Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
4-5 balandis-gegužė
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Br. Stočkus — Pasaulinis vyksmas ...................................................................................................... 145
Mykolas Vaitkus —  Rožių  vainikas   (eil.) ........................................................................................ 152
Zenonas Ivinskis — Visas gyvenimas  lietuviškai knygai (Vacl. Biržiškos 70 m. amž. sukaktis) .... 155
Anė Petkutė  — Ofelija (eil.) ................................................................................................................ 158
Balys Sruoga — Estetinė ir natūralinė tilcrovė ................................................................................... 159
Balys Sruoga — Tėviškėlei (eil.) ......................................................................................................... 165
J. Aistis — Beržiniuko mirtis ............................................................................................................... 167
Czesiaw Milacsz — Vargšas krikščionis stebi getą (eil.) ................................................................... 172
L. Dambriūnas — Maritainas ir mūsų laikai ....................................................................................... 173
J. Venckus, S. J. — Vėžys moderninio mokslo šviesoje ..................................................................... 180
P. Stelingis — Stiklo langai (eil.) .......................................................................................................... 188

KŪRYBOS PASAULYJE

LITERATŪRA
J. Kėkštas — "Planetos" laureatė ...................................................................................................... 189

KNYGOS IR ŽURNALAI
Jonas Aistis: Pulgis Andriušis — Tipelis ............................................................................................. 190
L. D.: Dr. A. Šešplaukis — Pratimine lietuvių kalbos gramatika ....................................................... 191

MOKSLAS
Elena Vasyliūnienė — Montessori  principai kasdienybėje ............................................................... 192
Jonas Rugis — Albertas Einšteinas .................................................................................................... 194

VISUOMENINIS  GYVENIMAS
K. Mockus — Mūsų  informacijos reikalai ......................................................................................... 195
PASTABOS: L. A. — Aidų premija ir koncertas — 198. P r. Skardžius — Tai  nenukalbėjimas — 198.

ĮVYKIAI ................................................................................................................................................ 199
Skaityti daugiau...
 
PASAULINIS VYKSMAS PDF Spausdinti El. paštas
ISTORIJOS FILOSOFIJA

Koks gyvenimo tikslas — tai klausimas, kuris, rodos, daugiausia kankina kiekvieną, pradedant problemų j ieškančiu filosofu ir giliausio jautrumo poetu, baigiant bemoksliu žmogum. O kai kentėjimai supurto žmogaus būtį ir paskandina į neviltį, tada tas pats — kam gyvenu — sminga ligi būties gelmių.

Žmonijos ir tautų gyvenimas atrodo daug didingiau už individualią būtį, jo apimtis laike ir erdvėj daug platesnė. Atskiras žmogus atrodo lyg smėlio grūdelis jūrų pakrantėj, vienas akimirksnis, rodos, nepabaigiamam laiko tekėjime. Kada žmogaus sąmonė nušvito ligi luomo, klasės, tautos ir žmonijos supratimo, tikslo ir prasmės j ieškojimas galėjo prasiplėšti iki šių socialinių vienetų. Nors individualios egzistencijos klausimai visa nustelbia, visuomenės ir visuotinumo problemos yra taip pat ne tik filosofų protuose. Visai tikrai ne egzistencializmas pradėjo spręsti individualios būties problemas: krikščioniška filosofija bei religinė pažiūra į gyvenimą duoda nuosekliausią atsakymą prasmės klausimais. Žinoma, tiems, kurie ją nori priimti. O egzistencializmo didelis nuopelnas — kad jis atskleidė į augštą sąmonės laipsnį iškeltos būties sudėtingumą ir tragiškumą.

Istorijos filosofija yra išmintis, nors ir gana nutolusi nuo praktinės išminties. Joje kaip tik pasireiškia pastanga ištrūkti iš ribojančios (sakytume, žemės vabalo) egzistencijos, visuotinai suprasti žmonijos gyvenimą. Šita pastanga skiriasi nuo atskirų faktų ir įvykių žinojimo. Istorijos filosofas nebūtinai turi būti detaliai susipažinęs su istorijos faktais, nors tai ir būtų pageidaujama. Iš kitos pusės, tik dalis istorikų priėjo prie apibendrintų istorijos ir kultūros svarstymų. Tarp tokių reikia minėti Ranke, Mommsen, paskutiniu laiku Arnold Toynbee. Apie istorinės būties problemas lietuvių mokslinėj spaudoj yra rašęs A. Jakštas, P. Dovydaitis. Kaip kultūros filosofai minimi S. Šalkauskis, A. Maceina ir k. Nekalbant apie sistemingus svarstymus, šiaip retai kas praeina nesidomėdamas pro kai kuriuos bendruosius istorijos ir kultūros klausimus.
Skaityti daugiau...
 
ROŽIŲ VAINIKAS PDF Spausdinti El. paštas
Skiriu Jubiliatui kun. J. Vaitekūnui
 
APREIŠKIMAS
Lyg stebuklo žaibas, mirksniu erdvę skelia
angelas Gabrielius, siųstas pas Mergelę,
ir, lyg kvapnią svają, žinią jai palieja,
jog pradės ji įsčioj Dievą Atpirkėją.

Kaip baltsniegė rožė, siela jai pravyra —
ir kažkas jon skęsta stebuklingai tyra,
kai jinai, ištarus "Kaip sakai, tebūna",
pradeda kaip aušrą įsčioj Dievo Sūnų.

O manoji siela, tuščiaširdė sraigė,
Žinią tą priėmus, tą Augštybių Snaigę,
Dievo aušrą švintant ar savy pajunta —
ir perlu Jam virsti noras ar sukrunta?
Skaityti daugiau...
 
VISAS GYVENIMAS LIETUVIŠKAJAI KNYGAI Prof. Vaclovo Biržiškos 70 metų amžiaus sukakties (1884. XII. 2—1954. XII. 2) proga. PDF Spausdinti El. paštas
Kai 1904 metais Petrapilio viešosios bibliotekos tarnautojas Silv. Baltramaitis paskelbė antrąjį papildytą lietuvių bibliografijos leidimą ("Sbornik bibliografičeskich materialov"), Vacl. Biržiška buvo tik 20 metų Petrapilio un-to studentas. Baltramaičio įragintas ir perėmęs šitaip Lietuvos bibliografo bei lietuviškos knygos istoriko "etatą", jis per pusę šimtmečio toje srityje yra tiek atlikęs, kad reikėtų daug lapų, norint įvertinti visą jo mokslinį veikimą ir tyrinėjimą, jo nepaliaujamą rašymą. Iz. Kisinas 1940 m. sudarė Vacl. Biržiškos rašinių ir knygų bibliografiją.

Per paskutinius 14-ka metų tačiau, nepaisant okupacijų ir tremtyje mokslui taip nepalankių gyvenimo sąlygų, prof. Vacl. Biržiška vėl papildė savo raštų skaičių. Vokiečių okupacijos metu netekęs savo gyvenimo draugės, turėjęs skirtis su savo turtinga biblioteka ir gausiais abiejų un-tų lituanistiniais lobiais, su kuriais prof. V. Biržiška buvo dešimtimis metų suaugęs, jis tremtyje vėl kibo į mokslą, į lietuviškos knygos tyrinėjimą.
Skaityti daugiau...
 
OFELIJA PDF Spausdinti El. paštas
Dugne toks baltas smėlis.
Ir aš guliu rami.
O skaidrus vandenėlis
Sruvena per akis.

Žuvytės šmaikščios šoka,
Blakstienus glosto man.
Manęs tik nejieškokit,
Nekelkite krantan.
Skaityti daugiau...
 
ESTETINĖ IR NATŪRALINE TIKROVĖ PDF Spausdinti El. paštas
I
1.    Klausimo kilme. Kasdieniniame gyvenime dažnai, — meno reiškinius vertinant — kriterijus: portretas — panašus, kaip gyvas. Scenoje — natūralu, kaip gyvenime. Arba priešingai: negyva, nepanašu, taip gyvenime nėra! Savaime suprantamas mastas: gyvenimas yra rodyklė, pagrindas, norma. Menas — tik gamtos sekimas — imitacija.

2.    Menas — gamtos sekimas, — labai sena pažiūra, — jos šaknys, nors neaiškiai sužymėtos, siekia Aristotelio laikų. Ypač išryškėjo prancūzų klasicizmo gadynėje, su Boileau priekyje: kad menas — gamtos sekimas — jis neabejoja, tik gamtą aprėžia: pripažįsta tik kilniosios natūros, pagražintos gamtos sekimą!

3.    XVII-XIX amžių sąvartoje romantikai skelbdami revoliuciją, iškeldami dvasinio gyvenimo pirmenybę, stengėsi pagrįsti meno savaimingą vertybę, nepriklausomą nuo gamtos normų ir nuo bet kurių pašalinių tarnybų (moralinės, socialinės ir kt. propagandos). Romantikų gadynėje atsirado pagarsėjusi formulė: menas — menui, formulė tiek pajuokta ir iškeikta per pusantro šimto metų, nors pajuokėjai labai retai kada sąžiningiau tebandė suprasti tai, ką romantikai šia formule norėjo pasakyti.
Skaityti daugiau...
 
TĖVIŠKĖLEI*) PDF Spausdinti El. paštas
Tartum sapnas, tartum nykus,
Dyvinas, skaudus,
Nesudrumstas atminimas
Tėviškės klaikios . . .

Aš kas naktį, žiaurią, juodą,
Ausdamas godas,
Nuteriotos  tėviškėlės
Nykdamas verkiu ...

Tiek išvargus, tiek kentėjus —
Amžius užmiršta
Vėl paplūdai kraujo upėms —
Nemunais plačiais ...

Nežinojai, kur grūmojo
Pragaro ugnis,
Tik savy auklėjai skaisčius
Sielos siekimus . . .
Skaityti daugiau...
 
BERŽINIUKO MIRTIS PDF Spausdinti El. paštas
(Iš "Apsingės parapijos bažnytnamio")
 
Troboje buvo tuščia. Kertėse rinkosi šešėliai. Pasuolėje cieksėjo svirpliukas. Šiaip buvo tylu. Berniukas girdėjo barnį kieme, o dabar, kai Teresėlė ir Paskarbis išėjo, jis negirdėjo nieko kito, kaip tik svirpliuką ir savo širdį. Jis laukė, bet ko, pats nežinojo. Jis laukė, kad kažkas dabar atsitiktų, kaip kadaise, kai jis, pirmus metus tarnaudamas, sumušė ąsotėlį, bet, besirengiant jį luptį, atvažiavo šeimininko duktė ir žentas: užmiršo taip jį ir ąsotėlį. Šeimininkė prisiminė tik į trečią dieną, bet piktumas jau buvo praėjęs, tai tik pabarė ir viskas. Ir jis svarstė, kas dabar galėtų įvykti, kad jį bent šiandien užmirštų. Ryt jau, kaip bus, taip bus, kad tik ne išandien. Taip begalvodamas, jis pajuto kažkokį baisų nuovargį ir, nežiūrint pastangų, pradėjo snausti. Užsnūdo kartą, kitą, o trečiu kartu užsnūdus, jį šiurpu nukrėtė sugirgždėjusios durys. Abugelis, pravėręs duris, dairėsi: atėjęs iš lauko, negalėjo įžiūrėti piemens, sėdinčio tarp langų ir kabančių drabužių, ir piktu balsu pašaukė:

—    Juruk, kur tu?
—    Aš čia, dėde, — atsakė vaikas.
—    Aa, tu čia sėdi, — pasakė jis ir tylėdamas padėjo kepurę, nusivilko švarką, ir pradėjo autis aulinius batus, bet jam nesisekė, tai šūktelėjo kiek švelnesniu balsu: "Juruk, nutrauk man batus". Vaikas nutraukė batus, Abugelis pasilenkė pasuolėn, pasidairė ir dar balsu pasakė: "Juruk, pajieškok man klumpių". Jurukas, pašmirinėjęs pasuolėse, rado ir atnešė jam klumpes. Abugelis sėdėdamas įsistojo į klumpes, atsiduso ir pradėjo:
Skaityti daugiau...
 
VARGŠAS KRIKŠČIONIS STEBI GETĄ PDF Spausdinti El. paštas
Bites triūsias aplink raudonas kepenis,
Skruzdės triūsias aplink juodą kaulą.
Prasideda plėšymas, mindžiojimas šilko,
Prasideda skaldymas stiklo, medžio, vario, nikelio, sidabro, gipso,
Putu, skardų, stygų, trimitų, lapų, kulkų, krištolo —
Pokšt! Fosforo ugnis nuo geltonų sienų
Pagauna žmonių ir gyvulių plaukus.

Bites triūsias aplink plaučių riekę,
Skruzdės triūsias aplink baltą kaulą.
Plėšomas popierius, kaučukas, gelumbS, linai,
Materija, celuloidas, plaukai, žalčio oda, vielos,
Ugny krenta stogas, siena, o liepsna fundamentą užlieja,
Lieka tik smėlėta, sutrypta, su vienu medžiu belapiu
Žeme.
Skaityti daugiau...
 
MARITAINAS IR MŪSŲ LAIKAI PDF Spausdinti El. paštas
1. Maritainas apie ateitį
Žinomas prancūzų filosofas ir sociologas Jacques Maritainas, kurio keliolika knygų išversta ir į anglų kalbą, ne vienoje jų paliečia kultūros filosofijos bei istoriosofijos problemas, o taip pat ir teorinės bei praktinės politikos klausimus. Kadangi Maritainas ne tik Europoje, bet ir Amerikoje plačiai skaitomas, tai su šio pažangaus kataliko kai kuriomis pažiūromis verta ir mums bent kiek susipažinti. Susipažinus palyginti, kiek mūsų svarstymai panašiais klausimais atitinka ar skiriasi nuo Maritaino pažiūrų.

Savo knygose Maritainas, priešingai kai kuriems kitiems autoriams, ) nekalba apie vakarų žlugimą ar apie greitą pasaulio pabaigą, bet apie ateinančią naują istorijos erą, kuri bus pasekmė tos vidaus dramos, kuri vystosi vakarų pasauly, graikų-romėnų kultūrai susidūrus su krikščionybe. Tos dramos tragiška užuomazga pradėjo reikštis 16-me amžiuje, t. y. humanizmo gadynėj. Tragiška todėl, kad nuo šiol gyvenimo centru pradėta laikyti ne Dievą, bet žmogų; teocentrinį humanizmą pamažu pakeitė antropocentrinis humanizmas, kurį Maritainas vadina nehumanišku humanizmu.
Skaityti daugiau...
 
VĖŽYS MODERNINIO MOKSLO ŠVIESOJE PDF Spausdinti El. paštas
(Tęsinys)
 
Bet visi šimtai ir tūkstančiai žmonių, kurie su vėžiu ateina pas gydytojus, yra gavę vėžį ne nuo rentgeno ar radžio spindulių, arba tų cheminių junginių. Visuomenė paprastai retai tesusiduria su tais agentais. Ultravioletiniai spinduliai, gaunami iš gyvsidabrio garų lempos (Höhensonne) gali sukelti vėžį. Didžiausias ultravioletinių spindulių šaltinis yra saulė. Dažnai žmonės klausia, ar saulės vonios gali sukelti vėžį. Amerikoje pietvakariuose yra daug odos vėžio ligų — 33.8%, Philadelphijoje — 13.9%, Chicagoje — 9.4%, Detroite — 8.4%. Tas didelis odos vėžio ligų kiekis pietvakariuose yra priskiriamas saulės sąskaiton. Bet, matyti, tas saulės spindulių kiekis, kuris pasiekia odą, turi būti didelis. Iš eksperimentų su žiurkėmis matome, kad jas reikia išstatyti prieš saulę kasdien po penkias valandas, ir tai per 7-10 mėnesių. Reikia atsiminti, kad žiurkės yra labai atsparios vėžiui. Galimas daiktas, kad žmogui tiek nereikės saulės, kad gautų odos vėžį. Bet iš kitos pusės nėra mokslinio pagrindo gąsdinti vasarotojus, kurie per atostogas mėgsta saulėje pagulėti.

Neseniai buvo atrasti naujos ir ypatingos rūšies spinduliai. Juos surado F. F. Hess 1912 m. ir pavadino kosminiais spinduliais. Tie spinduliai ne žemiškos kilmės, jie taip pat neina ir nuo saulės. Jie pripildo visą visatą, jie nėra elektromagnetinės prigimties, bet korpuskuliari-nės, nes juos veikia elektromagnetinis laukas. Jų penetracijos jėga yra stačiai pasakiška. Jie gali pereiti 80 metrų sniego sluogsnį, 200 metrų vandens sluogsnį ir 15 metrų plieno sluogsnį. Jų energija yra tokia didelė, kad gali skaldyti atomus, kaip atominėje bomboje neutronai skaldo atomų branduolius. Vėžio specialistai, arba onkologai, labai susidomėjo šitais spinduliais ir iškėlė klausimą, ar tie kosminiai spinduliai kartais neturi reikšmės vėžio genezėje. Ir jau atsiranda balsų onkologų tarpe, kurie tai tvirtina. Atsiveria nepaprastai įdomi sritis tyrimams. Jeigu kas tvirtina, kad saulė ar kosminiai spinduliai ar kas panašaus sukelia vėžį, tai tuojau turi laukti, kad jo paklaus: "Bet saulė ir kosminiai spinduliai šviečia ant visų, ir ant gerų ir ant paprastų, kodėl ne visi gauna vėžį, bet tik kai kurie?"
Skaityti daugiau...
 
STIKLO LANGAI PDF Spausdinti El. paštas
Dieną naktį žiūrite ir žiūrite.
Ir atsižiūrėt negalite
Debesėlių šilkaskarėm burėmis,
Obelų prie kelio.

Dieną naktį žiūrite ir žiūrite.
Saulėj degat. Tirpstate lietuj,
Ir atsižiūrėt, kaip mes, negalite
Žibančių žvaigždžių augštam danguj.
Skaityti daugiau...
 
"PLANETOS" LAUREATĖ PDF Spausdinti El. paštas


Į 1954 m. ispanų "Planetos" premiją kandidatavo 105 romanai, su tiek pat autorių. "Planeta" yra didžiausia šios rūšies įstaiga Europoje (neskaitant, žinoma, Nobelio premijos) ir laikoma antra pasaulyje, po Š. Amerikos Pulitzerio. "Planetos" premiją įsteigus, 1952 m. jos pirmuoju laureatu buvo Juan José Mora su romanu "Naktyje nėra kelių" (En la noche no hay caminos), antruoju (1953) Fernández Nicholás su "Pažadėtąja žeme" (Tierra de promisión) ir trečioji laureate ANA MARÍA MATUTE šią 100,000 pesetų premiją laimėjo už romaną "Mažytis teatras" (Pequeño teatro), kuris "Planetos" jury komisijos pripažintas geriausiu 1954 m. Ispanijoje išėjusiu romanu.

Ana Maria Matute turėjo šį kartą daug ir stiprių konkurentų, tačiau, nežiūrint visko, iš visos sudėtingos premijinės procedūros išėjo nugalėtoja. Iš rimtesnių kandidatų, su pagrindu pretendavusių į šiu metų 'Planetos" premiją, paminėtini: Ignacio Aldecoa ("El fulgor y la sangre" — Šviesa ir kraujas), Nunez Alonso ("Segunda agonía" — Antroji agonija), Juan Gcytisolo ("Duelo en el paraíso" — Gedulas rojuje), Rosa María Cajal ("Monica Villar"), J. Calvo Alfaro ("Sus huellas en el cielo" — Jo pėdsakai dangui), Josefina Dalmau ("Mi guerra"— Mano karas), Luis Vila "Los cínicos" — Cinikai), Miguel Ángel Castiella ("La esperanza de una canción" — Vienos dainos viltis), Maria Dolres Cortay ("Casa de huespedes" — Svečiu namas), Jose Maria Alvarez ("Las estatuas no hablan" — Statulos nekalba) ir daug kitų.
Skaityti daugiau...
 
TIPELIS PDF Spausdinti El. paštas
Pulgis Andriušis: TIPELIS. Humoristinis romanas. Išleido Gabija.
Tremtis Pulgį Andriušį kardinališkai pakeitė: iš laikraštininko padarė rašytoją. Tai gal perdaug pasakyta, nes tokia metaforzė vargu ar įmanoma. Laikraštininko pagrindinis privalumas, pagrindine sąlyga yra pastabumas. Jo darbas yra daugiau pastebėtus faktus bei reiškinius rinkti ir klostyti juos taip, kaip jie yra tikrumoje susidėstę. Ir literatūroje pastabumas yra reikalingas, tačiau jis nėra esminis, nes daug svarbiau tą medžiagą parinkti, išdėstyti ir suorganizuoti. Kitaip sakant, epinėje literatūroje pagrindinis dalykas yra fabulos pynimas.
Skaityti daugiau...
 
PRATIMINĖ LIET. KALBOS GRAMATIKA PDF Spausdinti El. paštas
Dr. A. šešptaukis, PRATIMINĖ LIETUVIŲ   KALBOS GRAMATIKA mokyklai ir namams. Bendrija, 1954.

Keista, kai palygini lietuvių gyvenimą Vokietijos stovyklose ir čia Amerikoj. Ten, kaip ir čia gyvenom išsimėtę po kelis tūkstančius ar net šimtus, bet kiekvienoj stovykloj turėjom lietuvišką pradinę mokyklą, lietuvišką gimnaziją su normalių Lietuvos mokyklų programomis ir ir vadovėliais. Čia ir pradinė e mokyklose sunku kad ir po pusvalandį lietuviškiems dalykams iškombinuoti. O vadovėliais vos dabar tepra-dėjome rūpintis, nors ir labai kukliais.

Dr. Šešplaukio gramatikėlė nedidelė, bet joje sudėta viskas — ir fonetika su morfologija, ir sintaksė, ir dar pratimai. Ir to turi užtekti ne tik pradinei, bet ir vidurinei mokyklai, žodžiu, visam gyvenimui.
Skaityti daugiau...
 
MOTESSORI PRINCIPAI KASDIENYBĖJE PDF Spausdinti El. paštas
Paplitusi nuomone apie Marijos Montessori metodą dažnai esti šališka ir neesmine, žinoma, kad M. Montessori darželyje neleidžiama žaisti lėlėmis, kad nėra įprastų vaikiškų žaislų, kad vaikams niekas neseka pasakų, kad jau ketverių metų vaikai "mokomi" skaityti. Dar pridedama montesorinės medžiagos brangumas ir "negyvenimiškumas". šią nuomonę   tenka  dažnai  išgirsti. Ir tikrai negalima nuneigti, kad faktai būtų neteisingi. Tik šituose samprotavimuose nėra nusakoma esmė ir principas, o greičiau jie nušviečia neteisingą montesorinio metodo esmės supratimą.

Marija Montessori buvo medikė ir giliai tikinti katalikė. Jos priėjimas prie vaiko sielos yra kitoks, kaip kitų mokslininkų, besidominčių vaiko siela.   Jean Piaget, Charlotte Buch1er, William Stem — visi jie prie vaiko sielos priėjo kaip pozityvistai, iš principo nusistatę nepripažinti nemirtingos sielos buvimo. Jų ir samprata apie vaiką yra kitokia. Jų gautos išvados irgi yra kitokios.
Skaityti daugiau...
 
ALBERTAS EINŠTEINAS PDF Spausdinti El. paštas
Po E. Fermi mirties, nė pusei metų nepraėjus, mirė Albertas Einšteinas. Kas buvo Einšteinas, žino visas pasaulis. Jo vardas nereikalingas jokių didingų epitetų. Mirė žmogus, kuris žmonijos minties istorijoje pradėjo naują erą, pasireikšdamas kaip viena iš epochinių asmenybių.

XVII-XVIII šimtmečių mokslo ir mąstymo revoliucija, konkretizuota Bacono Verulamiečio "Novum Organum", įvykdyta Izaoko Newtono, pakeitė mokslo pagrindus ir pažiūras bei galvojimo būdą. Bet patsai Nevrtonas kukliai tvirtino, kad jis stovįs prieš visą vandenyną žinių ir pasisėmęs iš jo tik vieną stiklinę. Einšteinas nuėjo toliau ir pasisėmė jau žymiai didesnį indą žinių iš to vandenyno.

Kaip XX amž. mokslo revoliucijos tikra personifikacija, Einšteinas negriovė nieko, ką sukūrė Nevvtonas. Jis tik Nevrtono teorijas padarė specialiais savųjų teorijų atvejais. Jo atskleisti horizontai buvo tiek platūs, kad apėmė Newtono minties horizontus. Einšteino dėka mokslas pradėjo žiūrėti į pasaulį ne iš žemiškų, bet iš kosminių augštybių ir galvoti apie visatos apraiškas daug gilesnėmis ir platesnėmis kategorijomis. Cia ir yra Einšteino didybė. Kai susipažįstame su kosmogoninėmis teorijomis de Sitterio arba garsiojo kanauninko Lemaitre, ar skaitome Eddingtono išvedžiojimus apie besiplečiančią visatą, mes aiškiai matome, kad viso pagrinde yra Einšteino idėjos ir galvojimas, nors kai kurie iš tų mokslininkų prieina ir prie kiek skirtingų išvadų.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Antanas Vaičiulaitis: PASAKOJIMAI. Rinktinės novelės. Kūrybos apibūdinimas prof. J. Brazaičio. Viršelio aplankas T. Valiaus. Išleido Venta, 1955 m. 238 psl.

Aldona Irena Nasvytyte: VĖJO DAINOS. Lyrika. Išleido Terra. Chicago, 50 p.

Leonardas Andriekus: ATVIROS MARIOS. Lyrika. Iliustravo Telesforas Valius. Išleido Tėvai Pranciškonai. 136 p.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ INFORMACIJOS REIKALAI PDF Spausdinti El. paštas
Esame pratę kukliu informacijos vardu vadinti visa, kas rišasi su mūsų noru kuo plačiau pasaulyje išlaikyti gyvą Lietuvos vardą, išgarsinti dabartines jos kančias bei norą atgauti nepriklausomybę. Tuo pačiu kukliu vardu vakarų aliantai vadino praeito karo metu propagandines institucijas, kurios, ypač pas anglus, buvo visai neblogai pastatytos. Ašies valstybes tam reikalui naudojo propagandos vardą ir turėjo tokio vardo ministerijas, kurių žinioje buvo ne tik spauda, radijas ir kitos informacijos žinybos, bet net ir tokios institucijos, kaip teatras, kinas ir pan. Propagandos vardas iš tikrųjų yra tikresnis mūsų aptariamojo reikalo pavadinimas, tačiau jau esame įpratę laikytis informacijos vardo, turbūt, pagerbdami vakariečių tradiciją. Prie to vardo pasiliksime ir šiame straipsnyje.

KĄ INFORMUOTI?
Informacija yra mūsų pagrindinis ginklas šiandieninėje situacijoje.1 Užtat turime aiškiau ir planingiau tąją informaciją vykdyti. Pirmiausia turime žinoti, kam toji informacija skiriama.
Skaityti daugiau...
 
PASTABOS PDF Spausdinti El. paštas
"Aidai" jau ketvirtą kartą suteikė 500 dol. premiją. Dvi jų teko už literatūrą — Jonui Aisčiui ir Alfonsui Nykai Niliūnui ir dvi už mokslą — Antanui Maceinai ir Zenonui Ivinskiui.

Zenonas Ivinskis yra šių metų premijos laimėtojas. Balandžio 30 d. vertinimo komisija, pirmininkaujant prof. dr. Antanui Kučui, vienbalsiai pasisakė už jo veikalą "Vysk. Merkelis Giedraitis ir jo laikų Lietuva", prisiųsta rankraštyje. Studija yra gili, parašyta dideliu kruopštumu, naudojant Vatikano bibliotekos dar niekur neskelbtus dokumentus. Joje sutelkta tiek naujos mokslinės medžiagos, kad ne tiktai pilnai išryškėja to didžiojo lietuvio asmuo bei veikla, bet ir visas anuometinės Lietuvos istorinis laikotarpis, kuriame jisai gyveno.

Premijos įteikimo iškilmės, sujungta su koncertu, šiemet įvyko Bostone geg. 1 d. Toje padangėje yra nemaža kultūros žurnalo "Aidų" skaitytojų ir bičiulių, kai įskaitomi aplinkiniai miestai — Cambridge, Brocktonas, Lawrence, Lcwellis, Providence, Worcesteris ir kit. Toje pusėje gyvena ir pats šių metų premijos mecenatas prel. Pranciškus Juras.
Skaityti daugiau...
 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
•    Vyriausioji rinkimų komisija galutinai baigė tikrinti rinkimų į Amerikos lietuvių bendruomenės tarybą davinius. Išrinkti:

Kun. St. Yla, prel. J. Balkūnas, prel. Ig. Albavičius, St. Barzdukas, inž. A. Rudis, prel. P. Juras, muzikas A. Mikulskis, prof. St. Kolupaila, gen. K. Musteikis, kun. A. Juška, dr. J. Bajerčius, dr. V. Maciūnas, dr. J. Girnius, gen. M. Rėklaitis, enciklopedijos leidėjas J. Kapočius, kan. V. Zakarauskas, kun. Sugintas, A. Ben-dorius, adv. R. Skipitis, pulk. J. Šlepetys, dr. J. Puzinas, muzikas J. Žilevičius, P. Gaučys, dr. M. Gimbutienė, J. Stukas, A. Nasvytis, J. Boley-Bolevičius.

•    Suėjus Steigiamojo Seimo 35 metų sukakčiai, laisvėje esantieji jo atstovai atsišaukė į pasaulio valstybių parlamentus, prašydami, darant sprendimus, turėti galvoje komunizmo grėsmę krikščioniškai vakarų civilizacijai ir paveikti savo vyriausybes saugotis sutarčių, kokiu nors būdu palankių pavergtųjų tautų tolimesnei   vergijai.   Gyvų   Steigiamojo Seimo narių dabar yra 20. Jų 13 gyvena Jungtinėse Amerikos Valstybėse.
Skaityti daugiau...
 
KNYGOS, GAUNAMOS AIDŲ ADMINISTRACIJOJE PDF Spausdinti El. paštas
Leonardas Andriekus — ATVIROS MARIOS. Lyrika. Iliustravo Telesforas Valius. Išleido Tėvai Pranciškonai. 1955 m. 136 psl. Kaina 2 dol.

Jonas Grinių s — ŽIURKIŲ KAMERA. Trijų veiksmų drama. Veikale vaizduojama komunistų teroras Lietuvoje, savo žiaurumu viršijąs žmogaus vaizduotę. 120 psl. "Aidų" leidinys. 1954 m. Kaina 2 dol.

Antanas Maceina — SAULĖS GIESMĖ. 453 psl. Išleido prel. P r. M. Juras. Knygoje originaliai gvildoma šv. Pranciškaus Asyžiečio pasaulėžvalga, sujungiant ją su visuotinėmis buities problemomis ir su mūsų gyvenamuoju amiiumi. Veikalas laimėjo 1953 m. "Aldų" mokslo premiją.  Kaina 5 dol.
Skaityti daugiau...
 
SKAITYTOJŲ DĖMESIUI PDF Spausdinti El. paštas
Į šį padidintą leidinį suglaudžiama balandžio ir gegužės "Aidų" numeriai. Staiga mirus raidžių rinkėjui, nebuvo įmanoma išleisti balandžio mėnesio numerio laiku. Norint gi žurnalą grąžinti į normalias vėžes iki vasaros, kai spaustuvės personalas sumažėja, neliko kitos išeities, kaip dabar padidintu numeriu apimti balandžio ir gegužės mėnesius. Atsiprašydami už tai Gerb. Skaitytojus, norime patikinti, kad "Aidai" kaip lig šiol taip ir ateityje bus leidžiami reguliariai.
 
LEIDĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis
 
Redakcijos   nariai — T. Leonardas Andriekus, O. F. M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka-Niliūnas

Meninė   priežiūra — Telesforas Valius
 
Leidžia — Tėvai Pranciškonai
 
Administracijos   adresas — Aidai, 680 Bushvvick A ve.. Brooklyn 21, N. Y.

Dailininko   adresas — Telesforas Valius, Teles 84 Pine Crest Rd., Toronto, Ont., Canada

Redakcijos   adresas — Antanas Vaičiulaitis, 304 Anaccstia Rd. S. E., Washington 19, D. C.

 
VIRŠELIAI PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai