Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1958 m. 9 lapkritis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
L. A. — Jonas XXIII .................................................................................................................... 385
Jonas Aistis — Ir šviesa ir tiesa .................................................................................................. 388
Antanas Pauliukonis — Pas dr. Vinco Kudirkos seserį .............................................................. 391
P. Jonikas — Vincas Kudirka ir lietuvių kalba ........................................................................... 394
A. Merkelis — Kaip Vincas Kudirka buvo suimtas? ................................................................. 398
Kostas Ostrauskas — Šaltkalvis ................................................................................................. 402
Kotryna Grigaitytė — Kada gimsta daina, Rudens sapnai, Svajonė (eil.) ................................. 405
Juozas Girnius — Pasipriešinkime kultūriniam nuosmūkiui ...................................................... 406
S. Sužiedėlis — Dr. Zenonas Ivinskis .......................................................................................... 416
Juozas Mikuckis — Elegijos kasdienės ...................................................................................... 418
Jonas Matusas — Vikingai, krikščionybė žemaičiuose apie 850 m. ir Kuršas ......................... 420

KŪRYBOS PASAULYJE
KNYGOS IR ŽURNALAI
A. Vaičiulaitis — Lietuvių beletristikos antologija ..................................................................... 425
Dr. Jonas Balys — Liaudies meno simbolika ............................................................................. 426

MOKSLAS
L. Dambriūnas — Lietuvių Enciklopedija, pirmosios kultūros premijos laimėtoja ................... 427

MENAS
St. Meringis — Bostono teatrinė saviveikla parodė Čikagai savąjj gajumą ............................ 429
Konkursas kantatai parašyti ....................................................................................................... 430

ĮVYKIAI ....................................................................................................................................... 431
Skaityti daugiau...
 
JONAS XXIII PDF Spausdinti El. paštas


Po įspūdingų popiežiaus Pijaus XII laidotuvių daugelio milijonų mintys buvo sutelktos į vieną klausimą — kas atsisės šv. Petro soste. Klausimas įdomus, kaip įdomi ir pati epocha, kurioje tenka popiežiams valdyti Bažnyčią. Apie 500 milijonų katalikų, griežtai nusiteikusių prieš bandantį įsivyrauti ateistinį materializmą, yra stipri jėga, pripažįstama bei pagarboj laikoma ir kitų religinių bendruomenių. Tačiau nėra abejonės, kad Katalikų Bažnyčios vaidmuo kovoje už dvasines žmogaus vertybes šiame kritiškame amžiuje daugeliu atveju priklauso nuo jos vado — popiežiaus. Iš jo šiame laikotarpyje yra gal net daugiau reikalaujama, kaip praeityje. Čia susiduriama net su keistu paradoksu. Žmonės, kurie laiko tikybą privačiu dalyku ir jai kliudo reikštis viešajame gyvenime, kovoje su komunizmu laukia iš Bažnyčios didžios išorinės akcijos — laukia tiesiog, kad ji viena išsaugotų pasaulį nuo tos grėsmės.
Skaityti daugiau...
 
IR ŠVIESA IR TIESA PDF Spausdinti El. paštas
DAKTARO VINCO KUDIRKOS IR ŠVIESA IR TIESA

Vinco Kudirkos literatūrinė veikla įdomi tuo, kad jinai apėmė visas tautos gyvenimo sritis. Tiesa, to visuotinumo bruožų randame vyskupo Motiejaus Valančiaus "knygelėse" ir net Simano Daukanto temose, nusidriekusiose nuo "būdo" iki "tabako" ir "ugnies". Kudirka daugiau ta kryptimi pažengė: aprėpė visą gyvenimą. Tas jojo kūrybos ir veiklos bruožas dar laukia kruopštaus išryškinimo ir įvertinimo. Kudirkos asmenybę, mano galva, juoba siaurina tie, kurie jį stato sau srovinio gyvenimo pavyzdžiu ir gaire. Kudirka, nors jis, kaip ir kiekvienas, nestigo žmogiškų silpnybių, jokiu būdu negalima pakaltinti siaurumu (bijau pasakyti — partiškumu), nors jis turėjos aiškias ir konkrečias visuomenines pažiūras.

Nuopelnai ir pati Kudirkos asmenybė ypač gerbtina už tai, kad jis, turėdamas vidutinį talentą, protu ir valia pasiekė tokių mūsų rašto istorijoje laimėjimų, kurie jam užtikrina visiems laikams nemarumą. Nors labai jautrus, bet vis dėlto proto, ne jausmų žmogus. Dėl to ir Lietuvą jis matė ne išsvajotą viziją, bet konkrečią ir realią. Ir atrodo, kad jojo Lietuvos susidarytas vaizdas nebuvo ilgo ir atidaus galvojimo išdava: ne palaipsniui, bet staiga ir vienu žvilgsniu apėmė visų tautos problemų visumą, dėl to ją vieną visą gyvenimą rutulojo ir skelbė. Draugijos "Lietuva" įstatai, tautos giesmė ir viso dešimtmečio literatūra ir publicistika yra vienos ir tos pačios temos variacijos: blaivus ir net gal kritiškas žvilgsnis į tautos praeitį, dabartį ir juoba ateitį. Negana to, jis matė, kad joks žygis, joks didelis darbas neįmanomas vykdyti ir itin tesėti be gerai paruošto plano, be tvarkingo tų planų vykdymo.
Skaityti daugiau...
 
PAS DR. VINCO KUDIRKOS SESERĮ PDF Spausdinti El. paštas
Einu Čikagos So. Artesian gatve. Sakytumei, kaip toj rusų Ilf ir Petrovo "Vienaaugštėj Amerikoj": nedideli nameliai, prie jų medžiai, krūmai, kai kur pasodintos ir gražiai prižiūrimos gėlės. Čiulba paukščiai. Nors visai netoli Western Ave, čikagiečių laikoma ar tik ne pačia ilgiausia tos rūšies gatve pasaulyje, bet jos triukšmo čia beveik visai negirdėti. 4354 So. Artesian.

Pasikeliu į antrąjį augštą. Gražus, nors ir kuklus Valiukevičių butas. Ten ir gyvena viena vienintelė gyva Vinco Kudirkos jauniausia sesuo, Emilija Lietuvninkienė, pas savo dukterį ir žentą Jokūbą Valiukevičius. Gausu lietuviškosios ornamentikos, ant sienos kabo žmuidzinaviško stiliaus paveikslas su ilgomis lietuviškomis pušimis ir ežerais. Padarytas žento. Tenai ir Lietuvoj išleista knyga apie Žmuidzinavičiaus kūrybą su jo veikalų reprodukcijomis. Kudirkos sesutė dabar jau gražaus amželio, bet dar guvi, žvali, maloniai šypsosi. Pernai gruodžio mėnesį suėjo 70 metų. Dar Lietuvoj buvo įsigijusi Kudirkos raštus. Turi juos ir čionai. Kartais paskaito. Ypačiai jai įdomūs "Viršininkai", "Tilto atsiminimai", pilnos sarkazmo satyros.
Skaityti daugiau...
 
VINCAS KUDIRKA IR LIETUVIŲ KALBA PDF Spausdinti El. paštas
Vincas Kudirka , anuo metu stovėdamas pačiame priešakyje to negausingo būrelio žmonių, kurie vadovavo lietuvių visuomeniniam gyvenimui bei jų kovai su caro priespauda ir lietuvybės prislopimu, turėjo rūpintis daugeliu dalykų. Nepaskutinę vietą jo raštuose, ypač "Tėvynės varpuose", užima ir gimtosios kalbos reikalai.

Kalba — tautybės pamatas
Kaip ir daugelis ankstyvesniųjų lietuvių tautinio atgimimo veikėjų, Kudirka kalbą laikė svarbiu tautybės ramsčiu. Jis sako: "Stipriausiu pamatu tautystės, pirmiausiu jos ramsčiu yra prigimtoji kalba. Atimk žmonių kuopai kalbą — dings tautystė su visais jos primestais priedais. Iš kur mūs tautystė gali būti stipri ir nepasiduoti vodingoms rūdims, jeigu mes patys ištraukiame iš po jos pamatą, atimame ramstį — vienu žodžiu, jeigu mes patys neapkenčiame savo prigimtos kalbos?" (II, 135).- O pats apie save pastebi, kad savo atsivertimo metu į lietuvybę jis patyręs du dalyku: 1. kaip nepaprastai kenksmingas dalykas išsiskirti iš savo tautos ir 2. kaip galingas tautybės pamatas gimtoji kalba (II, 212). 1892 m. "Varpe" Kudirka paskelbė ištisą straipsnį vardu "Tautystės pamatas", skirtą, kaip jis sarkastiškai jo paantrašty pažymi, "Lietuvos doriškiems eunūkams", suprask, paniekinusiems savo gimtąją kalbą. Sekdamas Nordau, tautybės išlaikyme Kudirka pirmą vietą pripažįsta kalbai. Dėl to, esą, daug keistų dalykų tautų gyvenime galima suprasti, bet esą sunku suprasti žmones, išsižadančius savo gimtosios kalbos. Kudirka rašo:
Skaityti daugiau...
 
KAIP VINCAS KUDIRKA BUVO SUIMTAS? PDF Spausdinti El. paštas
1895 m. vasarą žandarai suėmė pas Petrą Kriaučiūną Plokščiuose viešėjusį daktarą Vincą Kudirką ir išvežė į Kalvarijos Kalėjimą?

Už ką Vincas Kudirka buvo suimtas?

Vietinė saugumo vyresnybė ant jo piktos akies neturėjo ir pro pirštus žiūrėjo į jo veiklą, kurios jis nė neslėpė. Gyvendamas Šakiuose, Vincas Kudirka ant savo rašomojo stalo laikė lietuviškus laikraščius. Kartą pas jį užėjęs mokytojas Palukaitis, radęs ant sato "Žemaičių ir Lietuvos Apžvalgą", "Vienybę Lietuvininkų", "ūkininką"  ir  "Varpą'.

—    Vincai, ar nebijai, kad gali užklupti nekviesti svečiai? — nustebęs paklausė.

—    Dabar atėjo laikas, — jam aiškino Vincas Kudirka, — kad kiekvienas lietuvis be baimės turi turėti savo kambaryje laikraštį. Rusai pagaliau įsitikins, ko mes norime ir siekiame, ir grąžins mums spaudą. Drąsiai turime kovoti, nebijoti. Jei mane suimtų, palieku jūsų dešimtį, o jei jus suimtų, jūsų pareiga savo vietoje palikti šimtą.
Skaityti daugiau...
 
ŠALTKALVIS PDF Spausdinti El. paštas
1903 metų kovo mėn. 2-3 d. Naumiesčio policijos viršininkas Gorelovas pasamdė šaltkalvį Zalevskį ir liepė iškirst V. Kudirkos paminklo įrašą — jo Tautiškos giesmės (vėliau Tautos himno) žodžius:

Tegul saulė Lietuvos tamsumus prašalina, Ir šviesa ir tiesa mūs žingsnius telydi! Tegul meilė Lietuvos dega mūsų širdyse, Vardan tos Lietuvos vienybė težydi! Šaltkalvis darbą atliko.

I
Vidurnaktis.

Nešinas žiburiu, pareina ŠALTKALVIS namo.

ŽMONA
Na, ir kurgi tu trankais, kad tik vidurnaktį valioji parsivilkti?

ŠALTKALVIS
E, užtrukau.
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI PDF Spausdinti El. paštas
KADA GIMSTA DAINA
Tik panerki rankas
į tą žaliąją tylumą
Ir atodūsiai tavo aidės.
Tik apglėbk akimis
Tas dainuojančias tolumas,
Ir glausis raidė prie raidės;
Tik pasverki glėbiu
Tuos saulėlydžio metmenis
Ir suriški posmus
Balta miglos gija.
Ak, nukris tau žvaigžde,
Kurios vardo neatmeni
Ir kaip snaigė ištirps širdyje.
Skaityti daugiau...
 
PASIPRIEŠINKIME KULTŪRINIAM NUOSMUKIUI* PDF Spausdinti El. paštas
1. Sodo iliuzija ir pelkės tikrovė: a. GO-ties pasisakymas prieš kultūrinio nuosmukio grėsmę, b. "viešosios opinijos" reakcija į 60-ties kreipimąsi. — 2. Piktinimosi ir smerkimo reakcijos apžvalga: a. nuo "beždžionės akto" ligi "tautos gėdos; b. 60-ties kreipimosi pasmerkimas salono ilgesio vardu; c. 60-ties kreipimosi pasmerkimas moralės vardu; d. moralės įjungimas j nuosmukio tarnybą. — 3. Insinuacijos beginant neliestus dalykus: a. insinuacijos — įprastinė demagoginės kovos priemonė; b. "liaudžiai tarnyba" ir cenzūros baimė; c. patriotizmas, realizmas ir "gubos"; d. "gerbiami mėgėjai" ir "pikti kenkėjai". — 4. Besirūpinant mūsų kultūrine gyvybe, a. oficiozinio optimizmo susilietimas su fatalistiniu defetizmu; b. "mano lygis" ir "mūsų lygis"; c. ar tik "liaudis" priklauso tautai? d. "mūsų lygis" — spaudos lygis; e. žvilgis į konkrečias nuosmūkines apraiškas; f. priežastys ir sąlygos nuosmukiui iškilti; g. jieškant kelio nuosmukio grėsmei nuveikti; h. spauda, bendradarbiai ir redaktoriai; i. kultūrinis ar moralinis nuosmukis? — 5. Baigiant.
Skaityti daugiau...
 
ELEGIJOS KASDIENĖS PDF Spausdinti El. paštas
Daug kėlės dainų ir audringųjų žodžių,
Kai gimtąją žemę dar supo ledai.
Jaunystėj pavasariai būna ir gruodžiuos —
Pražysta ir gruodyje meilės žiedai.

Užtai, kad svaja mes gyvenom kadaise,
Mūs meilę palaužė tikrovė žiauri.
Žinau, kad vienatvės keliu tu nueisi,
Žinau, kad ir meilė, kaip žmonės, mari...

Man menasi metas melsvažiedžio lino,
Ir rikės, ir kūgiai — jaunystės valia!
Bet kraitį nelygiai likimas dalina:
Kam laimės aruodai, kam skausmo dalia
Skaityti daugiau...
 
DR. ZENONAS IVINSKIS PDF Spausdinti El. paštas
Dr. Zenonas Ivinskis

Istorija, sakoma, prasidedanti tiktai praėjus penkiasdešimčiai metų. Tiktai tada atveriami slaptesnį archyvai istorikų tyrinėjimam. Tai nėra jau tokia griežta taisyklė; vis dėlto jeigu istoriko Zenono Ivinskio metrikai būtų patekę į kurį slaptą archyvą, tiktai š.m. gegužės 25 būtume patyrę, kad savo pirmom dienom jis pats jau nueina istorijos... Visa kita priklauso dar dabarčiai, ir tokiai mums dar artimai, kad gali ją skaityti iš prisiminimų.

Prisimenu 1925 metų rudenį Kaune. "Voratinkliai draikės be vėjo", anot Maironio, kai vėl rinkomės į Teologijos-Filosofijos fakulteto rūmus. Vieni buvo jau pažįstami, kiti - dar tik supažindinami. Tarp jų Zenonas Ivinskis, Telšių gimnazijos abiturientas, buvo jauniausias, vos aštuonioliktus metus bepradėjęs. "Tokiam reikėtų dar gimnazijos suole pasėdėti" - sprendė mūsų vyresnis amžius, susėdęs prie istorijos knygų. Gana greitai turėjome apšusti, kai jaunesnis amžius ėmė lenkti vyresniuosius savo gabumu ir žinojimu. Ir darbštumas buvo žemaitiško tvirtumo, kaip kūlgrindos. Užtikęs kartą prisirašiusį gerą uolektį rusiškų ir lenkiškų žodžių, - man rodėsi, visiem žinomų, - supratau, kad slaviškos kalbos jam buvo dar terra incognita. O jų verktinai reikėjo Lietuvos istorijos studijom; ir dar senosios bažnytinės slavų kalbos, rašytos kyrilicom ar šiaip kokiais kreivūzais. Reikėjo dar lotynų ir senosios bei naujosios vokiečių su visokiom tarmėm. Tai buvo minimum, ir atrodė, kad daugiau turime studijuoti filologiją, nebe istoriją.
Skaityti daugiau...
 
VIKINGAI, KRIKŠČIONYBĖ ŽEMAIČIUOSE APIE 850 M. IR KURŠAS PDF Spausdinti El. paštas
Hamburgo-Bremeno arkiv. Rimbertas, aprašydamas savo pirmatako šv. Ansgaro gyvenimą, mini švedų, vikingų ekspediciją, vadovaujamą Olafo, į Žemaitijos pajūrio miestą-tvirtovę vardu Apuole. Pagal dėstymą ir kontekstą, tai įvykę apie 853 m. Šioje biografijos vietoje (Vita Anskari, skyr. 39, Waitzo leidime p. 62), į kurią Lietuvos istorikai nebuvo atkreipę dėmesio, autorius mini "Kai kuriuos iš pirklių" (Quidam negociatorum), kuriuos tame pačiame posme dar aiškiai apibrėžta, kad puolantieji vikingai buvę "įtikinti krikščionių pirklių, kurie su jais čia buvo" (a christianis edocti negotiatoribus qui simul aderant). Mat, švedai vikingai, nors tvirtovę ilgai laikė apgulę, nors keliskart atakavo, bet paimti neįstengė. Tuomet "krikščionys pirkliai" patarė šauktis Kristaus pagalbos. Tai padarius, užmegzta derybos su apgultaisiais, kurie sumokėjo didelę duoklę, o svetimi puolėjai pasitraukė ir išvyko namo. Nors tai netiesioginis liudymas (inesakoma, kad krikščionys pirkliai Lietuvos gyventojams skelbę savo tikėjimą), bet vis dėlto jis labai svarbus, kadangi tai pirmas atsitikimas, kuomet lietuviai sueina į tiesioginį kontaktą su krikščionimis.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŲ BELETRISTIKOS ANTOLOGIJA PDF Spausdinti El. paštas

LIETUVIŲ BELETRISTIKOS ANTOLOGIJA I dalis. Redagavo BERN. BRAZDŽIONIS. Išleido Lietuviškos Knygos Klubas. Chicago, 1957 m. 607 p. Kaina $7.00

Kai su Jonu Aisčiu ruošėme "Lietuvių Poezijos Antologiją", jau iš pereito amžiaus pabaigos buvo rinkinių, į kuriuos buvo galima atsiremti. O arčiau į mūsų laikus poezijos antologijų susidarė visas pluoštas, — ir bendresnių, ir sritinių. Be to, po ranka turėjome ir įvairių   liaudies   dainų   rinkinių.

Bernardui Brazdžioniui su beletristikos antologija teko pralaužti pirmuosius ledus. Redaktoriui tai sudarė nelengvą naštą, kurią sunkino dar ir tai, kad darbą teko atlikti svetur, kur ne visa medžiaga prieinama. Todėl jis ir prisipažįsta: "Uždavinys, ypač mūsų sąlygomis, nelengvas, ne visu 100 nuošimčių įmanomas, nes, esant ne Lietuvoje, trūksta daugelio duomenų ir šaltinių... Teko tenkintis tuo kas prieinama".
Skaityti daugiau...
 
LIAUDIES MENO SIMBOLIKA PDF Spausdinti El. paštas
Tyrinėtojai nebe nuo šiandie domisi liaudies meno ornamentais ir simboliais. Vokiečiai yra užplanavę didelį "Handbuch der Symbolforschung", kurio būsią net 16 tomų (redaguoja Ferdinandas Herrmanas, leidžia Hiersemann Verlag, Stuttgarte). Lietuvišką simboliką liaudies poezijoje tyrinėjo olandas aVn der Meulen Rz. ir mūsiškis Balys Sruoga. Liaudies meno simboliai irgi jau seniai atkreipė dėmesį: vokiečiai Albertas Bezzenbergeris ir Gustavas Froehlichas surinko labai įdomios medžiagos ir davė geras apybraižas. Mūsiškiai irgi prisidėjo: J. Jaroševičius, J. Basanavičius, A. Varnas, P. Galaunė ir J. Baltrušaitis gerokai pasidarbavo, rinkdami liaudies meno paminklus ir juos aiškindami.

Naują mėginimą aiškinti mūsų liaudies meno pradus davė Marija Gimbutienė tik ką išėjusioje angliškoje knygoje "Ancient Symbolism in Lithuanian Folk Art", Philadelphia, išleido American Folklore Society, 1958. Didelis šios palyginti mažos (tik 148 psl.) knygelės įnašas yra gausi ir labai įdomi paveikslų medžiaga (viso 157), kuriai duota tiksli metrika ir šaltinių nurodymai, tad bet kas galės ja pasinaudoti ir yoač ji bus paranki kitataučiams. Mūsų liaudies menui tuo būdu dar kartą praskintas kelias į viešumą.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Jose Hernandez: MARTYNAS FIERRO. Argentinos epiko Martin Pierro (1834-1886) poema. Išvertė Antanas Vilutis. Buenos Aires, 1958, 82 p.

Jonas Balys: UŽBURTI LOBIAI. Lietuvių liaudies sakmės. Nidos Klubo leidinys nr. 22, 1958, 96 p.

RINKTINĖ (ištraukos iš periodinės spaudos). Le džia kas trys mėnesiai Nidos Klubas, 1958 m., 90 p.

Joseph Ehret: VOM RUSISCHEM MENSCHEN. Basei, 1958 m., 24 p.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŲ ENCIKLOPEDIJA PIRMOS KULTŪROS PREMIJOS LAIMĖTOJA PDF Spausdinti El. paštas
Informuoti visuomenę apie LB, kurios jau turime 14 tomų, nėra jokio reikalo. Kas bent kiek domisi lietuviškos kultūros dalykais, tas žino kas ji yra ir ko ji verta. O pirmos kultūros premijos, kuri jai šiais metais paskirta, tikrai yra verta. Atpuolė taip pat ir skeptikų keltos abejonės, ar leidėjas ištesės apsiimtą darbą išvaryti iki galo. Vis dėlto, kalbant šia tema, neįmanoma susilaikyti nepareiškus pasitenkinimo ir net džiaugsmo, kurį pergyvena kiekvienas lietuviškos kultūros mylėtojas su kiekvienu naujai pasirodžiusiu LE tomu.

Enciklopedija reguliariai auga ne tik tomų skaičium, bet progresuoja ir savo kokybe. Net išorinė išvaizda — popierius, iliustracijos pastaruoju metu pagerėjo. Reguliarus LE pasirodymas — trys tomai į metus — iš dalies atstoja mums specialių sričių žurnalus, kurių čia nepajėgiame leisti.
Skaityti daugiau...
 
BOSTONO TEATRINĖ SAVIVEIKLA PARODĖ ČIKAGAI SAVĄJĮ GAJUMĄ PDF Spausdinti El. paštas
(Bičiuliška kritika)

Bostono Dramos Sambūrio pasišventėliai Marijos mokyklos sceno je suvaidino "Vincą Kudirką", šiam žygiui įgyvendinti, abipus kelionėse praleidę penkiasdešimt valandų, pravažinėję per pustrečio tūkstančio mylių!

Spausdintos programos žodžiais, L Bendruomenės Čikagos apygarda (specialaus komiteto talkinama!) parodė iniciatyvą bei dėjo rūpesčius ir tuo būdu "pristatė Vinco Kudirkos asmenį ir jo idėjas lietuviškai tremčiai".

Vertinimo pirminių žodžių patosiškai sentimentalus stilius yra įkvėptas ką tik paminėtos spektaklio programos. Šiuo ir baigiamas rengėjų  nuopelnų  konstatavimas.
Skaityti daugiau...
 
KONKURSAS KANTATAI PARAŠYTI PDF Spausdinti El. paštas
Lietuvių Muzikos Komisija susitarė su Pirmosios Dainų šventės Komitetu ir skelbia konkursą kantatai arba kitokiam tokios pat apimties kūriniui parašyti šiomis sąlygomis:

1.    Muzikes kūrinys rašomas paties kompozitoriaus pasirinktu tekstu (pageidaujama patriotinio turinio) mišriam chorui su solistais ir akompaniamentu, išpildant trunkąs 10-15 min.

2.    Konkurse dalyvauti kviečiami lietuviai kompozitoriai, bet kiekvieno kompozitoriaus prašoma konkurse dalyvauti tik su vienu kūriniu.

3.    Ne kompozitoriaus ranka parašytas rankraštis—klavyras, pasirėdytas slapyvardžiu, pristatomas ligi 1959 m. XII. 31. šiuo adresu: Mrs. Alice Stephens, 64 East Van Buren, Room 514, Chicago 4, m. Atskiram užklijuotam voke pridedamas kompozitoriaus adresas ir slapyvardžio paaiškinimas pavarde.
Skaityti daugiau...
 
ĮVYKIAI PDF Spausdinti El. paštas
•    Romas Viesulas, laimėjęs Gugenheimo fundacijos p niginę paramą, ilgesniam laikui išvyko į Europą. Gyvens daugiausia Prancūzijoje.

•    Sol. Stasys Baranauskas - Baras dalyvavo Čikagos metiniame dainų festivalyje ir vyrų grupėje laimėjo pirmą premiją už sudainuotą operinę arija.

•    Elena Kuprevičiūtė spalio 17 d. koncertavo Bostone Jordan salėje.

•    Izidorius Vasyliūnas spalio 11 d. koncertavo Elizabethe New Jersey valstybėje. Koncertą ruošė LB apylinkės valdyba. Izidorius Vasyliūnas susidariusias iš koncertų pajamas ck'ria lietuvių kompozitorių gaidų leidimui.

•    Prudencija Bičkienė ateinančių metų sausio mėnesio pabaigoje išvyksta į Pietų Ameriką. Ten lietuvių kolonijose dainuos jų ruošiamuose koncertuose.
Skaityti daugiau...
 
AIDAI SKIRIA PREMIJĄ UŽ MOKSLO VEIKALĄ PDF Spausdinti El. paštas
1.    Kultūros žurnalas "Aidai", leidžiamas Pranciškonų, skiria premiją už lietuvių mokslo veikalą, išspausdintą atskira knyga ar periodinėje spaudoje 1957 ir 1958 metais.

2.    Premija, $500 sumoje, skiriama už humanistinių mokslų veikalą (teologijos, filosofijos, literatūros mokslų ir meno mokslo, istorijos, kalbotyros, geografijos, archeologijos, folkloro, visuomeninių mokslų ir k.), parašytą lietuvių kalba.

3.    Premija nebus skaldoma tarp atskirų autorių.
Skaityti daugiau...
 
"AIDŲ" GARBĖS PRENUMERATORIAI PDF Spausdinti El. paštas
Antanas Razutis, Los Angeles, Calif.; Petras Balčiūnas, Cleveland, Ohio.
 
"AIDŲ" RĖMĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
J. Matukas, Hinsdale, III.; Karolis Zadliauskas, Hamilton, Ont.,  Canada.

"Aidų" administracija visiems nuoširdžiai dėkoja.

 
LEIDĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
Redaguoja — Antanas Vaičiulaitis

Redakcijos nariai — Leonardas Andriekus, O.F.M., Juozas Girnius, Alfonsas Nyka-Niliūnas

Meninė priežiūra — Telesforas Valius

Leidžia — Tėvai Pranciškonai
Skaityti daugiau...
 
VIRŠELIAI PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai