Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1966 m. 6 birželis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
1941 birželio 23 ............................................................................................................... 241
Adolfas Damušis — Pavergtųjų pasipriešinimas ir laisvųjų iliuzijos ........................... 242
Algirdas Budreckis — 1941 metų sukilimas ................................................................. 246
Romas Vastokas — Partizanas "Laisvės kovų dainose" ............................................ 253
Ona Lukauskaitė — Eilėraščiai .................................................................................... 257
Vladas Jakubėnas — Traviata ...................................................................................... 259
Kotryna Grigaitytėe — Eilėraščiai ................................................................................ 265
Zenonas Ivinskis — Lietuvos krikšto problema ........................................................... 266
Antanas Vaičiulaitis — Benvcnuto di Giovanni pristato mecenatui savo paveikslą .. 271

IS MINTIES IR GYVENIMO
P. Čičinis —- Pijaus XII denigracija .............................................................................. 274
]. Girnius — Dr. S. A. Bačkis ........................................................................................ 277
R. Viesulas — Igno parodoje ........................................................................................ 278
Vt. Vt. — Septynmetis Sovietų žemes ūkyje ................................................................ 279
Mūsų buityje ................................................................................................................... 279


KNYGOS
A. R. — Nauji baltistikos darbai ................................................................................... 284
Dr. Tomas Žiūraitis, O.D. — Teologiniai veikalai svetimomis kalbomis .................... 285
Atsiųsta paminėti ............................................................................................................ 288
Skaityti daugiau...
 
1941 birželio 23 PDF Spausdinti El. paštas


Šį mėnesį sukanka 25 metai nuo 1941 birželio 23 dienos, kurią po vienerių metų okupacijos lietuvių tauta sukilo prieš sovietinius pavergėjus. Ši diena yra tokios pat istorinės reikšmės, kaip 1918 vasario šešioliktoji. Tautai laisvė yra nemažiau brangi kaip atskiram asmeniui, ir nėra tautinės laisvės be valstybinės nepriklausomybės. Šiomis pagrindinėmis tiesomis rėmėsi tiek 1918 vasario 16 aktas, tiek 1941 birželio 23 sukilimas.

Kasmet minime 1941 birželio mėnesio trėmimus ir vadiname tą mėnesį baisiuoju birželiu. Iš tikro buvo baisus toks masinis žmonių ištrėmimas į Sibirą, iš kurio daugeliui nebebuvo lemta sugrįžti. Tačiau dėl to nereikia pamiršti, kad tas pats 1941 birželis savo didvyrinėmis aukomis yra didingasis tautos sukilimo prieš okupantus mėnuo.

Birželio trėmimai skaudžiai simbolizuoja tautos kančią, kurią jai suteikė okupanto vykdomas smurtas. Ta kančia pribrandino tautą sukilti. Birželio sukilime tautos kančia išsiskleidė kovos ryžtimi. Nors ir buvo rengtasi sukilimui pogrindyje, visų pirma sukilimo sėkmę laidavo tai, kad visi buvo nusistatę nebekęsti, o pasipriešinti.
Skaityti daugiau...
 
PAVERGTŲJŲ PASIPRIEŠINIMAS IR LAISVŲJŲ ILIUZJJOS ... PDF Spausdinti El. paštas


1941 birželio sukilimą minint

Tikėjimas, kad žmogaus laisvės troškimas laimės, paprastai yra grindžiamas dviem veiksniais: pavergtųjų pasipriešinimu ir viltimi į Vakarų kultūros kraštų paramą. 25-ių posukiliminių metų patirtis rodo, kad daugiau pagrindo laisvei laimėti yra pačių pavergtųjų pasipriešinime, jų vidinės dvasios rezistencijoje, negu paramoje iš laisvojo pasaulio žmonių. Pastarųjų spekuliatyviniai svarstymai ir iliuzijos dažnai išduoda už laisvę kovojantį žmogų. Tuo pagrindu po 25 metų žvelgiame į lietuvių 1941 metų sukilimą kaip tipingą pavergtųjų bei persekiojamųjų pasipriešinimo veiksmą, įvykdytą tinkamu momentu okupantui diskredituoti.

1941 metų sukilimas yra ypatingai reikšmingas istorinis faktas — jis liudijo sovietinės okupacijos užbaigą, jis atstatė — bent trumpam — suvereninę Lietuvos valstybę ir paskelbė jos laikinąją vyriausybę, jis perdavė visą krašto administraciją į lietuvių rankas dar prieš vokiečių kariuomenei atvykstant. Kitaip sakant, 1941 metų birželio 23 dienos sukilimas prieš visą pasaulį pareiškė lietuvių tautos valią gyventi laisvai ir nepriklausomai. Tai yra simbolinė diena, tai — lietuvių aktyviosios rezistencijos užuomazga. Sukilimo pradėta aktyvioji rezistencija antrosios sovietinės okupacijos metu išsivystė iki tokio laipsnio, kad net buvęs sovietinės žvalgybos MVD pulkininkas, liudydamas JAV kongresmano Kersteno komisijai, tvirtino, jog sovietai turėjo vartoti divizijas palaužti lietuvių partizanų pasipriešinimui. Su skausmu apgailime pernelyg didelę mūsų tautos kraujo duoklę, bet iš kitos pusės jaučiame, kaip "Į Laisvę" (1954 nr. 10) rašo: "Kraujo auka turi kilti kaip Čiurlionio paveiksle šviesiaisiais dūmais į Viešpaties sostą ir grūdinti žmonių gerą valią. Aštriais tirštais dūmais turi neraminti įdiržusias sąžines". Tuo atžvilgiu ir sukilimo, ir vėliau sekusios aktyviosios rezistencijos aukos atlieka ir atliks ateityje dar ilgai savo uždavinį.

Be abejo, būtų galėjęs būti ir kitoks pasirinkimas pagal dalies praktiškųjų žmonių pageidavimus — išvengus ginkluoto pasipriešinimo krašte, būtų "laimėtos" ilgesnės retežiais sukaustytųjų virtinės Sibiro sniego pusnynuose. Anuo metu, kai buvo ruošiamasi sukilimui, tiktai tokia nuolankaus metodo reali pasėka tebuvo numatoma. Švelnumu nė kiek malonės iš okupanto nesitikėta išmaldauti ir nebūtų buvę išmaldauta. O jeigu švelnumas būtų reiškęs visišką kapituliaciją, — tai kokia iš tų nuolaidų ir nauda!
Skaityti daugiau...
 
1941 METŲ SUKILIMAS PDF Spausdinti El. paštas


Nors Nacių-Sovietų 1939 rugpiūčio 23 susitarimu Lietuva buvo priskirta Sovietų įtakos sferon ir nors Raudonoji armija formaliai okupavo Lietuvą 1940 birželio 15 ir ją inkorporavo į Sovietų Sąjungą 1940 rugpiūčio 3, tačiau daugumas lietuvių nerezignavo tokiam likimui. Kad nekomunistinės srovės nesuorganizuotų pasipriešinimo naujai santvarkai, ne tik Smetonos režimo personalas, bet ir to režimo opozicijos vadai ir žymūs visuomenės veikėjai buvo sistemingai Sovietų suimti ir pasmerkti likvidacijai. Šis kėslas dalinai pasisekė Sovietams, nes lietuvių visuomenė neteko patyrusių vadų. Dėl to kurį laiką Lietuvos gyventojai buvo dezorientuoti ištikusioj tragedijoj.

Tačiau nauja, nepatyrusi, bet patriotiškai užsidegusi tautos vadovybė atsirado iš jaunojo universitetinio personalo, studentijos ir moksleivijos, aplamai paėmus, iš krašto jaunuomenės. Tų naujų vadų siekimai rado beveik visuotinio atgarsio ir tuose sluoksniuose, kuriuos sovietai laikė labiausiai simpatizuojančiais "socialistinei santvarkai", t. y. tautos nepriklausomumo minčiai lygiai pritarė ir mažažemiai, kaimo ir miesto darbininkija. Palaipsniui visuose tuose sluoksniuose augo Maskvos primestu režimu nepasitenkinimas. Kilo gili neapykanta prieš Maskvos diriguojamus užmojus.

Mat, nepriklausomos Lietuvos raštingumo ir bendro išsilavinimo laipsnis buvo aukštesnis už bendrą rusų lygį. Todėl net eiliniam lietuviui įkyrėjo komunistų šabloniški šūkiai ir ideologinis veidmainiškumas. Lietuviai gėrėjosi nepriklausomybės laikotarpio ūkiniais bei kultūriniais pasiekimais, nes tai buvo jų pačių triūso vaisiai. O gi dabar sovietai ėmė išniekinti ir sunaikinti tą dvidešimt metų darbą.

Spontaniškas pasyvus pasipriešinimas sovietams kilo iš visų visuomenės sluoksnių per pirmuosius Sovietų okupacijos keturis mėnesius. 1940 spalio 9 Vilniuje susidarė koordinuotos rezistencijos užuomazga. Šį "štabą" sudarė jauni intelektualai ir kariškiai: mjr. Vytautas Bulvi-čius, dr. Adolfas Darnusis, dr. Pranas Padalis, Leonas Prapuolenis, pik. dr. J. Vėbra ir kt. Pogrindis buvo pamažu apjungtas; jo tikslai buvo:

1. suderinti rezistencinius veiksmus apsaugoti krašto gyventojams nuo NKVD provokacijų; 2. gelbėti ir globoti persekiojamus patriotus; 3. palaikyti ryšius su laisvuoju pasauliu, ir pagaliau 4. ruoštis sukilimui, kuris įvyktų atitinkama proga. Beveik tuo pačiu laiku (1940 lapkričio 17) Berlyne mažas ratelis buvusių Lietuvos diplomatų ir politinių pabėgėlių pradėjo organizuoti Lietuvos išlaisvinimo sąjūdį. Jų pastangos rado konkrečios formos, kai pik. Kazio Škirpos iniciatyva buvo sukurtas Lietuvių Aktyvistų Frontas.
Skaityti daugiau...
 
PARTIZANAS "LAISVES KOVŲ DAINOSE" PDF Spausdinti El. paštas
Šis straipsnis imasi peržvelgti Jono Aisčio redaguotą rezistencinių dainų rinkinį "Laisvės kovų dainos" (1962) ir bendrais bruožais suglausti tose dainose iškylantį žvilgsnį į partizaną, jo aplinką, jo artimuosius ir jo priešus. Tame rinkinyje yra 207 dainos ir eilės, sutelktos iš septynių pavienių šaltinių. Jame atsispindi didelis stiliaus ir literatūrinio pajėgumo įvairumas.

Pirmaisiais rezistencijos metais buvo dainuojamos bendros liaudies dainos. Būdingos partizanų dainos, kuriose atsispindi partizano buitis, daugiausia pasirodo 1946 metais. Kada kova tapo žūtbūtinė ir stovyklinis partizanų gyvenimas buvo paliktas, maždaug 1948 metais, dainų kūrimas nutrūko. Šiame rinkinyje taip pat įtraukta keletas satyrinių dainų bei eilėraščių apie okupantus ir "istribitelius".

Peržvelgiant šias dainas, nerandame tokios ryškios bei pastovios tipiškos partizano charak-terizacijos, kokia ji yra susidariusi populiarioje vaizduotėje. Tačiau šiose dainose yra daug elementų, kuriuos galima sugrupuoti, analizuojant rezistencinės literatūros tematiką.

Pradedant su paties partizano apibūdinimu, randame pabrėžiamą jo tapatybę su padavimų bei istorijos herojais, ypač su tais, kurie kovoja ir miršta kaip "milžinai" (24, 285, 201, 241; skliausteliuose įterpti skaičiai nurodo puslapį, kur atitinkamas žodis ar ištrauka yra), bet yra ir milžinų kovoje padedami:
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
SIBIRE
Liūdnas, visų liūdniausias peizažas:
balta šalta pūga gaubia žemę,
klaikų kelią baltas sniegas dažo,
pliki medžiai pilką dangų remia.

Pilkąją dieną sniegas pilkėja.
Juodai baltų šarkų pulkų pulkai.
Kaukdama pūga sukasi, skrieja.
Neša juodą vargą juodi vergai.

Juodoj girioj aidi kirvio dūžiai.
Atkaklumas plienu širdį kausto.
Daugelio ryžtas girioje lūžo,
po velėna jie šąla be karsto.
Skaityti daugiau...
 
"TRAVIATA" PDF Spausdinti El. paštas
Šio sezono Čikagos Lietuvių Operos pastatymas

Pernykštis Čikagos Lietuvių Operos sezonas pasižymėjo įspūdingu žygiu: vieton operos buvo suruoštas oratorinis koncertas su pilnu Čikagos simfoninio orkestro sąstatu, pastatant G. Verdi "Requiem" ir Br. Markaičio, S. J., kantatą "Vilniaus Varpai". Koncertas buvo skirtas gedulingam 25 m. Lietuvos okupacijos bei žuvusiųjų už Lietuvos laisvę minėjimui. Jis praėjo su dideliu pasisekimu ir parodė ypač pakilusį Čikagos Lietuvių Operos choro lygį.

Dėl šių metų sezono, atrodo, pradžioje nebuvo nusistatymo; buvo žinių, kad jokia opera nebus statoma, o bus pasitenkinta pasiruošimu dainų šventei. Tačiau netrukus praėjo žinia — bus statoma "Traviata".

Ši populiarioji G. Verdi opera yra susieta su tam tikrais mums brangiais atminimais. Tik ką įsikūrusi mūsų valstybė gyveno sunkią pradžią laikinoje sostinėje Kaune, grasoma tai rusų, tai bermontininkų, tai lenkų. Gyvenimas buvo ankštas, kuklus, netikras, bet buvo nepalaužiamo pasitikėjimo Lietuvių tautos ir valstybės ateitimi. Vienas iš šios nuotaikos pasireiškimų buvo, kad "iš nieko" užgimė Lietuvos opera: 1920 gruodžio 31 Kauno Miesto (vėliau Valstybės) teatre įvyko pirmas operos "Traviata" spektaklis. Jis padarė tada gilaus įspūdžio kaip aukšto lygio šviesi prošvaistė niūrioje to laiko Kauno aplinkoje; dėl to mūsų opera pasidarė lyg kažkokia tautos šventovė, pradžioje nustelbusi kitas muzikos meno šakas. Prisirišimas prie operos persikėlė ir į emigraciją: jau 10 metų vykstą Čikagos Lietuvių Operos pastatymai yra to geriausias įrodymas.

Šio straipsnio autoriui, kaip "Aušros" gimnazijos mokiniui ir J. Naujalio muzikos mokyklos (dar ne konservatorijos) fortepijono klasės studentui, teko matyti antrą "Traviatos" pastatymą. Ši opera tradiciškai būdavo statoma Naujųjų Metų išvakarėse ir šiaip nuolat laikėsi Kauno Valstybės teatro repertuare.
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
KONCERTAS
Bėga klavišais siuita,
Ją vejasi rankos risčia.
Vejasi tonai viens kitą —
Bėga siuita iš čia.

Partitūroje raitos rapsodija
Brahmsas pabunda kapuos.
Nušvitusi lenkias Alodija,
Betilstančių gamų aiduos.

PAVASARIS MIŠKE
Vijokliai šuoliais bėga,
Po eglėm plyšta samana.
Kas besupras tą didžią jėgą —
Bangomis verčias žaluma.

Klevai gelsvas viršūnes purto,
Žiedų nepakelia.
Ąžuols nuo klegesio apkurtęs
Sukas į pakelę.

Lizdai kaip grybai medžiuos auga,
Barsukai numeta lopus.
Paukštytė čiulbesiu vilioja draugą
Simfonijoj išliet jausmus.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS KRIKŠTO PROBLEMA PDF Spausdinti El. paštas
Kada lietuvių tauta buvo pakrikštyta?

3. Penkių pagonių pomindauginių Lietuvos valdovų sąlytis su krikščionybe.

Kai karalius Mindaugas žuvo, į jo tautą dar nebuvo spėję įsispausti ryškesnių krikščionybės ženklų. Ne tik pačioje Lietuvoje nebebuvo likę nė vieno vyskupo, bet ir kaimynų (kryžiuočių ordino ir Livonijos žemių) vyskupai, turėdami savų interesų bei rūpesčių ir didelių pavojų iš pagonių baltų pusės, nepadėjo Lietuvai išlaikyti nors iš paviršiaus krikščionišką veidą. Pvz., Kulmo vyskupas Henrikas Heidenreich (m. 1270) jau pačioje pradžioje Lietuvos ir Mindaugo atžvilgiu nebuvo parodęs apaštalinio dėmesio. Kai popiežius Inocentas IV jį įgaliojo įšventinti Lietuvos vyskupu Kristijoną, jis dėl savo išskaičiavimų nuvilkino konsekraciją porą metų. O Rygos arkivyskupas, įšventindamas Kristijoną, iš jo paėmė ne Inocento IV, o savo vardu priesaiką, kurią popiežius turėjo atskiru raštu panaikinti. Ir apie Kuršo (anksčiau Žiemgalos) vyskupą Henriką iš Lūtzelburgo (m. 1273), kuris Mindaugo karūnavimo metais su Ordinu išsidalijo Minijos žemių plotus, neturime žinių, kad būtų misijomis rūpinęsis. O kai po didžiosios Durbės pergalės sukilimas prasidėjo ir Kurše, jis pasitraukė Vokietijon ir mirė Chiemsee (Bavarijoje).

Jau nuo 1260 m. Pabaltijyje prasidėjo politiškai netikri ir žiaurūs dešimtmečiai. Prieš svetimus įsibrovėlius ėmė ginklu priešintis ir šiauriniai lietuvių kaimynai. Kai jau 1274 m. didysis prūsų sukilimas intensyvių kryžiaus karo žygių dėka buvo užgniaužtas, dar šešiolika metų (iki 1290) žiemgaliai, artimiausi lietuvių giminės, vis nepasidavė Ordinui.

Aplinkinių tautų sukilimų žiaurus malšinimas nesudarė palankių sąlygų sėkmingai iš apačios plėstis krikščionybei ir, žinoma, stipriai apsunkino, tur būt, šen ten pasirodančių vienuolių (pranciškonų ir domininkonų) darbą. Bet ir apie jų misijinę veiklą šaltinių žinučių reikia su stipriu žiburiu ieškoti, kai, pyz., Eiliuotinė Livonijos kronika težino apie "barvuzen" (pranciškonų) ir "predigere" (domininkonų) dalyvavimą Ordino karo žygyje į Žemaičius (L. Meyer, Livl. Reimchr.,   1963,   p.   97-98. O Petras Dusburgietis temini Vokietijos kunigą Konradą, kuris 1285 m. atvykęs į pagonių lietuvių žemę jų atversti ir ten po dviejų metų buvęs jų užmuštas (SRP I, 205). Nieko nežinome, ar darė kokios nors įtakos belaisviai iš krikščioniškų kraštų, kurių lietuviai gausiais būriais atsivesdavo, pvz., iš Lenkijos, savo tolimuose žygiuose.
Skaityti daugiau...
 
Benvenuto di Giovanni pristato mecenatui savo paveikslą * PDF Spausdinti El. paštas
Matydamas šviesiausią Tolomei, geradarį ir globėją, Sienos prekijų šlovę ir menų ramstį, grįžtant iš Piazza del Campo žaidynių, drįsau pasveikinti pro langą ir kviesti vidun, trokšdamas pranešti linksmą naujieną, kad vakar baigiau Trijų Karalių paveikslą, kurį jūsų prakilnybė užsakėte Švento Domininko bažnyčiai.

Būčiau ir aš mielai ėjęs į didingą aikštę, kur tarp rūmų plevėsavo tautų vėliavos, garbingi sėdėjo Sienos seniūnai ir aukštieji teisėjai, grūdosi piliečiai, prunkštė žirgai ir svirdinėjo iškimšti slibinai, drambliai bei vienaragiai, mergaičių dorybės ženklas.

Deja, antras mėnuo dešinį kelią man raižo diegliai, ir jau nebegaliu taip skrajoti, kaip anomis saulėtomis jaunystės dienomis, kada, lyg sakalas, plasnojau būsų brangiosios Toskanijos kalnais ir lygumomis ar mūsų garsaus miesto gatvėmis.

Beliko sielos akimis grožiuotis šventės puošnumu, moterų grakštumu, aksomų ir šilkų gašnumu, mezginių plonumu ir baltų žirgų išlenktais sprandais.

Regėkite, ir aš savo paveiksle, angoje prie prakartėlės, atvedęs pastačiau baltakartį širmį iš Arabijos dykumų.

O kad šviesiausias globėjas, kuris dosnia savo ranka nuo senų dienų šelpiat ir sergstit mūsų namų židinį, kartais nepagalvotumėt mane sumaišius drobėje gyvulius ir žmones, netgi patį Kūdikėlį Jėzų ir šventus jo tėvus, leiskite pažymėti, kad paveikslui daviau dėsnį, tvarką, grožį, meilę ir tiesą.
Skaityti daugiau...
 
PIJAUS XII DENIGRACIJA PDF Spausdinti El. paštas


Vokiečių dramaturgo R. Hoch-hutho pjesės "Vietininko" (Der Stellvertreter) sukeltas pop. Pijaus XII juodinimo sąjūdis tebesitęsia. Pati pjesė eilinė, kaip daugelis kitų, ir ne dėl jos meno visų pirma ginčas vyksta. Turime reikalą ne su menine polemika, o su politiniu meninės kūrybos piktnaudžiavimu. Neatsitiktinai ši pjesė Įžiebė erzelį, nes pats autorius svarbios moralinės problemos sprendimą neatsakingai susiejo su neteisingu apkaltinimu žmogaus, neseniai mirusio ir palikusio šventą atminimą.

Palikus autorių nuodaliai, nejaukiai akis krypsta i tuos, kurie, atrodo, tik ir laukė progos pasinaudoti šia pjese "atsigriebimui" už tą dėmesį, kurio visame pasaulyje susilaukė Pijaus XII įpėdinis. Lyg būtų buvę negalima pakęsti Jono XXIII laimėto palankumo, neat-svėrus jo Pijaus XII juodinimu! Todėl ir regime amžiną žmogaus širdies suskilimą: džiaugiamasi Jono XXIII įkūnytu ekumeniniu visiems broliškumu, bet tuo pačiu metu nejučiomis jį išduodama, lyg vilkams bepuolant draskyti velionį Pijų XII. Aukštinama vieną pažeminti antram.

Aštriai į visa tai pažvelgia prancūzų autorius Alexis Curvers veikale "Le Pape outrage", išleistame prieš metus laiko. Vieną kitą iš jo minčių perteikiame, nors ir jose jaučiama daug poleminio įkarščio. Pačią pjesę jis visiškai nuvertina ("niekas nematė nuobodesnio, vulgaresnio ir pamavaikiškesnio dalyko") ir laiko tik "politinės machinacijos produktu". Sunku spręsti, kiek pats pjesės autorius buvo įkvėptas politinių siekimų. Bet nėra abejonės, kad jo pjesė iš tikro tapo "grubus agitacijos ir propagandos įrankis".

Domimės šioje vietoje ne pačia pjese, o joje vykdomu apkaltinimu Pijaus XII, nes dėl to ir vyksta ginčas.

Ar teisinga sviesti Pijui XII tuos kaltinimus, kuriuos jam sviedžia vokiečių dramaturgas? A. Curvers šiam klausimui atsakyti cituoja žydų istoriką Max I, Dimont: "Yra faktas, jog žydai, kaip visi kiti, pradžioje visiškai nežinojo to 'ga, kurį naciai laikė paslaptimi. Kai žiaurioji tiesa ėmė kilti aikštėn, žydai, kaip visi kiti, iš pradžios nenorėjo tikėti, kad žmonės galėtų taip nežmoniškai elgtis. Pagaliau apie 1943 m. jie pradėjo įsitikinti, kad apie mirties stovyklas ėję gandai buvo daugiau negu teisingi. Bet tada jau buvo pervėlu organizuoti efektyvią rezistenciją ... Bet, prieš leisdamiesi sunaikinti, kodėl žydai neužmušė vieno ar poros nacių? Jie tai darė, bet trumpą laiką. Naciai buvo per klastingi. Jie žinojo žydų meilę savo vaikams. Kaip buvo atskleista Nūrnbergo ir Eichmanno byloj, kiekvieną kartą žydui parodžius mažiausią pasipriešinimo ženklą, naciai ne jį kankino, o jo ar kitų žydų vaikus" (Les juifs, Dieu et l'histoire, 1964, p. 407).
Skaityti daugiau...
 
DR. S. A. BAČKIS PDF Spausdinti El. paštas
Jau dvidešimt šešeri metai praslinko nuo sovietų raudonosios armijos pirmojo įsiveržimo Lietuvon. Tačiau teisiškai Lietuvos respublika tebeegzistuoja tiems, kurie nenusilenkia Sovietų Sąjungos smurto aktams. Dar eilėj valstybių turime Lietuvos respublikos diplomatinius atstovus, šiuo metu kiekvienas iš jų mums yra brangus kaip nepriklausomos Lietuvos liudytojas.

Šį kartą kreipiame žvilgsnį į dr. Stasį Antaną Bačkį. Sovietams begrebiant Lietuvą, jis buvo vienas iš pačių jauniausių mūsų diplomatų. Dabar išretėjusioje Lietuvos diplomatų šeimoje ir jis sulaukė jau jubiliatinio amžiaus.

Dr. S. A. Bačkis gimė 1906 vasario 10 Pantakonių k, Joniškėlio vis., Biržų aps. Baigęs Panevėžio gimnaziją (1925), jis išvyko studijoms Prancūzijon. Ten 1928 baigė Paryžiaus univ. teisių fakultetą (licenciato laipsniu) ir po poros metų Tarptautinių mokslų institutą. Grįžęs Lietuvon, 1930 pradėjo tarnybą užsienio reikalų ministerijoj, iš pradžių politinio departamento sekretoriumi, o nuo 1934 užsienio reikalų ministro asmens sekretoriumi. Šios pareigos sudarė jam gerą praktinę diplomatiniam darbui pasirengimo mokyklą — eidamas MUS pareigas jis buvo Lietuvos delegacijos generalinis sekretorius visose Baltijos valstybių užsienio reikalų   ministrų   konferencijose   ir Tautų   Sąjungos   pilnaties   posėdžiuose Ženevoje. 1938 jis buvo paskirtas Prancūzijon, kurioj teko išbūti ligi 196C, taigi ištisus 22 metus. Iš pradžių Lietuvos atstovyParyžiuje pirmasis sekretorius, po metų buvo paskirtas pasiuntinybės patarėju. Nuo 1943 ėjo Lietuvos atstovo pareigas Paryžiuje patarėjo rangu, o nuo 1953 — įgalioto ministro titulu. Nuo 1960 dr. S. A. Bačkis užima Lietuvos pasiuntinybės patarėjo vietą Vašingtone, turėdamas asmeninį įgalioto ministro rangą.
Skaityti daugiau...
 
IGNO PARODOJE PDF Spausdinti El. paštas
Vytautas Ignas būtų tariamai vienas mano labiausiai perregimų kolegų nuo pat meno mokyklos dienų. Bet tai tik tariamai. Iš vienos pusės, berods, seniai pažįstu jo tapybos klounus, vaikus, sielvartu degančias saules, angelus ir Sekminių jaučius. Berods, mintinai žinau jo pokštus, Vilniaus ir Freiburgo pasakas bei nuotykius, kurių pagrinde labiau dominuoja fantazija nei tikrovė. Iš kitos pusės, kaskart, kai susiduriu su jo nauju tapybos ar grafikos darbu, matau tuos pačius objektus, bet per juos jaučiu vis naują visai neatspėjamą mįslę. Tai atsistojimas prieš nostalgiją, iki skausmo surizgusias spalvas ir visų pirma — žmogiškos buities melancholišką interpretaciją.

Tai stiprios intuicijos ir didelių spalvinių resursų dailininkas. Jo spalvos žodynas — praktiškai neišsemiamas. Jo vaizdinės priemonės ir temos galėtų būti išaugusios Lietuvoj. Tai retas atvejis, kur šis ryšis su žeme po ilgų metų tebėra lygiai stiprus. Kituose dailininkuose ir grafikuose šitas bruožas blėsta ar yra visai užgesęs, čia nerodau pirštu nė į vieną kurį, nes galiu pataikyti ir į save. Kalbant apie spalvas, ką būtų galima prikišti (ir šitas bruožas kartojasi per eilę metų), tai polinkis surigzti, sukamuoti spalvą, kai ji ima sudaryti tapybinę, vaizdinę frazę. Spėju, kad tai vidinės įtampos iš dava. (Tačiau, to, palyginti, nedaug šioje parodoje). Taip pat manyčiau, kad to paties ar stipresnio sprendimo dailininkas galėtų pasiekti ribotesnėmis spalvos priemonėmis. Man šis bruožas primena gan lietuvišką temperamentą, prasikišantį ne tik dailėj, bet ir rašte — detalės spalvingumas ar žodingumas dažnai išblaško pačios minties monumentalumą.
Skaityti daugiau...
 
SEPTYNMETIS SOVIETŲ ŽEMĖS ŪKYJE PDF Spausdinti El. paštas
1959 pradedant septynmečio planų vykdymą, apie žemės ūkį buvo pasakyta, kad iki 1965 "svarbiausių žemės ūkio produktų gamyba, tiek bendra apimtimi, tiek ir skaičiuojant vidutiniškai vienam gyventojui viršys dabartinį Jungtiniu Amerikos Valstybių lygį". Pagal septynmečio planą (1959-1965) žemės ūkio derlius buvo numatytas padidinti 70 proc, palyginant su 1958 derliumi, arba vidutiniškai po 7,9 proc. kasmet. O kaip išėjo su septynmečio planų vykdymu?

Pagal planą buvo numatyta gauti grūdų derliaus: 1959 — 140 milijonų tonų, o faktiškai gauta 119, 5 mil. tonų; 1960 vietoj numatytų 145 mil. tonų gauta 125 mil. tonų; 1961 vietoj numatytų 150 mil. tonų faktiškai gauta 130,8 mil. tonų; 1962 vietoj 155 mil. tonų gauta 140,2 mil. tonų; 1963 vietoj planuotų 160 mil. tonų gauta tik 107,5 mil. tonų; 1964 vietoj planuotų 165 mil. tonų gauta 152,1 mil.; ir 1965 vietoj planuotų 172 mil. tonų gauta tik 120,5 mil. tonų. Prieš septynmečio plano vykdymą pradedant, 1958 buvo gauta derliaus 134,7 mil. tonų. Tad faktiškai 1965 derlius yra 11 proc. mažesnis už 1958 derlių, ir nė vienais septynmečio metais planas nebuvo įvykdytas.

Pagal septynmečio planą (1959-1965) reikėjo gauti 1,087 mil. tonų grūdų derliaus, o tegauta 896 mil. tonų, t. y. 191 mil. tonų mažiau. Ir tatai įvyko, nepaisant septynmečio metais 10 proc. padidinto pasėlių ploto (palyginant su 1958 plotu), smarkiai padidinto mineralinių trąšų davinio pasėliams ir sumažintų galimybių kolchozininkų vadinamiems grobstymams, nes iš kolchozams 1958 tekusių 65 proc. visų pasėlių ploto, jiems 1964 jau atiteko tik 50 proc, kai sovchozams tekusių pasėlių plotas atitinkamai padidėjo ir susilygino su kolchozų pasėlių plotu.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
Trys reikšmingi šios vasaros įvykiai:

Birželio   30   -   liepos   3   Čikagoj ks Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongresas. Numatyta turtinga akademini ir kitokia programa, kurioj yra nnuja D. Lapinsko opera "Lokys".

Liepos 3 Čikagoj, pasibaigus jaunimo kongresui, įvyks III dainų šventė. Joje dalyvauti įsiregistravo apie 30 chorų su per 1200 dainininkų.

Rugsėjo 3-5 Vašingtone vyks Šiluvos   Marijos  koplyčios  dedikacijos iškilmes ir religinis kongresas. Pagrindiniai kongreso kalbėtojai vysk. V. Brizgys ir vysk. Pr. Brazys.

—    Vatikano paštas išleido 6 ženklų seriją paminėti Lenkijos krikšto tūkstantmečiui. Vienas tų ženklu vaizduoja karalienę Jadvygą tarp Krokuvos bibliotekos rūmų ir Vilniaus Aušros Vartų, ženkle lenkiškai pavadintų Ostra Brama. Nėra kalbos, kad toks Vatikano pašto mostas (o lenkų pokštas) visiškai nesiderina su pop. Povilo VI ypatingai pabrėžiamu taikos tarp tautų siekimu. Vatikano valstybės sekretoriui kard. Amleto Cicognani Romos lietuviai kunigai ir Lietuvos atstovybė prie šv. Sosto pareiškė protestą.

Jaunime. — Pasaulio Lietuvi-j Jaunimo Kongreso programa papiliai', paskelbta.. Numatytieji simpoziumai pa.skaitos ir sekcijos apima visus pagrindinius klausimus, prieš kuriuos stovi lietuvių išeivių jaunimas. Tačiau vis dar nėra paskelbta. kas tą programą konkrečiai vykdys, nors rašant šias eilutes ligi kongreso beliko tik mėnuo. Reikia pasitikėti, kad ir per tokį trumpą laiką pakviestieji spės atsakingai savo uždaviniams pasirengti. Reikia tikėtis, kad šis uždelsimas neatsilieps numatytam aukų suplaukimui kongreso reikalams. Pagaliau reikia tikėtis, kad visos jaunimo organizacijos turės ambicijos savo atstovais kongreso programoje rasti jaunų žmonių, o ne tų "jaunosios kartos" atstovų, kurie žengia penktą ar net jau šeštą dešimtį metų.

—    Kad ruošiamasis jaunimo kongresas pajėgtų iš tikro jaunimą išjudinti, būtų buvę svarbu jame numatytuosius klausimus iš anksto piliau spaudoje panagrinėti. Deja, nor,3 ir daug pavardžių suminėta, kurie esą sutikę kongreso akademinėj programoj dalyvauti, bet tuo tarpu dar nejaučiama jų įsijungimo, lyg visoj mintys būtų rezervuojamos tik posėdžiams kongresinėje spūstyje. Todėl juo ironiškiau atrodo, kai kongresui ruošą ima dominuoti Mis3 Li-thuania rinkimai. Paties jaunimo spaudoj (Ateitis, 1966 nr. 3) buvo tiesiog pasakyta dėl šių "grožio karalaitės" rinkimų: "Jei žinutė yra tik anekdotas tai ir mes kartu juoksimės, tačiau jei ją turėtume rimtai priimti, tai jau blogai. Būtų skaudu, jei tokiais rinkimais padarytume Jaunimo Kongresą, lygų Illinois State Fair, metinei automobilių parodai ar Amerikos Legionierių šposininkų suvažiavimui. Jei norime rimtai kalbėti, tai neužsidėkime klouno kepurės". Lyg atsakant į šį paties jaunimo balsą, PLJK biuletenyje buvo pabrėžta, kad šie rinkimai bus pravesti "su tinkamu rimtumu ir atsidėjimu". Bet kai ten pat žadama Detroito Miss Lithuania 100, o visų karalaičių karalaitei 400 dolerių, tai iš tiesų matosi, kad juo rimčiau juokingą, reikalą imama, juo prasčiau jis išeina. Nors rinkimams pravesti buvo sumobilizuojami rimti žmonės ir nors nestokojame rimtų lietuvaičių, kandidačių nedaug teatsirado: Bostone vos 4, Clevelande (kur "Dirva" dėjo jų atvaizdus) 7, Detroite (kur 100 dol. pažadėta) 9. Taigi, pats jaunimas nesiskubino užsidėti klounų kepures.
Skaityti daugiau...
 
NAUJI BALTISTIKOS DARBAI PDF Spausdinti El. paštas
Lietuvių ir aplamai baltų kalbos lyginamosios kalbotyros moksle užėmė garbingą vietą nuo pat pradžios. Nemažėja tų kalbų reikšmė ir šiandien. Net priefingai, joms skiriama vis kaskart daugiau dėmesio. Kai iki šiol turėjome ir tebeturime specialių žurnalų roma-nistikai, germanistikai, slavistikai, tai pastaruoju metu atsiranda specialių periodinių leidinių ir baltistikai ar baltistikai kartu su slavistika.

Jau prieš pastarąjį pasaulinį karą Italijoj pradėjo eiti Studi Baltici (Baltų studijos) žurnalas, 1964 m. Balstogės Mokslo Draugija pradėjo leisti metraštį Actą Baltico-Slavica, o 1965 m. Lietuvoje pasirodė periodinis leidinys Baltistica (ligšiol pasirodė jo du sąsiuviniai). Šis pastarasis nėra dar mūsų pasiekęs, tad apie jį bus galima painformuoti vėliau. Tuo tarpu jau turime po ranka du Actą Baltico-Slavica tomus — pirmą pasirodžiusį 1964 m. (277 p.) ir antrą 1965 m. (534 p.). Apie juos čia tad ir norime trumpai painformuoti.

Aptariamas leidinys savo uždavinius viršeliuose apibūdina šešiomis kalbomis, tarp jų ir lietuvių kalba. Ten rašoma: "Actą Baltico-Slavica yra Balstogės Mokslo Draugijos (Bialystok, Lenkija) organas, skirtas praeities ir dabarties politiniams, visuomeniniams bei kultūriniams santykiams tarp baltų (senųjų prūsų, lietuvių ir latvių) ir slavų tautų (lenkų, baltarusių ir rusų) tyrinėti. Redakcija, skelbdama analitinio ir sintetinio pobūdžio tyrinėjimus, siekia išryškinti praeityje buvusias slavų-baltų, o vėliau lenkų-baltarusių-lietuvių ir rusų-latvių bendravimo tradicijas, o taip pat, keičiantis darbo patyrimu, diskusijomis ir dalykine kritika, registruoja šių tautų pasiekimus humanitarinių mokslų srityje".
Skaityti daugiau...
 
TEOLOGINIAI VEIKALAI SVETIMOMIS KALBOMIS PDF Spausdinti El. paštas
DIEVO ŽODIS DABARTYJE
Alfred Läpple: Die Botschaft der Evangelien — heute, Don Bosco Verlag, München 1965, 480 p., DM24.80. Dievas, kaip ir Jo žodis, yra amžinoji dabartis, kuri iš tikrųjų reiškia kiekvienai kartai gerosios naujienos prasmę — tikrąjį "šiandieną". Tokia šio veikalo pagrindinė mintis.

A. Feuillet and A. Robert: Introduction to the New Testament, Desclée, New York 1965, $15.75. Vertingas N. T. įvadas pagal naujuosius šv. Rašto tyrinėtojų duomenis.

P. Benoit et M.- E. Boismard: Sy-nopse des quatre Évangiles, Éditions du Cerf, Paris 1965, 400 p., Fr. 42.00. Svarbiausias čia autorius — Pierre Benoit (g. 1906), prancūzų domininkonas, po M.-J. Lagrange, O.P. (1855 - 1938), žymiausias šv. Rašto ekspertas,École Biblique de Jérusalem direktorius. Autoriai pateikia Evangelijų sintezės kritišką, iš dalies visai naują analizę. To paties P. Benoit įtakoje sistemiškai aiškina N. ir S. Testamentą įvado forma: Wilfred J. Harrington, O.P.: Record of Révélation. The Bible, Priory Press, Chicago 1965, $3.95; ("): Record of the Promise, The Old Testament, Priory Press 1965, $7.50.

Raymond Brown, S.S.: New Testament Essays, Bruce, Milwaukee 1965, $5.00. žinomo egzegeto straipsnių rinkinys bibliniam sąjūdžiui įprasminti ekumeniškumo dvasioje. Tos dvasios "dieviškąjį dosnumą" pagal Apreiškimą nagrinėja J. Guillet: La générosité de Dieu, Éd. du Cerf 1966, 144 p., Fr. 3.60; H.- M. Feret: L'Eucharistie, Pâque de l'univers, Éd. du Cerf 1966, 128 p., Fr. 3.60; H. de Lubac: Sur les chemins de Dieu, Éd. du Cerf 1966, 352 p., Fr. 6.60.

Luis Alonso Schöckel, S. J.: The Inspired Word, Herder and Herder, New York 1965, $8.50. Ir Dievas, anot autoriaus, "pasisavinęs" šį tą iš žmogaus — tai galią kalbėti savo žodžiu (Logos). Originali "Dievo kalbos" analizė.

Fritz Leist (Hrsg.): Seine Rede geschah su mir, Mainz Verlag, München 1965, 686 p., DM 58.00. Lengvo stiliaus praktiškas studijų rateliams ir asmeniškoms studijoms veikalas, telkiąs egzegetinių, archeologinių ir kitų mokslo sričių naujausius tyrinėjimo duomenis.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
LIETUVIŲ STUDENTŲ TAUTININKŲ KORPORACIJA NEO-LI-THUANIA (1922-64). Boston, 1965. Išleido Korp! Neo-Lithuania vyr. valdyba, redakcinės komisijos pirm. ir atsakingasis redaktorius Ant. Diržys. Didelio formato, liuksusinis, 327 puslapių, gausiai iliustruotas leidinys, skirtas neolituanų ideologijai ir istorijai nušviesti.

JAUNIMO METŲ KALENDORIUS. Parengė St. Barzdukas, išleido  PLB  Valdyba  Clevelande   1966.

Kišeninio formato 100 psl., kaina 1 dol.
Juozas Kapačinskas: SIAUBINGOS DIENOS. 1944-1950 metų atsiminimai. Čikagos Lietuvių Literatūros Draugijos leidinys 1965. 276 psl., kaina nepažymėta.
Skaityti daugiau...
 
NUMERIO BENDRADARBIAI PDF Spausdinti El. paštas
Algirdas Budreckis (g. 1937 Newark, N. J.), istorikas. Rutgers univ. studijas pradėjo 1957 ir baigė daktaro laipsniu 1965. Magistro tezėj nagrinėjo 1941 m. lietuvių sukilimą. Plačiai reiškiasi visuomeninėj veikloj ir gausiai rašo lietuviškojoj spaudoj. Pereitų metų žygio Vašingtonan ir Lapkričio 13 manifestacijos vienas iš organizatorių.

Adolfas Darnusis (g. 1908), cheminės technologijos inž., visuomenininkas. Doktoratą įsigijo Kauno universitete 1940 ir buvo pakeltas docentu. Vienas iš 1941 m. sukilimo pagrindinių organizatorių, vėliau kalintas nacių. Vadovavo Ateitininkų Federacijai (1946-52). JAV jo iniciatyva įkurta Dainavos stovykla.

Kotryna Grigaityte (g. 1910), rašytoja. Išleidusi keturius poezijos rinkinius, kurių paskutinysis "Rudens sapnai" gavo Draugo 1963 literatūrinę premiją. Be to, išleido novelių rinkinį  "Veidu prie žemės"   (1962,).
Skaityti daugiau...
 
VIRŠELIAI PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai