Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1983 m. 1 sausis-vasaris
Turinys PDF Spausdinti El. paštas
J.Jakštas — "Aušra"   — tautos gaivintoja ............................................................................................. 1
Kotryna Grigaitytė — Eilėraščiai ............................................................................................................. 9
Rimvydas Šilbajoris — Žmogus ir žodis pokarinėje Lietuvos poezijoje ................................................ 11
Feliksas Palubinskas — Ekonominės minties vystymasis ir Vilniaus universitetas ............................ 20
Antanas Vaičiulaitis — Jūra, Mūša, Vakaras, Saulė leidžias Baltijon ................................................. 25
Antanas Paškus — Proto psichologija (Kognityvinė terapija) ............................................................... 27
Živilė Bilaišytė — Eilėraščiai  ................................................................................................................. 39
A. Plukas — Lietuviškoji veikla 1982 metais ......................................................................................... 39
V. Vizgirda — Aleksandro Marčiulionio kūryba .................................................................................... 57

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
K. T. — LKM Akademijos suvažiavimo paskaitų suglaustos mintys  .................................................. 60
V. K. — LKM Akademijos suvažiavimas St. Petersburge .................................................................... 63
Juozas Girnius — Kazys Šapalas — "Židinio" organizatorius .............................................................. 78
Vytautas Vaitiekūnas — Dėl Bičiulio Kojelio pastabų  ......................................................................... 70
Juozas Liepinis — Britanija ir Pabaltijo valstybės antrojo pasaulinio karo metu ................................ 71

KNYGOS
Vytautas A. Jonynas — Grįžtant iš šešėlių karalystės (J. Švabaitės "Vilties ledinė valtis") ............. 73
Titas Alga — Mona po trejų metų (E. Cinzo "Mona") .......................................................................... 76
Marija Stankus-Saulaitė — Naujosios Anglijos lietuviškas balsas (Jono Zdanio poetinis debiutas) .. 78
Marija Stankus - Saulaitė —Aurelijos Balašaitienės "Susitikimas pamary" ...................................... 78
Alė Rūta — Alanto "Paversmiai" ........................................................................................................... 79
Skaityti daugiau...
 
"AUŠRA" — TAUTOS GAIVINTOJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. JAKŠTAS   

Mūsų rašomosios kalbos tėvas Jonas Jablonskis 1905 m. rašė Vilniaus Žinioms straipsnį, įvardytą "Aušros" atminimui. Straipsnio pradžia: "Pernai balandžio 24 d. leista mums šioje pusėje spauda. Ta diena Lietuvos gyvenime bus visuotinai atmintina. Toks pat atmintinas mūsų gyvenime yra, žinoma, ir kovo mėnuo: tą mėnesį, jau 22 metai, Tilžėje pradėjo eiti pirmasis lietuvių laikraštis, kuris buvo skiriamas ne tik Prūsų, bet ir šios pusės Lietuvai — pradėjo eiti mūsų neužmirštamoji "Aušra". (Pabraukimai autoriaus)
Kaip matome, Jablonskis sugretino abu įvykius, nors juos skyrė 22 metai ir paženklino juos epitetu atmintini. O "Aušrą" — dar ir neužmirštamoji. Tuo mūsų garbusis kalbininkas pažymėjo, kad abu įvykiai itin iškilūs Lietuvos istorinėje buityje. Abu ženklina jos eitą istorinį kelią. Juk visas istorinis vyksmas yra sudėtinė vienovė, kur paskiruose reiškiniuose, ypač tokiuose lemtinguose, kaip du minėtieji, ryškėja visas Lietuvos istorijos vyksmas. Iš amžiais susiklosčiusių istorinių aplinkybių kilo Aušra.

1
Lietuvos valstybė kūrėsi tam tikromis istorinėmis sąlygomis ir gaivališkai terpėsi į rusių kraštus, juos pasijungdama. Jau pirmas žinomas Lietuvos valdovas politikavo ne tik Lietuvoje, bet ir rusių žemėse. Tik sąlytyje su rusių kraštu tegalėjo jo vyriausias sūnus Vaišvilkas virsti stačiatikiu ir baigti gyvenimą stačiatikiškame vienuolyne prie Nemuno. Jei Mindaugas ir jo artimas įpėdinis Traidenis dar buvo Lietuvos valdovai, tai po jų netrukus sekęs Gediminas laiškuose ir sutartyje su livonie-čiais pakartotinai titulavosi Lietuvos ir rusių karaliumi, arba Lietuvos ir daugelio rusių karaliumi. Vadinasi, Lietuva nuo Gedimino ėmė virsti dviejų tautų valstybė ir tokia paliko per visus senus valstybinio gyvenimo amžius. Lietuvos dvitautiškumas dokumentuotas ir vadinamos Krevo unijos Jogailos titulatūroje: didysis Lietuvos kunigaikštis ir Rusios viešpats ir paveldėtojas. Čia tautinis dvilypumas pareikštas, kaip matome, net dviem titulatūros formomis: didžiojo kunigaikščio titulas taikomas tik Lietuvai, tuo tarpu Rusiai priduriamas jos viešpaties ir paveldėtojo titulas. Ar dviguboje titulatūroje slypėjo koks teisinis skirtumas, palieka iki šiol netirtas klausimas. Vytautas D., gavęs po Astravo sutarties (1392) valdyti Trakų kunigaikštiją ir tapęs faktiniu Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, netrukus Salyno sutartyje su Kryžiuočių ordinu pasivadino Lietuvos ir Rusios didžiuoju kunigaikščiu. Po Vytauto tas titulas prigijo Lietuvos valdovams, ir jie titulavosi Lietuvos ir Rusios didžiaisiais kunigaikščiais. Tuo būdu Lietuva kaip dvi-tautė valstybė išsilaikė iki pat padalinimų.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Kotryna Grigaitytė   
DERLIUS

Kaip svečias vakaro dangus
Nusiėmęs skrybėlę ateina
Į prisimerkusius šlaitus —
Apleistą vasaros buveinę.

Mes renkam vyną nuo šakų
Į atspindžius, rankas panėrę.
Tai neša vakaro dangus
Šį svaigų žemės gėrį.

Pražydo taurės delnuose
Gelsvai, žalsvai, raudonai.
Šiam vakarui pakelkim jas
Pačiais skambiausiais tonais!
Skaityti daugiau...
 
ŽMOGUS IR ŽODIS POKARINĖJE LIETUVOS POEZIJOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė RIMVYDAS ŠILBAJORIS   
Nuo tos dienos,
Kai aš tapau žmogus,
Man viskas pasirodė baisiai sudėtinga.

Juozas Macevičius,
Atošvaistės, 1971

Netrukus bus keturios dešimtys metų nuo to rudens, kada sovietų okupantai išvijo nacius iš Lietuvos, vieną "išlaisvintoją" pakeisdami kitu. Tai maždaug dvigubai ilgesnis laiko posmas, negu buvusios laisvos valstybės pragiedrulys, ir literatūroje, kaip ir kiekvienoje kitoje gyvenimo srityje, jis atnešė didesnius, toliau siekiančius pasikeitimus, negu mums, tremties sielvarte suakmenėjusiems, kartais atrodo. Apsiribojant vien tik poezijos žanru, drąsiai galima sakyti, kad nepriklausomybės laikotarpyje aukštyn užbrėžta raidos kreivė tęsėsi ir per sekančius dešimtmečius. Su okupantais ar be okupantų, kenčianti ar klestinti Lietuva vis vien neišvengiamai vystė ir vysto savo kūrybines jėgas. Į kai kuriuos poezijos raidos aspektus okupuotoje Lietuvoje čia ir norime pažvelgti.
Skaityti daugiau...
 
EKONOMINES MINTIES VYSTYMASIS IR VILNIAUS UNIVERSITETAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė FELIKSAS PALUBINSKAS   
Įvadas
Žodis "ekonomija" graikiškai "oikonomike", yra sudarytas iš dviejų dalių: oikos — turtas ir nomos — tvarkymas. Graikai vartojo šį terminą išreikšti protingam ir sistemingam namų apyvokos tvarkymui. Tuo tarpu Aristotelis, kalbėdamas apie valstybės pajamas, vartojo terminą "politinė ekonomija".1

Kalbant apie "ekonomiją", verta daryti skirtumą tarp ekonomijos vystymosi, ekonominės minties raidos, ir ekonomijos mokslų. Ekonomijos vystymasis yra susijęs su ekonominių gėrybių gamyba ir prekyba, t.y. su žmogaus medžiaginio pragyvenimo pobūdžiais įvairiais laikotarpiais. Šio ekonomijos aspekto čia negvildensiu. Domėsiuos ekonominės minties raida ir kaip ji privedė prie ekonomijos mokslų išsivystymo Vilniaus universitete.

Ekonomijos minties raida — t.y. istorinis minčių išsivystymas, liečiąs ekonomiją — skiriasi nuo ekonomijos mokslų tuo, kad ekonomijos mokslai jau nėra tik atskiros mintys, susijusios su ekonomija, bet susistemintas žvilgsnis į materialinį žmogaus ir visuomenės gyvenimo aspektą.
Skaityti daugiau...
 
apsakymai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS VAIČIULAITIS   
JŪRA

Šioje vasarvietėje, kur mes atvažiuojame metai iš metų, aną rytą, auštant, žvilgtelėjau pro langą ir nustebau: iš juros pusiau išplaukusi, žaižaravo saulė, jauna ir skaisti.
Tik tie du dalykai — jūra ir saulė, o tokia garbė ir grožis!
Rytojaus dieną išėjau iš namų pažiūrėti, kaip iš okeano užtekės saulė: nuo pirmo jos sumir-guliavimo, nuo pirmos kibirkšties.
Buvo dar tamsu.

Ežere priešais jūrą miegojo laukinės antys ir žuvėdros. Tik iš švendrų suplasnojo pirmas paukštis ir nulėkė pažeme.
Aukštai švietė aušros žvaigždė, o toliau nuo jos dangus tvaskėjo kažkokia neregima dulsva šviesa,  kuri  gal  ėjo  iš  žvaigždžių.
Prie jūros buvo tylu ir tuščia. Ir bangos buvo ramios. Iš tolybių jos riedėjo į krantą ir tingiai, lyg būtų pailsusios, teliūskavo ant smėlio.

O anapus vandenų jau aušo. Pirmiausia tu pastebėjai raustant mažą ruoželį, kuris skaistėjo, įgaudamas kitas spalvas: apačioj oranžinę, aukščiau jos — gelsvą ir žalsvą, o šios kilo ir tirpo tamsiai   mėlyname   dangaus   skliaute.
Jūroje, lygiai ten, iš kur patekės saulė, žaisdami plaukė delfinai, tai išnirdami savo juodomis, net patamsyje blizgančiomis nugaromis, tai vėl nugrimzdami ir bangą skrosdami savo uodegų pelekais.
Skaityti daugiau...
 
PROTO PSICHOLOGIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS PAŠKUS   
KOGNITYVINĖ  TERAPIJA

James Hillman, vienas žymiausių gelmių psichologijos atstovų, nusiskundžia, kad šiandienos psichologijai pritrūko svarių idėjų. Jas pakeitė tyrimų projektai, socialinės programos, įvairūs terapijos būdai. Profesinės psichologijos žargone techniškos sąvokos dauginasi, kaip grybai po šilto vasaros lietaus, tačiau kūrybingos įžvalgos yra retas svečias. Šiuo metu klinikinėje (gydomojoje) psichologijoje priskaitoma arti 300 terapijos būdų. Tuo tarpu nuo Freudo ir Jungo laikų tepasirodė viena reikšmingesnė psichologinės sistemos atžala. Šioji šaka vadinama pažinimo arba kognityvinės psichologijos vardu. Nors jos teoriniai pagrindai nėra sudėtingi, vienok jos praktinis pritaikymas yra gana platus.

Pritaikomoji pažinimo psichologija išsiskleidžia į kelias šakas: elgesio pakeitimo būdai (Michael Mahoney, Donald Meichenbaum); kognityvinė te-terapija1 (Aaron Beck); daugiaformė terapija (Ar-nold Lazarus); loginė - emocinė terapija (Albert Kilis). Nors šios šakos skiriasi praktiniais gydymo būdais, jos visos pabrėžia logiško galvojimo reikšmę sveiko ar jausmiškai sužaloto žmogaus gyvenime. Šiuo metu Beck'o ir Ellis'o sistemos yra stipriau teoriškai pagrįstos nei kitos pažinimo terapijos atžalos. Jų gydymo metodai taip pat yra plačiai naudojami visoje Amerikoje. Todėl, aprašydamas kognityvinės psichologijos teorinius pagrindus bei praktinius gydymo būdus, remsiuos šių dviejų šulų įžvalgomis.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ŽIVILĖ BILAIŠYTĖ   

AŠIS

I
Pušies šakos ir ąžuolo lapai
vainiku supinti,
prie medžio kamieno prikalti,
gina, globoja nuo pikto,
padangė tamsi horizonte
lietuje šlapias molis
garuoja tirštu žemės kvapu.

Sunkūs žingsniai sustoja. Moteris
juoda skara, storom kojinėm,
ištiesti pirštai:
vainikas, kakta ir prie lūpų,
liemuo ir sutinę kojos —
senos šventyklos kolonos
neša trisdešimt šimtmečių srovį —
kančios ir kantrybės ciklus.

Štai tau kadagio uogos — atminčiai
ir karti rūta tamsiom naktim.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŠKOJI VEIKLA 1982 METAIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. PLUKAS   
Praeitais metais lietuviškoji veikla buvo gana plati bei įvairi ir reiškėsi daugeliu formų. Detaliai ją aprašyti reikėtų gero kronikininko. Ji čia nusakoma bendrais bruožais.

Lietuviškųjų parapijų metai
Lietuviškų parapijų likimu jau seniai buvo rūpinamasi, tačiau praeitieji metai Lietuviškųjų parapijų metais buvo paskelbti tiktai 1981 metų gruodžio 21 d. Iniciatyvos šiuo reikalu ėmėsi JAV LB krašto valdyba, kurios pirmininkas V. Kutkus rašė: "Pradėjus šioje srityje dirbti, pirmiausia glaudūs santykiai buvo užmegzti su Amerikos Lietuvių Katalikų Kunigų Vienybės pirm. kun. Albertu Kon-tautu ir vyskupu Vincentu Brizgiu. Be to, buvo susirašinėta ir kalbėtasi telefonais ir posėdžiauta su Amerikos Lietuvių Romos Katalikų Federacijos pirm. Saulium Kupriu, Ateitininkų Federacijos vadu Juozu Laučka, Katalikų Tarnybos direktorium kun. Kazimieru Pugevičium, Lietuvos Vyčių pirmininkais Pilypu Skabeikiu ir Loreta Stukiene, Amerikos Lietuvių Katalikių Moterų Sąjungos pirmininke Julia Mack ir Lietuvių Evangelikų Tarybos pirm. kun. Ansu Trakiu".

Atsišaukimą Lietuviškų parapijų metų reikalu pasirašė visos minėtos organizacijos, išskyrus Evangelikų Tarybą. Buvo sudarytas centrinis iniciatyvos komitetas, kurio pirmininku išrinktas inž. Romualdas Bublys iš Clevelando, o jo veiklai JAV LB krašto valdyba paskyrė du tūkstančius dolerių. Šis komitetas išleido atsišaukimą, raginantį parapijose steigti Lietuviškų parapijų metų komitetus, kurie ieškotų būdų sustiprinti lietuviškas parapijas. Buvo paskelbta metų tema: "Lietuviška parapija — mūsų religiniai ir tautiniai namai"; taip pat temos kiekvienam mėnesiui. Pasiūlyta Lietuviškų parapijų metus iškilmingai baigti 1983 metų kovo 4 d., švento Kazimiero švente, tuo pabrėžiant šio lietuvio šventojo reikšmę, ruošiantis jo penkių šimtų metų mirties sukakčiai.
Skaityti daugiau...
 
SKULPTORIAUS ALEKSANDRO MARČIULIONIO KŪRYBA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. VIZGIRDA   
Skulptorius Aleksandras Marčiulionis gimė 1911 m. kovo 3 d. Žaga-riškių kaime, Garliavos vis., Kauno aps. 1930 m. iš Kauno Aušros gimnazijos stoja į Kauno meno mokyklą. 1936 m. sėkmingai baigia mūsų žymiųjų skulptorių J. Zikaro ir J. Mikėno vadovautą skulptūros studiją. Ateinančiais metais atlieka karinę prievolę Karo mokykloje Kaune. 1938 - J944 metų laikotarpyje dėsto ornamentiką, braižybą ir paišybą II Kauno amatų mokykloje. Nuo 1937 metų yra Lietuvių dailininkų sąjungos narys ir aktyviai dalyvauja dailininkų veikloje bei parodose.

Karo audros išblokštas Vokietijon, Marčiulionis 1946 m. buvo pakviestas organizuoti paišybos ir skulptūros skyrius prie Freiburgo besikuriančioje dailės ir amatų mokykloje Kanderne. Vėliau pačiame Freiburge i. Br. iki 1949 m. vadovauja skulptūros studijai ir dėsto paišybą dail. V. K. Jonyno įsteigtoje ir prancūzų okupacinės valdžios globojamoje bei išlaikomoje Ecole des Arts et Metiers. 1947 m. Marčiulionis yra Freiburge įsteigto Lietuvių dailės instituto narys, dalyvauja įvairiose lietuvių dailės parodose Vokietijoje ir taip pat lietuvių dailės parodoje New Yorke 1949 metais.
Skaityti daugiau...
 
LKM AKADEMIJOS SUVAŽIAVIMO PASKAITŲ SUGLAUSTOS MINTYS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė K.T.   

Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos XII-ajame suvažiavime kun. Antano Rubšio įvadinė paskaita "Mįslinga paslaptis — Žmogaus kūrimas 'Pradžios' knygoje" gilina žmogaus prigimties ir vyro bei moters lygybės supratimą.
 
Žmogus — mįslinga paslaptis: klausimas sau ir kitiems; atsakymas sau ir kitiems. Kaip Sfinksas, kuris yra dievybės ir amžinybės paslaptingumo simbolis.

"Kas yra žmogus, kad Tu jį atsimintum, kas yra Adomo sūnus, kad jį belankytum? Jį padarei ne ką menkesnį už angelus, garbe ir grožiu jį vainikuoji. Jis viešpatauja Tavo rankų sukurtajam pasauliui. Jam po kojų Tu visa paklojai . .    (Ps 8, 4-7).
Pradinė Šv. Rašto įžvalga į žmogų randama trijuose Pradžios knygos skaitiniuose. Jie yra dviejų skirtingų autorių, parašyti skirtingu laiku, skirtingose aplinkybėse ir skirtingu tikslu, sujungti dar kito įkvėpto autoriaus į taip vadinamą Pradžios knygą.
Dviejų senesniųjų skaitinių Jahvis-tas autorius gyveno Saliamono apšvietos amžiuje — X amžiuje prieš Kristų. Jo teiginiai: "Viešpats Dievas sukūrė žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpė jį gyvybės alsavimu. Taip žmogus tapo gyvūnu" (Pr 2, 7); ir Adomo žodžiais: "Ši pagaliau yra kaulas iš mano kaulų ir kūnas iš mano kūno" (Pr 2, 23). Šiais posakiais autorius išreiškė žmogaus prigimties dvilypumą: tiek jo trapumą ("Iš žemės dulkių", "kūnas"), tiek jo didingumą (įkvėptas "gyvybės alsavimu"). Saliamono apšvietos metu tie žodžiai, parodą žmogaus trapumą bei iš Dievo einantį didingumą, galėjo būti taikomi pačiam Saliamonui: "Quo vadis, Saliamone?"
Skaityti daugiau...
 
LKM AKADEMIJOS SUVAŽIAVIMAS ST. PETERSBURGE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. K.   

1982.XI.24-28 d.d.
 
Suvažiavimą surengė pernai įsisteigęs LKM Akademijos Židinys St. Petersburg Beach, Dolphin viešbutyje.
Registracija ir knygų paroda

Lapkričio 24 d. po pietų ir 25 d. rytą buvo dalyvių registracija, kuriai vadovavo Židinio sekretorė V. Kulbokienė. Lapkričio 24 d. 7 vai. v. įvyko LKMA narių knygų parodos atidarymas. Jį trumpu žodžiu pradėjo Židinio pirm. prel. Jonas Balkūnas, pakviesdamas parodos rengėją Vladą Kulboką plačiau ją apibūdinti.

Knygų paroda pradėta rengti praeitą pavasarį;  Susirašinėta  su  daugeliu Akademijos narių; užsakytas vyr. akademiko prel. A. Dambrausko - Jakšto portretas (nupiešė O. Galvydienė). Stengtasi gauti Br. Kviklio ir S. Šalie nė s rinkiniai. Knygų išstatyta apie 750; dalyvavo 140 autorių. Knygos— daugiausia lietuvių kalba; buvo šiek tiek anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis. Parodą ypač praturtino Br. Kviklio rinkinys—apie 80 vyresniųjų akademikų knygų ir 30 celofano aplankų su žymiųjų akademikų fotografijomis bei laiškais: A. Dambrausko - Jakšto, vysk. Pr. Bučio, arkivysk. M. Reinio, arkivysk. J. Skvirecko, prel. Pr. Kuraičio, ir profesorių J. Ereto, St. Šalkauskio, Z. Ivinskio, A. Salio, J. Brazaičio, A. Maliausko ir kitų.
Skaityti daugiau...
 
KAZYS ŠAPALAS — "ŽIDINIO" ORGANIZATORIUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   

Kadangi tautiškai gyvoji mūsų vyresnioji karta pasiekė mirties retinamą amžių, visą laiką laikraščiuose skaitome likusiesiems draugų užuojautas. Daugiau pasireiškusieji, nors ir tik savo kolonijose, pagerbiami ir nekrologais, iškeliančiais jų nuopelnus. Kitaip yra su tėvynėje mirštančiaisiais: arba išvis jie nutylimi, žiniai mūsų nepasiekus, ar tik keliomis eilutėmis paminimi, dažnai netgi be mirties datos. O tarp jų yra asmenų, kurie verti atsisveikinimo ne tik pora eilučių. Vienas tokių yra neseniai miręs Kazys Šapalas. Ypačiai dera jį prisiminti mūsų žurnale, kaip savo pirmtako, nepriklausomybės metais ėjusio kultūros žurnalo "Židinio", pagrindinį iniciatorių ir pirmąjį faktinį redaktorių (vyr. redaktoriaus "dešinę ranką").

Kilimo Kazys Šapalas yra suvalkietis. Gimė 1903 m. Vartų k., Miko-liškio valsčiuj, Marijampolės apskrityje. 1923 m. baigė Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją ir stojo į prieš metus atidarytą Lietuvos universitetą. Teologijos-filosofijos fakultete studijavo istoriją ir sociologiją. Universiteto baigimo diplomą gavo 1927 m. rudenį. Šakių "Žiburio" gimnazijos direktorius 1929-1940 m. Pirmuoju bolševikmečiu perkeltas į vieną Kauno gimnazijų, ten ir pasiliko; už pedagoginius nuopelnus gavo nusipelnusio mokytojo vardą. K. Šapalas pasižymėjo kaip geras mokytojas ir rūpestingas auklėtojas (kaip pedagogą ir žmogų platėliau jį apibūdino V. Liulevičius Drauge, 1982. XII. 21-23).

Mirė Kaune 1982 rugsėjo 14, eidamas septyniasdešimt devintuosius metus. Mirtis ištiko nelauktai. Po tulšies sunkios operacijos vasarą ilsėjosi Palangoje. Grįžo į Kauną rugsėjo 13 d., vėlai vakare išsiliejo kraujas smegenyse (apopleksija) ir kitądien vidurdienį mirė. Palaidotas Kauno Romainių kapinėse rugsėjo 16 d. Laidotuvėse gausiai dalyvavo artimieji, giminės, kolegos mokytojai, buvę mokiniai.
Skaityti daugiau...
 
DĖL BIČIULIO KOJELIO PASTABŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vytautas Vaitiekūnas   
Aidų 1982 m. Nr. 5 bičiulis Juozas Kojelis skaitytojų dėmesį atkreipė į mano 1981 m. politinės apžvalgos lietuviškosios dalies (Aidai, 1982, Nr. 2\ kai kuriuos netikslumus, juos laikydamas mano tyčios darbu LB veiklai sutirštinti, o Bal-tiečių Laisvės lygos — sumenkinti. To įrodymai: LB 1981 veiklai priskirti 1980 ar net ankstyvesni dalykai (diplomatinės tarnybos tęstinumas, koalicija Petkui ir Gajauskui, Ad Hoc komitetas, Australijos ir N. Zelandijos lietuvių akcija), o Baltie-čių Laisvės Lygai suniekinti iškišta savo sukurta Hannaford ir Allen draugystė, nors jų pažintis "užsimezgė tada, kai pastarasis buvo pakviestas prezidento tautinio saugumo patarėju".

Bičiulio Kojelio priekaištai gana sunkūs, bet ne visi teisingi. Teisybė, mano suklysta, priskiriant LB 1981 veiklai diplomatinės tarnybos tęstinumą ir koaliciją Petkui ir Gajauskui. Dėl to labai atsiprašau Aidų skaitytojus ir dėkoju bičiuliui Kojeliui už atkreipimą dėmesio. Bet kad suklysti yra žmogiška, liudija paties bičiulio Kojelio pastabos. Bičiulis Kojelis suklydo, teigdamas, kad Ad Hoc komitetas atsirado ne 1981. (Žr. Darbininko 1981.VI.19, taip pat JAV LB 1982.II.1 atsišaukimą). Suklydo bičiulis Kojelis ir N. Zelandijos atveju. Mano apžvalgoj parašyta:
Naujosios Zelandijos LB žygiai, kad vyriausybė pasektų Australijos pavyzdžiu ir atšauktų savo ankstesnį nutarimą pripažinti Baltijos valstybių aneksiją, lig šiol nebuvo sėkmingi.
Skaityti daugiau...
 
BRITANIJA IR PABALTIJO VALSTYBĖS PASAULINIO KARO METU PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Liepinis   
Pabaltijo valstybių problema nebuvo šalutinis antrojo pasaulinio karo epizodas — ji giliai paveikė pokario Europos politinę raidą ir "šaltojo karo" pobūdį. Šią tezę paskelbė britų istorikas Roy Douglas 1982 m. birželio mėnesį Minesotos universitete,Mineapolyje, įvykusioje britų studijų puoselėjimo draugijos konferencijoje. Savo paskaitoje, "Britanija ir Pabaltijis antrojo pasaulinio karo metu", Surrey universiteto Anglijoje profesorius paskelbė naujos medžiagos ir pavaizdavo, kaip tie Pabalti-jų lemtingieji metai atrodė iš britų perspektyvos.

Anot prof. Douglas, beveik visi britai sutarė, kad 1939 m. rugpjūčio 26 d. pasirašydama sutartį su Vokietija, Rusija padarė "išdavystę". Šiuo vadinamuoju Molotovo — Ribentropo paktu ir prie jo prijungtais slaptais protokolais Maskva ir Berlynas pasidalino Rytų Europą į savo įtakos sferas: Pabaltijis buvo atiduotas Stalinui. Kai 1939—ųjų metų spalio mėnesį Kremlius privertė Lietuvą, Latviją ir Estiją įsileisti tarybinės armijos įgulas, Britanijoje tai buvo interpretuojama kaip nacių — bolševikų sandėrio dalis.

Sovietų Sąjungai 1939 metais lapkričio mėnesį užpuolus Suomiją, tuometinis britų užsienio reikalų ministras Halifaksas pareiškė, kad Maskva esanti užsimojusi "užimti šiaurinę Norvegijos dalį". Suomių turėtas pasipriešinimas Britanijoje sukėlė "nepaprasto pasigėrėjimo". Karo veiksmams pasibaigus 1940 m. kovo 13 d., britų ministras Helsinkyje išreiškė turbūt daugumos britų viltis, sakydamas, jog "savo dvasia suomiai nėra nugalėti ir žiūri į taiką kaip į ginkluotas paliaubas; jie pasinaudos pirma proga atsiimti prarastą teritoriją".
Skaityti daugiau...
 
DVI GROŽINĖS LITERATŪROS PREMIJOS PDF Spausdinti El. paštas
LRD narė Nelė Mazalaitė savo vyro Juozo Gabės atminimui pasiūlė rašytojų draugijai dvi poezijos premijas po 1000 dol. Su Nele Mazalaite-Gabiene susitarus, Lietuvių Rašytojų Draugija skelbia dvi grožinės literatūros premijas:
1.    Maironio vardo poezijos premija (1000 dol.), minint Maironio 50 metų mirties sukaktį. Pagerbiant Maironio religinius, patriotinius ir kūrybos estetinius idealus, knygos turinys neturi prieštarauti Maironio idėjoms. Premija skiriama už poezijos rinkinį ar poemą, išleistą 1982 m. arba rankraštyje įteiktą iki 1983 m. kovo 1 d. LRD sudarytai jury komisijai. Komisija: Leonardas Andriekus, Paulius Jurkus, Vytautas Volertas. Mecenatas Juozas Gabė, premiją teikia Nelė Mazalaitė-Gabienė.

2.    Juozo Gabės vardo premija (1000 dol.) už poezijos knygą jaunimui (amžius nenustatytas).

Veikalas gali būti bet kuria poetine forma: eilėraščių rinkinys, poema, eiliuota pasaka, legenda. Premija skiriama už 1982 m. išleistą ar rankraštyje įteiktą LRD sudarytai komisijai iki 1983 m. kovo 1 d. Premiją skelbia LRD, premiją teikia Nelė Mazalaitė-Gabienė.

 
GRĮŽTANT IŠ ŠEŠĖLIŲ KARALIJOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vytautas A. Jonynas   


JULIJA ŠVABAITĖ: Vilties ledinė valtis. Išleido Ateitis. 1981. Chicago. Aplankas — Danguolės Stončiūtės. 104 psl. Kaina 7 dol.

Kai "Times Literary Supplement" kritikas Alan Bold (1982 vasario 5) bandė aptarti tremtyje atsidūrusių čekų rašytojo Milan Kundera kūrybą, jam teko pripažinti, kad bendrą jo prozos nuotaiką sudarąs jausminis kompleksas, kuriam nesą atitikmens anglų kalboje. Vien čekiškas žodis "litost" galįs jį išreikšti. Pasak kritiko, netgi kirtis, krintąs ant pirmojo skiemens, suteikiąs tam žodžiui neišsakomą gailumą. Šiaip "litost" — terminas kažkuo panašus į išnarintą akordeoną — aprėpiąs visą vaivorykštę emocijų: liūdesį, gailestį, graužas-tį, širdgėlą ir nykumą. Taip sakant, sintezę dvasinių stovių, kalbančių apie tai, kaip sunku būti žmogum, suvokti savo egzistencinį identitetą. "Litost" esanti išraiška tos kančios, kuri apninka žmogų, kai jis praregi savo menkumą ir trapumą.

Yra didelė pagunda griebtis to "litost", apibūdinant naujojo Julijos Švabaitės rinkinio "Vilties ledinė valtis" bendrą pobūdį. Tiek jame sutramdyto skausmo, ilgesingumo, nostalgijos, bandymų, grįžtant į praeitį, suvokti savąjį egzistencinį "aš". Šiaip su Kunderos romanais panašumo nėra, išskyrus graudulio chromatinę gamą, nes Kunderos stiprybė veikiau yra ironija, surrealistinis braižas. Bet vieno dalyko Alan Bond gal pilnai nesuprato, būtent, kad Kundera kalba išrauto iš gimtosios žemės žmogaus balsu ir kad tai, kas jam atrodo "litost", tėra vien praradusio gyvasties šaknis individo pasaulėjauta.
Skaityti daugiau...
 
MONA PO TREJŲ METŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Titas Alga   
EDUARDAS CINZ/\S: Mona. Romanas. Aplankas Petro Mikalajūno. Išleido Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas Chicagoje, 1981. 204 p. Kaina 8 dol.
Iš kelių ne tuo pačiu metu rodomų dalių susidedančiuose filmuose yra įprasta, prieš tęsinį pradedant, keliais sakiniais atpasakoti ar keliomis scenomis pademonstruoti jau rodytų gabalų turinį, mačiusiems primenant, o nemačiusius supažindinant su tuo, kas iki tol įvyko, idant jie lengviau susigaudytų naujose situacijose. Gal geriausia būtų šitaip pradėti ir naujojo Eduardo Cinzo romano MONA recenziją, nes svarbiausius veikėjus jis išvedė į gyvenimą jau prieš šešetą metų, su "Raudonojo arklio vasara" (1975).

Pirmajame romane, kartu su jo herojumi, jaunu lietuvių kilmės gydytoju Staniu Dogeniu, autorius mus atveda į mažą Belgijos miestelį Ardėnų kalnuose, smulkiai supažindindamas su eile jo iškilesnių gyventojų, pradedant burmistru Lefontu ir baigiant jo lentpjūvėje dirbančiais svetimšaliais, ilgiausiai sustodamas prie senojo vietos gydytojo Rokso, pas kurį Stanis apsigyvena. Vien Roksui ir težinoma, kad Stanį kankina haliucinacijų priepuoliai, atsiradę nuo neatsargiai pavartotų narkotikų (LSD), nuo kurių jis beviltiškai stengiasi išsigydyti. Stanį įsimyli jaunutė burmistro duktė Mona, tačiau, Roksui žuvus automobilio nelaimėje, atrodo, kad Stanis, palikęs Moną, grįžta įprastinėn didmiesčio aplinkon.
Skaityti daugiau...
 
NAUJOSIOS ANGLIJOS LIETUVIŠKAS BALSAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Marija Stankus-Saulaitė   
Naujoji Anglija nuo seno turi savo poetus, išsakančius to krašto, tos tėviškės baisumus ir grožį. Pati toji gamta ir gąsdina, ir žavi: Atlantas, žemės su vandeniu susitikimas; šaltos, tamsios žiemos; vasaros, spalvingos, kartais gaivios, kartais slopinančios. Tos srities gyventojas, išmokęs atpažinti aplinkos nuotaikas, žino, kada priešintis, kada laukti. Gamtoje jis mato savo ir savo artimųjų gyvenimo atvaizdą: asmens griežtumą, paslaptingumą, grožį, tvirtumą ir skaidrumą; pergyvenimų tams uosius ir šviesiuosius momentus.

Šį Amerikos rytų gamtovaizdį ir jų gyventojus Jonas Zdanys savo eilėraščiais knygoje Voice on an Anthill ( New York: Manyland, 1981, 42 p.) įneša į lietuvių literatūrą. Angliškai rašydamas, Zdanys ugdo mūsų literatūros lietuvių rašytojų, nelietuviškai rašančių, šaką.

Kaip taupi Naujosios Anglijos gamta — kranto kontūrai,gražūs susikaupę medžiai, brangūs šviesos spinduliai, — taip taupūs Zdanio eilėraščiai. Kiekvienas žodis reikalingas, tikslus, atrodąs labai paprastas, bet slepiąs daug prasmių. Kiekviena eilutė, kiekvienas posmas taip disciplinuoti, kad jų garsai tuo pačiu uždaro ir atveria eilėraštį. Įdomūs rimai atbaigia eilutes, jas tačiau sujungdami su kitomis eilutėmis. Ritmas, dažniausiai anglų kalbai tinkąs jambas, primena Atlanto potvynį ir atoslūgį. Staigus, skaudus chorėjas išreiškia atoslūgio skausmą, pvz., eilėraštyje "Block Island Blues":

Sunset: jaundiced, the sun
splashed into the sea
ebbing green and grey,
a tide of bilge and backtvash
sivelling tidal pools
tvith   setvage,   silt,   and   slush.
Dusk: adamant still, we kiss.
In this last light, sitting
on the mudflat beach,
we talk of love. Now night:
high above, circling seagulls
wail for toater, for light.

(p. 21)
Skaityti daugiau...
 
AURELIJOS BALAŠAITIENĖS "SUSITIKIMAS PAMARY" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Marija Stankus-Saulaitė   
Smagu skaityti apsakymus, kuriuose kas nors suprantamo vyksta. Norisi sužinoti, kaip įtampa išsispręs, kas pasikeis, kaip tiesa paaiškės. Aurelijos Balašaitienės aštuonių novelių rinkinį Susitikimas pamary (Cleveland: Viltis, 1982) kaip tik dėl šių priežasčių įdomu skaityti.

Moralinės problemos ironiškai išsprendžiamos novelėse "Ponios Var-putienės paslaptis,,, "Ir tokių reikia", "Raudonas automobilis", "Kelionė į niekur" ir "Susitikimas pamary". Meilės dilemos pasakojamos novelėse "Pėdos sniege", "Abejonės valanda", "Kelionė į niekur" ir "Susitikimas pamary". "Laimė nelaimėje", kaip ir dauguma kitų novelių, laimingai užsibaigia — kas skaitytoją paguodžia ir patenkina.
Skaityti daugiau...
 
ALANTO "PAVERSMIAI" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Alė Rūta   
VYTAUTAS ALANTAS: Paversmiai. Leidėjai: Ignas Andrašiūnas, Simas Kašelionis ir mecenatas Vyto Uz-nys. Iliustravo Danguolė Šeputaitė - Jur-gutienė. Chicago, 1982. Tiražas 500 egz. Kaina 10 dol.
Sklaidau stambią knygą su pagarba autoriui ir tiems žmonėms, kurių pagalba V. Alanto žodis buvo sudėtas į šiuos puslapius, rūpestingai papuoštas dail. Danguolės Šeputaitės - Jur-gutienės piešiniais. Išeivijoje dabar tik retam autoriui pavyksta atkreipti dosnių mecenatų dėmesį.

Rašyti apie V. Alantą — nelengvas uždavinys. Tai šakota asmenybė ir šakotas jo kūrybos medis, išsila-pojęs Lietuvoje ir plačiai pasisklei-dęs visuose išeivijos pasauliuose. Gal dar būtų nedrąsiau pasisakyti apie Paversmius, jei ne padrąsintų V. Alanto humoras, kuriuo skaitydama užsikrečiu (Gal autorius numos populiariu jo posakiu: "Prašovei pro šikšnelę!"). Paversmių knygoje humoras daugelį realių minčių dar labiau paryškina, arba, kur autorius nori vaizdą lyg poetiškai sušvelninti, humoru, tartum debesėliu, pridengia.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Lidija Šimkutė: PRISIMINIMŲ INKARAI. Išleido Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas. Chicaga, 1982. 78 p. Kaina 6 dol.
Pranas Naujokaitis: SAULĖLEIDIS. Eilėraščiai. Iliustravo Paulius Jurkus. Išleido "Darbininkas". Brooklynas, 1982. 72 p. Kaina 4 dol.
Anatolijus Kairys: LOTOFAGŲ ŠALY. Eilėraščiai. Iliustracijos Ados Sutkuvienės. Chicaga, 1982. 95 p. Kaina 8 dol.
Juan Ramon Jimenez: SIDABRINU-KAS IR AŠ. Andalūziška elegija (rinktinė . Vertė Birutė Ciplijauskaitė, dedikuodama Reginai Sidzikauskienei atminti. Madison 1982. 54 p.
Kazimieras Barėnas: BERAGIO OŽIO METAI. Romanas. Išleido Ateitis (17689 Goldvvin Dr., Southfield, MI 48075) 1982. Viršelis — Danguolės Stončiūtės-Kuolie-nės. 557 p. Kaina 12 dol.
Juozas Brazaitis: RAŠTAI. III t. Red. A. Skrupskelienė ir Česlovas Grincevičius. Išleido Į Laisvę fondas. Viršelis Ados Sutkuvienės. Chicaga, 1982.
Birutė Pūkelevičiūtė: MARCO POLO LIETUVOJE. Apsakymai. Lietuviškos knygos klubo leidinys. Viršelį piešė Kazys Veselka. Chicaga, 1982. 306 p. Kaina 10 dol.
Anatolijus Kairys: PAŽADŲ DVARAS. Tautosakinis romanas. Lietuviškos knygos klubo leidinys. Viršelis A. Sutkuvienės. Chicaga. 1982. 343 p. Kaina 10 dol.
Anatolijus Kairys: PAŽADŲ DVARAS. Tautosakinis romanas. Lietuviškos knygos klubo leidinys. Viršelis A. Sutkuvienės. Chicaga. 1982. 343 p. Kaina 10 dol.
Vladas Kulbokas: LIETUVIŲ LITERATŪRINĖ KRITIKA TREMTYJE. Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos leidinys. Roma. 1982. 569 p.
Rimvydas Šilbajoris: ŽODŽIAI IR PRASMĖ. Literatūra šiandien Lietuvoje. Leidėja: Akademinė skautijos leidykla (8913 S. Leavitt St, Chicago, IL. 60620). Redagavo Liūtas Mockūnas. Viršelis Henrietos Vepštienės. 1982. 268 p. Kaina 10 dol.
Vyskupas Vincentas Brizgys: NEIŠSKIRIAMI TRYS NEŽINOMIEJI. Žmogus, pasaulis, Dievas. Chicaga, 1982. 264 p. Kaina 5 dol.
Antanas Rubšys: RAKTAS Į SENĄJĮ TESTAMENTĄ. Pirmoji dalis. Išleido Krikščionis gyvenime. Brooklyn, 1982. 518 psl.
Skaityti daugiau...
 
AIDŲ RĖMĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
Mecenatai: Po 100 dol.: kun. Alf. Gleveckas, Albany, NY; dr. J. Uleckas, Toronto, Ont.; po 60 dol.: Marcelė Mackuvienė, Cicero, IL; po 50 dol.: Vincas Akelaitis, Cleveland, OH.; D. S. Anysas, K. Brencius, Petras Kasulaitis, L. M. Kupcikevičius, Vyt. Pelda, Vytautas Saulius. Jonas Šoliūnas, Chicago, IL; kun. dr. V. Pavalkis, Milpitas, CA; P. Algis Raulinaitis, Burbank. CA; Irena Ehlers, Toronto, Ont; dr. Myk. Daina Eimontas, Cherry Hill, NJ; Edvardas Kaminskas, MD, Brookline, MA; dr. V. P. Kazickas, N.Y.C; Mečys Krasauskas, So. Pasadena. FL; Gražina Makaitienė, Nonvood, MA; Monika Stankaitienė, Rockfort, IL; dr. J. Sungaila. Toronto, Ont.; Ada Sutkuvienė, Homevvood, IL; Juozas Vidmantas, Elizabeth, NJ; Izidorius Vasyliūnas, Sommerville, MA; Povilas Baublys, Nice Mont Alban Ga, France; po 45 dol.: Ona Vaičienė, Hudson, NY; po 40 dol.: Regina Jautokaitė, Chicago, IL; Vyt. Majauskas, MD, Northville, MI; Juozas Mikonis, Richmond Hts., OH; Kęstutis A. Sidabras, Munster, IN; Adolfas Šležas, MD, Flossmoor, IL; kun. dr. Ig Urbonas, Gary, IN; po 30 dol.: Ig. Benziulis, Los Anereles, CA; dr. Regina Ayre, New York City; Ona A. Dorn, Corning, NY; Kazys Gečas, Toronto, Ont; Albinas Kantvydas, Weston, Ont.; Vitas Kazlauskas, Daina Kojelytė, Milda Varekojis, Chicago, IL; Monika Lembertienė, Santa Monica, CA.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai