Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1984 m. 3 gegužė-birželis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Bronis Kaslas — Egzilinių vyriausybių ir veiksnių problema ......................................... 133
Vyskupas Paulius Baltakis, O.F.M .................................................................................. 137
Henrikas Nagys — Iš ciklo "Kelionė aplink Gaspė" ..................................................... 143
Dr. Povilas Rėklaitis — Prie šv. Kazimiero ikonografijos .............................................. 146
J. Jakštas — Istoriko nueitas kelias su kryžkelėmis ...................................................... 154
Vincas Natkevičius — Maxo Schelerio meilės filosofija ................................................ 159
Birutė Ciplijauskaitė — Jorge Guillen (1893 - 1984) ...................................................... 170
Zbigniew Herbert — Pranešimas iš apsupto miesto ........................................................ 157
Jurgis Jankus — ? ............................................................................................................. 173

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Vytauto Alanto ir Kęstučio Trimako idėjiniai kontrastai (pokalbis) .............................. 179
Alfonsas Nakas — Ketvirtoji premijų įteikimo šventė ................................................... 185
Alė Rūta — Prasmingas Jono Kario - Karecko gyvenimas ........................................... 188
Stasys Santvaras — Ginos Čapkauskienės plokštelė .................................................... 188

KNYGOS
Stasys Goštautas — Lianų liepsnos: Povilas Gaučys ..................................................... 191
Juozas B. Laučka — Išeivijos vaidmuo Lietuvos istorijoje (Vincentas Liulevičius) ..... 192
Skaityti daugiau...
 
EGZILINIŲ VYRIAUSYBIŲ IR VEIKSNIŲ PROBLEMA PDF Spausdinti El. paštas


Versalio sistema
Po pirmojo pasaulinio karo visuotinė taikos konferencija įvedė vadinamąją Versalio sistemą, kurios teoretinę bazę sudarė prezidento Wilsono 14 punktų ir karo paliaubų sutarties principai. Toje sistemoje Europoje gimė eilė naujų valstybių. Taikos konferencija Versalio ir kitomis taikos sutartimis nustatė tarptautinę teritorinę tvarką, įkūrė tarptauf nę valdžią — Tautų Sąjungą — ir jai pavedė tą tvarką išlaikyti ir garantuoti. Tokiu būdu pokariniame pasaulyje Tautų Sąjunga tapo tarptautinės bendruomenės organu tarptautinei tvarkai, tarptautinei teisei ir tuo pačiu tarptautinei taikai išsaugoti.

Kadangi eilė valstybių, tarp jų ir Lietuvos valstybė, Versalio sistemoje gimė, gyveno ir žuvo, todėl yra labai svarbu suprasti Versalio tvarkos esmę. Nors pats tautų apsisprendimo principas jau nebuvo visai naujas, vis dėlto reikia pripažinti, kad jis Versalio sistemoje tokia gausia ir plačia apimtim praktiškai buvo pritaikytas pirmą kartą istorijoje. Remdamasi šiuo principu, ne tik eilė tautų įkūrė savo nepriklausomas valstybes, bet gal dar svarbiau, kad šis principas tapo visuotiniu tarptautinės teisės šaltiniu. Tarptautinės teisės literatūros ir tarptautinių institucijų jis buvo pripažintas pagrindine sąlyga pasaulinės bendruomenės egzistencijai. Dar daugiau, šis principas tapo apsprendžiančiu kriterijum tarptautinių sutarčių ir tautų santykių teisėtumui nustatyti.
Skaityti daugiau...
 
TĖV. PAULIUS BALTAKIS, O.F.M. — LIETUVIŲ IŠEIVIŲ VYSKUPAS PDF Spausdinti El. paštas
Birželio 7 d. iš Romos atėjo žinia, kad Šv. Tėvas Jonas Paulius II pranciškonų provinciolą Tėvą Paulių Baltakį, O.F.M., paskyrė vyskupu lietuviams, gyvenantiems už tėvynės sienų. Naujojo vyskupo konsekracija įvyks rugsėjo 17 d. Portlando katedroje Maine. Konsekruos popiežiaus atstovas Washingtone arkivysk. Pio Laghi.

Naujasis vyskupas gimė 1925 m. sausio 1 d. Troškūnuose ir buvo pakrikštytas Antanu. Mokėsi pranciškonų gimnazijoje Kretingoje, kol 1944 m. vokiečiai paėmė prievartiniams darbams. Dirbo Suomijoj ir Norvegijoj. Po karo Antanas Baltakis pasiekė Belgiją ir įstojo į pranciškonų vienuoliją, gaudamas Pauliaus vardą. Kunigų seminariją baigė St. Truiden mieste ir 1952 m. rugpjūčio 24 d. buvo įšventintas kunigu. Į Prisikėlimo parapiją Toronte pastoraciniam darbui atvyko 1953 m. ir ten išbuvo iki 1969 m. Atkeltas į pranciškonų vienuolyną Brooklyne, pradėjo telkti pajamas Kultūros Židinio statybai. 1973 m. paskirtas vienuolyno vyresniuoju, sėkmingai vadovavo statybos darbams. Pranciškonų provinciolu išrinktas 1979 m.
Skaityti daugiau...
 
IŠ CIKLO KELIONĖ APLINK GASPĖ PDF Spausdinti El. paštas
(dedikuota Mariui Katiliškiui)

ST. ARSENE — CACOUNA
Lipame laiptais lėtai
žemyn ir žemyn ir žemyn —
begalinėn pilkon bedugnėn:
nuolat tirštėjančioje migloje
ištirpsta krūmai ir medžiai
ir mūsų pačių pavidalai   
tiktai kažin kur giliai
pačiame rūko dugne
girdisi didelė upė:
teliūškuojančių vandenų
begalinė šneka
tarp bangų ir tarp akmenio ...

Ir staiga —
išsisklaido miglota, sunki
marška, ir prieš mūsų akis —
neužmatomi rožių laukinių krūmai ir kažkur tolumoj
kito kranto permatomi lengvi siluetai.
Po kojom atoslūgio uolos,
žaliu maurų kailiu apklotos ...
Kvepia jūrų druska ir rožėm.
Girdisi nebetolimo vandenyno alsavimas.
 
Skaityti daugiau...
 
PRIE ŠV. KAZIMIERO IKONOGRAFIJOS PDF Spausdinti El. paštas
PAGRINDAI IR NAUJI DUOMENYS

Minint 500 metų nuo šv. Kazimiero gimimo, taigi jau prieš 26 metus, buvo peržvelgti kai kurie šventojo ikonografinės tradicijos faktai. Tai anuomet įgalino dar anksčiau šiuo klausimu publikavę autoriai, kaip Friderikas Papėe, kuris jau 1905 m. paskelbė pagrindinę studiją šv. Kazimiero seniausių paveikslų autentiškumo klausimu,1 ir Zenonas Ivinskis, kuris patiekdamas pirmąją mokslišką šv. Kazimiero apybraižą lietuvių kalba iškėlė su ja susietas kai kurias ikonografijos problemas, ką atspindi taip pat jo knygos iliustracinė medžiaga.2

Papildomų duomenų iš meno istorijos ir ikonografijos sistematizavimo bandymą įterpiau į 1958 m. Aidų straipsnį "Šv. Kazimiero koplyčia" Vilniuje.3 Jo antroje dalyje, skirsnyje "Šv. Kazimiero koplyčios monumentalinis ciklas" (p. 162-168) nurodžiau į šito ciklo šaknis šventojo gyvenimo momentų iliustracijose, kai aprašymą "Šv. Kazimiero altorius" išplėčiau į užbaigiamąjį skirsnį "Šv. Kazimiero Venerabilis icon" paliesdamas altoriuje buvusio labai garbinamojo šventojo paveikslo problemą, jo galimą kilmę iš autentiško portreto, taip pat į jo trijų rankų motyvo aiškinimus ir paraleles (p. 168-171 ir pav.).
Skaityti daugiau...
 
ISTORIKO NUEITAS KELIAS SU KRYŽKELĖMIS PDF Spausdinti El. paštas
Kai žvelgiama į istoriko nuveiktus darbus, jam pasitraukus iš gyvenimo, sumuojama jo mokslinė veikla ir klausiama, kokia jo buvo pagrindinė tyrinėjimo sritis, kuri paliks susijusi su jo vardu. Aprėpiant viso gyvenimo kūrybą neseniai mirusio istoriko, Tėvo Viktoro Gidžiūno, O.F.M., galima į pastatytą klausimą atsakyti: jo pagrindinė tyrinėjimo sritis buvo Lietuvos vienuolijų istorija. Šioje srityje jis atliko pionierišką darbą, papildė, praturtino mūsų istoriografiją nauju įnašu. Pradėjęs tyrimo darbą, galima sakyti, ab ovo, parašęs disertaciją apie pranciškonų misiją Lietuvoje XIII-XIV a. (1950), tęsė tyrimus, atvykęs į Ameriką, ir paliko nemaža raštų. Gidžiūnas, be pranciškonų, aprašė veiklą ir kitų ordinų — daugiausia Lietuvių enciklopedijoje ir atskirai.

Gidžiūną kaip vienuolijų istoriką apibūdino P. Rabikauskas, recenzuodamas jo knygą "Pranciškonų - observantų - bernardinų gyvenimas ir veikla Lietuvoje XV - XVI šimtmetyje" (T. Ž. 1984, II, 16,23; III, 1).

Lietuvos vienuolijų istorija buvo tiesus, platus kelias, kuriuo velionis triūsdamas ėjo. Bet karts nuo karto jis nukrypdavo į skersgatvius — imdavosi kitokių istorinių darbų. Kiti istoriniai darbai jam buvo daugiau proginiai, susidėjusiomis aplinkybėmis aprašyti. Ir jie verti suminėjimo velionio garbei.
Skaityti daugiau...
 
PRANEŠIMAS IŠ APSUPTO MIESTO PDF Spausdinti El. paštas
Per senas griebtis ginklo ir kovoti kaip kiti

iš malonės gavau antraeilę istoriko rolę
rašau apie apsiaustį — pats nežinodamas kam —

reikia tikslumo tačiau neatsimenu kada jie pradėjo veržtis
prieš du šimtus metų gruodžio rugsėjo mėnesį vakar auštant
šičia nei vienas seniai nebejunta laiko

mums liko tiktai vieta tik meilė vietai
yra tik šventovių griuvėsiai sodų namų fantomai
jeigu neteksim griuvėsių neliks jau nieko

rašau kaip moku savaičių ritmas nebesikeičia
pirmadienis: maisto atsargos baigės pinigu virto žiurkė
antradienis: Miesto merą nušovė nežinomi teroristai
trečiadienis: vyksta derybos mūsų atstovai jose suimti
nežinom kur jie dabar kitaip sakant kur juos kankina
ketvirtadienis: cinamonų pirkliai siūlo nedelsiant kapituliuoti
po triukšmingų ginčų dauguma balsavo prieš juos
Skaityti daugiau...
 
MAXO SCHELERIO MEILĖS FILOSOFIJA PDF Spausdinti El. paštas
Nuo pat savo jaunystės mes klausiam ir ieškom atsakymo, kas yra meilė. Mes ieškom jo ir suaugę, ir pasenę, nes dažniausiai ir tie mūsų, kurie, atrodo, meilę išgyveno ir mano ją radę, nėra patenkinti ja, nes tarėsi rasią kažką daugiau. Ką jau bekalbėti apie tuos, kurie gilesnės meilės savo gyvenime nepatyrė. Meilės, tyros, kilnios, mes ilgimės nuo lopšio iki karsto ir dažniausiai nerandam, ir mūsų širdis lieka nerami, šį ilgesį nukeldama antgamtėn. Tad meilės ilgesys yra metafizinis, peržengiąs mūsų pasaulį ir siekiąs "anapus". Meilės klausimas tuo pačiu yra giliausia prasme filosofinis, paliečiąs asmens ir visos būties gelmę. Ir gyvenamasis laikas šaukte šaukiasi meilės, nes mūsų dienų pasauly negirdėtu mastu išplitęs lytiškumas tik paliudija šį šauksmą: nerandant tyros, kilnios meilės, grimztama į demonišką gašlos aistrą, kuria pakeičiama tikrosios meilės ekstazė.

Į klausimą, kas yra meilė, bandė duoti atsakymą ir vienas didžiųjų 20 amžiaus filosofų Max Scheler (1874 - 1928). Šis pusiau vokietis, pusiau žydas, profesoriavęs Muenchene, Koelne ir Frankfurte prie Maino, gilia intuicine įžvalga, nepaprastai aštria logika ir Nietzschės vertu stiliumi yra atvėręs kelius į naujus minties pasaulius. Jis yra filosofinio personalizmo pradininkas, vertybių etikos pagrindėjas, filosofinės antropologijos ir žinijos sociologijos kūrėjas. Tai 20 amžiaus filosofas genijus, kurio vardas neturėtų būti nustelbtas didžiųjų egzistencijos filosofų Heideggerio ir Jasperso. Scheleris yra daręs savo pažiūromis įtakos ir mūsų filosofams, ir patiems žymiausiems — A. Maceinai ir J. Girniui; pirmajam daugiausia savo religijos ir socialine filosofija, antrajam — savo vertybių etika. Apie jį rašė disertacijas jau miręs kun. dr. A. Baltinis ir kun. dr. T. Žiūraitis, juo žavėjosi nepriklausomybės laikų Humanitarinių mokslų fakulteto filosofijos dėstytojas Iz. Tamošaitis. Vieną didžiųjų savo mokslinių darbų yra Scheleriui paskyręs ir dabartinis popiežius Jonas Paulius II.
Skaityti daugiau...
 
JORGE GUILLEN PDF Spausdinti El. paštas
1893 — 1984

Keletą mėnesių prieš savo mirtį, lyg nujausdamas beartėjantį galą, Jorge Guillėn atidavė leidyklai naujai peržiūrėtą visų savo knygų galutinį tekstą su itin daug pataisymų, pakeitimų, papildymų paskutiniajame tome, Finai. Beveik testamentinio pobūdžio yra ir ilgas straipsnis, "Už monologo ribos", paskelbtas 1983 m. vasarą svarbiausiame Ispanijoje leidžiamų poezijos žurnalų, Poesia, sudarytas iš poeto pasisakymų įvairių interviu metu, laiškų, kalbų priimant premijas.1 Tenai poetas teigia: "Skaitau savo darbą užbaigtu. Parašiau tai, ką turėjau parašyti. Esu patenkintas . . . Viliuosi, kad man bus duota dar keletas metų. Dviejų man užtektų" (25 p.). Tą sakė prieš revizuodamas paskutiniąją laidą. Likimas jam buvo maloningas: leido užbaigti net ir paskutinius patikslinimus. Tie, kurie pažįsta jo poeziją ir darbo eigą, supras, kad jam tai buvo labai svarbu.

Jorge Guillėn neabejotinai yra didžiausias šio amžiaus ispanų poetas, išskirtinas ir viso pasaulio poezijoje ne tik savo labai sąmoningu atsidavimu kūrybiniam darbui ir kiekvienos knygos skrupulinga "architektūra", bet net labiau savo absoliučiai pozityvia pasaulėžiūra. Tai užakcentuoja jau jo pirmosios knygos pavadinimas: Cdntico (ne daina, bet giesmė: giesmė, garbinanti visatą). Jis mato pasaulį kaip tobulą organizmą, į kurį nesandaros įneša tik žmogus. Tad ir kiekviena jo knyga nori atspindėti kūrėjo ir jo sukurto pasaulio tobulybę: jis itin daug dėmesio skiria knygos kompozicijai. Rašomas eilėraštis niekad nekuriamas kaip atskiras, nuo nieko nepriklausomas elementas. Daugelis jų įgauna pilną prasmę tik kontekste, įsirikiuodami į poeto ieškomą visuotinį efektą (pirmosios knygos, Cdntico, eilėraščių sumą sudaro 10.000 eilučių). Kiekvienas tomas simetriškai padalinamas dažniausiai į penkias dalis, kurių centrinėje — pats branduolys. Visa eilė Cdntico eilėraščių turi cirkulia-rinę struktūrą, ir tokiuose pati esmė visuomet slypi centriniame dvieilyje.
Skaityti daugiau...
 
? PDF Spausdinti El. paštas
Pažinau abi. Iš tikrųjų tai pažinau visus keturis. Ramintą su Onute visą laiką, o Vitaliją su Mindaugu tik nuo tada, kai atsikėlėm į Linkolną. Mudu su Raminta kartu augom, kartu mokėmės, buvome artimi draugai, o vienu tarpu buvom net taip įkaitę, kad net galvojom apie vedybas, bet, geram ar blogam, pasimaišė už mane šaunesnis Marijus ir mano Ramintą nuvertė nuo kojų. Bet neilgam. Tik nepilniem trejiem metam. Jis žuvo lėktuvo nelaimėje, bet vis tiek dar spėjo palikti Ramintai Onutę ant rankų tokį dar vystyklais tebevystomą gniužuliuką. Raminta tada sakė ir dabar tebesako, kad tie nepilni treji metai buvo patys laimingiausi jos gyvenime, bet manęs ir toje laimėje niekada neužmiršusi. Vis ir vis švystelėdavau galvoje, ir dažnai svarstydavusi, koks būtų buvęs gyvenimas, jeigu būtų pasirinkusi ne Marijų, bet mane.

Gal dėl tų šnekų, o gal ir dėl kokių daug giliau slypinčių priežasčių mudu pasilikom draugai ir per jos laiminguosius metus ir po jų. Toji draugystė, ypač po Marijaus mirties, mudu tarpais sustumdavo į visišką artumą, bet apie vedybas nebešnekėjom nei vienas, nei kitas. Nešnekam nė dabar, nors vienas nuo kito ir nebėgam.
Skaityti daugiau...
 
Vytauto Alanto ir Kęstučio Trimako idėjiniai kontrastai PDF Spausdinti El. paštas

Red. kun. Kęstutis Trimakas, Ph.D., S.T.L.

APIE TAUTINIUS IR NETAUTINIUS MENUS

Galvojantis ir jaučiąs žmogus per visą savo gyvenimą krauna idėjas bei išgyvenimus ir iš jų pina savo pasaulėvaizdį. Bet tik retas jų, su laiku, ypač savo gyvenimo zenite, savo viduje sukrovęs pasaulėžiūrinį turtą, jį aptaria rašytu žodžiu. Rašytojui, dramaturgui ir žurnalistui Vytautui Alantui švenčiant 80 metų gyvenimo sukaktį, "Mūsų Viltyje" (1982, 15 nr.) buvo atspausdinta jo pasaulėžiūros trumpa apybraiža "Mano pasisakymai" apie kūrybą, meną, literatūrą, tautos sielą, lietuvius, lietuvybę, istoriją ir amžinybę. To lobyno sukrovėjas bei saugotojas Kęstučio Trimako klausimais, pastabom ir idėjiniais kontrastais čia provokuojamas savo pasisakymuose sudėtas idėjas toliau ryškinti, vystyti bei plėtoti.
 
APIE MENĄ
K.T.: Savo "Pasisakymuose" teigėte: "Nėra tarptautinio meno; tėra tautinis menas". Prašau paaiškinti.

V.A.: Menininkas kuria, atsiremdamas į savo tautos istoriją, kultūrines ir aplamai dvasines tradicijas. Donelaitis pirmų pirmiausia yra lietuvių rašytojas, Goethe — vokiečių, Šekspyras — anglų, Dantė — italų, bet jie savo talentu išėjo iš tautinių ribų ir tapo viso pasaulio kultūriniu lobiu. Rašytojas išeina ne iš tarptautinio meno į tautinį, bet iš tautinio į tarptautinį.
Skaityti daugiau...
 
KETVIRTOJI PREMIJŲ ĮTEIKIMO ŠVENTĖ PDF Spausdinti El. paštas
Red. Vytautas Volertas

JAV LB Kultūros taryba, suorganizavusi ir 1980 metais įteikusi premijas iškiliesiems mūsų kūrėjams už 1979-jų derlių, štai surengė jau ketvirtąją premijų šventę, kurios metu pagerbti aštuoni 1983 metų kūrybinių apraiškų laureatai. Iškilmės įvyko 1984 m. balandžio 15 d. Detroito Dievo Apvaizdos lietuvių parapijos Kultūros centre.

Iškilmes kelių žodžių sveikinimu pradėjo JAV LB krašto v-bos vykd. vicepirm. ir LB Detroito apyl. pirm. Jonas Urbonas (Detroito apylinkė — renginio globėja). Labai trumpai kalbėjo ir energingoji lėšų premijoms teikėja, Kultūros tarybos pirm. Ingrida Bublienė, rinktinius žodžius dar pagražindama Kazio Bradūno anksčiau premijuotos poezijos posmais. Į garbės vietas scenoje pakviesti iškilmėse dalyvaują laureatai, jų antrininkai ir premijų įteikimo dalyviai: dr. Antanas Butkus, Andrius Kuprevičius, Vytautas Kutkus, Bronius Kviklys, Viktoras Mariūnas, Nijolė Palubinskienė, Bronys Raila, kun. dr. Antanas Rubšys, Janina Udrienė, Jonas Urbonas ir Vitalis Žukauskas. Programai vadovauti prie mikrofono atėjo Juozas Stempužis, Clevelando "Tėvynės garsų" radijo programos vedėjas.

Kultūros tarybos vicepirm. Viktorui Mariūnui pasidžiaugus šia ir kitomis pramijų šventėmis, pabrėžus jų "didžiulę tautinės gyvybės palaikymo prasmę", pasveikinus laureatus bei visus iškilmių dalyvius, prasidėjo premijų įteikimo ceremonijos.
Skaityti daugiau...
 
PRASMINGAS JONO KARIO - KARECKO GYVENIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Joana ir Jonas Kariai (išvykstant iš Vilniaus — 1944 metais)

(1903 m. kovo 4 d. - 1984 m. kovo 26 d.)

Tas gyvenimas užgeso 1984 m. kovo 26 d. Bridgeport, Conn. Prasidėjo — prieš 81 metus Skėrių kaime, Žaslių valsč., Trakų apskr.; Kazimiero ir Felicijos Civanavičiūtės -Kareckų sūnus, šeštas iš dešimties Karecko vaikas. Jo skurdi vaikystė buvo lydima didelio ilgesio mokytis. Jonas, kaip daugelis Lietuvos kaimo jaunuolių, buvo tikras savamokslis, bet pasiekęs pačių aukštumų. Išmoko, dar jaunas svetimų kalbų (lenkų, vokiečių, rusų ir kt), atitarnavęs savanoriu (net buvęs kovose sužeistas), liko kurį laiką Lietuvos kariuomenėj; vėliau dirbo įvairiose įstaigose ir drauge mokėsi. Taip jis baigė progimnaziją, gimnaziją ir universitetą (ekonomiją). Dirbdamas finansų ministerijoj ir lektoriaudamas Aukštesniojoj prekybos mokykloj, pradėjo rinkti medžiagą apie Lietuvos pinigus. Numizmatines studijas tęsė ir šią medžiagą panaudojo tremtyje, Amerikoj ? dienomis dirbdamas fizinį darbą plieno dirbinių įmonėje, o vakarais ir per visas atostogas gilindamasis į pamėgtą sritį, kuri, jo nuomone, buvo reikalinga Lietuvai, nes tokio pobūdžio veikalų nebuvo. Po daugiau kaip 20 metų susikaupimo ir įtempto darbo, papildęs savo surinktą medžiagą bibliotekose, muziejuose (priklausė jis ir American Numismatic Association) ir naujausių tos srities leidinių skaitymu, Jonas K. Karys paruošė ir atspausdino šias labai vertingas knygas: Nepriklausomos Lietuvos pinigai" — 1953 m., "Senovės lietuvių pinigai" — 1959 m. ir "Numizmatika" — 1970 m. Už veikalą "Senovės lietuvių pinigai" jis gavo 1961 m. Aidų 500 dol. premiją.
Skaityti daugiau...
 
GINOS ČAPKAUSKIENĖS PLOKŠTELĖ PDF Spausdinti El. paštas
Gyvenam nuostabių elektronikos atradimų amžių. Tų atradimų tarpe įdainuota ar įgrota patefono plokštelė, kasetė, video filmai, kuo ypačiai gausiai naudojasi radijo stotys ir TV, yra tiesiog neaplenkiama šio amžiaus kultūrinė apraiška. Galima net sakyti, jog visa mūsų gyvenamo laiko erdvė yra sklidina muzikos garsų. Tokio gausmo žmogaus buvimas šioj žemėj turbūt dar niekad nebuvo girdėjęs. Ar ne dėl to privatūs žmonių sambūriai ir namai darosi tylūs ir nebylūs?

Muzikos menas — jau kita šneka. Jei būtų gyvas komp. St. Šimkus, kuris muziką vadino dievų kalba, nežinau, ką jis sakytų, įsiklausęs i kauksmo kupiną erdvę. Betgi ir tame kauksme galima išgirsti originalių, gražių, nuobodžių ir tikrai prastų dainų bei muzikos gabalų. Cia nuostabą kelia ne dainininkų riksmai, balsų draskymai, maivymosi paradai (prie to jau baigiam priprasti), o tai, kad tų dainininkų vertė sveriama parduotų plokštelių skaičium, mažai dėmesio tekreipiant į balso grožį, muzikinę kultūrą ir kitus to pobūdžio dalykus. Jei parduota milijonas plokštelių, tai tu jau aukšto dangaus žvaigždė. Atseit, senoji taisyklė galioja — už auksą gali viską nupirkti, kai kada net ir garbę.

Pusiausvyrą tarp klyksmo ir dailaus dainavimo bando išlaikyti operiniai ir kamerinės muzikos dainininkai (tiesa, ne retai ir jų didybė matuojama parduotų plokštelių kiekiu). Šių muzikos meno meistrų tarpe, greta kitų lietuvių solistų, girdime ir dainininkę Giną Butkutę - Čapkauskienę.
Skaityti daugiau...
 
MŪSŲ BUITYJE PDF Spausdinti El. paštas
—    Chicagos Lietuvių operos spektakliai vyko gegužės 5 ir 6 dieną Morton East mokyklos auditorijoje Cicere (Chicagos priemiestyje). Šių metų sezonui pasirinkta Charles Gounod "Faustas", kuris statomas antrą kartą. Operą dirigavo Arūnas Kaminskas. Fausto vaidmenį atliko Darrell Rowader, Margaritos — Anita Pakalniškytė, Mefistofelio — Jonas Vaznelis, Valentino — Algirdas Brazis, Mortos — Aldona Stempužienė, Sibelio — Margarita Momkienė, Wagnerio — Bernardas Prapuolenis. Operą režisavo Christian Smith. Pastatymui vadovavo Kazys Oželis. Sceną tvarkė Jonas Paronis. Chorui vadovavo Alfonsas Gečas ir Emilija Sakadolskienė. Akompanavo Robertas Mockus. Apšvietimą tvarkė — Dennis Mae, grimus ir perukus — J. Balutis ir Ed Meekin. Dekoracijos buvo Anthony Stivanello, paskolintos iš New Yorko. Operos pastatymai klausytojams paliko malonų įspūdį. Jų susirinko apie 3000. Ypač pasižymėjo choras, kurio nariai atliko ir kai kuriuos vaidmenis. Taip pat baleto ansamblis, vadovaujamas choreografės V. Karosaitės Valpurgijos naktyje. Spektaklius kritiškai vertino Mykolas Drunga Draugo gegužės 19 laidoje. Šis operos sezonas jau yra 28-tas. Kaip girdėti, dėl finansų operos vadovybė yra susirūpinusi ateitimi. Būtų gėda, jei dėl išteklių stokos opera turėtų nutilti, nes niekad išeivijos lietuviai nebuvo tokie turtingi kaip dabar. Operos valdybos pirmininkas yra Vytautas Radžius.
Skaityti daugiau...
 
LIANŲ LIEPSNOS PDF Spausdinti El. paštas

Povilas Gaučys: LIANŲ LIEPSNOS. Brazilų naujosios poezijos antologija. Sudarė ir išvertė Povilas Gaučys. Chicaga, (data nepažymėta). 287 psl.

Tai bene bus dvidešimta Povilo Gaučio išversta knyga į lietuvių kalbą. Nors jos dabar pasirodo viena po kitos, jų surinkimas, išvertimas ir suredagavimas reikalavo daug metų, kartais, dešimtmečių, kaip, pvz., Atogrąžų Saulė.

Brazilų naujosios poezijos antologija (nežinau kodėl "naujosios", gal dėl to, kad prieš 20 metų, kai buvo sugalvota eilėraščius versti, ji buvo nauja) yra nemažai triūso ir laiko pareikalavusi knyga. Ji apima poetus, gimusius tarp 1888 ir 1945 metų kurių pusė jau yra mirę. Viso sudėta 33 poetai, nelygaus poetiško balso ir nevienodai vertinami literatūroje.

Vertėjas labai sumaniai parašė įvadą ir pridėjo bibliografines žinutes kiekvienam poetui pažinti. Bet prieš gilinantis į šią antologiją, reikėtų sustoti prie spalvingos vertėjo asmenybės, kuri mūsuose dar nėra pilnai įvertinta. Užtat svarbi yra Brazilų meno kritikų draugijos premija už šį vertimą, nors, abejoju, ar kas galėjo rimtai įvertinti vertimą. Mūsų tarpe retas recenzentas žvelgia į vertimą kaip meną ir pasitenkina pora liaupsinančių sakinių. Apie premijas nėra ko nė svajoti.
Skaityti daugiau...
 
IŠEIVIJOS VAIDMUO LIETUVOS ISTORIJOJE PDF Spausdinti El. paštas
Vincentas Liulevičius; IŠEIVIJOS VAIDMUO NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS ATKŪRIMO DARBE. Išleido Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdyba su Lietuvių Fondo parama. Tiražas 600 egz. 398 p. Chicaga. 1981.

Iš pat pirmųjų šios knygos puslapių, ypač iš jos autoriaus įvadinio žodžio, lengva suvokti, kad veikalas ruoštas kruopščiai, atidžiai, neatkištinai. Stengtasi surasti ir panaudoti visus prieinamus šaltinius. Bibliografijai skirta 11 psl. Nuorodų — 22 psl. Dokumentų paskelbta 36, kuriems knygoje paskirta 70 psl. Asmenų rodyklei duota 12 psl., o dalykinei rodyklei — 14 psl. Įdėta ir turinio santrauka anglų kalba — 8 psl. Iš viso knygoje — 398 puslapiai. Gausu asmenų ir įstaigų nuotraukų — apie 140. Knygos pabaigoje sužymėti ir autoriaus, istoriko Vincento Liulevičiaus, kiti veikalai bei studijiniai darbai, kurių esama per 20.

Siekdamas savo pagrindinio tikslo — pavaizduoti ir išryškinti išeivijos vaidmenį Lietuvos nepriklausomybės atkūrime autorius būtų galėjęs apsiriboti lietuvių užsienyje veiklos kiek trumpesniu laikotarpiu — gal tik iki 1918 metų lapkričio 11 dienos, kai buvo sudaryta pirmoji laikina Lietuvos vyriausybė su Augustinu Voldemaru priešakyje. Tačiau autorius eina žymiai toliau ir giliau. Pavyzdžiui, ryškindamas išeivijos pastangas Lietuvos vardui garsinti, jis neaplenkia net Amerikos lietuvių veiksmingo įsijungimo į 1939 metų New Yorko pasaulinę parodą. Tada Amerikos lietuvių talka pasireiškė ypač Lietuvių dienos su didžiulės Dainų šventės surengimu. Tokios apimties lietuvių chorų ir choristų sąskrydžio nei anksčiau, nei iki šiol Amerikoje nėra buvę.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Antanas Salys: RAŠTAI. II t. Tikriniai vardai. Redagavo Petras Jonikas. Išleido Lietuvių katalikų mokslo akademija. Roma. 1983. 696 p. Užsakymams adresas: LKM Akademija, Piazza della Pilotta, 00187 Roma, Italy.

Vytautas Bagdanavičius: KULTŪRINĖS GELMĖS PASAKOSE. Keturių dalių tautosakinė - teologinė studija. Išleido Lietuviškos knygos klubas. Viršelis — Vytauto Virkau. Chicaga. 1983. 282 p. Kaina 9 dol.
Skaityti daugiau...
 
KLAIDŲ ATITAISYMAS PDF Spausdinti El. paštas
1983 "Aidų" 6 nr. V. Natkevičiaus straipsny "Lietuviškosios dvasios gelmė Vaižganto asmenybėje ir jo veikalų personažuose" reikia atitaisyti šias korektūros klaidas:

354 p. 9 eil. iš viršaus, 1 skiltyje atspausdinta: nepramatyti; turi būti: nepramanyti. 356 p. 24-22 eil. iš apačios, II skiltyje, atspausdinta: Vaižgantiškas laisvės geismas rodo rašytoją buvus nepaprastai žmonišką, kuris slypi lietuviškosios dvasios gelmėje"; turi būti: Vaižgantiškas laisvės geismas rodo rašytoją buvus nepaprastai žmonišką ir tuo susijungus su tuo žmoniškumu, kuris slypi lietuviškosios dvasios gelmėje. 362 p. 26 eil. iš apačios, II skiltyje atspausdinta: "buvo keistai sumušęs; turi būti: buvo baisiai sumušęs. 363 p. 25 eil. iš apačios, II skiltyje, atspausdinta:
Skaityti daugiau...
 
AIDŲ RĖMĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
Mecenatai: po 100 dol.:. Kun. J. Gutauskas, Courtland, ONT.; po 50 dol.: Vida Vilkas, Sun City, CA.

Garbės prenumeratoriai: po 30 dol.: dr. Vyt. Majauskas, Northville, MI; Jurgis ir Regina Mikailai, Troy, MI; Ona Norvilienė, Monroe, MI; dr. Petras Žemaitis, Canton, MI; A. T. Udrys, Jackson, MI; Niola O. Ward - Mikšytė, W. Bloomfield, MI; E. Gedgaudas, M.D., St. Paul, MN; Juozas Naikelis, Omaha, NE; Donas Šatas, Warwick, RI; Ona Girdauskienė, Toronto, ONT; Vladas Miceika, Simcoe, ONT; Pater Kari Fulst, S.J., Stuttgart; Jurgis A. Pauliukevičius, Muenchen, W. Germany.
Skaityti daugiau...
 
VIRŠELIAI PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai