Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1966 m. 4 balandis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Juozas Girnius — Antikomunizmo prasmes klausimu ........... 145
Jurgis Blekaitis — Spektaklis  ................................................ 148
Benediktas Rutkūnas — Eilėraščiai ....................................... 157
Mykolas Vaitkus — Pluoštas atsiminimų apie S. Nerį  ......... 159
Ignas Malėnas — Vaikas—būsimojo charakterio tėvas  ...... 168
Juozas Tininis (verte) — Pasikalbėjimai su rašytojais  .......... 172

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
V. Volertas — Išsibarstymas dėl persiorganizavimo ............. 177
J. Pakalnis — Jaunimas laisves kovoje .................................. 178
R. Šliažas — Grasso drama apie Brechtą  .............................. 179
Juozas Lišva — Lietuva Edeno memuaruose  ........................ 180
Mūsų buityje ............................................................................. 183


KNYGOS
Kostas Rauda — Penktoji Šlaito poezijos knyga ................... 187
L. D. — Nauja knyga apie lietuvių tautinį atgimimą .............. 188
Ant. Klimas — Lietuvių kalbos etimologinis žodynas ............ 189
Atsiųsta paminėti  ..................................................................... 192
Skaityti daugiau...
 
ANTIKOMUNIZMO PRASMĖS KLAUSIMU PDF Spausdinti El. paštas


Visi esame antikomunistai, kurie rinkomės verčiau palikti savo tėvynę, negu vėl patekti Sovietų Sąjungos komunistinėn vergijon. Būdami lietuviai patriotai ir trokšdami Lietuvai laisvės, negalime nebūti antikomunistai. Laisvojo pasaulio lietuviuose antikomunizmas nekelia klausimo. Nekyla klausimo dėl antikomunizmo, bet kyla klausimas dėl jo prasmės. Šį klausimą ypač išryškino neseniai mūsų spaudoje ir visuomenėje praūžusi "perkūnija" ryšium su ginčais dėl Vilniaus universiteto rektoriaus J. Kubiliaus pasimatymų su ištisa eile laisvojo pasaulio lietuvių, kai jis lankėsi JAV. Nors tie pasikalbėjimai buvo privatiniai (tiesa, ne tik pavieniui, bet pora kartų ir grupėmis), dėl jų nemažai buvome savo tarpe "susižaibavę" — net ligi senų lietuvių patriotų, dirbančių Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdyboje, įtarimo prokomunistinėmis tendencijomis. Taigi pasirodė, kad nevisi vienodai suprantame antikomunizmo prasmę.

Neliečiu šioje vietoje "kultūrinių ryšių", "bendradarbiavimo" ir "bendravimo" klausimo, dėl kurio tiesiog ginčas vyko. Šiuo klausimu autoritetingai pasisakė visų veiksnių develando suvažiavimas, kurį mūsų žurnalo pereitame (kovo) numeryje komentavo bendradarbis A. R. Šį kartą pasisakoma tik dėl šio ginčo pagrinde slypėjusio klausimo, kokią prasmę reikia teikti savo antikomunizmui.
Skaityti daugiau...
 
SPEKTAKLIS PDF Spausdinti El. paštas
Dvi iliuzijos — dvi tikrovės (Prologas)

Efemeriškas!..
Toks yra žodis teatrui — tikras visiems, kurie tvirtai įsišakniję gyvena tikrovėje.

Efemeriška yra tikrovė — tiems, kurie pilnai tegyvena sceninės iliuzijos pasaulyje.

Scenos iliuzija savo sutirštinta esmine buitimi, savo šimteriopais jausmais, visu suintensyvintu dinamizmu yra nukreipta į tuos, kurie sueina iš savo atskirų, privačių gyvenimų, kad visi drauge pagyventų kelias valandas šia nauja tikrove. Ir jiems patikėti iliuzijos tikrumu yra lengva, ir gera, ir reikalinga.

Bet tiems, kurie kartą įžengę į teatrą, pasiliko jame gyventi, kurie scenos uždangą mato iš jos išvirkščios, pamušalinės pusės, — jiems nepalyginti sunkiau patiems įtikėti teatro iliuzija — paversti ją savo ir žiūrovų tikrove.

Atėjusiems iš anapus teatro taip aišku, kad jie susirenka dėl pramogos pasižiūrėti apgaulės, jog jiems nereikia pastangos — valandėlei apgauti pačius save ir priimti šiuos žmones, šiuos namus ir medžius — už tikrus.

Bet iliuzija sunkiai iškovojama tiems, scenoje. Jiems — ne pramoga, o svarbiausias gyvenimo uždavinys, egzistencijos įprasminimas ir — didelis, nuolatinis siekimas ir darbas.

Jiems iliuzija nedovanojama lengvai. Tai jie, prieš eidami scenon, riebiais, ryškiais dažais keičia savo veidą, rūpestingai, klausiančiai žiūrėdami veidrodin, ar gana svetimėja patys sau, ar gana virsta kažkuo kitu. Ir eidami scenon nervingai ir tyliai, jie mato visą pašaipią, išvirkštinę iliuzijos pusę: nuogą, rupų dekoracijų medį; namus, neturinčius gilumos; prie grindų priveržtus ar pakabintus medžius; mato šonuose mūro sienas, virves, geležinius laiptus. Ir ne jiems nuotaiką pakelia linksmas saulėtumas, ar žalsva vakaro prieblanda, kada jie praeina pro pat karštas didžiųjų prožektorių akis. O scenoje jie girdi šiurpų ūžesį, kai į uždangą iš salės pusės plakasi, lyg jūrinė vilnis, žmonių ir žmonių, ir žmonių banga.

Teatro vidaus kaliniai, miražinio gyvenimo įnamiai, jie atkakliai ir ilgai kūrė šią iliuziją, lipdė ją iš mažyčių gabalėlių. Visos dienos buvo netekusios realybės, kol jie, dažnai grumdamiesi su neviltimi, vertė iliuziją savo aukštesne tikrove, sirgdami ja, gyvendami ja. Ir kai pagaliau ateina lemiama diena, jie drebančiomis širdimis išeina scenon — parodyti ką sukūrę jums, kitiems, anapusiniams, tikriems, — kad priimtumėte iliuziją kaip patį gyviausią gyvenimą.
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
AŠ DAINUOJU
Aš dainuoju,
kada vėją išgirstu.
Aš dainuoju
su audra kartu.

Mano takas
vidury naktų:
tarp žvaigždynų,
Žynio uždegtų.

Aš dainuoju,
kad sapnuotum tu,
kaip pasauliuose gilu,
platu!

Man negaila medžių,
žaibo uždegtų,
kai šviesu, šviesu taip
prie buities krantų!

Aš dainuoju,
kada vėją išgirstu.
Aš dainuoju
su audra kartu.
Skaityti daugiau...
 
PLUOŠTAS ATSIMINIMŲ APIE S. NERĮ PDF Spausdinti El. paštas
12
Pasirodė, jog Saliute beturinti ir daugiau rūpintojėlių, didesnių ir mažesnių,- šalia mano jau paminėtųjų Krėvės, Putino, Leimono, Zarecko ir manęs. Kiek ir kurių — tai ne mano uždavinys susekti. Kas pats įspruks į neilgą mano tinkliuką, tą mielai priimsiu. Kaip štai sekančius:

1934 metų vasara. Vieną rytą — telefono skambutis: prezidento kanceliarijos viršininkas . . . O-o! — manau sau. Didelė žuvis prabilo! Ar ne prieš gera, ar prieš gera? — Taip, čia Kazimieras . . . Taip, kalba kun. Vaitkus . . . Sveikas, sveikas, mielasis viršininke! O kas per reikalas?

-— Reikalas geras ir artimas mūsų širdim. Žinom, kad globojat mūsų Salomėją Nėrį ir norit surast jai kokią tarnybėlę. Kaip tik pasitaiko čia puiki proga. Panevėžio mergaičių gimnazijai reikia bene lietuvių ar svetimų kalbų mokytojo. Jau ir kandidatas surastas ir neoficialiai priimtas. Bereikia vien švietimo ministerio parašo. Žinai ką? Įpirškim į to kandidato vietą savo Saliute. Aš pasikalbėsiu Švietimo ministerijoj, kad sustabdytų ministerio Tonkūno pasirašymą. O Jūs prikalbėkit Salę, kad parašytų ministeriui gražų prašymą dėl tos vietos; maloniai paprašykit tos gimnazijos direktorių Jurgį Elisoną, kad Saliute į mokytojas priimtų (jis šiom dienom sukinėjas čia po Kauną tuo mokytojo reikalu); o gavę Salės sutikimą bei prašymą, dumkit į Palangą pas p. prezidentą Smetoną (jis jau ten atostogauja), kad ant Salės prašymo parašytų palankų jai prierašą, nes šiaip, kaip komunistės, Tonkūnas jos nepriims. Jūs gyvu žodžiu įtikinkit prezidentą, kad tikrai verta Nėriai duot aną tarnybą. Prezidentas greičiau paklausys Jūsų, nei manęs, nes su manim yra labai apsipratęs ir ne tiek tesiskaito. Tad, kunige mielas, ar sutiksi atlikti tą žygį?

Kiek pasvarstęs, sutikau. Na, kaip čia nepadėsi tai vargšelei Saliutei?
Tuoj ėmiaus ir žygių.

Paskambinau jai, kad netrukus užbėgtų pas mane: svarbus ir geras reikalas. Ji klusniai atvyko. Kiek įmanydamas patraukliau papasakojau kas per dalykas. Ji gausianti gražią tarnybą įžymiame kultūros centre, imsianti gerą algą, būsianti ekonomiškai nepriklausoma, moksleiviai, mokytojai ir tenykštė visuomenė ją iš raštų pažįsta, tad ją branginsią ir mylėsią; nebereikėsią jai skaudžiai rūpintis dėl kasdienės duonelės, tad galėsianti ramiai ir sėkmingai kurti mums poezijos šedevrų . . . Tiesiog giedote giedojau jai apie aukso ateitį. Ir jai pačiai neteksią jokių žygių daryti, nei kur landyti, nei ką maldauti, nei žemintis — visa padarysim mes, jos bičiuliai. Ji turėsianti vien prašymą dėl anos vietos parašyti Švietimo ministeriui ir įteikti man. O aš jau žinau, kas padaryti, kad Tonkūnas tą prašymą priimtų palankiai. Ir Salomėja Nėris laisvai bei triumfiškai, kaip princesė-mokytoja, įžengsianti į tą Alacho sodą — Panevėžio mergaičių gimnaziją . . .

Žodžiu sakant, kaip mokėdamas, būriau žodžiais burtus, vertus Fausto ar Siebelio, ar Žermono, burtus, turinčius nuvesti Margaritą — Saliute, ką ten į meilę! — į pat Panevėžį ir jo mergaičių gimnaziją! . . .
Skaityti daugiau...
 
VAIKAS — BŪSIMOJO CHARAKTERIO TĖVAS PDF Spausdinti El. paštas
Atidžiau stebėdami žmogaus dvasinio gyvenimo įtampą bent vienos paros bėgyje, pamatysime aiškų tos įtampos svyravimą — pakilimus ir atslūgimus. Toki dvasinio gyvenimo svyravimai, įtampos ir atoslūgiai, kai kieno įžiūrimi ir metų eigoje (rudenį-pavasarį žmogaus dvasia laikoma kiek aktyvesnė, vasarą-žiemą — kiek pasyvesnė). Psichologai tokius žmogaus dvasinio suaktyvėjimo ir dvasinio aprimimo tarpsnius randa ir visoje jo amžiaus eigoje.

Šituos dvasinio aktyvumo tarpsnius kai kas įžiūri jau kūdikystės metu. Vėliau jau beveik visi psichologai juos įžiūri vaikystėje, paauglystėje, jaunystėje, suaugėlio amžiuje, net senatvėje. Tie dvasiniai pakilimai vyksta kas keletas metų per visą žmogaus gyvenimą, savaime at-sirasdami ir po keleto mėnesių vėl savaime išnykdami, tačiau į vaiko, paaugėlio, jaunuolio, suaugėlio ir net senio dvasią atnešdami visiškai naujų pergyvenimų. Taigi, kalbamieji dvasinio suaktyvėjimo tarpsniai individo dvasią, o taip pat ir jo jusles, iš dalies net kūną, lyg supurto, suaktyvina, praturtina patį individą, sakytume, atnaujina. Todėl ir galima juos vadinti pubertetais.

Tiesa, kai kurie iš psichologų, ypač psicho-analitinės krypties, yra linkę žiūrėti į kalbamuosius dvasinio aktyvumo tarpsnius vien kaip į lytinio atsinaujinimo momentus. Tačiau ši pažiūra praranda savo šalininkus net pačių psichoanalitikų tarpe, nes beveik visi psichologai ima sutikti, kad lytinis momentas čia yra tik dalinė apraiška, kad ir lytinis atsinaujinimas yra taip pat tik bendrojo dvasinio bei juslinio suaktyvėjimo ir fizinio gajumo pasireiškimo dalinis komponentas. Todėl visiškai nuoseklu yra ir pačius šiuos pubertetus pirmon galvon laikyti ne brendimo į lytį (tai itin budinga paauglystės puber-tetui) ar lytinio atsinaujinimo apraiška (tai būdinga suaugėlių bei senatvės pubertetams), o dvasinio suaktyvėjimo momentais, — tai yra lygiai būdinga visiems pubertetams. Pagal tai ir patį pubertetą glausčiausiu būdu galima nors ir šitaip nusakyti: tai dvasinio aktyvumo, pakilusio jausmingumo, fiziologinio jautrumo tarpsnis, trunkąs dažniausiai apie 2-6 mėn. Tuo metu žmogus tampa kiek daugiau negu normaliai jautrus, žymiai lakesnės vaizduotės, didesnės intuicijos ir pagaliau tampa neabejotinai kūrybingesnis. Tie tarpsniai esti žymiai audringesnį, jeigu kuriam individui jie reiškiasi per trumpesnį laiką (2 mėn.), ir mažiau ryškūs, jei jie nutįsta per ilgesnį laiką (6 mėn.).
Skaityti daugiau...
 
PASIKALBĖJIMAI SU RAŠYTOJAIS PDF Spausdinti El. paštas
Prévert
Jacques Prévert, prancūzų poetas, pasiskolinęs iš siurrealizmo įvaizdžio ir staigmenos literatūrines priemones. Pirmas jo kūrinys — Ange gardien — buvo atspausdintas 1930 žurnale Bifur. Iš jo rinkinių žinomi: Paroles (1948), Spectacle (1951), La pluie et le beau temps (1951). Yra parašęs nemaža filmų scenarijų. Kai kuriems jo eilėraščiams muzikai sukūrė melodijas. Nuostabu, kad vienas toks jo eilėraštis buvo nepriklausomybės laikais patekęs į Lietuvą ir ten plačiai dainuojamas. Tai "Les feuilles mortes" (Mirusieji lapai). Amerikoje jis vadinasi 'Autumn leaves". M. Chapsal 1963 turėjo su juo pasikalbėjimą Paryžiuje, Montmartre, kuriame jis gyvena su žmona ir dukterimi nuosavame bute.

—    Kada pradėjote rašyti?
—    Aš? Labai vėlai. Pradėjau dėl Michaux ... Savo asmeniškam malonumui jis skatino, kad aš rašyčiau, nes jam taip patiko.
—    Jūs nesirodote dažnai rašytojų tarpe?
—    Aš visai nežinau, kas dedasi literatūros pasauly. Išskyrus Michaux, nežinau, ar pažįstu kokį rašytoją ... Kai man sako: Tai, ką jūs rašote, nėra'poezija" ... aš atsakau: "Sutinku, jūsų teisybė, aš jau seniai pradėjau tai pastebėti"...

—Ar niekad nerašėte prozinio kūrinio?
—    Esu parašęs didelę knygą, vardu De l'animation des animaux humains, penkiasdešimt du tomai, kiekvienas po penkis šimtus puslapių ... Taip pat kitas veikalas vadinasi Batailles des chiens dans l'antichambre d'un dentiste.
—    Ką šiuo metu veikiate?
—    Rengiu knygą su Miro ... Jis daro piešinius, o aš ant jų užrašus.
—    O teatras? Ar mėgstate jį?
—    Kartą man kalbėjo Adamovas: "Aš labai mėgstu teatrą, dėl to niekad į jį neinu" ... Aš esu labai pamėgęs Becketto Godot; apgailestavau, kad nebuvo vienu veiksmu daugiau. Taip pat esu pamėgęs Viano Les bâtisseurs d'empire ... Bet už viską labiau vertinu Montparnaso teatro melodramas ...
Skaityti daugiau...
 
IŠSIBARSTYMAS DĖL PERSIORGANIZAVIMO PDF Spausdinti El. paštas


Kiekvieno sambūrio (nesvarbu, kokie ryšiai sietų jo narius ir kuriomis organizacinėmis formomis jis reikštųsi) gyvybės laipsnį apsprendžia judrumas ir mostų drąsa. Sakome — sambūrio judrumą, ne jo pavienių individų. Keli darbštūs, nepavargsta asmenys, nors būtų tos pačios tautinės, pasaulėžiūrinės ar religinės grupės, yra tik keli asmenys. Bendri siekiai su-faukia žmones būrin, o būrio rūpesčiai tampa kiekvieno individo rūpesčiais. Kas sambūrio gyvenimu nustoja domėtis, nuo jo automatiškai atsiskiria.

Šia teisykle vadovaujantis, tektų nusiminti, — lietuviškose organizacijose aktyvių narių skaičius retėja.

Bet ir mūsų gyvenime būna atvejų, kad kai kuriems darbams atsiranda apsčiai talkininkų, o parengimuose net susidaro spūstis. Priguža nematytų veidų, lyg iš nebūties atkilusių, priplaukia nepažįstamų, nematytų žmonių. Nuotaika minutėlei pakyla. Kai imiesi žiūrinėti, kas minią sušaukia, matai, jog   ji   susirenka   tada,   kai kas iškilesnio arba konkretesnio. Šičia išplaukia užsimojimų drąsos reikalas.

Tačiau esame atsidūrę uždarame rate. Didesni užsimojimai pažadina visuomeninį judrumą. Bet sunkesniam darbui ryžtis yra pavojinga, neturint visuomenės. Šį ratą pramušti gali tik stiprus branduolys, ir šiandieninėje aplinkoje reikia jį sudaryti. Jis lyg sniego gniūžtė. Juo didesnė, kietesnė ir sunkesnė, juo sparčiau, toliau rieda ir daugiau masės prisilipdo. Tad ir mūsų branduolys turi būti pakankamai didelis, kietas, sunkus. Net energingiausių žmonių menkas būrelis nedaug teatsiekia. O jei stigs santarvės, to būtino kietumo, reikalai dar blogiau klostysis. Pagaliau išmintis, nuovoka ir ateitį numatantis žvilgsnis reikalauja smegenų. Jų, branduolio svorio, tenka laukti iš mūsų inteligentijos.
Skaityti daugiau...
 
JAUNIMAS LAISVĖS KOVOJE PDF Spausdinti El. paštas
kovoje už Lietuvos laisvę prasmę ir tikslą, į defetistines pavienių tremties "jaunuolių" žodines deklamacijas ir sarkazmą konkrečiais laisvinimo žygiais gyvai atsiliepė jaunoji Amerikos lietuvių karta. Demonstracijos Vašingtone, Lapkričio 13 manifestacija, Jungtinių Tautų misijų Baltijos valstybių klausimu informavimas liudija šios kartos realų patriotizmą ir idėjinę ryžtį. Taip pat nepasitvirtino kai kieno peranksti pareikštas pasitenkinimas, kad, esą, New Yorko lietuvių studentų ir jaunųjų akademikų iššauktas judėjimas likvidavosi. Tą pasitenkinimą reiškė ir defetistai, ir tie, kuriuos labiau gąsdina tariamas "naujų veiksnių" atsiradimas, negu "senųjų veiksnių" išsisėmimas, ir, kad ir negausūs, laisvės kovos dezertyrai.

Iš anksto buvo galima laukti, kad po kelių spontaniškų pasirodymų New Yorke kilęs sąjūdis savo veiklai turės ieškoti platesnės bazės ir pastovesnių organizacinių formų. Taip ir įvyko. Vasario 12-13 Lietuvių jaunimo antikolonialinė lyga (pirm. J. Miklovas), į tą lygą įeinanti Lietuvių Studentų Sąjunga (pirm. P. Žygas) ir latvių bei estų Jungtinėse Tautose akcijai vesti jaunimo komitetai New Yorke sukvietė konferenciją, kurioje Baltijos valstybių laisvės klausimui Jungtinėse Tautose kelti buvo sukurta pastovi organizacija BA-TUN (Baltic Appeal to the United Nations). Tuo būdu iš lietuviškų Komiteto Lietuvos Nepriklausomybei Atstatyti pradų susiformavo plačios bazės baltų solidarumą reprezentuojąs pastovus akcijos centras.
Skaityti daugiau...
 
G. GRASSO DRAMA APIE BRECHTĄ PDF Spausdinti El. paštas
Gūnther Grass (g. 1927) savo romanais "Die Blechtrommel" (skardinis būgnas, vadinasi žaisliukas) 1959 ir "Hundejahre" (šuns metai, vadinasi, blogas gyvenimas) 1963 yra pagarsėjęs ir už Vokietijos ribų. Vokietijoje jis pažįstamas ne vien kaip geras rašytojas, bet taip pat kaip menininkas ir intelektualas, kuris pradėjo aktyviai reikštis ir politikoje. Jis buvo populiarus kalbėtojas už socialistų partijos kandidatą, Wilhelm Brandt, per paskutinę rinkiminę kovą ir pasireiškė kaip griežtas kritikas kūrybinio ir moralinio apsnūdimo, prie kurio privedė sotūs ir ramūs metai. Šis susidomėjimas politika gal ir sudomino Grassą dramaturgu Bertolt Brechtu (1898-1956), kuris jau seniai skelbė, kad meno tikslas yra politinis, būtent, pagal jo politinį nusistatymą, apšviesti ir pažadinti kapitalistinės sistemos nuskriaustuosius kovai už savo žmogiškas teises. Turėdamas tokias pažiūras ir tikrą dramatinį talentą, Brechtas paliko savo neišdildomus pėdsakus moderniame teatre. Jo "Mutter Courage" ir "Drei-pfennigoper" yra modernios scenos klasikai.

Amerikoje jo veikalai komerciškai nepasisekė. Iš dalies dėl to, kad jų nevaidino Brechto ansamblis. New Yorke pastatytas "Artūro Ui" užsidarė pirmą savaitę; kritikai kaltino silpną sąstatą ir atgyvenusią temą apie Hitlerio iškilimą. "Mutter Courage" Čikagoje taip pat sirgo savo silpnais vaidintojais. Skirtingas vaizdas yra universitetų teatruose, kur maištaująs Amerikos jaunimas stato ir žiūri Brechtą; tai liudija "Brecht about Brecht" pasisekimas akademinėj publikoj.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVA EDENO MEMUARUOSE PDF Spausdinti El. paštas
Anthony Eden, buvęs Anglijos ministras pirmininkas ir ilgametis užsienio reikalų ministras, pernai užbaigė savo memuarus — The Memoirs of Anthony Eden. Jų išėjo trys tomai: Full Circle (1960), Facing The Dieta tors (1962) ir The Reckoning (1965). Visi trys tomai išleisti Bostone Houghton Mifflin leidyklos, čia apžvelgsime tuos memuarus tik tiek, kiek jie liečia Lietuvą ir jos Baltijos kaimynes — Latviją ir Estiją.

Pirmame tome Edenas tik vienu atveju mini Baltijos valstybes. Jis ten rašo, kad Ženevoje, dar prieš karą, kalbėjęs su vienu užsienio valstybininku apie tų trijų valstybių ateitį. Jo draugas diplomatas, kurio pavardės Edenas nenurodo, labai teigiamai vertinęs Baltijos valstybių "gyvenimo būdą", tačiau pakraipęs savo galvą ir pasakęs prancūziškai : "Malheureusement, ce ne sont pas des états viables" (p. 438). Pats Edenas dėl to pareiškimo nepasako savo nuomonės, kad "nelaimei, tai nėra galinčios išsilaikyti valstybės".

Antrame tome Baltijos valstybės minimos bent aštuoniais atvejais. Pirmiausia Edenas rašo apie anglų vyriausybės susirūpinimą dėl Vokietijos atsiginklavimo, kurį, laužydamas Versalio sutartį, Hitleris paskelbė 1935 kovo 16. Užuot tvirto protesto, Londonas pasiūlė Hitleriui atsiųsti savo delegaciją tartis. Tą delegaciją sudarė užsienio reikalų ministras John Simon, viceministras A. Eden ir anglų ambasadorius Berlyne Phipps. Pasitarimai Hitlerio rūmuose tęsėsi dvi dienas — 1935 kovo 25 ir 26.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
 — PLB valdyba kovo 4 posėdyje konstatavo, kad Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso parengiamieji darbai intensyviai vykdomi pozityvia linkme, ir paneigė visus gandus, kurie skleidžiami norint pakenkti Jaunimo metų ir kongreso pasisekimui. Savo ruožtu PLJK komitetas vienbalsiai pareiškė pasitikėjimą savo pirm. Alg. Zaparackui.

Spaudoje pasirodė žinutė, jog nutarta šiame kongrese vykdyti ir Miss Lithuania rinkimus. Laukiama šiais rinkimais sudominti vietos spaudą ir televiziją. Mums atrodo, kad tai bus greičiau tik neskoningas nusipiginimas. Reikėtų šį nutarimą rimčiau persvarstyti.

—    JAV LB centro valdyba nutarė išleisti jaunimo literatūros alma, kuriame dalyvautų 16-30 metų amžiaus grožinės literatūros kūrėjai ir publicistai. Turime abejonių ir dėl šio užsimojimo: 1. suplakimas vienon knygon grožinės literatūros kūrimų (kiek jų bus) su publicistiniais straipsniais iš anksto žada tik mišrainę; 2. Lietuvių studentų sąjunga ruošia savo metraštį, ir jo šiam reikalui pakanka.

— Atlanto rajono lietuviai skautai Connecticut valstybėj prie Lisbon miestelio (135 mylios nuo New Yorko ir 85 mylios nuo Bostono) įsigijo stovyklavietę — per 90 akrų miško plotą su mažyčiu ežeriuku (pusantro akro). Vasario 12 pasirašyti nuosavybės dokumentai. Pirkinio kaina 15,500 dol.

—    Laiškų Lietuviams straipsnių konkurse suaugusių grupėj pirmą premiją laimėjo sesuo M. Jurgita Saulaitytė (iš Putnamo), jaunimo grupėj premijas laimėjo Rūta Rastonytė (iš Putnamo), Aušra Gylytė (iš Čikagos) ir Mečys Landis (iš Vasario 16 gimnazijos).

—    Fordhamo universitete ir šiemet skelbiama šešių savaičių lituanistinė programa, kuriai vadovaus VI. Jaskevičius, S.J., A. Vasys ir A. šlepetytė-Jannace. Informacijos reikalu kreiptis šiuo adresu: Fordham University, Box AA, Bronx, N. Y. 10458. Jau keleri metai šie lituanistiniai kursai buvo bergždžiai skelbiami, nes nesusidarydavo klausytojų. Linkėtina, kad bent šiais Jaunimo metais to vėl neatsitiktų.
Skaityti daugiau...
 
PENKTOJI ŠLAITO POEZIJOS KNYGA PDF Spausdinti El. paštas
Dvidešimt metų nemačiau tavęs.
šiandieną
aš jau daugiau nevadinu tavęs
senuoju Ukmergės vardu:
šiandieną
tu man esi Jeruzalė.
Tavo kiekvienas stogas dega ir
liepsnoja
manoj širdy,
tartum saulėleidžio didžiulis gaisras.

Tokiais žodžiais poetas Vladas Šlaitas kreipiasi į Ukmergę savo naujausioje eilių knygoje "Širdies paguodai" (Vladas Šlaitas, širdies paguodai, Londonas, 1965).

Ukmergė — pilkas, gal būt, pats pilkiausias Lietuvos miestas. Važiuojant didžiuoju Kauno - Zarasų plentu į pietus, maždaug pusiaukelėje tarp Utenos ir Kauno, pasieki Ukmergę. Ilga ir monotoniška kaip Visų Šventųjų litanija pagrindinė gatvė; melancholiški skersgatviai; pilko ir begalinio dangaus prie žemės priblokšti namai ir keleivio širdžiai neaprėpiama melancholija. Ir kas būtų galėjęs tikėti, kad pilkiausia iš pilkiausių-jų susilauks savo poeto?

Vlado Šlaito eilėraščiai, skirti jo nesugrąžinamai žuvusio ankstyvos jaunystės pasaulio sostinei Ukmergei, yra ne tik patys geriausi šioje knygoje, bet gal ir visoje mūsų "urbanistinėje" poezijoje. Senieji, o vėliau ir jaunesnieji, t. y. nepriklausomybės laikotarpio poetai, apdainuodami miestus (dažniausiai Vilnių, Kauną ir Klaipėdą), neišvengė oficialaus patoso ir dėl to tik labai retais atvejais tepakilo aukščiau proginės poezijos lygio. Visi jie operavo patetiškomis bendrybėmis, ir nė vienas iš jų neturėjo tokio giliai autentiško ryšio su apdainuojamuoju objektu. Visi jie deklamavo, ir jų žodžiai tebuvo tam tikro istorinio momento nuotaikos liudininkai, šlaito žodis, priešingai, turi pirmykščio judesio gelmę ir prasmę, gamtos elemento gyvybę.
Skaityti daugiau...
 
NAUJA KNYGA APIE LIETUVIŲ TAUTINĮ ATGIMIMĄ PDF Spausdinti El. paštas
Praėjusiais metais Balstogėje pasirodė lenkiškai parašyta knyga, kurios lietuviškas pavadinimas yra toks: Lietuvių tautiniai kultūrinis judėjimas XIX a. (iki 1890). Knygos autorius yra lenkų istorikas Jurgis Ochmanskis (gimęs 1933 m. ir nuo 1963 m. docentaująs Poznanės univ. — Red.). Be įvado ir turinio santraukos lietuvių kalba, knyga turi 6 skyrius: 1. Tautinio Lietuvos atgimimo istoriografija. 2. Lietuvių tautos nykimas feodalinės santvarkos metu XVI -XIX a. 3. Lietuvių tautinio atgimimo pirmtakai bajorai nuo XVI a. pabaigos iki 1863 m. 4. Atgimimo sąjūdžio priežastys ir pradžios 1864-1882.   5.   Lietuvos   Mylėtojai (1883-1890). 6. Iš lenkų - lietuvių santykių "Aušros" laikotarpyje.

Lietuvių tautiniai kultūrinį sąjūdį autorius skirsto į keturis laikotarpius: pirmas nuo Mikalojaus Daukšos iki XIX a.; antras — nuo XIX a. pradžios iki 1863 m. sukilimo; trečias — nuo 1863 m. iki 1883 m.; ir pagaliau ketvirtas — nuo 1883 m. iki 1890 m.

Aplamai tenka pažymėti, kad autorius dalyką pažįsta labai gerai, ką rodo ir apžvalga literatūros tuo klausimu pirmame skyriuje. Autorius žino, kas tuo klausimu parašyta ne tik kitomis kalbomis, bet ir lietuvių, ne tik seniau, bet ir dabar tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų. Jis panaudojo ne tik tokius leidinius kaip Commentationes Balticae, bet ir tokius kaip V. Kavolio (red.) Lietuviškas liberalizmas ar tremtinių stovyklose Vokietijoje ėję laikraščiai žiburiai bei Naujasis gyvenimas. Savo darbui autorius panaudojo net ir prof. Z. Ivinskio rankraštį "Lietuvių visuomenės diferenciacijos bruožai nuo 'Aušros' iki Steigiamojo seimo". Tai bene pirmas sintetinis darbas, aprašantis visą lietuvių tautos kultūrinį brendimą bei tautinį sąmonėjimą nuo pat pradžios iki kone XX amž. Su šiuo darbu galima lyginti nebent tik Mykolo Roemerio Litwa (1908), kuri iki šiol buvo bene geriausia ir objektyviausia tuo klausimu knyga, parašyta taip pat lenkiškai.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŲ KALBOS ETIMOLOGINIS ŽODYNAS PDF Spausdinti El. paštas
Tur būt jau yra vad. "likimo ironija", kad lietuvių kalba, nežiūrint jos didelės reikšmės lyginamajai indoeuropiečių kalbotyrai, dar nesusilaukė pilno aprašymo bei susisteminimo. Daugelis indoeuropiečių kalbų tokius pagrindinius veikalus jau turi.

Galima būtų tvirtinti, kad kalba yra tada pilnai ir moksliškai aprašyta, kai ji turi sekančius paskelbtus ir patikrintus veikalus: a) išsamią tos kalbos istoriją, b) išsamią istorinę tos kalbos gramatiką, c) pilną tos kalbos žodyną, d) etimologinį žodyną, e) galimai išsamesnius tos kalbos tarmių žodynus, f) galimai pilną tos kalbos tarmių atlasą, g) kalbos, taip pat ir jos tarmių, žodžių atlasą.

Kalbos istorija nagrinėja atitinkamos kalbos genealoginę kilmę nuo galimai senesnių laikų, jos išsivystymą bei keitimąsi laiko bėgyje, pagaliau bendrinės kalbos išsivystymą ir jos santykius su tarmėmis.

Istorinė kalbos gramatika smulkiai išnagrinėja kalbos fonologinės (garsinės) sistemos kilmę, jos keitimąsi, to keitimosi rezultatus ligi vėliausių laikų. Toliau ji nagrinėja kalbos morfologinės sistemos išsivystymą, t. y. daiktavardžių, būdvardžių, įvardžių, veiksmažodžių, prieveiksmių lyčių išsivystymą ir keitimąsi. Istorinės gramatikos apimtin taip pat įeina kalbos žodžių daryba, kuri dalinai priklauso ir morfologinei sričiai, ir kirčiavimo sistemos išsivystymas. Pagaliau istorinė gramatika nagrinėja ir labai plačią sintaksės sritį.

Pilnas kalbos žodynas suregistruoja galimai visus tos kalbos žodžius su jų visomis reikšmėmis, kartais duodamas ir dokumentuotą reikšmių kitimo apžvalgą, čia taip pat gali įeiti ir tikriniai vardai, nors tikriniams vardams daugeliu atžvilgių yra skiriami specialūs žodynai.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Mykolas Vaitkus: PER GIEDRĄ IR AUDRĄ, 1909-1918 atsiminimai, IV. Londonas, 1965. Nidos Knygų Klubo leidinys nr. 56. 272- psl., kaina klubo nariams kietais viršeliais 3 dol., minkštais — 2 dol., nena-riams — 25 nuošimčiai brangiau.

Algirdas Landsbergis: MEILĖS MOKYKLA, trijų veiksmų komedija. Čikaga, 1965. Išleido Santara-Šviesa A. Mackaus Vardo Knygų Leidimo Fondo lėšomis. Viršelis A. Kurausko. 109 psl., kaina 3 dol.

Liūne Sutema: BEVARDE ŠALIS (eilėraščiai). Čikaga, 1966. Išleido Santaros-Šviesos Federacija A. Mackaus Vardo Knygų Leidimo Fondo lėšomis. Aplanką piešė D. Juknevičiūtė. 64 psl., kaina 3 dol.

Petras Maldeikis: MODERNIOSIOS PAŽANGOS PROBLEMOS. Atspaudas iš L. K. M. Akademijos Metraščio II tomo 1-143 psl. Roma, 1966.

LITUANUS, vol. XIII No. 3, Fall 1965, p. 96. Šis nr. skirtas V. Krėvei: B. Vaškelio ir V. Maciūno str.apie V. Krėvę ir ištraukos iš V. Krėvės "Skirgailos" ir "Dangaus ir žemės sūnų".
Skaityti daugiau...
 
NUMERIO BENDRADARBIAI PDF Spausdinti El. paštas
Jurgis Blekaitis (g. 1917), režisierius, poetas. Teatrologiją baigė Vilniaus univ. 1943. Vaidino Vilniaus miesto teatre ir buvo režisierius Vilniaus Vaidilos teatre. Vokietijoj, JAV ir Kanados lietuvių dramos sambūriuose yra surežisavęs ištisą eilę veikalų (paskutinysis jų K. Ostrausko "Duobkasiai" Čikagoj). Kultūros žurnalų bendradarbis. Savo poeziją paskelbė rinkiniu "Vardai vandenims ir dienoms" (1954).

Antanas Klimas (g. 1924), kalbininkas. Studijas pradėjo Vytauto D. univ. Kaune (1941), tęsė Vokietijoj Pabaltijo univ. ir baigė JAV Pensilvanijos univ., įsigydamas daktaro laipsnį (1956). Nuo 1956 profesoriauja Rochesterio univ., kur neseniai buvo atrinktas tarp 14 geriausių dėstytojų. Su W. R. Schmalstiegu ir L. Dambriūnu rengia lietuvių k. vadovėlį lietuviškai nemokantiesiems.

Ignas Malėnas (g. 1900), pedagogas. Mokslus ėjo Kaune, Leipcige ir Hamburge. Mokytojavo "Saulės" ir S. Daukanto mokytojų seminarijose, vėliau M. Pečkauskaitės gimn. Kaune (jos direktorius 1935-38), nuo 1935 dėstė Vytauto D. univ. teologijos-filosofijos fak., o nuo 1941 to paties univ. filosofijos fak. buvo pedagogikos katedros vedėjas. "Lietuvos Mokyklos" žurnalo redaktorius (1936-40), daugelio vadovėlių autorius.
Skaityti daugiau...
 
ERRATA PDF Spausdinti El. paštas
Pereitame (kovo) numeryje, perrenkant "Dainavos ansamblio dvidešimtmetis" straipsnio antrinę antraštę, per apsirikimą vietoj perrinktosios antraštės buvo išimta straipsnio autoriaus, Vlado Jakubėno, eilutė. Dėl šio nemalonaus atsitikimo atsiprašome savo bendradarbį, gerb. p. Vladą Jakubėną.

Panašiai, betaisant spaustuvėje paskutinę korektūrą, įsivelia ir pačiuose straipsniuose dažnai didesnių klaidų, negu buvo rinkinyje. Iš paskutiniųjų numerių atitaisomos didesnės klaidos:
Skaityti daugiau...
 
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI PDF Spausdinti El. paštas
Egid. N. Radvenis, Los Angeles, Calif.; Step. Makarevičius, Long Beach, Calif.; Berta Starkienė, Santa Monica, Calif.; dr. P. Vileišis, Middlebury, Conn.; Donatas Bielskus, Bronė Giovannoni, Jurgis Kasakaitis, kun. M. Kirkilas, M. Nauburas, Jonas žadeikis, Chicago, III.; Pranas Averka, dr. Jurgis Gimbutas, Boston, Mass.; dr. Elena Armanienė, Baltimore, Md.; Pranas Kudulis, kun. J. Pragulbickas, Elizabeth, N.J.; dr. A. Baltrukėnas, Akron, Ohio; J. Sandargas, M.D., N. Royalton, Ohio; Dalia Tumaitė, New York City, N.Y.; Pr. Baltakis, Washington, D.C.; dr. Br. Znotinas, Guelph, Ont.; dr. J. J. Vingilis, Islington, Ont.; Ant. Tamošaitis, Kingston, Ont.; Algirdas Jurkus, dr. A. Ramunas-Paplauskas, Ottawa, Ont.; Benediktas Zubrickas, Toronto, Ont., Canada.
 
"AIDŲ" RĖMĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
Ignas Bandziulis, Los Angeles, Calif.; Č. Kodrašienė, Waterbury, Conn.; Ilona Gražytė, Montreal, Que.; Č. Obscarskas, Ottawa, Ont., Canada; Iz. Gestartas, Essendon, Vic; Iz. J. Kaunas, Preston, Vic, Australia.

"AIDŲ" administracija visiems nuoširdžiai dėkoja.

 
VIRŠELIAI PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai