Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1966 m. 1 sausis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Vaclovas Čižiūnas — Jaunimo problema lietuviškoje išeivijoje ............. 1
Kazys Bradūnas — Čiurlioniškoji fuga (eil.) ............................................ 7
Vincas Trumpa — Kovotojai ir kolaborantai . ........................................  9
Faustas Kirša — 5 eilėraščiai  ................................................................ 17
Jeronimas Kačinskas — Vytautas Bacevičius ...................................... 18
A. Rimvydas ir J. Alaušius — Žvilgsnis į 1965 metus ........................... 20

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Dr. Ign. Urbonas — Vyskupas J. Labukas-Matulaitis .......................... 35
Juozas Kojelis — Žvilgsnis į jaunimo žurnalus ....................................... 37
K. R. — Francois Mauriac ir De Gaulle ................................................ 38
Vytautas Bagdanavicius, M.I.C. — Pirminio žmogaus religija ............. 39
Dr. P. Rėklaitis — Nevertinama Europos lietuvių veikla ..................... 41
Mūsų buityje  ........................................................................................... 41


KNYGOS
Titas Alga — Naujas veidas vaikų literatūroje — Minelga .................. 45
J. Grinius — P. Orintaite apie Salomėją Neri .......................................  46
Atsiųsta paminėti ..................................................................................... 46
Skaityti daugiau...
 
JAUNIMO PROBLEMA LIETUVIŠKOJE IŠEIVIJOJE PDF Spausdinti El. paštas

1. Lietuviškojo jaunimo problema yra visos lietuvių išeivijos problema. Jos branduolį sudaro pagrindinis išlikimo ir sveiko savito kūrybingumo klausimas. Mums rūpi, kad išeivijos lietuvių jaunimas išliktų lietuviškas ir kad jo lietuviškumas būtų kūrybingas ne menkiau už senosios kartos kūrybingumą. Čia, suprantama, kalbama apie tautinės kultūros kūrybą, be kurios joks tautinis išlikimas nėra įmanomas.

Išlikimo problema yra būdinga tik išeivijoje ir visur ten, kur tautinėms mažumoms tenka gyventi skaičiumi ir ūkinėmis bei kultūrinėmis pirmenybėmis pers veriančio j e tautinėje daugumoje. Šia proga man prisimena būdingas tautinio išlikimo šauksmas nepriklausomoje Lietuvoje: kuklus vienkartinis Vytauto D. universiteto lenkų studentų draugijos leidinėlis "Wytrwaj!" (Ištesėk!), išleistas tarp 1927 - 1931 m. Jame desperatiškai buvo šaukiamasi lenkų tautinės sąmonės, kad tuo būdu būtų sulaikytas oportunistinis lenkų jaunosios šviesuomenės tirpimas lietuvių naudai. Daugelis buvome to tirpimo liudininkai, kuriems ir jo priežastys tada buvo ir dabar yra aiškios: etninis Lietuvos lenkų pagrindas bene 80 nuošimčių buvo lietuviškas.

Abiejų Amerikų žemyne ir visur plačiame pasaulyje už mūsų tėvynės ribų esame vienur žymesnė, kitur visiškai menka tautinė mažuma.
Skaityti daugiau...
 
ČIURLIONIŠKOJI FUGA PDF Spausdinti El. paštas
Paguldyki mane kaip kūdikį,
Užklojęs padange šviesia,
Ir vidudienio vėją pabudinki
Ošti pušų šakose.

Sapnuodamas tavo sapnus,
Aš noriu miegoti, miegoti,
Ir žemę, kaip juodą karolį,
Ridinėti delnuos.

Bet tu mane kankini,
Kai mes esam vieni ...
Aš nenoriu spalvos,
Aš nenoriu garsų —

Palik mane ant kalvos
Tarp rudens debesų ...
Kam tu mane kankini? —
Tu kaip audra ateini,
Tu mane kaip obelį purtai,
Mintys krinta kaip žali obuoliai,
Ir nors ausys apkurto,
Bet už jų ten giliai
Tu pats gūdžią fugą groji,
Viskas dega kaip uogienojai ...
Viskas jau pelenai, pelenai —
O, kaip tu mane kankinai ...
Skaityti daugiau...
 
KOVOTOJAI IR KOLABORANTAI PDF Spausdinti El. paštas
Svarstymai apie XIX amžių Lietuvoje (I)

1. Aptarimo ieškant
Kovoti dėl savo krašto laisvės, kaip ir mirti už tėvynę, yra gražus ir kilnus daiktas. Iš untros pusės, bendradarbiauti su krašto okupantu ir priešu — negražu ir nedera. Tačiau istorikui dažnai nėra lengva pasakyti, kas iš tiktųjų yra laisvės kovotojas, o kas yra bendradarbis, arba kolaborantas. Laisvė — abstrakti sąvoka. Kaip ir Dievas. Ir apie laisvę galima tą patį pasakyti, ką anas viduramžių pabaigos mistikas pasakė apie Dievą: viskas, ką jūs kalbate npie Dievą, yra netiesa. Kas vienam gali atrodyti laisvė, kitam tai tebus noras sugrįžti į senus laikus, kur, bent jo asmenišku atveju, nebuvo jokios laisvės. Užtat dažnai tas pat žmogus vienam gali atrodyti kilniausias laisvės kovotojas, kitam — nuožmiausias laisvės priešas. O ar retai būna, kad vienas ir tas pat žmogus vienu metu ir vieniems yra laisvės kovotojas, kitu metu ir kitiems yra tautos išdavikas. Ir ne dėl to, kad tas žmogus iš esmės būtų pasikeitęs.

Bandysime pasirinkti keletą pavyzdžių iš mūsų ir mūsų likimo bendrininkų lenkų XIX a. istorijos. Gal būt, geriausias pavyzdys čia galėtų būti labai žymus Lenkijos ir Lietuvos XIX a. pirmosios pusės veikėjas kunigaikštis Adomas Jurgis Čartoryskis (1770-1861). Nuo pat okupacijos pradžios jis atsidūrė Petrapilyje, sukosi ir lėbavo carų rūmuose, intymiai susidraugavo su būsimuoju caru Aleksandru I, kuris 1803 m. paskyrė jį Vilniaus universiteto kuratoriumi, kas to laiko supratimu reiškė ir Lietuvos švietimo ministrą, o 1804-1806 m. Rusijos imperijos užsienio reikalų ministru. 1830 m. sukilimo metu JIS pasidarė tautinės lenkų vyriausybės premjeras, po sukilimo tos pačios vyriausybės pasmerktas in absentia nukirsti galvą. Atsidūręs rmigracijoje vienų emigrantų buvo laikomas tautos didvyriu, kitų — išdaviku dėl kolaboravimo su caru, vėliau tapo nevainikuotas daugumos emigrantinės Lenkijos karalius. Kas jis buvo: laisvės kovotojas ar išdavikas? Vienas vienu Betų, kitas — kitu? Kada jis daugiau nusipelnė lenkų tautai: ar tada, kai bendradarbiavo su caru Aleksandru I, ar tada, kai vadovavo 1830 m. sukilimui, ar būsimas nevainikuotas karalius emigracijoje, beveik visų gerbiamas ir godojamas, bet nė iš vieno realios pagalbos Lenkijai nesulaukdamas? Vargu, ar ir pats Čartoryskis būtų galėjęs atsakyti į šiuos klausimus. Žinia, kad 1815 m., kada po Vienos kongreso sudužo jo visos viltys atstatyti Lenkiją ir kada jo glaudžiam bendradarbiavimui su caru Aleksandru I atėjo galas, jis pats be jokios gėdos, o greičiau su tam tikra rezignacija ir širdgėla, įrašė į savo dienoraštį: "Mano daina, atrodo, sudainuota. Pastatyti vargšę Lenkiją ant savo kojų buvo mano darbas . .. Dabar aš prieinu savo karjeros galą. Tegu kiti darbuojasi, mano eilė, gal būt, dar vėl ateis".1
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
Iš pomirtinio palikimo

JAUNYSTĖ

Jaunystė su žiedais balandžiais nuplasnojo.
Atsimenu šventai: lelijos saulę mojo.
Aš skyniau jas ir mylimajai dovanojau.
Kokia graži ir lelija ir mylimoji!...

Senas knygas, — naujom; senas maldas kartoju:
Pavasariai tie patys: paukščiai ir artojai,
Ir lovon guldamas kaip kūdikis žegnojuos, —
Jaunyste, ko tu kaip šviesi uola sustojai?
Skaityti daugiau...
 
VYTAUTAS BACEVIČIUS PDF Spausdinti El. paštas
Lietuvių visuomenėje Vytauto Bacevičiaus vardas lyg ir netekęs buvusio populiarumo. Ir to yra dvi priežastys. Nesulaukęs savųjų tarpe patenkinamo susidomėjimo, V. Bacevičius pasitraukė iš lietuvių kultūrinio akiračio ir reiškėsi ten, kur, jo įsitikinimu, naujoviškosioms muzikos idėjoms dirva buvo prieinamesnė. Ir tai jis darė be nuolaidų, nė trupučio nenukrypdamas nuo savo pasirinktojo kūrybinio kelio. Lygiai taip pat lietuviškoji visuomenė nepasakytu žodžiu lyg nurašė V. Bacevičių iš savųjų tarpo, manydama, kad tai nesudaro jokio nuostolio Amerikos lietuvių kultūriniam gyvenimui. Lietuvių spaudos skiltyse šiandien retai kada paminimas V. Bacevičiaus vardas. Tačiau, nepaisant jo gyvenimo bei kūrybinių polėkių kontraversišku-mo, V. Bacevičius lietuvių muzikai paliks neįkainojamą kūrybinį lobį. Tai pastebės gal tik vėlesnės muzikos menu besidominčios lietuvių kartos. Dabartiniu metu vertybių ir vertinimo matai yra perdaug pasisukę priešinga kryptimi, kad kas ryžtųsi gilintis pamirštojo muziko kūrybiniuose labirintuose.

Vytautas Bacevičius yra išskirtino talento kompozitorius ir pianistas, iš jaunystės pasirinkęs ieškotojo ir tyrinėtojo kelią. Jis liko visą laiką muzikos kūrybos avangarde, ne tik mūsų tautoje, bet ir tarptautiniu mastu imant. Jam nebuvo svetimas atonalinis stilius, naujos individualinės muzikos formos ir idėjos, žadinančios kūrybinį gyvybingumą.
Skaityti daugiau...
 
ŽVILGSNIS Į 1965 METUS PDF Spausdinti El. paštas

I. VISUOMENINĖ VEIKLA

25-ių metų kovos dėl Lietuvos laisvės sukaktis

Rusams besistengiant dainomis ir šokiais Vilniuje parodyti, kad pavergta tauta jaučiasi laiminga, laisvajame pasauly tas melas buvo demaskuotas gana reikšmingai. JAV vyriausybė, be kasmetinių pareiškimų Vasario 16 ir Pavergtų Tautų Savaitės proga, birželio mėn. demonstratyviai parodė, kad Baltijos valstybių klausimas dar neišspręstas. Birželio 23 JAV valstybės sekretorius Dean Rusk priėmė bendro Amerikos Baltiečių Komiteto delegaciją, o Atstovų Rūmai birželio 21 vienbalsiai priėmė rezoliuciją, raginančią prezidentą kelti Baltijos valstybių klausimą Jungtinėse Tautose bei kituose tarptautiniuose forumuose. Prieš tai, gegužės 17 d., Atstovų Rūmuose vyko apklausinėjimas apie padėtį Baltijos valstybėse, kuriam vadovavo Europos reikalų pakomisijo pirmininkė atstovė Edna F. Kelly. Birželio 14 Kongrese buvo paskelbta "Baltijos šalių diena" ir per tris dienas apie 30 kongresmanų ir senatorių kalbėjo apie Baltijos kraštų padėtį.

Skaityti daugiau...
 
VYSKUPAS J. LABUKAS - MATULAITIS PDF Spausdinti El. paštas


1965 gruodžio 5 Romoj buvo konsekruotas naujasis Lietuvos vyskupas dr. Juozapas Labukas - Matulaitis. Konsekracija   buvo  pusiau privataus pobūdžio, atseit, ne vieša. Dėl to ji ir vyko ne kurioje nors Romos katedrų, o Švč. Mergelės Marijos   Nekalto  Prasidėjimo misionierių  (trumpiau — vienuolių oblatų) koplyčioje. Konsekravo kard. Carlo Confalonieri, Konsistorinės kongregacijos sekretorius. Jam asistavo arkiv. Antonio Samorė. Nepaprastųjų Bažnyčios Reikalų kongregacijos sekretorius, ir vysk. S. Laszlo, Eisenstadto vyskupas Austrijoje. Konsekracijoje dalyvavo: vysk. V. Brizgys, vysk. P. Brazys, Rygos vysk. Vaivods, dar vienas austras vyskupas, prel. L. Tulaba ir kiti Romoje gyvenantieji lietuviai prelatai, daug Romoje gyvenančių lietuvių kunigų; iš Lietuvos - kan.P. Bakšys ir kan. č. Krivaitis — vyskupijų valdytojai ir kun. J. Žemaitis; iš Maskvos - kun. M. Tarvydis, iš Kanados - prel. J. Tadarauskas, iš Vokietijos - kun. J. Riaubūnas ir iš JAV - kan. V. Zakarauskas, kun. St. Yla ir kun. dr. I. Urbonas. Pasauliečių dalyvavo V. Lozoraitienė su dviem sūnumis iš Romos ir du žurnalistai (Petrauskas su Jaskelevičium) iš Lietuvos.
Skaityti daugiau...
 
ŽVILGSNIS Į JAUNIMO ŽURNALUS PDF Spausdinti El. paštas
Su Kanados   lietuvių   jaunimo kongresu oficialiai pradėti PLB paskelbtieji Jaunimo metai. Balandžio  mėnuo tų metų programoje skirtas jaunimo spaudai. Bet spauda per vieną mėnesį nei sukuriama nei ištobulinama, tad pravartu jau iš anksto žvilgterėti bent į esamus jaunimo žurnalus, kaip jais siekiama formuoti ir kaip juose atsispindi jauno laisvojo lietuvio veidas.

Kalbant apie jaunimą, paprastai įsipainiojama į neaiškumus, nes ir pats "jaunumo" terminas yra daugiaprasmis. Nėra prieita visuotinai priimtos "jaunumo" definicijos ne tik dvasinei, bet ir fiziologinei jaunystės sąvokai aptarti. Su jaunystės pradžia dar šiaip taip, bet pabaigoje visada pasiklystama. Prieš kelioliką metų vienose ilgiau spaudoje prasitęsusiose dviejų matematikų diskusijoje gerokai 60-sius metus peržengęs profesorius savo buv. studentą vadino jaunuoliu, nors ir tas buvo peržengęs 50 m.  ribą. Anas "jaunuolis" nuo tokio komplimento gynėsi, bet dabar nekartą prie jaunimo save skiria ir tie, kurie bent teoretiškai, galėtų turėti gerokai ūgtelėjusių anūkų. Bet tai jau reflektuoja ne gyvenimo tikrovę, o "amžinos jaunystės" ilgesį.
Skaityti daugiau...
 
FRANCOIS MAURIAC IR DE GAULLE PDF Spausdinti El. paštas
Šiandieninėje prancūzų literatūroje François Mauriac užima tokią pat reikšmingą vietą, kokią savo laiku turėjo Paul Valéry arba Andrė Gide. Prancūzų akademijos narys, Nobelio premijos laureatas, baigiąs aštuntąją dešimtį, F. Mauriac tebėra savo populiarumo viršūnėje: jis yra nelyginant koks prancūziškosios république des lettres prezidentas — visų respektuojamas, nors toli gražu ne visi sutinka su jo nuomonėmis. Tiesa, dabartinis "Thérèse Desqueyroux" autoriaus populiarumas bei aktualumas remiasi ne literatūrine kūryba (per pastaruosius 25 metus jis teparašė porą nedidelės apimties romanų ir keletą dramų), bet publicistika — straipsniais aktualiomis dienos temomis, kurių tarpe aiškiai dominuoja politika.

Praktinės politikos klausimais F. Mauriac pradėjo giliau domėtis tarpkario pabaigoje, diktatūrų ir liaudies frontų laikais, tolydžio vis labiau įsitraukdamas į žurnalistiką. Vokiečių okupacijos metais gausiai bendradarbiavo rezistencinio pogrindžio spaudoje. Po išsivadavimo sekusiame dešimtmetyje, kurio vienas būdingiausių bruožų buvo politinis nepastovumas bei partijų hegemonija, jo žodis tapo savotišku Prancūzijos sąžinės balsu. Daug kas aistringai nesutiko su jo idėjomis, bet kone visiems imponavo jo atvirumas bei integralumas. Būdamas katalikas, politiškai artimas M.R.P., Mauriac sugebėjo išlaikyti nuolat klystančio ir nuolat ieškančio tiesos krikščionio nuolankų paprastumą. Pasisakydamas bet kuriuo klausimu, jis dažnai stebino publiką savo užimtos pozicijos nesiderinamumu su jo "image publique". Iš to kilo gausios polemikos, kuriose dažnais atvejais jam teko gintis nuo vad. "savųjų" rūstybės.
Skaityti daugiau...
 
PIRMINIO ŽMOGAUS RELIGIJA PDF Spausdinti El. paštas
Gal būt, nevienam yra kilęs klausimas, kaip Kristus ir krikščionija stovi ryšium su visos žmonijos religiniu gyvenimu. Kristaus santykis su S. Testamento religija yra pakankamai nustatytas, tuo tarpu jo santykis visos žmonijos religijų atžvilgiu yra dar beveik neatrasta sritis, šiam santykiui nušviesti ligi šiol pasigendama platesnio ir gilesnio žvilgsnio.

Kartais susidaro įspūdis, kad krikščionybė yra užėmusi vien neigiamą poziciją kitų pasaulio religijų, išskyrus žydiškąją, atžvilgiu. Iš kitos vėl pusės, etnologijos ir proistorės mokslai praėjusiame šimtmety yra iškėlę tiek daug visokių žiaurybių, nesąmonių ir iškrypimų žmonijos religijose, jog nevienas krikščionis stengiasi kuo toliau nuo jų atsiriboti, kad su jomis neturėtų nieko bendro. Galima suminėti dar ir trečią požiūrį. Pasaulis darosi mažas; krikščionybė susitinka ne tik su tarptautine bedievybe, bet ir su žmonijos religingumu, besireiškiančiu į-vairiausiomis išsivystymo formomis. Tų formų ir jų turinio atžvilgiu krikščionybei šiandien tenka užimti atitinkamą poziciją. Dėl visų šių priežasčių religijų studijavimas šiandien darosi aktualiu religininko uždaviniu.
Skaityti daugiau...
 
NEVERTINAMA EUROPOS LIETUVIŲ VEIKLA PDF Spausdinti El. paštas
Straipsnio "Iš pernykštės lietuvių veiklos" (Aidai  1965, nr.  1) skaitytojui Europoje krenta į akis ignoravimas kultūrinių įvykių ir darbų Europoje. Visiškai nepaminėta  su tokiu dideliu pasisekimu pravestoji pabaltiečių kultūrinė savaitė Zueriche (organizavo dr. A. Gerutis,  talkininkaujant Baltiečių Draugijai Vokietijoje), kurios metu Kongresshaus salėse paskaitas skaitė prof. J. Eretas ir rašytojas Edzar Schaperis;   parodos  apėmė taip pat lietuvių V. Kasiulio ir Juzės Katiliūtės - Staniulienės kūrybą; muzikos koncertams vadovavo žinomas lietuvių draugas dr. Hermann Joseph Dahmenas. Nepaminėtos Baltiečių Draugijos suruoštos kultūrinės dienos mieste Celle (netoli  Hannoverio),  kurių metu miesto muziejuje vyko lietuvių grafikų paroda, muzikos koncerte dalyvavo lietuvių   muzikai, o  prieš miesto salę plevėsavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos vėliavos.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
Kalėdinis vyskupų laiškas. Vyskupai V. Brizgys ir P. Brazys gruodžio 8 Romoje, baigiantis Vatikano II susirinkimui, paskelbė kalėdinį laišką lietuviams visame pasaulyje. Laiškas pabrėžia visų bendrą pareigą "galimai greičiau ir geriau pasisavinti gausų . . . derlių", kurį atnešė tas Vatikano susirinkimas. Specialiai pabrėžiamas "pokalbis visų su visais", nurodoma, kad jį "turi maitinti gili krikščioniška meilė, abišalė pagarba ir pasitikėjimas".

Liečiant pokalbį tarp kunigu ir pasauliečių, nurodoma: "Nei kunigams, nei pasauliečiams nevalia siaurinti šito pokalbio ribų. Ne priklausymas kuriai organizacijai padaro mus tikrais katalikais, bet tik krikšto malonė. Tik ji duoda inunn teisę ir pareigą dalyvauti nuolatiniame Bažnyčios narių pokalbyje ir apaštalavime ...

Štai kodėl reikia, kad atviras :r nuoširdus pokalbis apimtų ir organizuotus ir neorganizuotus, ir arti ir toli esančius, ir palankiai ir priešiškai mums nusiteikusius".
Skaityti daugiau...
 
NAUJAS VEIDAS VAIKŲ LITERATŪROJE — MINELGA PDF Spausdinti El. paštas
Jonas Minelga (g. 1917) eilėraščių rašinėjimu užsiiminėja jau nuo neatmenamų laikų.  Prieš  kelioliką metų, šį kraštą užplūdus naujai mūsų ateivių bangai, lietuviškuose laikraščiuose dar galėdavai užtikti jo progiškai-sezoniškai-patriotinio standarto posmų, veik be išimties dirbtinių, medinių, nuobodžių. Lygiagrečiai jis spausdindavo ir sklandžius, nuotaikingus eilėraštukus   mažiesiems    skaitytjams,  parašytus savo dar nepriklausomoje  Lietuvoje  bendradarbiautos vaikų periodikos  (Žvaigždutės, Šaltinėlio) dvasioje.

- Mesk tu, Jonai, rimtus žmones varginęs savo diletantiškai didaktiška poezija ir koncentruokis į jaunąjį skaitytoją, — patarinėju vo jam bičiuliai.

Ar jis tų patarimų paklausė, ar patsai susiprato, ar pagaliau "didžioji spauda" liovėsi jo   kūrybą spausdinusi, tačiau Minelgos eilėraščiai palaipsniui retėjo suaugusiujų, o dažnėjo vaikų periodikoje. Ir ten jie   tikrai tiko. Ten   jie skambėjo šiltai,   natūraliai,   patraukliai. Drįsčiau spėti: buvo mėgiami  ir  laukiami  ne  tik  pačių mažųjų skaitytojų, bet ir jų tėčių ir mamyčių.
Skaityti daugiau...
 
P. ORINTAITĖ APIE SALOMĖJĄ NERĮ PDF Spausdinti El. paštas
Petronėlė Orintaitė: KĄ LAUMĖS LĖMĖ. Atsiminimai apie Salomėją Nėrį (1904-1945), Chicago 1965, 236 psl. Atspaudas iš "Naujienų".

Nors lietuviai nėra antifeminis-tai, tačiau, atrodo, kad vyrų kūrybai daugiau skiria dėmesio negu moterų. Antai, jau pusmetis, kai pasirodė vienos žinomiausių mūsų rašytojų P. Orintaitės knyga apie S. Nėrį, bet recenzijų apie ją lyg ir nematyti. Tiesa, apie S. Nėrį neseniai (1964-65) rašė laikraščiuose keli autoriai. Todėl viešos kalbos apie ją galėjo nusibosti. Bet, antra vertus, P. Orintaitės knyga nėra lietuvių literatūrai kokia bereikšmė, kad pro ją būtų galima praeiti tylomis.

Ši stamboka atsiminimų ir drauge literatūrinės kritikos knyga turi tris nevienodos reikšmės dalis, kurių pirmojoj (11-96 psl.) P. Orintaitė pasakoja savo atsiminimus apie savo draugę S. Nėrį, apie save pačią ir savo aplinką maždaug 1920 - 1945 metais, šitoj daly autorė apie S. Nėrį neduoda jokių naujų faktų, kurie nebūtų buvę viešai skelbti arba įneštų naujos šviesos į anos rašytojos gyvenimą, bet pateikia nemažai medžiagos savo pačios biografijai ir šiek tiek žinių to meto (1920-45) lietuvių kultūros istorijai. Antrojoj daly (99-170 psl.) P. Orintaitė šiek tiek vertina S. Nėries poetinę kūrybą ir aiškina poetės gyvenimą bei jos klystkelius, kartais suteikdama kitokios šviesos S. Nėries gyvenimo faktams, kuriuos man buvo tekę interpretuoti "Aiduose", šioj daly yra keli aiškinimai ar liudijimai, prie kurių vieno antro bus verta sustoti atskirai. Pagaliau trečioji knygos dalis (171-234 psl.) yra sudėta iš trijų kritikos bei polemikos priedų, kuriuose autorė sugrįžta prie klausimų, paliestų pirmose dviejose dalyse. Pirmame tų priedų P. Orintaitė kritiškai atsiskaito su autoriais bei jų raštais, sudėtais "Literatūros ir kalbos" IV-tame tome, išleistame 1959 m. Vilniuje; antrajame — su mano studijėle "Salomėja Neris" ("Aiduose" 1961 m.) ir pagaliau su M. Krupavičiaus serija straipsnių "Salomėja Nėris - Bačinskaitė (1964 m. "Drauge"). Nors šituose prieduose P. Orintaitė nusiteikusi labiausiai polemiškai, bet ir juose duoda vieną antrą faktą arba jo naują interpretaciją, padedančią geriau pažinti S. Nėrį ir jos aplinką. Jeigu autorė savo knygą būtų rašiusi pagal planą, sudarytą iš anksto, trečioji dalis būtų buvusi visai nereikalinga.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Henrikas Radauskas: EILĖRAŠČIAI. Čikaga, 1965. Išleido V. Saulius. 237 psl., kietais viršeliais, kaina 5 dol. Platina "Draugas". Leidinys apima 3 ankstyvesnius ir naują poezijos rinkinį "Žaibai ir vejai".

V. Daugirdaite - Sruogiene: LIETUVOS ISTORIJA. Šeštoji perredaguota ir papildyta laida. Čikaga, 1965. Išleido Terra. 416 psl., kietais viršeliais, kaina 6 dol.

Aloyzas Baronas: FOOTBRIDGES AND ABYSSES. Išvertė J. Žemkalnis, įvadą parašė Charles Angoff. New York, 1965. Išleido Manyland Books, 229 psl., kietais viršeliais, kaina 5 dol.
Skaityti daugiau...
 
NUMERIO BENDRADARBIAI PDF Spausdinti El. paštas
Praeitais metais supažindinę su visais bendradarbiais, šiemet šiame skyrelyje duosime tik tuos, kurie naujai įsijungs, arba jei bus kokių specialesnių žinių apie senesniuosius bendradarbius.

Jeronimas Kačinskas (g. 1907), kompozitorius. Muzikos mokslu:, ėjo Klaipėdoje, Kaune ir Prahoje. Lietuvoje dėstė Klaipėdos muzikos mokykloje, vadovavo Kauno ir Vilniaus radijofonų simfoniniams orkestrams, buvo  Vilniaus  operos  dirigentas  ir drauge dėstė Vilniaus konservatorijoje. JAV vargoninkauja Bostono lietuvių parapiioje, o amerikiečiuose vadovauja Melrosės simfoniniam orkestrui bei Polymnia chorui ir kaip kompozitorius vykdo kūrybinius užsakymus.
Skaityti daugiau...
 
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI PDF Spausdinti El. paštas
Prel. J. A. Kučingis, F. Kudirka, kun. Alg. Olšauskas, V. Tuskenis, Los Angeles, Calif.; Jurgis A. Gedaugas, Long Beach, Calif.; kun. A. V. Bitinas, Middletown, Conn.; J. Paliulis, Oakville, Conn.; kun. dr. V. Cukuras, kun. Vyt. Zakaras, Putnam, Conn.; Kaz. Barzdukas, Z. Dailitka, Kaz. Janulis, Augustė Jonkutė, Jonas Juodvalkis, kun. K. Juršėnas, Ant. Kareiva, Ona Mironaitė, M.D., Adolf. Orvidas, Konstancija Petrylaitė, V. Ramonas, Simas Rutkauskas, Alina Skrupskelienė, S. Tamulionis, Stasys Tiškevičius, B. Vitkus, S. Žilevičius, Chicago, III.; prel. I. Albavičius, R. Zigmantavičius, A. Zailskas, VI. Žilėnas, Cicero, III.; prel. dr. A. Deksnys, East St. Luis, III.; J. Matukas, Hinsdale, III.; dr. Valent. Ploplys, Rockford, III.; Petras Spetyla, Springfield, III.; Algirdas Tiškus, Buffalo Grove, III.; Step. Karvelis, Leonas Rumšas, E. Chicago, Ind.; A. Grigaliūnas, Davenport, Iowa; dr. Juozas Vydas, Bangor, Me.; S. Ankudas, M.D., Baltimore, Md.; N. N., Brockton, Mass.; Ant. Girnius, Jamaica Plain, Mass.; VI. Kulbokas, Juozas Vembrė, So. Boston, Mass.; L. Bajorūnas, Southfield, Mich.; Pr. Balandienė, Aldona Leščinskienė, Jonas Rugienius, Kazys Škėma, Detroit, Mich.; kun. VI. Karalevičius, Elizabeth, N.J.; Kazys Jankūnas, Lodi, N.J.; J. Matyckas, Plainfield, N.J.; kun. dr. A. Rubšys, Bronx, N.Y.; Ona Kaunienė, W. Koppas, kun. A. Račkauskas, Brooklyn, N.Y.; Pranas Bagdas, M.D., Douglaston, N.Y.; Ant. Vainius, Jamaica, N.Y.; Ig. Kazlauskas, Jackson Heights, N.Y.; M. A. Jesaitis, Jurgis Okunis, Flushing, N.Y.; Loretta Petrauskas, New York City; Kl. Kuprėnas, Ossining, N.Y.; Stepą Dimas, M.D., Ridgewood, N.Y.; Marytė šalinskienė, Woodhaven, N.Y.; Leonas Banis, VI. Braziulis, dr. J. Jakštas, Zigmantas Jankus, Cleveland, Ohio; Juozas Petronis, Kazys Valaitis, Phila, Pa.; J. Stelmokas, Media, Pa.; Vyt. Rastonis, Providence, R.I.; Jonas A. Steponaitis, Madison, Wis.; Danutė Juraitė, Milwaukee, Wis.; A. Bertulis, Liuda Ozebergaitė, Balys Sakalas, Toronto, Ont.; dr. Vilius Fidleris, Deep River, Ont.; Rimantas Jurkus, Hauterive, Que.; dr. Jonas Mališka, Chomedey, Que.; Domas Jurkus, Verdun, Que.; J. Laimikis, Pont-Viau, Que., Canada; kun. J. Gutauskas, Glasgow, England; J. A. Jūragis, Punchbowl. N.S.W., Australia; Vincas Baronas, kun. A. Perkūmas, SDB., Caracas, Venezuela; Jurgis Bieliūnas, Maracay, Venezuela.
 
"AIDŲ" RĖMĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
J. A. Raulinaitis, Los Angeles, Calif.; S. Blynas, Bridgeport, Conn.; J. Brazauskas, Waterbury, Conn.; Juozas Baužys, dr. P. Jokubka, Anelė Prunskytė, dr. Vacys šaulys, Chicago, III.; S. Didžiulienė, A. Kindurys, P. Mikalauskas, Jonas Paltarokas, Cicero, III.; V. šilėnas, Lemont, III.; Ina Užgirienė, Urbana, III.; Jonas Mikeliūnas, East Chicago, Ind.; R. Petronienė, So. Boston, Mass.; V. Vaičiūnas, Detroit, Mich.; kun. J. Patašius, Great Falls, Mt.; O. Damaitė, kun. Juozas Tautkus, Omaha, Neb.; S. Kamaitis, kun. Vyt. Pikturna, Saulius Remėza, Brooklyn, N.Y.; Alek. Andriušaitis, Syracuse, N.Y.; Dalia Jakienė, King of Prussia, Pa.; kun. L. J. Pečiukevičius, Phila., Pa.; V. Gruzdys, M.D., St. Lazdinis, Petras Zigmantas, Cleveland, Ohio; Leonas šalna,'VI. Sonda, Toronto, Ont.; Marija Aukštaitė, Chambly, Que., Canada; Alb. Šurna, Rosanna, Vic, Australia.

"AIDŲ" administracija visiems nuoširdžiai dėkoja.
 

 
VIRŠELIAI PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai