminiu), kad suskaičiavo penkiasdešimt dvi koncertų klausytojų rūšis. (Kodėl tai turėjusi būti paslaptis — tikrai nežinau). Kai vėliau kelis kartus bandžiau atkurti jo sąrašą, nepavykdavo man prieiti nė pusės tų 52.
Taigi, buvo ten: aktyvūs ir pasyvūs, įžūlūs ir nedrąsūs, lengvatikiai ir netikėliai, snobai, malkontentai, mandruoliai ir despotai, ir toki, kuriems nieku neužimponuosi, ir bailiai, ir nieko nesuprantą, truputį suprantą, ir daug suprantą, "sergą" užsieniu ir t. t. ir t.t. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
PSICHOANALIZE IR JOS KŪRĖJAS |
|
|
|
|
Parašė ANTANAS PAŠKUS
|
 XIX amžiaus prieangyje Sigmundo Freudo sukelta minties audra vis dar nenurimsta. Pakliuvus tos audros sukūrin, dar ir šiandien lengva tapti aklu Freudo sekėju arba fanatišku jo nepakentėju; įsirikiuoti į jo garbintojų gretas arba į jo priešų eiles. Freudo gerbėjai bus linkę jame matyti Prometėją, atnešusį eros (meilės) ugnį į puritoniškos moralės atšaldytą žmogaus širdį. Gi Freudo priešai įžiūrės jame demoną, iškirtusį plačią spragą krikščioniškos moralės pylime. Pirmieji lenks galvas Vienos psichologui tarytum vyriausiam Afroditės kunigui. Antrieji bėgs nuo jo lyg nuo prakeikimą nešančio Mefisto. Tačiau abi grupes, Freudo sekėjus ir priešus, neišvengiamai lydės psichoanalizės kūrėjo šešėlis. Freudas tvirtai įsitaisė Vakarų pasaulio mintį formuojančių dievų Panteone. Užtat gal pravartu, pravėrus Panteono duris, atidžiau žvilgterėti į tą nemirtingąjį veidą, kurį visi tariasi pažįstą. Laiko perspektyvoj galime bešališkiau pažiūrėti į Freudo asmenį ir jo sukurtas psichologijos teorijas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
AMERIKOS LIETUVIŲ KONGRESAS |
|
|
|
|
Parašė K. G. Aitis
|
Rugpiūčio 30-31 Detroite vyko Amerikos Lietuvių Tarybos suorganizuotas Amerikos lietuvių kongresas. Iš Alto pirmininko cituoto Alto statuto matyti, kad tokių kongresų tikslas keleriopas: demonstruoti Amerikos lietuvių vieningumą; pasisakyti dėl JAV politikos; pasisakyti dėl Alto veiklos; numatyti Altui veiklos uždavinius ateičiai. Nepasakytas statute, bet faktiškai reikšmingas kongreso tikslas — išjudinti Amerikos lietuvių visuomenę, sukelti jos domesį pačiam Altui ir okupuotai Lietuvai. Kaip sekėsi Detroito kongresui tie uždaviniai vykdyti?
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ATSISVEIKINANT ANTANĄ BENDORIŲ |
|
|
|
|
Parašė Juozas Girnius
|
 "Skaičiuoju dienas, ne savaites ir mėnesius, kiek dar liko vargti tarnyboje ... Tada galėsiu ir ramiau paskaityti, ir šį tą parašyti". Taip savo paskutiniame kalėdiniame sveikinime rašė Antanas Ben-dorius, miręs gegužės 19. Sulaukė tarnybos pabaigos, bet nebesulaukė savo paties darbui besiilgėto pensijinio poilsio, širdies smūgis jį ištiko kaip tik tuo metu, kai, pasiekęs 65 metų amžiaus ribos, traukėsi į pensiją.
Nebesulauks ir mūsų žurnalas paskutinio su juo sutarto straipsnio apie prof. S. Kolupailą (mirties penkmečiui). Užuot iš jo sulaukus straipsnio, tenka rašyti jam pačiam skirtą nekrologinį atsisveikinimą.
Atsisveikinimai visad yra sunkūs. Kaip sunku kalbėti prie karsto, taip sunku ir nekrologą rašyti. Ypač tada, kai atsisveikinama ne tik su pažįstamu, bet ir su artimu žmogumi, šiuo atveju daug nepadeda nė rutina, kurią turi ir nekrologai. Pakanka rutinos, kai tenka apgailėti mirtį žmogaus, kurio atveju visi žino, ko neteko-Gi A. Bendoriaus atveju greičiau vi^ų pirma reikia pasakyti, kad netekome žmogaus, kurio nudirbtas darbas lyg buvo nepastebimas. Ne dėl to, kad buvo mažai nudirbta, o dėl to, kad jo darbas lyg slapčioje liko — išsklaidytas tokiame iš esmės beasmeniniame veikale, kokiu yra enciklopedija. Iš dalies jis pats save slėpė nuo viešumos, mokslininku būdamas savo darbo kambaryje, o žmonėse greičiau rodydamasis juokaujančiu dzūku šnekuoliu.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Viktoras Gidžiūnas, O.F.M.
|
 El Greco — Šv. Pranciškus Asyžietis (Museo del Prado)
Šv. Pranciškaus aktualumas
Labai nuostabu, kad prieš 743 metus gyvenęs žmogus tebėra aktualus ir mūsų laikais, nors jis tebuvo paprastas žmogelis. Tačiau jis suprato savo laiko žmogų ir apaštalavo ne bažnyčioje, bet gyvenime. Jis ėjo su gyvenimu, bet jį taisė ten, kur prieštaravo Dievo valiai ir žeidė dorą. Jis nebuvo kunigas, dėl to jis yra mūsų dienų pasauliečių apaštalavimo pavyzdys ir globėjas.
Tiesa, jaunystėje ir Pranciškus linksmai gyveno ir troško pasižymėti karo žygiuose, bet Dievas jį ruošė savo riteriu — visų laikų apaštalu. Parvedęs jį iš karo žygio, besimeldžiančiam šv. Damijono baž nytėlėje, liepė jam ją griūvančią atnaujinti. Tačiau Pranciškus nebuvo pašauktas atnaujinti griūvančios šv. Damijono bažnytėlės, nei savo pečiais atlaikyti svyruojančios Laterano bažnyčios, kaip sapne regėjo popiežius. Jis buvo pašauktas atnaujinti Gyvąją Bažnyčią.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
DAR DĖL "TIKĖTI" VARTOJIMO |
|
|
|
|
Parašė L. Dambriūnas
|
Tuo klausimu tiek jau prikalbėta, kad naujausieji aiškintojai nebesusigaudo, kas ankstesniųjų buvo rašyta, ir arba kartoja senesnius teigimus, arba gina, kas nėra draudžiama.
Taip atsitiko ir Pauliui Rabikauskui, kuris paskelbė straipsnį Tikiu Dievą ar Tikiu į Dievą (Aidai, 1968 Nr. 10, 460). Jis žino, kas tuo klausimu rašyta iki 1953 m., kada pasirodė St. Ylos knygelė "Religinės terminijos klausimu", bet nepastebėjo nei kan. K. Steponio ir kun. St. Ylos straipsnio Liturginės problemos (Lux Christi, 1965 Nr. 1, 64), nei mano Veiksmažodžio "tikėti" vartosenos klausimu (Gimtoji Kalba, 1965 Nr. 3-4, 33:38). Jei būtų pastebėjęs, būtų ir savąjį kitaip parašęs. Dabar jis kartoja tą patį, ką aiškino ir kan. K. Ste-ponis, ir kalba apibendrinamai apie kalbininkus, tartum jie visi būtų vienos nuomonės tuo klausimu.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Brooklyne rugsėjo 21 pašventinta žeme, kurią mūsų žurnalo leidėjai pranciškonai yra įsigiję pastatydinti Kultūros židiniui, Jaunimo centrui, Aušros Vartų koplyčiai ir vienuolynui, šventinimo apeigas atliko prel. J. Balkūnas. Po jų vyko trumpas A. Stempužienės koncertas ir vėliau banketas, kurio metu kalbėjo prel. J. Balkūnas, LB tarybos pirm. dr. P. Vileišis, LB apygardos pirm. A. Vakselis ir kt.
— New Yorke IX.20 BATON surengė balty protesto demonstraciją prie Jungtinių Tautų. Prisimenant prieš 30 metų sudarytą Molotovo - Ribbentropo sandėrį, protestuota, kad nei Jungtines Tautos, nei JAV vyriausybe, nei kitos laisvojo pasaulio valstybes nieko nepadarė Baltijos valstybių nepriklausomybes atstatymui. Demonstracijos mitinge tarp kalbėtojų buvo JAV transporto pasekretoris W. D. Mazan, laisvosios Kinijos atstovas Jungtinėse Tautose Wang Meng-Hsien, New Yorko valstijos kongresmanas M. Biaggi, Pavergtųjų Europos tautų seimo naujasis pirmininkas A. Ber-zinš, VLIKo pirmininkas dr. J. K. Valiūnas ir kt. Demonstravo apie 500 asmenų, tarp jų daug jaunimo, su per 70 plakatų. Demonstracija surengta daugiausia lietuvių rūpesčiu.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Ramunė Stanelytė
|
Jonas Aistis, vienas pačių žymiausių nepriklausomybės laikotarpio poetų, kaip žinoma, visą laiką aktyviai dalyvavo periodinės spaudos mūšiuose bei polemikose, aštriai, kartais graudžiai, bet visuomet spalvingai pasisakydamas aktualiais dienos klausimais. Mil-fordo gatvės elegijos yra trečia šio autoriaus publicistinės prozos knyga. Pirmoji, Dievai ir smūtkeliai, pasirodė 1935. Joje Aistis, tuomet dar Kossu-Alekdravičius, pirmiausia buvo pilietis, susirūpinęs savo tautos ir jaunos valstybės kasdienio gyvenimo žaizdomis bei negalavimais — patetiškai graudus, entuziastiškas ir be jokių sąlygų tikįs savo krašto didžia misija bei ateitim. Antrojoje, Laike ir žmonėse (be datos), išėjusioje jau Amerikoje, piliečio rūpesčius ir sielvartą išstūmė poeto reminiscencijos — asmeninis laikas ir žmonės, privatus sielvartas ir džiaugsmas. Šioje trečiojoje, Milfordo gatvės elegijose (be datos), tautiečio ir žuvusios valstybės piliečio rūpesčių temos grįžta į pirmąjį planą. Jeigu Dievuose ir smuikeliuose Aistis tenkinosi viešosios sąžinės dezinfekto-riaus bei sanitaro pareigomis, tai Milfordo gatvės elegijose jis dažniausiai kalba kaip tautos tribūnas, nevengdamas nė rūstaus pranašo tono bei pozos. |
|
Skaityti daugiau...
|
Raymond H. Potvin and Antanas Sužiedėlis: SEMINARIANS OF THE SIXTIES. A national survey. A project of the Center for Applied Research in the Apostolate (CARA). Washington, D. O, 1969. 230 p. Tai sociologine - psichologine studija, pagrįsta 6420 amerikiečių klierikų ir 1130 pasauliečių studentų anketiniu apklausinėjimu.
ŠEŠTOJI PRADALGĖ. Literatūros metraštis. Redagavo K. Barėnas. Nidos leidinys Londone 1969. 400 psl., kaina kietais viršeliais — 3 dol., minkštais — 2.50 dol., nenariams 25 proc. daugiau.
VYSKUPAS PRANAS BRAZYS. Išleido Ateitis Brooklyne 1969. Viršelis ir iliustracijos P. Jurkaus. 86 psl., kaina 2 dol.
A. Giedrius: SMILGOS. Apsakymai. Nidos leidinys Londone 1969. 204 psl., kaina kietais viršeliais 3 dol., minkštais — 2 dol., nenariams 25 proc. daugiau.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
AIDŲ DVIDEŠIMTMETIS AMERIKOJE |
|
|
|
|
Parašė Tėv. Leonardas Andriekus, O.F.M.
|
Baigiantis metams, norime su Gerb. Skaitytojais pasidalyti mintimis dėl "Aidų" ateities. Kalbant apie ateitį, pirmiausia prisimintina dabartis.
Kai kurie mūsų skaitytojai gal net nepastebėjo, kad "Aidai" Amerikoje leidžiami jau dvidešimt metų. Pranciškonai perėmė žurnalą iš Europos 1949 m. rudenį. O šioj Atlanto pakrantėje pirmasis numeris pasirodė 1950 metų sausio mėnesį.
Tremties sąlygose tai reikšminga sukaktis. Lietuvių visuomenė turėjo mėnesinį kultūros žurnalą per dvidešimt metų be jokių pastangų ir rūpesčių. Vienintelė pastanga buvo tik užsiprenumeruoti ir atsiųsti prenumeratos mokestį. Per tą laiką leidėjai nesiskundė, neprašinėjo pašalpos iš oficialių fondų, negavo jokių premijų. Priešingai, patys "Aidai" suteikė 15 premijų po 500 dol. už mokslo ir literatūros veikalus.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
