Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1983 m. 5 rugsėjis-spalis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
J. Jakštas — Istorizmas ir Maceina ............................................................................. 289
Jonas Juškaitis — Eilėraščiai ....................................................................................... 294
Leonardas Dargis — Pasiūlos ūkis: Lafferio kreivės teorija ...................................... 296
Stasys Santvaras — Pluoštelis minčių apie Juozą Keliuotį ......................................... 307
Aušra Sluckaitė-Jurašienė — Didysis Dykvietės žaidimas ......................................... 310
Alf. Šešplaukis — Krikščioniškoji Vakarų pasaulio literatūra .................................... 326

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Saulius Pašilis — Kolakowskis apie marksizmo esmę ir vaidmenį ............................. 332
L. A. — Literatūrinių premijų šventė New Yorke ........................................................ 333
Leonardas Andriekus   Posūkis į gerą pusę ................................................................. 336
Mūsų buityje .................................................................................................................. 338
Gail Gelburd — Elenos Urbaitytės kūryba .................................................................. 339
J. K. — Pokalbis su dailininke Urbaityte ..................................................................... 339
G. K. — Atsisveikinimo žodis Kaziui Veselkai ............................................................ 340
Liūtas Grinius — Marytės Jakavičiūtės-Conradienės prisiminimų pluoštelis ........... 342

KNYGOS
Kęstutis K. Girnius — Gen. Raštikio atsiminimai ....................................................... 344
Antanas Gailiušis — JAV LB "Tris dešimtmečius" perskaičius ................................ 346
Vincentas Liulevičius — Pirmi tokie atsiminimai: Jono Karvelio prekybinis kelias .. 349
Atsiųsta paminėti ............................................................................................................ 351
Skaityti daugiau...
 
ISTORIZMAS IR MACEINA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. JAKŠTAS   

I
Ne per seniai gavau knygutę iš Vilniaus, matyt, jauno autoriaus, Vinco Kryževičiaus, pavadintą "Lietuvos privilegijuoti miestai" (1981). Knygutės įžangoje autorius rašo: "Metodologinis šio darbo pagrindas yra marksizmo - leninizmo klasikų teorija apie amatų atsiskyrimą nuo žemės ūkio. . Šiame prisipažinime išeina aikštėn istorijos moksle glūdinti mintis: jungti praeitį su dabartimi. Autorius imasi tyrinėti nuo XVII a. vidurio iki XVIII a. pabaigos miestų istoriją, siedamas ją su dabar, galima sakyti, kanonizuota marksizmo-leninizmo teorija. Ji perkeliama iš dabarties ir panaudojama aiškinti praeities reiškiniui — Lietuvos miestų istorijai. Atseit, praeitis jungiama su dabartimi. Šiam smulkiam atvejui taikyta taisyklė tinka visiems istoriniams tyrinėjimams. Į praeities reiškinius kreipiamas dėmesys, ir imamasi tyrinėti tuos, kurie turi kokį idėjinį, dvasinį sąryšį su dabartimi. Dabartis žadina dėmesį praeičiai. Kaip negalima išsamiau kalbėti apie šią dieną nepalietus vakarykštės, taip negalima kalbėti apie jokį visuomeninį ar individualinį klausimą neinant į praeitį. O tai todėl, kad, kas yra dabartyje, vis prasidėję praeityje. Tai galima patirti iš kasdieninio gyvenimo. Skaitydami kasdieninius laikraščius, klausydami radijo ar televizijos pranešimų, klausydami kalbų ar patys dalyvaudami pokalbiuose, beveik visuomet susiduriame su ilgesnėmis ar trumpesnėmis praeities užuominomis. Visas žmogaus gyvenimas slenka tarp dabarties ir praeities, ir jos neatskiriamos viena nuo kitos.

Kaip neatskiriamas šiandienykštis gyvenimas nuo praeities, taip neatskiriamas ir praeities mokslas nuo dabarties. Tačiau yra skirtumas tarp dabarties ir praeities kasdieniniame gyvenime ir istoriniame tyrinėjime. Pirmu atveju praeitis ir dabartis susiduria betarpiškai, tuo tarpu istoriniame tyrinėjime praeitis jungiama su dabartimi, panaudojant visokeriopas praeities liekanas, šaltiniais vadinamas. Šaltiniai yra istorinio tyrinėjimo objektai. Bet jie pasidaro tokie tik tuo atveju, jei dabartinis gyvenimas pažadina interesą jiems, t. y. kai tuose šaltiniuose slypinti praeitis atgyja dabarčiai; kada jie, kaip istorikui tyrinėtojui, taip ir to laiko vi-visuomenei tampa dabartimi.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JONAS JUŠKAITIS   
ŽAIDIMAS UGNIMI

Raudonus žirgus nuo dangaus imi,
Poete, vest lyg saulė priešais giedrą.
Nubusiančiam vulkanui snaust ar gėda? . .
Poezija — žaidimas ugnimi.

Save pats kraujas vejas — saulė rieda,
Neprijaukinama ir nerami.
Poetai turi šokt pro žodį žaisdami
Lyg pilnatis pro savo drignės žiedą.

Atsiprašau, kad nerimtai žiūriu.
Bet mėgstu žirgus kraujo tų žvėrių,
Kurių, nors kiek nuodėguliais badysi, —

Ką parašau, po tuo pasirašau, —
Vis viena nuo ugnies neatbaidysi. . .
O kad esu — atleisti neprašau.
Skaityti daugiau...
 
PASIŪLOS ŪKIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė LEONARDAS DARGIS   
Lafferio kreivės teorija

Nespėjo pasiūlos ūkio teorija atsirasti, kai ir jos kritika, versdamasi per galvą, užvirė. "Voodoo econimics", girdi, ir tiek.1 Pagal tą teoriją tvarkomas ūkis jokiu būdu negalįs veikti. O kas veiks? A. Schlesingerio, istoriko bei artimo buvusio prezidento J. Kennedžio bendradarbio, manymu, veikti tegali tik pozityvios valdžios rėmimas pagal Roose-velto, Trumano, Kennedžio, Johnsono modelį, nes šiuo metu daugiau linksniuojamos ūkinės Keynes, Lafferio, Friedmano teorijos neveikiančios.2 Šiam profesoriui prezidentas Carteris irgi blogas. Įdomu, kad jo straipsnyje nė žodelio apie K. Marksą, tai taip žmogus ir nežinai, ar šio mokslas veikia, ar ne? Ar tik jis neprisibijo dar liberalesnių savo universitetinių kolegų, kurių daug iš naujo žavisi marksizmu?

O kaip visi tie prezidentai tokiais dideliais ekonomistais pasidarė? O gal kas norėtų, kad grįžtų rooseveltiniai 1937 laikai, kai Amerikos piliečiai noriau dirbo Lietuvoje, nei JAV? Kas iš viso būtų likę iš to prezidento ūkinės politikos, jei ne karas ir žmonių keleriems metams nusiraminimas pasitenkinti bet kuo, kas liko nuo karo ūkio? Gi dar ir 1939 amerikinis ūkis iš bėdų nebuvo išlipęs. Įdomu dar, kad, nors karo metu gyvenimas JAV nebuvo rožėmis klotas, komunistai, Kremliaus įsakymu, irgi tūnojo, kaip pelės po šluota. Pagaliau, ar Kennedis ir Johnsonas nesekė Keynes teorija, ir kodėl tas jų mokytojas dabar negeras?
Skaityti daugiau...
 
PLUOŠTELIS MINČIŲ PIE JUOZĄ KELIUOTĮ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė STASYS SANTVARAS   

1902.VIII.22 — 1983.111.25
Nekrologo vietoje

Kiekvienas laikotarpis į gyvenimą atsiveda savo žmones. O jie paprastai būna margi, kaip geniai. Tų žmonių tarpe rasim kūrybingų asmenybių, idealistų ir kovotojų už tauriuosius žmonijos siekimus, rasim pragmatikų, arivistų, savanaudžių ir niekšų.
Deja, tokia yra gyvenimo upė — ne vien skaidri srovė, bet ir drumzlės! Ir ne mūsų valioj tos upės tėkmę nukreipti į meilės ir taikos sodus, to iki šiol net kilniausios asmenybės nepajėgė padaryti.

Lietuvos nepriklausomybės trumpi dešimtmečiai taip pat atsivedė savo žmonių pulkus. Vieni įtempė visas kūno ir dvasios jėgas krašto kultūrai ir gerovei kelti, o kiti (dėkui Dievui — negausi saujelė) nepabūgo ir tautos idealų išdavimo, nepabūgo ir savo asmeninio dvasios veido su-kreivoti. Ir tada sakėm: žmogaus siela — tamsi ir klaidi giria, nelengva toj girioj susigaudyti, nes garbėtroškos ir savanaudžiai skelbia "tiesą", kurios nėra . . .
Skaityti daugiau...
 
DIDYSIS DYKVIETĖS ŽAIDIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė AUŠRA SLUCKAITĖ-JURAŠIENĖ   
ŽAIDIMO TAISYKLĖS VAIKAMS, KURIE NORĖS PAŽAISTI "PALO GATVĖS BERNIŪKŠČIŲ" ISTORIJĄ APIE DYKVIETĖS GYVENIMĄ, NUOTYKIUS, KARĄ SU RAUDONMARŠKINIAIS IR EILINIO ERNĖS NEMEČEKO MIRTĮ.

DVIEJŲ DALIŲ PJESĖ FERENC MOLNARO KNYGOS "PALO GATVĖS BERNIŪKŠČIAI" MOTYVAIS. PJESĖJE PANAUDOTOS VENGRŲ POETŲ Š. PETEFIO IR A. JOZEFO EILĖS.

Tęsinys iš š. m. Aidų N r. 4
 
II VEIKSMAS

Į sceną renkasi Didžiojo žaidimo choras. Vaikai eina prie sienos ir atskiromis raidėmis kuria tekstą, kuris kartu yra ir jų muzikinė improvizacija. Šita improvizacija vyksta, renkantis žiūrovams į salę. Ant sienos plokštumos palaipsniui išauga didelėmis raidėmis išrašytas

ATSIŠAUKIMAS

VISI TURI BŪTI PASIRUOŠĘ KOVAI! BAISUS PAVOJUS PAKIBO TIES MŪSŲ VALSTYBE, IR, JEIGU MES PABŪGSIME, IŠ MŪSŲ ATIMS VISĄ TERITORIJĄ!

DYKVIETEI GRESIA PAVOJUS!

MUS RENGIASI UŽPULTI RAUDONMARŠKINIAI! BET MES VISI KAIP VIENAS STOSIME GINTIS, IR, JEIGU PRIREIKS, UŽ TĖVYNĘ PAAUKOSIME
GYVYBĘ.
KIEKVIENAS TEGUL ATLIEKA SAVO PAREIGĄ!
Prezidentas
Skaityti daugiau...
 
KRIKŠČIONIŠKOJI VAKARŲ PASAULIO LITERATŪRA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALF. ŠEŠPLAUKIS   
XX amžiaus vokiečių, austrų ir šveicarų literatūros autoriai

Krikščioniškosios literatūros samprata
Dažnai ir literatūros istorikų tarpe keliamas klausimas, kas yra krikščioniškoji literatūra ir ar iš viso ji galima. Turima minty grožinė literatūra. Šiaipjau krikščioniškoji literatūra yra tokia pat sena kaip ir pati krikščionybė. Bibliografijos terminologijoj tai pirmųjų amžių patristinei ar apologetinei literatūrai paprastai duodamas "ankstyvosios krikščioniškosios literatūros" vardas. Palaipsniui greta šios religiškai suprastos krikščioniškosios literatūros ėmė reikštis ir grožinė literatūra.

Dantės laikais, dar XIV ir XV amžiaus sąvartoj, krikščioniškoji literatūra tebebuvo ankštai susijusi su krikščioniškuoju tikėjimu. Kai dar tebebuvo tikėjimo vienybė, niekas nė nekalbėjo apie kitokią literatūrą kaip krikščioniškąją, ir tai buvo savaime suprantama.
Skaityti daugiau...
 
KOLAKOWSKIS APIE MARKSIZMO ESMĘ IR VAIDMENĮ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Saulius Pašilis   

Šiemet minimos šimtosios Karolio Markso mirties sukaktuvės iššaukė eibę ceremonijų, televizinių debatų, straipsnių ir knygų. Iš pastarųjų išsiskiria jau prieš trejus metus Oksfordo universiteto leidyklos baigtas leisti monumentalus lenkų filosofo Leszeko Kolakowskio veikalas "Main currents of Marxism: Its Rise, Growth and Dissolution". Jo trys tomai apima 1570 puslapių.

Kolakovvskis yra vienas įžvalgiausių šiandieninių marksizmo interpretatorių, šią filosofiją išgyvenęs ne tik intelektu, bet visa savo esybe. Jaunystėje buvęs dogmatiškas marksistas ir Stalino pasekėjas, jis kritiškai pervertino savo ankstyvąją pasaulėžiūrą, mokėsi iš Lenkijos tikrovės ir suvaidino vadovaujantį vaidmenį lenkų "revizionistų" ir nepriklausomų kultūrininkų sąjūdyje. 1968 metais priverstas išvykti iš Lenkijos, jia dabar gyvena bei dėsto Anglijoje ir Amerikoje. Savo epiloge, kuriuo jis užsklendžia trečiąjį "Pagrindinių marksizmo srovių" tomą, Kola-kowskis rašo:
"Marksizmas buvo didžiausia mūsų šimtmečio fantazija . . . svajonė, žadanti tobulai suvienytą visuomenę, kurioje išsipildys visi žmonių siekiai ir visos vertybės susijungs tobuloje sandaroje. Marksizmas perėmė liberalų evoliucionistų įsitikinimą, kad istorijos eiga neišvengiamai veda žmoniją į geresnę ateitį ir kad, žmogui vis labiau kontroliuojant gamtą, lygiagrečiai plėsis ir žmonių laisvė. Marksizmo sėkmę didele dalimi galima paaiškinti tuo, kad jis suderino savo mesijanišką fantaziją su konkrečia visuomenine apraiška — Europos darbininkijos kova prieš skurdą ir išnaudojimą".
Skaityti daugiau...
 
Oskaro Milašiaus rinktinių... PDF Spausdinti El. paštas
Oskaro Milašiaus rinktinių raštų tomą anglų kalba leidžia amerikiečių leidykla "The Lindisfarne press" (Rd. 2, West Stockbridge, MA 01266). Leidykla įregistruota kaip pelno nesiekianti kultūrinė įstaiga. Į Oskaro Milašiaus rinktinių raštų tomą, pavadintą "The Nobel Traveler O.V. de L. Milosz — Poet - Philosopher -Mystic", bus įdėti du jo veikalai "Ars magna" ir Les Arcanes, į anglų kalbą išversti jo giminaičio Nobelio premijos laureato poeto Česlovo Milašiaus. Jis taip pat parašė ir knygai įvadą, pateikdamas Oskaro Milašiaus biografiją ir savo apie jį atsiminimus. Be to, knygoje bus 36 Oskaro Milašiaus eilėraščiai, kuriuos į anglų kalbą išvertė Christopher Bamford, David Gascoyne, John Peck, Kenneth Rexroth ir Eduard Roditi. Bus pridėti taip pat išverstųjų eilėraščių originalai prancūzų kalba. Knyga turės 450 psulapių. Jos išleidimas kainuos 15,000 dol. Leidėjai iš JAV LB Kultūros tarybos jau paprašė paramos, nes iš kitų šaltinių gautas tik trečdalis reikalingos sumos. Ieškoma rėmėjų ir skaitytojų pagalbos, kuri turėtų ateiti ypač iš lietuvių. Aukos siunčiamos leidyklos adresu. Oskaras Milašius palyginti mažai težinomas angliškai kalbančiuose sluoksniuose.
 
LITERATŪRINIŲ PREMIJŲ ŠVENTĖ NEW YORKE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L.A.   


Po premijų įteikimo programos. Iš kairės: Aleksandras Vakselis, LB New Yorko apygardos pirm., Leonardas Andriekus, vadovavęs programai, Bernardas Brazdžionis, laureatas, Br. Vilius Smiddy, atlikęs koncertinę programą, Anicetas Simutis, Lietuvos gen. konsulas, T. Paulius Baltakis, pranciškonų provinciolas, Leonardas Žitkevičius ir Paulius Jurkus, laureatai. Nuotr. L. Tamošaičio
 
Gegužės 14 d. Kultūros židinyje New Yorke buvo įteiktos LB Kultūros tarybos 9 premijos kultūrinėje srityje pasižymėjusiems asmenims (žr. Aidai, Nr. 3). Toje šventėje norėta pagerbti tik savuosius laureatus. Liko neįteiktos kitos premijos, tarp kurių Maironio vardo už poeziją, Juozo Gabės vardo — už poeziją jaunimui ir Aloyzo Barono — už novelę. Jų laimėtojai — Bernardas Brazdžionis, Paulius Jurkus ir Leonardas Žitkevičius. Taip pat ir Lietuvių Rašytojų draugijos valdyba pritarė, kad minėtos premijos būtų įteiktos atskirai, nes jos visos yra literatūrinės. Atskira premijų įteikimo švente norėta iškelti literatūrą, kuriai šiuo metu išeivijoje labai mažai berodoma dėmesio. Iškilmę surengti Lietuvių Rašytojų draugijos valdyba pavedė New Yorko apylinkės rašytojams. Jie tą uždavinį mielai priėmė, ir premijų įteikimo šventė su literatūros ir muzikos programa įvyko spalio 2 d. Kultūros židinyje.
Skaityti daugiau...
 
POSŪKIS į GERĄ PUSĘ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Leonardas Andriekus   

Pranciškonų klierikai po įvilktuvių ir įžadų iškilmės su auklėtojais ir svečiais.

Lietuvių pranciškonų vienuolynas Kennebunkporte, prie kurio glaudžiasi ir lietuvių mėgstama vasarvietė, per paskutinį penkmetį yra žymiai pasikeitęs. Čia vasarotojai bei turistai mato būrius jaunuolių pran-ciškosiškuose abituose ir negali atsistebėti. Mat šiais sąmyšių laikais jaunimas, neišskiriant nė lietuvius, mušasi į pelningas profesijas. Tiesioginė Dievo tarnyba jiems nepakeliui. Dar prisideda ir palaida aplinka, garsinama moralinė laisvė, besaikis žemiškų malonumų ieškojimas. Tad suprantama, kodėl tuštėja vienuolynai bei seminarijos, trūksta kunigų parapijoms.

Ir lietuviai pranciškonai yra išgyvenę prieauglio krizę. Net tada, kai 14 metų Kennebunkporte veikė Šv. Antano gimnazija, į kurią buvo priimami tik lietuviai mokiniai, neatsirado nė vieno pastovaus kandidato vienuolynui. Tai buvo gana liūdnas laikotarpis, ypač žinant, kiek pastangų reikėjo tokiai gimnazijai pastatyti bei išlaikyti. Taip pat nieko nepadėjo nė kelių pranciškonų nuolatinis lankymas lietuvių parapinų mokyklų, informuojant jaunimą apie vienuolių uždavinius tautai ir išeivijai.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
—    Popiežius Jonas Paulius II dalyvaus lietuvių iškilmėje, kai ateinančiais metais kovo 4 d. Romoje bus minima šv. Kazimiero 500 metų mirties sukaktis. Į tą iškilmę organizuojamos kelionės lėktuvais iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados. Jubiliejinis komitetas, kuriam vadovauja Vytautas Volertas, kviečia lietuvius ta proga gausiai vykti į Romą.
—    Europos lietuviškųjų studijų savaitė vyko Augsburge liepos 24 - 31 d. Iš įvairių kraštų suvažiavo 146 asmenys. Programoje dėmesys buvo sutelktas į "Aušros" šimtmetinę sukaktį. Ta tema kalbėjo Bronius Kviklys, dr. Kajetonas Čeginskas ir dr. Albertas Gerutis. Kiti paskaitininkai: Aleksandras Štromas kalbėjo apie politinę kryptį dabartinėje Rusijoje, Vytautas Bieliauskas — apie lietuviškos šeimos struktūrinius pasikeitimus, kun. A. Rubikas — apie religiją kaip dvasinių jėgų versmę, Vytautas Vardys — apie nepriklausomą Lietuvą iš dviejų kartų perspektyvos, Vincas Natkevičius — apie Vaižganto asmenį ir kūrybą, dr. Raminta Lapsatytė-Kollars — apie Čiurlionį ir jo meto kompozitorius. Literatūrinei programai, kurioj dalyvavo Bern. Brazdžionis, vadovavo Eglė Juodvalkytė, koncertinę programą atliko Laima Stepaitienė ir Violeta Rakauskaitė-Štromienė. Buvo Žibunto Mikšio grafikos, Spaudos draudimo laikų (Br. Kviklys) ir kitos parodos. Dvasios vado pareigas ėjo kun. Jonas Petrošius. Dalyvavo vysk. A. Deks-nys.
—    Septintoji lietuvių tautinių šokių šventė bus Clevelande 1984 m. liepos 1 d. Šventės rengimu rūpinasi Lietuvių tautinių šokių institutas, kurio vadovė yra Galina Gobienė. Šventės meno vadovė — Jadvyga Regienė. Globoja JAV Lietuvių Bendruomenė.
—    Romas Viesulas parengė pašto ženklo projektą šv. Kazimiero mirties jubiliejui paminėti. Tikimasi, kad jį išleis Vatikanas. Petras Vaškys suprojektavp tam ju-jubiliejui medalį, kuris jau nulietas sidabre ir bronzoje. Medalį platina Lietuvių Religinė Šalpa (351 Highland Blvd., Brooklyn, NY 11207).
Skaityti daugiau...
 
ELENOS URBAITYTĖS KŪRYBA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Gail Gelburd   

Jei skulptūra yra masės ar tūrio erdvėje apimtis, kuri šviesoje tampa matoma, — tai Elenos Urbaitytės darbai yra formų išryškinimas ir jų identifikavimas apšviestoje salėje. Jos vėliausieji darbai yra paprastų lenktų aluminijaus formų, apšviestų iš visų pusių ir iš vidaus. Apšviesti volframo, saulės ar švytėjimo (floa-rescent), Urbaitytės kūriniai akcentuoja atspindžio ir lūžtančios šviesos jėgą.

Meninę karjerą Elena Urbaitytė pradėjo tapybos darbais: aštriais spalvų kontrastais ir surrealistiniais įvaizdžiais. Ji sukūrė įspūdingas spalvų plokštumas realioje erdvėje ir psichologinėje plotmėje. Panaudodama technologines išmones ir ryškias spalvas tapyboje, Urbaitytė pradėjo kurti skulptūras, priešpastatydama aluminijaus plokštes su švytinčia šviesa. Įvairios spalvos stipriai apšviečia metalo paviršių, suformuoda-mos atsispindinčių ryškių spalvų juostas.

1980 metais ji pradėjo dirbti su šviesos strypais (Light bars). Tai eilė strypų su lygiagretainio formos išpjovom, iš kurių srovena kontroliuojamos šviesos pluoštai. Jie tada sugrupuojami ant sienos, lyg kokios geometrinės šviesos formos. Dabartiniai jos darbai tęsia eksperimentavimą tos pačios sampratos, kurią mes matome visoje jos kūryboje. Tai yra kombinacija meno ir technologijos: geometrinės plokštumos, sudinamintos šviesų, sklindančių iš išlaukinės ribos į erdvės aukštumas.
Skaityti daugiau...
 
Pokalbis su dailininke Urbaityte PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. K.   
Elenos Urbaitytės šviesos suklptū-rų parodos Morris muziejuje, N.J., (1982.XI.21 - 1983.1.3) ir Emily Lovve galerijoje, Hofstra universitete, Hempstead, N.Y., (1983.11.13 -111.20) tęsia pradėtus eksperimentus šviesos strypais (Light bars) 1980 metų parodoje Phoenix galerijoje, New Yor-ke.

Šviesos strypais Urbaitytė drąsiu šuoliu nutolo nuo tradicinės skulptūros formų, įvesdama į savo kūrinius šviesą ir spalvas. Mūsų laikų technologinės visuomenės, ypač gyvenančios urbanistinėj aplinkoje, mainosi estetinis pajautimas. Žiūrovas be paliovos yra jaudinamas labai judrių ritmų aplinkos.
Ryšium su parodomis Elena Urbaitytė atsakė į kelis jai pateiktus klausimus.

Dabartinis Jūsų kūrybos tarpsnis rodo naują kryptį. Kas nulėmė jos pradžią Jūsų kūrybos raidoje: mokyklas, studijos ar tiesioginis kontaktas su tikrove?
Studijas pradėjau Kauno meno mokykloje. Daugiausia laiko skyriau pie-šybai. Muencheno Meno akademijoje studijavau piešimą dvejus metus. Daugiausia dėmesio skyriaus žmogui.
Skaityti daugiau...
 
ATSISVEIKINIMO ŽODIS KAZIUI VESELKAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė G. K.   
Kazys Veselka 1923.1.3 — 1983.111.25

Šį pavasarį, kovo 25 d., ištiktas širdies smūgio, Chicagoje staiga mirė Kazys Veselka — dailininkas ir dramos aktorius. Lietuvių išeivija giliai išgyvena ankstyvą jo mirtį.

Kazys Veselka priskirtinas mūsų šviesuomenės kartai, kuri turėjo palikti tėvynę jaunystės metuose: dar nespėję pelnyti žinomų vardų ii atskleisti savo kūrybinio kelio. Jie išėjo tik su šviesiais troškimais ir tvirtu pasiryžimu darbuotis lietuvių kultūros plėšiniuose. Išeivijoje tų žmonių užmojams įgyvendinti nepakako vien meninių gabumų: jiems reikėjo išlieti nemaža prakaito ir įsitrinti pūsles delnuose, nes reguliarus teatras su savo techniniu personalu neegzistavo. Pamažu ėmė formuotis "išeivijos aktoriaus" tipas. Kazys Veselka būtų labai būdingas tokio aktoriaus pavyzdys, puikiai supratęs, kad visa tai, ko siekiama, reikės pasigaminti savo rankom. Fizinis patvarumas turės prilygti meniniam veržlumui.
Skaityti daugiau...
 
MARYTĖS JAKAVIČIŪTĖS-CONRADIENĖS PRISIMINIMŲ PLUOŠTELIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Parengė Liūtas Grinius   
Aš labiausiai esu prisirišusi prie pirmųjų Lietuvos operos dienų, nes dalyvavau joje nuo 1920 iki 1924 metų. Šis, nors trumpas, laikotarpis paliko mano atmintyje stipriausią įspūdį. Jis buvo labai įdomus.

Per pirmąjį pasaulinį karą mes buvome Rusijoje nuo 1913 metų. Ten, Samaros mieste, pradėjau studijuoti dainavimą, lavinti savo balsą. Mano tėvas, Mykolas Jakavičius, Samaroje apsirgo plaučių uždegimu. 1918 m. tėvas ir vyriausia sesuo ten mirė. Mano motina Kazimiera Jakavičienė mirė Lietuvoje 1932 metais.

1920 m. prieš Velykas mes grįžome į Panevėžį, kuriame gimiau, augau ir prieš karą lankiau mokyklas. Pagaliau nutariau važiuoti į Kauną pradėti naujo gyvenimo.

Kaune aš gavau darbą geležinkelių valdybos raštinėje  kaip valdininkė važiuotės rinkliavų skyriuje. Tarnyba leisdavo man važinėti geležinkeliu veltui.
Skaityti daugiau...
 
1983 metų Lietuvių Bendruomenės Literatūros premija PDF Spausdinti El. paštas
JAV Lietuvių Bendruomenės Krašto valdybos, Kultūros tarybai pasiūlius, 1980 metais įsteigtoji 3000 dolerių Lietuvių Bendruomenės Literatūros premija 1983 metais skiriama už lietuvių išeivijos grožinę kūrybą, išleistą 1982 ir 1983 metais, arba už bet kada parašytus rankraščius. Tebegalioja kitais metais skelbtos taisyklės.

Pirma. Premija skiriama, atsižvelgiant tik į svarstomojo kūrinio meninę vertę. Jei nebūtų gauta pre-mijuotino lygio veikalo, vertinimo komisija pasiūlys Kultūros tarybai tris išeivijos rašytojus, premijuotinus už bendrąjį įnašą į grožinę lietuvių literatūrą. Vienam iš jų Kultūros taryba, susitarusi su vertinimo komisija, skirtų 1983 metų premiją.

Antra. Premijai veikalus atsiųsti paskutinė data — 1983 m. gruodžio 31 diena.
Skaityti daugiau...
 
GEN. RAŠTIKIO ATSIMINIMAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Kęstutis K. Girnius   

Stasys Raštikis: LIETUVOS LIKIMO KELIAIS: Iš mano užrašų. Išleido Akademinės skautijos leidykla, 1982, 792 p.
Kadaise socialdemokratų veikėjas Kipras Bielinis pažįstamam pareiškė— "Nenumirk, kol nesi parašęs viską, ką žinai apie Lietuvą". Savo atsiminimų ketvirtame tome, pavadintame Lietuvos likimo keliais, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas Stasys Raštikis ne vien tik cituoja Bielinio žodžius, bet ir juos įgyvendina. Su šia arti aštuonių šimtų puslapių knyga Raštikis yra parašęs beveik tris tūkstančius atsiminimų puslapių. Tiek daug rašant, neišvengiamai atsiranda pasikartojimų ir perdėm ištęstų mažai reikšmingų įvykių aprašymų. Tačiau, kaip jau pabrėžė ne vienas ankstesnių tomų recenzentas, Raštikio atsiminimai bene nuodugniausiai aptaria paskutiniųjų nepriklausomybės metų politinius įvykius, ir ne tik tuos, kurie buvo susieti su kariuomene.

Raštikio atsiminimus galima skirstyti į dvi dalis. Pirmieji du tomai, išleisti prieš dvidešimt penkerius metus, yra vientisas ir nuoseklus svarbiausių autoriaus gyvenimo momentų atpasakojimas. Paskutinieji du tomai nėra tiesioginis atsiminimų tęsinys, bet rinkinys įvairių pastabų ir papildymų, atsakymų kritikams, kitų autorių atsiminimų komentavimų. Kadangi trečiame, prieš dešimt metų išleistame, atsiminimų tome Raštikis nuodugniau nagrinėja kon-traversinius pirmuose tomuose iškeltus klausimus, aptarė buvusius vyriausybės vadus bei vyresniuosius karininkus ir plačiai atsakė savo kritikams, tai šiame tome jis labiau liečia šalutinius klausimus. Antai — ilga studija apie Vyčio kryžiaus ordiną, juo apdovanotų karių sąrašas ir aprašymas dalies tų apdovanojimą pel-nusių žygių.Perspausdinami dar 1926 m. "Karo archyve" paskelbti atsiminimai apie bolševikų nelaisvėje praleistus 1919-21 metus. Ilgame straipsnyje "Lietuvių tautos kova prieš SS legioną" autorius aptaria visus vokiečių bandymus suorganizuoti lietuvišką SS legioną. Studijos pagrindą sudaro autoriaus panašaus pavadinimo slapyvardžiu pasirašytas straipsnis, kuris buvo išspausdintas "Tėvynės sarge" dar 1948 m. Nemaža puslapių užima ištraukos iš dienoraščio nuo 1948 m. iki 1978 m. Dar koks šimtas puslapių skirti pasisakymui dėl visų, palankių ir nepalankių, jo atsiminimų trečiojo tomo recenzijų. Kaip visada, jis kietai gina savo sprendimus ir poelgius, bet tai daro mandagiai, kad kitų neįžeistų. Be to, jis aptaria Kazio Ališausko, Jono Matulionio, Kazio Škirpos veikalus, gina generolą Kubiliūną nuo griežtesnių kritikų, paskelbia dalį savo susirašinėjimo su Mykolu Krupavičiumi, Juozu Brazaičiu, Vladu Nagevičiumi ir Pranu Saladžiumi.
Skaityti daugiau...
 
JAV LB "TRIS DEŠIMTMEČIUS" PERSKAIČIUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Antanas Gailiušis   
JAV LB TRYS DEŠIMTMEČIAI. Išleido Jungtinių Amerikos Valstybių Lietuvių Bendruomenės Krašto valdyba 1982 m. Redagavo Balys Raugas. Viršelis Jono Stelmoko. Spausdino pranciškonų spaustuvė, 341 Highland Blvd., Brooklyn, N.Y. 11207. Tiražas 1000 egz. 374 puslapiai.

Tokia yra knygos metrika. Išleista JAV LB 30 metų sukaktį minint. Šio krašto lietuvių gyvenimas pavaizduotas, žvelgiant LB veiklos akimis. Stebint tą gyvenimą vietos apylinkės ribose, jis išrodo smulkus, išblaškytas dideliame krašte ir be didesnės reikšmės. Visai kitą vaizdą gauni, kai į jį žvelgi iš knygos puslapių — supranti, kokia tai didelė jėga, veikianti Lietuvos laisvės ir lietuvių kryptimi. Pradedi stebėti, koks didingas ir įvairus LB pastatas. Tokio emigracijos istorijoje dar neturėjome. Palyginus LB su kitom organizacijom, šios lieka smulkios, dažnai viena į kitą šnairuojančios, erzelį keliančios. Pastarosioms rūpi tik savo narių interesai, o LB dirba visų lietuvių — lietuvių tautos interesams. Knyga prasideda dviejų LB pirmininkų — krašto valdybos pirm. Vytauto Kutkaus ir LB garbės pirm. prel. Jono Balkūno — įvadiniais žodžiais.

Pirmasis pabrėžė LB veiklos svarbą, siekiant Lietuvos nepriklausomybės ir lietuvių išlikimo emigracijoje. Nurodė, kad LB įsteigė Lietuvių Charta ir nustatė jos darbų apimtį, neišskiriant ir politikos — Lietuvos laisvinimo reikalų. Ne iš karto LB galėjo imtis visų jai numatytų darbų. Pradžioje daug energijos ir laiko atėmė susiorganizavimas; trūko ir žmonių, įsisąmonijusių LB tikslus, todėl ji augo pamažu, vis apimdama naujas sritis. Tebeauga ir ligi šiol — jos darbų apimtis vis didėja.
Skaityti daugiau...
 
PIRMI TOKIE ATSIMINIMAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vincentas Liulevičius   
Jonas Karvelis: PREKYBININKO KELIU. Prisiminimai. I t. (1905 -1977). Autoriaus leidinys. Chicaga. 1979. 459 psl.
Įžanga

Turime įvairių profesijų asmenų atsiminimų, bet kad turėtume verslininko - prekybininko atsiminimus, to dar nebuvo. Autorius pats jaučia, kad šie atsiminimai skaitytojui bus staigmena, todėl lyg pasiteisindamas, rašo: "Nesu nei kariuomenės vadas, nei ministeris, bet su jais visais esu amžininkas ir daugeliu atvejų pažįstamas, o kartais net ir draugas. Todėl šiuose atsiminimuose iškils kai kurie įvykiai ir daiktai, kurie dar niekur kitur neminimi" (13 p.).

Dusyk perskaičiau šiuos atsiminimus. Pirmą sykį skaičiau tik ką išėjusią knygą iš spaudos. Antrą sykį — kai pakvietė su ja supažindinti jus. Skaičiau su įdomumu. Čia ir noriu papasakoti trumpai, kas toje atsiminimų knygoje rašoma ir ko ji verta.

Pradžioje autorius pasipasakoja apie savo tėvus Juozapą ir Julę Vilkickaitę Karvelius, kurie daug dirbo ir daug vargo, kol prasigyveno. Toliau pasisako apie pradžios mokyklos lankymą, į kurią teko eiti pėsčiomis daug kilometrų. Neišvengė ir to laiko daraktoriaus mokyklos.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Kotryna Grigaitytė: TYLOS DOVANA. Lyrika. Viršelis ir iliustracijos Pauliaus Jurkaus. Išleido Darbininkas. Brookly-nas. 1983. 86 p.
Jonas Rūtenis: ŠVENTIEJI DŪMAI. Eilėraščiai. Išleido Simo Kudirkos šaulių kuopa. New Yorkas. 1983. 110 p.
Juozas Brazaitis: RAŠTAI. IV t. Kultūros rūpesčiai, kultūrininkai, teatras, mokyklos. Išleido Į Laisvę Fondas lietuviškai kultūrai ugdyti. Redagavo Alina Skrupskelienė ir Česlovas Grincevičius. Aplankas ir viršelis Ados Sutkuvienės. Chicaga. 1983. 564 p. Šio tomo mecenatai — dr. Juozas ir Aleksandra Kazickai.
Antanas Gailiušis: VISAIP ATSITINKA. Novelės. Viršelis Romo Viesulo. Išleido Darbininkas. Brooklynas. 1983. 272 p. Kaina 6 dol.
Bronys Raila: KITOKIOS LIETUVOS ILGESYS. Šimtas prakalbų į Lietuvą 1980-82. Aplankas Vlado Žiliaus. Cleve-landas. 1983. 399 p. Kaina 5 dol.
LIANŲ LIEPSNA. Naujosios brazilų poezijos antologija. Sudarė ir išvertė Pivilas Gaučys. Viršelis V. O. Virkau. Chicaga. 1983. 286 p.
 
Skaityti daugiau...
 
LEIDĖJŲ ŽODIS AIDŲ BIČIULIAMS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red.   
Baigiantis metams, rūpinamės Aidų ateitimi. Kylant popieriaus, spausdinimo ir pašto kainoms, tas rūpestis itin svarus. Prisideda ir ta nelaiminga tikrovė, kad vyresnės kartos prenumeratoriai miršta, o jaunesnioji karta visiškai nerodo kultūros žurnalui dėmesio. Tai neišsakomai sunkina Aidų leidimo žygį.

Tokioje padėtyje mes nuoširdžiausiai prašome Jus pratęsti Aidų prenumeratą 1984 metams. Taip pat prašome atsilyginti tuos prenumeratorius, kurie skolingi už kelis metus. Tuo reikalu šiame Aidų numeryje rasite dar atskirą kvietimą.
Skaityti daugiau...
 
AIDŲ RĖMĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red.   
Mecenatai: po 200 dol.: kun. prof. dr. Pranas Ragažinskas, Central, NM; po 50 dol.: V. Fidleris, Deep River, Ont; dr. J. J. Vingilis, Islington, Ont., Canada; po 30 dol.: Vytas, Dana Gyliai, Richardson, TX; Jonas Juodvalkis, Lemont, IL; Jonas Jukna, Nuernberg, W. Germany.

Garbės prenumeratoriai: po 25 dol.: prof. dr. V. A. Mantautas, W. Hartford, CT; V. D. Kleiza, Chicago, IL; J. Kavaliūnas, Beverly Shores, IN; Valeria Stalioraitis, Buenos Aires, Argentina; Edvvard Mikulskį, Gdansk, Poland.

Rėmėjai: dr. J. S. Kriaučiūnas, Putnam, CT; Z. Valavičius, Chicago, IL; prel. Vincas Mincevičius, Roma, Italija.
AIDŲ administracija visiems nuoširdžiai dėkoja

 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai