| |
|
|
1958 m. 5 gegužė
|
BENDROSIOS IR METODINĖS PASTABOS TAUTINIO ATGIMIMO KLAUSIMU |
 |
 |
 |
1. Dalyko svarba
Koks bebūtų mūsų teorinis bei praktinis nusistatymas tautinio klausimo atžvilgiu, niekas negali paneigti fakto, kad žmogiškoje tikrovėje pastoviai ir svariai reiškiasi tautinis veiksnys. Nesuskaičiuojamos tos aukos ir didvyriškumo veiksmai, kuriais pasižymi žmonės, įkvėpti tautinių jausmų. Šia prasme net mūsų laikais tautinis jausmas vertas ypatingo dėmesio kaip gyva ir paveiki visuomeninė jėga. Jos reikšmę tik labiau pabrėžia perdėto vertinimo apraiškos.
Praeitą šimtmetį tautiškumas suvaidino tokį reikšmingą vaidmenį Europos gyvenime,kad jį tiesiog pavadino tautiškumo šimtmečiu. Tuomet tautiškumo banga" persirito per visą Europą, lygiai kaip nūdien ji išsiliejo Azijos ir Afrikos žemynuose. Galima sakyti, kad XIX-me amžiuje tautinis pakilimas Europoje pasireiškė dviem skirtingais būdais, būtent, dominuojančių tautų imperializmu iš vienos pusės ir prispaustųjų tautų atbudimu iš kitos. Tačiau faktiškai tai buvo du to paties sudėtingo reiškinio požiūriai arba, kitaip sakant, du to paties tautinio sąmonėjimo tipai. Neperdėta teigti, jog kaip tik antrasis tipas įgalino geriau pažinti tikrąjį Europos veidą, koks jis yra visame sau būdingame įvairume. Jau vien šiuo požiūriu būtų naudinga kiek daugiau pasidomėti tautinės minties raida XIX-me amžiuje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
 (IŠ POEMOS "MEILĖ")
Vos žengė ant žemės aušra
Pirmaisiais dienos siuntiniais,
Tuojau juodasparnė mirtis,
Lyg dvasiu žaibinga audra,
Apskelbia sielos griaustiniais,
Jog numirė jis . . .
Kur žengia nuliūdę kaimynai?
Jie pylimo kalnan keliauna,
Bevedini gedulo gando!
Čia raudančią girdi šeimyną
Ir mato nabašninką jauną . . .
Veltui ramint bando . . .
|
|
Skaityti daugiau...
|
DVIEJŲ VEIKSMŲ DRAMATINĖ POEMA
VEIKĖJAI
KAZIMIERAS
ANGELAS
KARALIUS
EUGENIJUS KUREVIČIUS — Didikas
KRISTUPAS VYŠNIAUSKAS — Plikbajoris
PETRAS JASAITIS — Žemdirbys
ALDONA — Pilaites vietininko žmona
KUNIGUNDA — Pilaites virėja
ONUTE — Kunigundos globotinė
VAIDINIMAS
vyksta antroje 16 amžiaus pusėje, Lietuvai-Lenkijai kariaujant su Maskva dėl Livonijos
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
RELIGINIS ŽMOGAUS POLĖKIS |
|
|
|
Įžvalgi tyrinėtojo akis atidengia visatoje vis daugiau ir daugiau paslapčių, kurios iki šiol tebuvo spėjamos ar ir visai nežinomos. Panašus procesas vyksta ir mažojoj visatoj — žmoguje, kur taip pat tebeglūdi daugybė neištirtų lobių. Nors ir labai lėtai, jie vienas po kito yra bandomi iškelti švieson. Vieni jų buvo pastebėti jau prieš ištisus šimtmečius, kiti mūsų laikais. Yra betgi vidinių žmogaus prigimties lobių, kurie, kad ir nebūdami nauji, pastaraisiais laikais iškilo nauju aktualumu. Prie tokių lobių priklauso ir religinis žmogaus polėkis. Jis yra senas kaip ir pats žmogus, betgi jo iškilimas naujaisiais laikais filosofiniame-psichologiniame mąstyme yra įsidėmėtinas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
PAVĖJUI LEKIANTYS LAIŠKAI
Kai tik vėjas sukasi į rytus,
Sidabriniais irklais plėšdamas miglas,
Aš paleidžiu baltus laiškus prirašytus
Pro sugriautas rytmečio angas.
Ežerais dangaus nuplaukia grakščios gulbės,
Trikampiais tiksliai matuodamos mylias.
Akys, pridengtos delnais, į tolį siurbias —
Kur atplėštus laiškus vėjas mes.
Pamatau — nubudę kyla pilkos svirtys . . .
Leidžiasi sklandydami laiškai. . . Ant jų!
Išeinu su tokio meto žingsniais skirtis
Ties pavartėm vandenų žalių,—
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
VIENAS IŠ NEDAUGELIO PATS SAVE PRALENKĘS |
|
|
|
ANTANO VANAGAIČIO PORTRETO ESKIZINIS BANDYMAS
They were sailors, but of narrow seas,
poets, for ages without an alphabet. . .
Leah Bodine Drake
Viskas pasauly reikalinga: ir šventieji
yra reikalingi, reikalingi ir kareiviai.
George Bernard Shaw.
Su Lietuvos teatru rišami įžangos žodžiai
Lietuvos teatras savo analuose jau yra paslėpęs nemenkus vakardienos lobius. Tapusi slaptinga ir saldi, berods, dar taip netolima praeitis dabarties jau yra parblokšta ir nugalėta. Išnykusių dienų kūrybos versmė vien silpnais prisiminimais garuoja iš pažemiais kritusios buvusių žygdarbių miglos. Atminties regėjimas mato tik nublankusius, deformuotus, nors dar tebegyvus šešėlius.
Kai užmiršimo rūkas išsisklaido, iškyla neįtikėtini ir žavūs lietuviškojo teatro įvykiai. Visu ūgiu keliasi retais talentais stebiną scenos žmonės: dar gyvųjų tolima vizija ir didinga amžinybėn pasitraukusių eisena. Šioje nebūtin eitynių kelionėje ryškėja ir Antano Vanagaičio savitas ir neeilinis pavidalas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
MOTIEJUS GUSTAITIS IR JO KŪRYBA |
|
|
|
(Tęsinys)
Sekdami Gustaičio kūrybos raidą, mes dažnai pajuntame joje mūsų tautinio visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo atramą, ši atrama ypatingai išryškėja nuo didžiojo karo pradžios, o dar vėliau randame eilėraščių, parašytų ir dienos įvykių temomis.
Pirmasis didesnio masto kūrinys, plačiau pagarsinęs M. Gustaičio vardą mūsų literatūroje, buvo A. Baranauskui skirtos "Raudos" fragmentai, išspausdinti "Gabijoj" 1907 m. Gustaičio rankraščiuose yra likę keletas neišdailintų "Raudos" varijantų, iš kurių ir suredaguotas šiame rinkinyje (Motiejaus Gustaičio Raštai, 1940, Sakalas) spausdinamas Vitas kūrinys. "Raudos" idėjinė koncepcija gana paprasta. Mirus A. Baranauskui, "Anykščių Šilely" taip gražiai apdainavusiam mišką, ta žinia skaudžiausiai ir atsiliepia miške. Poetą sukausto mirtis, o girią — žiema. Po ilgų posmų, skirtų giriai, klasikinio stiliaus žiemos personifikacija, pakaitomis su raudos motyvais, baigiasi tokiu prasmingu simboliniu ir gan įmantriu posmu:
|
|
Skaityti daugiau...
|
 ARNOLD SPEKKE: The Ancient Amber Routes and the Geographical Discovery of the Eastern Baltic. M. Goppers, Stockholm 1957. XIII, 120 p., 11 pav. tekste, 15 lentelių, 8 žemėlapiai.
"Senieji gintaro keliai ir geografinis rytinio Pabaltijo atradimas" yra visų pirma išleista latviškai 1956, Stokholme. Angliškasis vertimas yra antroji laida. Jos autorius — dabartinis Latvijos charge d'affaires Vašingtone, istorikas, buvęs Latvijos universiteto profesorius.
Didelio masto prekyba gintaru prasidėjo naujajame akmens amžiuje, tęsėsi per žalvario ir geležies amžių. Gintaras keliavo tūkstančius kilometrų per Europą ir Artimuosius Rytus, kultūriškai ir ekonomiškai jungdamas Baltijos pajūrio tautas su augštesnėmis civilizacijomis pietuose.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Kovos metai dėl savosics spaudos. Redagavo kun. Vytautas Bagdanavičius, M.I.C., Dr. Petras Jonikas, Juozas Švaistas Balčiūnas. Leidinio autoriai: K. J. Avižonis, kun. V. J. Bagdanavičius, prof. Vacl. Biržiška, K. J. Čeginskas, D. Lipčiūtė - Augienė, Dr. J. Matusas, Dr. J. Prunskis, J. Sangaila, Vyt. Sirvydas, Dr. V. Sruogienė Lietuvių Bendruomenės Chicagos Apyg. leidinys, Chicago, 1957. 365 psl.
Smulkioji tautosaka. Patarlės, priežodžiai, posakiai. Surinko ir užrašė Jonas Mingirdas. Los Angeles, 1958. 182 psl.
Antanas Liuma, S. J.: SAINT FRANCIS DE SALES A L'ECOLE DES A'MES. Roma.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVIŠKI PEILIUKAI" PRIEŠ 550 M. |
|
|
|
 Tie "lietuviški peiliukai" mane suintrigavo dar Lietuvoje, kai 1934-35 m., rašydamas apie "Švitrigailą, Lietuvos Didįjį Kunigaikšti" (išsp. Kaune 1938 m.), pirmą kartą juos užtikau. Be keliasdešimt kitų veikalų, anos studijos reikalui, nuo pradžios iki galo peržiūrėjau du po apie tūkstantį puslapių šaltinių rinkinius: "Das Marienburger, Tresslerbuch" (leidėjas Dr. Joachim, Koenigsberg 1896) ir "Codex Epistolaris Saeculi Decimi Quinti" (Krakow 1891). Pirmasis yra iždo knyga Prūsijos Kryžiuočių centro Marienburgo mieste (pietinėje Prūsijoje, nepertoliausia nuo Vyslos). Ten tarp 1404. IX. 15 pajamų (psl. 318) vokiškai užrašyta: "Littowische messer", atseit, "lietuviški peiliai". Kaip intriguojantį dalyką, aš nusirašiau ir atidėjau į šalį.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
APIE VYRESNĖS IR JAUNESNĖS KARTOS BENDRAVIMĄ |
|
|
|
 1. Rūpestis
Didysis lietuvių bendruomenės uždavinys — palaikyti, išlaikyti bei tęsti lietuvių kultūrą svetimybėj — yra taurus. Kai reikia jį vykdyti, plačiuose dirvonuose įklimpstame, šia proga mesime žvilgsnį į iškilusį kartų bendravimo reikalą ir bandysime pasekti tuos kelius, kurie tiesiausiai veda į užsibrėžtą tikslą.
Per porą pastarųjų metų mūsų žurnaluose šia tema pasirodė keletas pirmaeilių straipsnių. Cia tenka paminėti — chronologine tvarka — Vytautas Vardys — Žvirgždys (Lietuviškasis dialogas, "Aidai", 1956, nr. 6), dr. Vytautas Vygantas (Kartų bendravimo problema tremtyje, "Į Laisvę", 1956, nr. 11) ir dr. Andrius Baltinis (Mūsų tremties jaunimas vertybių kryžkelėje, "Aidai", 1956, nr. 10). Kiekvienas jų palietė kartų problemą iš savos specifinės kertės: pirmasis — sociologiškai, antrasis — psichologiškai, trečiasis — filosofiškai. Pirmiesiems autoriams parūpo atskleisti svetimą aplinką, savaip formuojančią lietuvių kilmės jaunimo asmenybes, o pastarajam knietėjo atkreipti dėmesį į kultūrinių normų idealą, prieštaraujantį svetimos aplinkos tikrovei.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
"AIDŲ" PREMIJA IR KONCERTAS |
|
|
|
"Aidų" 500 dol. premija, vienais metais teikiama už literatūrą, kitais už mokslą, einant laikui, įgyja vis didesnės reikšmės mūsų kultūriniame gyvenime. Iki šiol jau yra paskirtos 4 premijos už literatūros ir penkios už mokslo knygas bei rankraščius.
1957 m. literatūrinė premija teko Albinui Baranauskui už novelių rinkinį "Sniego platumos". Premijos komisija, susidedanti iš Antano Vaičiulaičio, pirm., Vlados Prosčiūnaitės, sekr., ir narių: Leonarde Andriekaus, Stepo Zobarsko, Leonardo Žitkevičiaus, šią knygą premijai visais balsais išskyrė iš 15 prisiųstų knygų bei rankraščių. Komisijos akte pažymima, kad Albinas Baranauskas "Sniego platumose" "brandžia kalba ir stiliumi bei skaidriu humoru pavaizdavo kasdienę lietuviškąją buitį, atskleisdamas joje naujų ir gaivių atžvilgių".
|
|
Skaityti daugiau...
|
• Gegužes 10 d. Maspethe įvyko Pasaulio Lietuvių Seimo komiteto posėdis. Aptarta koncerto, dailės parodos, knygų parodos ir vadovo spausdinimo reikalai. Koncertas ruošiamas Carnegie Hall salėje. Programai išpildyti pakviesta "Čiurlionio", "Dainavos" ansambliai ir "Varpo" bei "Pirmyn" chorai. Daug pažangos pasiekta ir dailės parodos ruošimo atžvilgiu. Sudarytas jai ruošti komitetas iš pačių dailininkų, kurio garbės pirm. sutiko būti prof. Galdikas, o parodos organizavimo pirm. — dail. Viktoras Vizgirda iš Bostono.
• 1958 m. birželio 27-28 d. Bostone Statler viešbuty bus Amerikos Lietuvių Tarybos šaukiamas kongresas, kurio paruošimo darbai yra pavesti Alto Bostono skyriui.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
AIDAI SKIRIA PREMIJA UŽ MOKSLO VEIKALĄ |
|
|
|
1. Kultūros žurnalas "Aidai", leidžiamas Pranciškonų, skiria premiją už lietuvių mokslo veikalą, išspausdintą atskira knyga ar periodinėje spaudoje 1957 ir 1958 metais.
2. Premija, $500 sumoje, skiriama už humanistinių mokslų veikalą (teologijos, filosofijos, literatūros mokslų ir meno mokslo, istorijos, kalbotyros, geografijos, archeologijos, folkloro, visuomeninių mokslų ir k.), parašytą lietuvių kalba.
3. Premija nebus skaldoma tarp atskirų autorių.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis
Redakcijos nariai — Leonardas Apdriekus, O.F.M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka-Niliūnas
Menine priežiūrn — Telesforas Valius
Leidžia — Tėvai Pranciškonai
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
