Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1952 m, 2 vasaris
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
Antanas  Musteikis — Komunistinio imperializmo šaknys ...................... 49
Faustas   Kirša — Pelenai (tretieji, pirmoji giesme) ................................. 58
Zenonas   Ivinskis — Prelatas Kazimieras Šaulys     ................................ 61
Algis Žilvytis — Tremtinio tėviškės psalmė .............................................. 67
Julius  Kaupas — Sugrįžimas į vaikystės miestelį     ................................ 63
Prof. Viktoras   Biržiška — Matematika .................................................. 74
J. Blekaitis — M M M, Andrius (eil.) ....................................................... 83
N. N. — Kelyje į Červenę .......................................................................... 84

KŪRYBOS   PASAULYJE
LITERATŪRA
Stasys Santvaras — Jonas Aistis sesers buities kryžkelėse ................... 85

KNYGOS IR ŽURNALAI
J. Aistis — Naujosios poezijos antologija "žemė" .................................... 89
S. — žmonės ir žvėrys ................................................................................. 90
Ben. Babrauskas — Aloyzo Barono "Debesys plaukia pažemiu" ........... 91
Kun. K. Mažutis — Lietuvos ūkio atstatymo studijų komisijos darbai .... 93
P. J. — "Eglutės" vienerių metų komplektą pavarčius ............................ 93

MENAS
P. Jurkus — Anastazijos Tamošaitienės audiniai ..................................... 94

VISUOMENINIS GYVENIMAS
J.  Pikūnas — Kelias į socialinės problemos sprendimą .......................... 95
Skaityti daugiau...
 
KOMUNISTINIO IMPERIALIZMO ŠAKNYS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS MUSTEIKIS   

I
Įvadas į rusų politinės ir socialinės minties raidą

Sekdami Vakarų Europos politinės ir socialinės minties raidą, mes palyginti nesunkiai pastebime ir išskiriame ne tik didesnius valstybinius bei visuomeninius pakitimus ir bangavimus, bet ir smulkesnius indi vidinius vingius, atitols-tančius nuo daugumos praminto kelio. Palikę senovės Mezopotamiją ir Egiptą nuošalėje ir pradėdami senovės graikais, toliau sustodami ties romėnais, o vėliau ties viduramžių mąstytojais, mes įžengsime į naujųjų laikų valstybininkų bei filosofų siauresnius ar platesnius akiračius, ir visur mes suvoksime gana aiškiai, kaip įvairiais laikais buvo suprasta ideali valstybė, valdžia ir visuomenė bei jų tarpusavio santykiai. Dar daugiau — tai, ką mes dabar vadiname moderniąja demokratija, jau pasiekta ar dar pasiektina, yra ne kas kita, kaip ilgos ir nuolatinės Vakarų politinės ir socialinės patirties išdava. Patirtis šiuo atveju suvoktina dviejų veiksnių sankryžoje, kur asmuo ir situacija vienas antrą sąlygoja. Vakarų politinės minties atstovai negali būti suprasti be jų laiko situacijos, kuri būtinai sukeldavo didesnius ar vos pastebimus pakitimus, atsitikimus ir prisitaikymus valstybinėj teorijoj ir praktikoj. To pasėkoje politikų ir filosofų raštuose mes nuolat užtinkame šviežią jų laikų pulsavimą ir besikaitaliojantį bangavimą, kurie šimtmečių grandinėj yra suvokiami kaip nuolatinės pažangos raida ar bent jos iliuzija. Šitų dalykų mes kaip tik ir pasigendame rusų politinės ir socialinės minties plėtotėje.

Pirmiausia, iki pat devynioliktojo šimtmečio rusuose mes beveik visai neužtinkame valstybininkų ar filosofų, kurie būtų palikę kokį nors įnašą politiniuose moksluose. Daugumas turėjusių ryšį su socialiniais klausimais, kaip Radišče-vas dar Kotrinos II laikais, nėra tiesiogiai priskirtini politinių mokslų sričiai. Taip pat ir visa eilė žymiųjų devynioliktojo amžiaus rusų, kurių raštuose mes užtinkame apstaus domėjimosi visuomeniniais reikalais, yra poetai, rašytojai. Tiesa, jų daugelis ir rašė todėl, kad norėjo taisyti visuomenę, tačiau socialinė ir politinė mintis kaip tik dėl to literatiškumo dažnai ir neliko politinių mokslų įnašu.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Faustas Kirša   

Skaityti daugiau...
 
PRELATAS KAZIMIERAS ŠAULYS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ZENONAS IVINSKIS   
Jo 80 metų amžiaus sukaktį minint

Šveicarijoje, tarp gražių kalnų, prie Lugano ežero savo gyvenimo rudens dienas vienišai leidžia Kauno arkidiecezijos generalvikaras, universiteto profesorius, Steigiamojo Seimo narys, Vasario 16-tosios akto signataras, monsinjoras Kazimieras Šaulys.

Jubilijatas kenčia tremtinio dalią, galima sakyti, mūsų visuomenės užmirštas) mažai ko pastebimas. Tai gana charakteringa viso jo tauraus gyvenimo žymė. Paprastumas ir kuklumas labiausiai nusako jo būdą. Tiedvi ypatybi atsispindi ir per visą jo gyvenimo veikimą. O išlikti visada natūraliai paprastu ir kukliu, ypač tokiuose aukštuose postuose, yra ryški aristokratiškos dvasios žymė. Ši reikšminga sukaktis yra tačiau proga priminti visuomenei apie tą žymų bei šviesų Lietuvos Bažnyčios ir tautos vyrą.

Štai kaip vaizdžiai ir gyvai mūsų garbingąjį sukaktuvininką nupiešia mūsų nepalaužiama-sai kovotojas prel. M. Krupavičius:
"Išviršinė Šaulio išvaizda — lieknas, tiesus, kaip miško pušelė. Galva nešama tiesiai, judesiai laisvi, natūralūs. Šypsena neapleidžia lūpų, net tada, kada jis vienas eina. Veidas ramus ir giedras. Niekad nemačiau susierzinusio ar įsi-nervinusio. Elegantiškas, žino visas poniškas manieras. Ir salionuose moka laikytis, tarsi būtų rūmuose gimęs. Mėgsta draugiją ir joje jaukiai jaučiasi. Ar su ministeriais kalbės, ar su kaimo ūkininku — Šaulys tas pats. Kalbos netrūksta. Tema vis susiranda. Bet ne plepys. Vyras aukštos inteligencijos, stipriai apsiskaitęs. Gali kalbėti įvairių sričių temomis. Kokia išorė, toks ir vidus. Charakteris lygus, kaip nušlifuotas. Kokia bebūtų atmosfera ir aplinka, Šaulys nepajudinamas. Stovi kaip uola. Seimo audrų metu jis šypsosi lygiai taip pat, kaip gražiausią pavasario dieną. Kai kiti žaibus mėto ir kumštis spaudžia, jis žiūri į visa tai su klaustuku veide — kuriems galams tie nervai ir audros? Jei kada ir jį kas išjudina, susijaudinimą ne betkas pastebės. Ne veidas, bet gal kalba išduos.
Skaityti daugiau...
 
TREMTINIO TĖVIŠKES PSALMĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Algis Žilvytis   
Tolimoji Tėvynės žeme, tu — mano prarastasis rojus!
Tu visa — vienas žaliuojantis mano tėvo sodas.
Kas dieną į tave žiūri mano Viešpaties veidas, kas naktį tau spindi Jo angelų akys.
Tavo laukai meldžiasi, linguodami svyrančių varpų galvutėm.
Tavo pievos alsuoja gyvuoju džiūstančio šieno kvapu.
Burtų pasakas pina sapnuojančios tavo ežero nendres.
Tavo vandens puriena šypsos nekaltojo kūdikio žvilgiais.
Tavo upelių banga bučiuoja skęstančią saulę, viliodama visą tėviškes dangų.
Tavo girios atbunda, nusiprausdamos rytą saulėtekio liepsnom,  
ir  užsnūsta  vakarais  rausvoje saulėlydžio šsšėlių jūroj.
Brėkštanti aušrele ateina paguosti vienišos smilgos, verkiančios tavo pajūrio pušynuos.
Tavo kalnai ir kloniai svajonių vainikais siūbuoja.
Tavo slėniais  ir  pakalnėm  srūva  nesibaigiančio  mano ilgesio daina ...
Tavo oras virpa žaidžiančio drugio sparnu, plaukia pralėkusios kregždės taku, tvaska pirmąja vieversėlio daina.
Tavo šventovių bokštuos suskambusi vakarinė giesmė sklinda nakties ūkanom, iki sumirksi aušrinė žvaigždutė
Pas tave tik galėjau vaiko džiaugsmu pasakyti: — mama, žiūrėk, debesys deimantais lyja!
—    Tavo takeliuose liūdi mylimosios kojų paliktieji pėdsakai...
Skaityti daugiau...
 
SUGRĮŽIMAS Į VAIKYSTĖS MIESTELĮ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JULIUS KAUPAS   
Buvo niūri, lynota ir debesinga pavasario popietė. Ką tik buvo praūžusi audra. Ant purvinų Kalvių gatvės šaligatvių gulėjo nulaužtos šermukšnių šakos ir pabirę kriaušių žiedai. Kimiai gargaliuodamas, grioveliais sruvo dumblinas vanduo.

Lentpjūvės prižiūrėtojas Anzelmas Struoga rymojo prie nudilusio stalo ir bandė rašyti laišką motinai. Tačiau ar galėjai rasti žodžių tokią dieną? Jam buvo taip nyku, kad dažnai jis stuk-teldavo plunksną į šalį ir, prisiartinęs prie lango, praskleisdavo užuolaidą.

Tuščia buvo gatvėje. Nuo stogų varvėjo drumzlinas vanduo. Girdėjosi, kaip netolimoj pašiūrėj du vyrai ritmingai pjovė malkas. Kartas nuo karto pjūklas žvangėdavo, ir nupjauta kaladė poškėdama skrisdavo kampan.
Skaityti daugiau...
 
MATEMATIKA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PROF. VIKTORAS BIRŽIŠKA   
Beveik kiekvieno tautos visuomenės sluoksniuose (lietuviškoji inteligentija nėra, deja, šiuo atveju jokia išimtis) yra paplitusi keista, perdėm klaidinga pažvalga į matematiką. Matematika laikoma slaptu, prieinamu tik rinktiniams žmonėms mokslu, kuriame viskas jau galutinai susikristalizavę, kuriame nebelikę jokios neišspręstos problemos, jokio atviro, laukiančio dar išsprendimo klausimo, ir kuriame todėl nebesanti įmanoma jokia raida. Savo absoliučią matematikos ignoranciją visuomenė įrodo apsčiai paplitusiais, nors ir tokiais posakiais: "didesnioji pusė, mažesnioji pusė", "pirmų pirmiausia" ir panašiai. Visose tose nesąmonėse, kurias visuomenė prikergia matematikai, dažnai atsispindi neigiamieji įspūdžiai, gauti iš mokyklinio suolo: silpni, neprityrę matematikos mokytojai sugeba savo mokinių tarpe įdiegti net neapykantą matematikai, perkėlę jos svorio centrą į matematiškąsias formulas Eilinis aštuntosios klasės gimnazijos mokinys, paklaustas, kas yra matematika, geriausiu atveju tesugeba atsakyti: "tai yra artimetika, algebra, geometrija ir trigonometrija" — o matematikos esmė lieka jam visai svetima ir nesuprantama. Koks gi, galop, per mokslas ta matematika, kas sudaro matematikos esmę?
Skaityti daugiau...
 
KELYJE Į ČERVENĘ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė N. N.   
Čia duodama ištrauka iš tos skaudžios epopėjos, kada Stalino vardu keli tūkstančiai žmonių buvo varomi į mirties vietą už Červenės, šį vaizdą pateikia lietuvis, kuris pats buvo varomas toje mirties kolonoje, tačiau kuriam pasisekė išvengti žudikų smūgio, šių šiurpių atsiminimų autorius taip sako: "Matyt aš daug mačiau Červenės žudynėse. Esu vienas iš tų laimingųjų, išlikusių gyventi dar šiame pasaulyje".
Red.

Enkavedistai ėjo iš šono arba jojo raiti. Kai pavargdavo, jiems buvo siunčiamos mašinos. Taip jie pasikeisdavo: paeina kiek kilometrų, paskui sėda į mašinas, o jų vietą užima kiti. Jie turėjo ir šunų, kuriuos gabeno sunkvežimiuose, tačiau jų nevartojo, ligi mus nuvarė į Červenę.

Pirma auka iš senelių buvo majoras Apulskis iš Telšių, dar caro armijos karininkas. Už Minsko kokiame penktame ar šeštame kilometre jis pasisakė, kad esąs pavargęs ir negalįs toliau eiti. Buvo senas žmogus. Išgirdau, kad jam labai mandagiai atsakė: "Tai gerai. Eik čia, šok per griovį ir eik į mišką": Vos tik jis peršoko per griovį, rusai davė šūvį jam į pakaušį, ir žmogus krito.

Tokių atsitikimų kelyje pasitaikydavo labai dažnai. Kas tik nepajėgė eitit, tą vietoje šaudė.
Prisimenu, kaip vienas lenkų karininkas ėjo kartu su žmona. Jis buvo visus metus sėdėjęs kalėjime, labai nusilpęs ir nepajėgė toliau žygiuoti. Su juo atsiliko ir jo žmona. Vienas enkavedistų prisiartino ir jai pasakė: "Aš jums patariu nesilikti". Ji tarė: "Nesitrauksiu nuo vyro ir neisiu tolyn". Kolonai kiek pasistūmus, tuojau abu juos vietoje nušovė.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. BLEKAITIS   
* * *
Ateik, vos spėjama... Ateik, švelni galybe!
Apsvaik mano kančia, sudek, ištirpk many!
Aš, leipstanti liepsna naktų aistringam glėby,
šaukiuos tavęs — ateik, įsūnyk, leisk sunykt!

Aš raudu vakarais širdy be tavo aido —
čia net šešėliuose perdaug šiurkščios jėgos,
perdaug jos prakaituotam saules veide,
gašliuose kūnuose, jų šiurpuliuos svaigiuos.

Nuženk iš nežinios, kaip tyras apreiškimas!
Man minioje vienam trošku — atbaik mane!
Gana aš skendau čia, sunkiam dienų vyne,
nuo savo žemiškos, girtos dainos užkimęs.
Nuženk! Kaip žaibas trenk! Įsiliepsnok many,
paleiski pelenais ir su manim sūnyk!...
Skaityti daugiau...
 
JONAS AISTIS SESERS BUITIES KRYŽKELĖSE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Stasys Santvaras   

Neseniai prabėgusių metinių švenčių dienomis mane aplanke laukiama viešnia — devintoji Jono Aisčio kūrybos knyga "Sesuo Buitis". Su džiaugsmu atvožiau voką, beveik vienu atsikvėpimu ją perskaičiau. Tiesa, toji devintoji, tai nedidelis J. Aisčio eilėraščių rinkinys, tik 45 puslapiai, bet ji vieninga savo išgyvenimu ir polėkiu, savo mintim ir išjaustu estetiniu vaizdu. Tuose negausiuose puslapiuose tikrai apstu subtilių, nuoširdžių ir krištolinių poezijos posmų. Atpažįstame Joną Aistį jo Pirmuosiuose žingsniuose, atpažįstame ir Laukime, paskutiniame "Sesers Buities" knygų eilėrašty, kur poetas šitaip jautriai prabyla:
Ir teks šviesus džiaugsmas ima,
Kad atodūsiu giliu,
Kaip švelnus šilų ošimas,
Atneša puokštes gėlių
Mielas ir smagus laukimas ...

Sesers buities kryžkelėse mes be paliovos laukiame. Laukiame mylimos ir draugo, laukiame troškimų žiedo prasikalant, laukiame giedresnio rytojaus, laukiame tiesos, pergalės ir laisvės grįžimo. Ir visas šis mūsų gyvenimas, ar tik nėra ties kapų anga besibaigiąs laukimas? Subtiliai ir giliai simboliškai Jonas Aistis dainuoja Laukimą. Bet ir kas gi daugiau belieka poetui, kai dalia tokia pikta pamotė, kai pasaulis prarado pusiausvyrą, kai, anot St. Ylos, dievų miške siautėja žvėrys? Jis laukia. Stabterėjo prie savo kūrybinio darbo 25 metų gairės, gal kančios veriama širdimi atsiduso, ir laukia . . .
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Faustas Kirša: ŠVENTIEJI AKMENYS. Didaktiniai eilėraščiai. Viršelis dail. T. Valiaus. Išleista prel. Pr. M.Juro lėšomis. Brooklyn, 1951. 112 p.
Vytė Nemunėlis: MEŠKIUKAS RUDNOSIUKAS. Iliustravo V. Stan-čikaitė. Išleido Juozas Kapočius. Brooklyn, 1951, 22 p.
Vytė Nemunėlis: PIETŲ VĖJELIS. Jaunimo skaitymai. Piešiniai Povilo Osmolskio. 24 p.
THE FIRST MARIAN READER. Chicago, 1951. 96 p.
Į šią knygą įeina vertimai iš lietuvių pasakų, Vaižganto, Biliūno, V. Krėvės, Vaidelutės, A. Vaičiulaičio, P. Orintaitės, N. Mazalaitės, St. Zo-barsko.
Skaityti daugiau...
 
NAUJOSIOS POEZIJOS ANTOLOGIJA "ŽEMĖ" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Aistis   

Ilgai laukta "žemė" pasirodė. Puikus liuksusinis leidinys, pavadintas antologija. Jaunųjų poetų antologija galėjo pasirodyti ir trečiųjų "Vainikų" vardu. Atrodo, kad Kazys Bra-dūnas nenorėjo tęsti gražiai pradėtos Kazio Binkio tradicijos, ir greičiausiai dėl to, kad Binkis • savo vainiką rinko ne tik puošniąsias darželi-nes, bet ir kuklias laukų gėles, "žemėje" norėta padaryti atranka, kuri gal daugiau laikui priklauso. Visa tai primenu, kad pirmų "Vainiku' F. Kirša buvo jaunesnis už "žemės"' Bradūną, o Binkis, Putinas ir Sruoga jaunesni už Nyką-Niliūną ir Nagį. Tokia antologija būtų galėjusi plačiau reprezentuoti paskesnę kartą ir patalpinti vieną kitą tikrai joje vietos vertą autorių, netllpusį ant r uos t "Vainikuose", kaip H. Radauska.3 ir dar vienas kitas:
Bet norėčiau juos teisinti. Ši karta gyvena ypatingas dienas, kur?os juos išskyrė ir išblaškė po visus kraštus. Naujos kartos sąlygos, turint galvoje poetų kūrybai pajėgiausius metus, nėra pavydėtinos: ant jų jaunystės pečių laikas uždėjo jų pašaukimui perdaug sunkią naštą. Kita: antrųjų "Vainikų" karta buvo iškėstomis rankomis sutikta ne tik vyresniosios kartos, bet ir maironinės kartos veteranų, žemiečiai gal ir tuo atžvilgiu yra nuskriausti, nes jie neturėjo laimės intymiau su vyresniąja karta susieiti ir bendrauti. Visada yra daug kartas skiriančių dalykų, bet yra daug ir tokių, kurie jas jungia vienon šeimon.
Skaityti daugiau...
 
ŽMONĖS IR ŽVĖRYS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė S.   
Žmogus tampa tarsi žvėrimi, kai sutrypia tai, kas jį nuo žvėries skiria: Dievo paveikslą, įspaustą žmogaus prigimtyje. Kasdieniškose    sąlygose    to    nepastebime taip ryškiai, nes žvėriškąjį žmogaus reiškimąsi aptramdo valstybės įstatymai. Sužvėrėję žmonės ir iškrypėliai, kurie pasidaro visuomenei pavojingi, uždaromi už grotų. Karo metu, o ypač toje valstybėje, kuri ir savo įstatymuose Dievo balsą užslopina, žvėrys sustoja vartuose, o žmonės suvaromi už spygliuotų virbų. Koks tada esti čia gyvenimas, aprašo Stasys Yla, buvęs žmcgžvėrių rankose ir naguose. Kad iš jų dar gyvas išėjo, yra tiek pat nuostabus daiktas, kaip ir jo parašyta knyga. Gali ją skaityti ir labai atidžiai, vis-tiek visko neperpranti: lieka tamsi žvėries paslaptis, kaip tas neįspėjamas apokalipsinis skaitmuo, kuris vis dėlto žmogaus vardą reiškia.
žvėris, tas tikras gyvulys, niekada nenupuola žemiau savo prigimties, žmogus gi nukrinta žemiau gyvulio. Tuo jis parodo, kad nėra žvėris. O jei toks nėra, kaipgi žvėriški atrodo jo darbai, aprašomi toje St. Ylos knygoje: žmonės ir žvėrys dievų miške. Net patsai miškas, kuriam senieji lietuviai buvo dievų vardą davę (ten buvo jų žemė), naciškų žmogžvėrių buvo paverstas it kokia velnių dumblyne arba, kaip autorius pastebi, "mirusiųjų miestu . . . Tūkstančiai, čia negimę, mirė nuo nuodingų švirkštų, nuo dujų, nuo šūvių. Iškilmingiausia mirtis buvusi kartuvėse. Miesto pakraštyje buvęs išmūrytas pečius, kuris degęs dieną ir naktį ir buvęs kūrenamas žmonių lavonais". Kūrenę jį žmonės, tikri žmonės, bet jie garbino žvėrį ir jo žymę ėmė į savo kaktą ir ant rankos (Apr. 14, 9).
Skaityti daugiau...
 
Aloyzas Baronas DEBESYS PLAUKIA PAŽEMIU. PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Ben. Babrauskas   
Aloyzas Baronas DEBESYS PLAUKIA PAŽEMIU. Išleido Anatolijus Kairys Chicagoje 1951 m., 224 psl., $2.50.
Tais pačiais metais jau ir antra jauno autoriaus beletristikos knyga— didelės apimties ir sklidina tūrio. Giedra Lietuvoje, raudonoji audra, rudasis antraktas, Didžiojo Reicho susitraukimas, naujosios Europos griuvėsiai — visa tai ne chronologiškai, bet kryžmai ir grįžtamai plaukia per petitu prikimštus knygos lapus. Ir, kaip lyrikos knyga, su kiekvienu gabalu tave permeta į kitą nuotaiką, kiekvienas pasakojimas tau užkrauna naują filosofijos "sistemą".

Veikalą neša ant pečių trys draugai, statybos studentai: Kazys Petrulis, Algis Balčius ir Vytas Balėnas. Pasakojimas vyksta sugriautos Vokietijos fone, pro greitojo traukinio langą rodančiame fatališkus teorijų rezultatus. "Velniam visa statyti, jei griauname", samprotauja Balėnas, pasiryžęs baigti su statybinėm studijom. Miestus, anot jo, sugriovė ne bombos, bet teorija, mintis. Mintis, kad tu teisingai galvoji, o tą, "kuris kitaip galvoja, reikia užmušti, nes jo negalima įtikinti" (11 p.). Griauna ne tik puolimas, bet ir gynimas, "nes jie abu neapykanta". Ir taip Balėnas nepajėgia aptarti, kada iš tikrųjų galima gintis, "nes nerandu atvejo, kada gynimasis būtų laisvas nuo neapykantos, gi ši vistiek yra pasiutusi blogybė" (12 p.). Jam atrodo, kad iš viso galimas tik pasyvus pasipriešinimas.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVOS ŪKIO ATSTATYMO STUDIJŲ KOMISIJOS DARBAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   
Šis rotatorium spausdintas leidinys pasirodė 1951 metų vasario mėnesyje Bostone. Leidėjas yra Lietuvos ūkio Atstatymo Studijų Komisijos Prezidiumas, redaktorius — Juozas Audėnas.

šis pirmas Lietuvos Ūkio Atstatymo Studijų Komisijos Darbų sąsiuvinis parodo, kad dar yra idealistų, kurie, nežiūrint didžiausių sunkumų, imasi taip svarbaus ir taip labai naudingo darbo.

šio leidinio turinį sudaro: L. U. A. S. K. Prezidiumo pratarmė, inž. Pr. Drąsučio studija apie Lietuvos Elektros Ūkį, prof. J. Kaminsko straipsnis, raginantis darbo nenutraukti, inž. J. Dačinsko straipsnis, pavadintas: L. ū. A. Studijų komisija ir jos uždaviniai. Gale pranešimai.
Skaityti daugiau...
 
"EGLUTĖS" VIENERIŲ METŲ KOMPLEKTĄ PAVARČIUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė P. J.   
Kai Lietuvoje turėjome bent keletą laikraščių vaikams, dabar, turbūt, visame pasaulyje teturime tik vieną "Eglutę", kuri su viltimis žengia į trečiuosius metus. Jos reikšmė yra didelė. Per ją mūsų mažieji susipažįsta su savo tautos istorija, jos rūpesčiais, didžiosim asmenybėm. Kartu ji įpratina gimtoj kalboj skaityti, ugdo knygos meilę ir kartu gina nuo svetimos lektūros, kuri kartais yra net kenksminga.

Ir šių metų "Eglutė", gabiam pedagogui Pr. Naujokaičiui redaguojant, pateisino save. Ji ne tik davė vaikams gražios skaitymo medžiagos, bet kartu atžymėjo didžiąsias šių metų sukaktis, prisiderindama prie jaunųjų pasaulio. Reikia džiaugtis ir tais skyriais, kuriuose supažindinama su mūsų kraštu, jo istorija ir praplečiamas gamtos mokslų akiratis, šituose skyriuose mūsų jaunimas randa tai, ką seniau gaudavo iš lietuviškos mokyklos. Reikia atžymėti ir "Atžalėlių" skyrių, kur telkiami patys pirmieji plunksnos bandymai. Redaktorius tikrai paskatins jaunuosius ir sugebės juos ugdyti rimtesniems plunksnos darbams.
Skaityti daugiau...
 
ANASTAZIJOS TAMOŠAITIENĖS AUDINIAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė P. Jurkus   

Anastazija Tamošaitienė savo audiniais yra atsirėmusi į ilgų tradicijų liaudies meną. Iš jo, lyg iš versmės, ji gaivinasi ir reiškiasi savita kūryba. Liaudies meną, ypač audinius, ji pažįsta labai gerai (parašė keturias knygas apie lietuvių audimą), čia nepamirštinas ir jos vyras dail. A. Tamošaitis, taip pat didelis liaudies meno žinovas, jos nuolatinis patarėjas (išleidęs keletą tomų "Sodžiaus meno"). Iš kitos pusės dailininkė A. Tamošaitienė turi ir platų meninį išsilavinimą. Į savo kūrybą ji įlieja ir paskutinius meno laimėjimus.

Kaip audėja dailininkė, A. Tamošaitienė reiškiasi plačia skale: tautiniai drabužiai, juostos, pirštinės, kilimai ir t. t. Ši pastaroji šaka (kilimai), kur ji gali išsitiesti plačiau su savo fantazija, dailininkės labiau mėgstama.

Kurdama priejuosčių, juostų, pirštinių ar kitų audinių raštus, ji stovėjo prieš ilgą tradiciją, gerai buvo išstudijavusi šimtus gražiausių pavyzdžių. Tačiau ausdama kilimą,- ji neturėjo nieko iš praeities. Visuose smulkiuose audiniuose, pasinaudodama liaudies ornamentikos motyvais, ji nepasiliko paprasta kopijuotoja. Jos dailininkės siela ir čia skleidėsi kūryba. Ji stilizuoja ornamentus   ir siekia didesnio dekoratyvinio įspūdžio, juos padidina, išryškina. Pačioje spalvoje suranda daugiau žaismo ir deriny daugiau įvairumo.
Skaityti daugiau...
 
KELIAS Į SOCIALINĖS PROBLEMOS SPRENDIMĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Pikūnas   

Socialinio klausimo sprendimas yra viena iš jautriausių mūsų šimtmečio problemų, gi socialinio teisingumo įgyvendinimas išspręstų ir visą eilę kitų svarbių problemų, esmingai priklausančių nuo valstybes piliečių ir visuomenes gerbūvio. Štai kodėl- socialinis teisingumas tapo mūsų dienomis labiausiai nagrinėjamu klausimu.

Problemos priežastys ir apimtis

Tikroji problemos priežastis yra socialinio teisingumo trūkumas, charakteringas visiems laikams. Greitai didėjęs gyventojų skaičius ir sunkiosios pramones susikūrimas 18—19 šimtmečių bėgyje ypatingai padidino beturčių nuošimtį ir pavertė darbininkiją mašinų vergais, o kapitalo akumuliacija pastoviai krypo į vis mažesnį žmonių skaičių konkurencijos dėka. Prie šių priežasčių iš esmes dar prisideda morales kritimas, susijęs su krikščioniškosios meilės gesimu. To pasėkoje susidarė milžiniška "posūnių" klasė, kuria nedaug kas rūpinosi; priešingai, egoizmo vedami turtingieji stengėsi vien juos panaudoti ir išnaudoti. Didžturčių ir valdančiųjų klasė dar daugelyje valstybių naudojosi viduramžio privilegijomis, kurios išsiliko iki mūsų šimtmečio, neatsižvelgaint į radikalų ūkio bei socialinės santvarkos pasikeitimą.
Skaityti daugiau...
 
EUROPINIO SĄJŪDŽIO KONFERENCIJA PDF Spausdinti El. paštas
Londone sausio 21-24 d. d. įvyko Europinio Sąjūdžio Konferencija, kurioje dalyvavo laisvųjų ir pavergtųjų kraštų atstovai, partijų lyderiai, parlamentarai. Lietuvą atstovavo Lietuvių Tautinio Sąjūdžio paskirti: nuolatiniais nariais — dr. S. Bačkis, B. Balutis, M. Brakas; stebėtojais — V. Sidzikauskas, nuvykęs iš New Yorko, dr. P. Karvelis, V. Balickas, prof. J. Baltrušaitis, pik. Lanskaronskis, Ba-jorinas, Varkala, O. Prapuolenytė. Konferencijoje buvo svarstoma esamoji pavergtuose kraštuose padėtis politinėje, ekonominėje, socialinėje srityje. Buvo priimtos gairės, kaip po šių kraštų išlaisvinimo reikės tuos kraštus tvarkyti ir atstatyti komunistinio režimo suardytą gyvenimą.
Skaityti daugiau...
 
PATAISOS PDF Spausdinti El. paštas
"Aidų" nr. 1. Jono Kario-Karecko straipsnyje "Lietuvos valiuta amžių D^gyje" reikia padaryti šias esmines pataisas: psl. 20 — antroj eilutėj kairėje, vietoje "9,390" turi būti "0,390"; psl. 21 — virš. 17-tos eil. dešinėje turi būti sakinys: "(Vėliau kaldino auksines monetas ir Step. Batoras, Žygimantas III, bei Jonas Kazimieras)"; psl. 22, — Step. Batoro monetų pavyzdžiai ne "(20-29)", bet "(26-29)"; psl. 24 — lentelėje, Zyg. Augusto Obelis turi šiuos svorius: 0,317; 0,035; 110, gi Dinaras—0,317; 0,070; 220.
 
Skelbimai ir leidėjai PDF Spausdinti El. paštas
Moderniškas iliustruotas lietuvių magazinas,
kuris paveikslais pavaizduoja pasaulio lietuvių gyvenimą.
Kiekviename numeryje telpa apie 40 aktualių nuotraukų.
Prisiuntus adresą, vienas numeris siunčiamas susipažinimui nemokamai.
Metinė prenumerata $3.00 bet kuriame krašte.
Adr.: 9204 S. Broadway, Los Angeles 3, Calif.
 
DARBININKAS   IŠEINA  DU  KARTU SAVAITĖJE
Jis sklinda plačiai ne tik Jungtinėse Amerikos Valstybėse ir Kanadoje, bet ir kituose užjūrio kraštuose. Subūręs daug bendradarbių, jis puoselėja pirmoje vietoje lietuviškus reikalus, duoda plačias lietuviškų kolonijų korespondencijas, svarsto tarptautinės politikos, kultūros ir religijos klausimus. DARBININKAS turi kūrybos, moterų, jaunimo, sporto ir kitus skyrius. DARBININKAS eina 36 metus. Nuo praėjusių metų yra sujungtas su buvusiais * 'Amerikos" ir "Lietuvių Žinių" savaitraščiais.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai