Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1984 m. 5 rugsėjis-spalis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
L. A. — Lietuvių išeivių vyskupas ir emigrantų bei tremtinių pastoracija .......................................... 257
Vysk. Kazimieras Paltarokas — Šv. Kazimiero jaunystė .................................................................... 261
Kun. Ričardas Mikutavičius — Eilėraščiai apie šv. Kazimierą ........................................................... 269
Dr. Vincas Vyčinas — Asmenybiškumas Ibseno dramose: Peeras Gyuntas ...................................... 272
Kazys Bradūnas — Prie Vilniaus katedros (iš "Dux Magnus" operos libreto) .................................. 281
Kęstutis K. Girnius — Ar pokario metais Lietuvoje vyko klasių kova ar pilietinis karas?  .............  295

IS MINTIES IR GYVENIMO
Dr. Vytautas Bieliauskas — Kunigas lietuvių tautoje .......................................................................... 309
A. L. — "Klajojantis žydas" — ateisto religinis romanas .................................................................... 311
Alfonsas Nakas — Septintosios tautinių šokių šventės įspūdžiai ........................................................ 312
R. Viesulas — Banguolės Marijos Raugaitės dailės paroda ............................................................... 316
Juozas Prunskis — Lietuviškoji tarnyba "Amerikos balse" ................................................................ 316
JAV LB Kultūros Tarybos 1984 metų konkursai ir premija ................................................................. 318

KNYGOS
K. Barėnas — Stasio Santvaro "Buvimo pėdsakai" ............................................................................ 319
Aug. Raginis — Lyrika ir astronomija (Aleksandro Radžiaus "Priimk mane, mėnuli") .................... 321
Antanas Dundzila — Lituanus trys dešimtmečiai .................................................................................. 321
Spec. — Lietuviai Rytų Europos poezijos rinktinėje ............................................................................. 323
Atsiųsta paminėti ..................................................................................................................................... 324
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŲ IŠEIVIŲ VYSKUPAS IR EMIGRANTŲ BEI TREMTINIŲ PASTORACIJA PDF Spausdinti El. paštas


Ne be pagrindo galima klausti, ar šie metai nebus palaimiausi mūsų išeivijos istorijoje? Pagrindas yra tvirtas, ir jo lengvai nesugriautų abejonės.

Pirmiausia, 1984 metai yra skirti šv. Kazimiero mirties 500 metų sukakčiai paminėti. Žinoma, šis religinis jubiliejus kai kam, ypač pradžioje, galėjo atrodyti kaip eilinis istorinis prisiminimas — be sujudinančios tautą bei išeiviją jėgos. Panašiai juk atsitiko 1958 metais, kai minėjome šv. Kazimiero gimimo penkis šimtmečius. Bet šiam jubiliejui buvo rūpestingiau ruoštasi, ir susilaukta nesitikėtos staigmenos iš Šv. Tėvo. Kovo 4 dieną Šv. Petro bazilikoje surengta iškilmė laikytina labai svarbiu įvykiu, iškėlusiu mūsų pamirštą tautą iš prieblandų į dienos šviesą. Sukvietimas į tą šventę pasaulio diplomatų, mūsų tautos entuziastiškas apibūdinimas popiežiaus pamoksle ir jo žodyje Šv. Petro aikštėje yra įvykiai, kurių mes laukėme visą išeivijos laikmetį. Beje, skambesnių proveržių nematydami, tenkinomės politinėje maišaty apie Lietuvą atsitiktinai ištartais palankiais žodžiais. Šv. Tėvas surengė didelę staigmeną mums patiems ir pasauliui. Lyg to dar nebūtų gana, rugpjūčio 25 d. savo vasarvietėje Castelgandolfe jis pareiškė, jog norėjęs ir pats aplankyti Lietuvą, bet Maskva jo ten neįsileidusi. Neįsileidusi nė jo atstovo Vatikano valstybės sekretoriaus kard. Augustino Cassarolio. Tai apgailestaudamas, Šv. Tėvas lietuvių kalba atlaikė mišias ir pasakė pamokslą, kuris buvo transliuojamas į Lietuvą ir pasklido pasaulinėje spaudoje. Toks popiežiaus palankumas mūsų tautai paveikė Katalikų Bažnyčios aukštuosius dignitorius, palenkdamas juos mūsų pusėn. Kazimieriniuose minėjimuose ten, kur tik yra kiek didesnis būrys lietuvių, nuoširdžiai dalyvavo vietos kardinolai, arkivyskupai ir vyskupai.
Skaityti daugiau...
 
ŠV. KAZIMIERO JAUNYSTĖ PDF Spausdinti El. paštas
Lietuvoje anais laikais, kuriuos puošė pavyzdingu savo gyvenimu šv. Kazimieras, baigėsi trynimasis pagonijos liekanų su krikščionybe. Aukštaičiuose ją galutinai prigydė didysis mūsų kunigaikštis Jogaila. Vesdamas katalikę lenkų karalaitę Jadvygą, jis pats priėmė krikštą, sujungė dvi tolimas dvasia tautas, bet įdiegė lietuviuose tą patį katalikų tikėjimą, pasukdamas Lietuvos istoriją katalikiškųjų Vakarų kryptimi. Jogaila paliko du sūnus: Vladislovą, lenkų karalių, ir Kazimierą, kurs valdė Didžiąją Lietuvos Kunigaikštystę.1 Vladislovui žuvus ties Varnos miestu kare su turkais, Kazimieras buvo pakviestas ir lenkams karaliauti. Jo viešpatavimas lietuviams, palyginti, buvo ramus: niekas į mūsų kraštą nebuvo įsibrovęs; plėtėsi amatai, prekyba, gerėjo ekonomika, daugėjo gyventojai, kilo švietimas, didėjo mokyklų skaičius; Vilniuje veikė dvi vidurinės mokyklos.

Karalius labai mylėjo Lietuvą ir jos žmones, pratinosi lietuviškai kalbėti, tačiau pas mus dažnėjo svetimų kalbų vartojimas. Jis vedė 1454 m. Romos ciesoriaus, Čekijos ir Vengrijos karaliaus Alberto II dukterį Elzbietą; ji anksti nustojo tėvo ir augo našlaite, kiek pamiršta, dėdės ciesoriaus Alberto III globojama. Juodu sutuokė šv. Jonas Kapistranas. Buvo tai laimingiausia tuometinių valdančių Europos šeimų tarpe. Kazimieras Jogailaitis ir Elzbieta Habsburgaitė išaugino šešis sūnus ir penkias dukteris.

Štai karališkos šeimos vaizdelis. Didžiuliame karališkos Vavelio pilies kambaryje karalienė prie hebaninio ratelio, sukalinėto auksinėmis vinimis, ir plonai verpia linus. Kartas nuo karto pertraukia darbą, su meile pažvelgdama į būrelį vaikų, žaidžiančių priešais kampiniame kambary.
Ji užsispyrė įtraukti savo žaidiman išblyškusį, angeliško grožio berniuką, kuris nenorėjo dalyvauti.
Skaityti daugiau...
 
EILĖRAŠČIAI APIE ŠV. KAZIMIERĄ PDF Spausdinti El. paštas
Karaliaus rūmų dvariškiai
ir miesto sargyba
šv. KAZIMIERĄ JOGAILAITĮ,
dažnai randa
besimeldžiantį
prie uždarytų bažnyčios durų.

Tytuvėnai, 1983 m. sausis

* * *
Ilgai stebiu Tave.
Pro storą amžių stiklą.
Lyg nieko ypatingo nematau.

Nebent gal ašarą. Vienintelę.
Pakibusią ant skruosto nuostabios giedros.
Ištryškusią palaimai kalbinant akmens gilumą.

Gal ta ... vienintelė
regėjimo stebuklo likusi žymė?
Užuovėja Kvietinei Duonai sukramtyti?
Išgerti sotų Kraujo lašą?

Ilgai stebiu Tave.
Mąstau. Į skaidrumą įsižiūrėjusiom akim.
Išnykstančiom, tai vėl vaiskiom dienom.

Įsiliepsnojančioj nakty
Tau pakeleivių
ieškau, ieškau, ieškau ...
 
Skaityti daugiau...
 
ASMENYBIŠKUMAS IBSENO DRAMOSE PEERAS GYNTAS PDF Spausdinti El. paštas
4.  Aktorius
Peeras Gyntas buvo tikras, kad jo sugebėjimas būti, kuo tik jis panoro, liudija jo asmens, jo buvimo savimi stiprybę. Tam tikru požiūriu atrodo, kad taip ir buvo. Juk, kaip buvo sakyta anksčiau, žmogaus buvimas savimi reiškia turėjimą atviro lauko su aibe galimybių, kai tuo tarpu uždara būtybė yra tarsi be išeities.

Čia tenka pasakyti, kad Peeras laikė save atbaigta centrine vertybe. Jam ėjimas bet kuria kryptimi nebuvo savęs ieškojimas, bet siekimas sava atbaigta būtybe dominuoti visa kita. Šita jo intencija ypač buvo ryški, kai jis bandė pasidaryti pasaulio imperatoriumi. "Kaip Viešpačiui buvo reikalingas molis sukurti pasauliui, kuriame Jis galėtų būti Dievu", sakė jis savo bendrakeleiviams Maroke, "taip man yra reikalingas auksas pasidaryti imperatoriumi".26

Peeras Gyntas perėjo gyvenimą kaip virtinę epizodų. Jis įgludo į juos, kaip gyvulys į savo aplinką ir jautėsi juose pakankamas. Čia nėra bandoma teigti, kad Peeras vedė grynai gyvulišką gyvenimą. Anaiptol! Čia tik bandoma pabrėžti jo būsenos panašumą į uždarą ir sau pakankamą gyvulio būseną. Peeras Gyntas ėmėsi savo gyvenimo epizodų, kuriuos jam aplinkybės užmetė, visai panašiai, kaip aktorius imasi savo rolių. Aktorius rolėje neieško savęs, jis joje paskęsta, tarsi prarasdamas nuovoką apie savo tikrą tapatybę ir "egoistiškai" užsidarydamas rolėje. W. H. Audėnas įvade į Ibseno Brandą sako: "Jeigu žmogus gali būti pavadintas aktoriumi, tai vienintelis būdas, kuriuo jis gali būti 'ištikimas' sau, yra jo vaidyba - taip sakant, jo bandymas būti, kuo jis nėra".271 ."Šituo būdu Peeras Gyntas perėjo per gausybę savo gyvenimo epizodų, kaip per eilę rolių. Jis buvo "žmogus, kuris bemaž viską, ką jis darė, traktavo kaip vienokią ar kitokią rolę, ar tai būtų prekyba vergais bei stabais, ar buvimas pranašu Rytuose".28 Šitaip būdamas bei gyvendamas, jis stokojo savo tapatybės, savo asmenybiškumo; jis nebuvo savimi.
Skaityti daugiau...
 
PRIE VILNIAUS KATEDROS PDF Spausdinti El. paštas
Operos "Dux Magnus" libreto antrojo veiksmo antrasis paveikslas

Scenai prasiskleidus, matyti Vilniaus katedros fasadas su centrinėmis durimis. Katedroje girdėti vargonų garsai. Pro šalį praeina vienas kitas miestietis, prie katedros durų persižegnodamas. Ant katedros laiptų sėdi pora elgetų: Bekojis ir Berankis, išmaldai tiesdami savo kepures į praeinančius. Vaikšto ir keli sargybiniai su alebardomis.

SAKYTOJAS:
1483-čiųjų metų
Rugsėjo 7-tos dienos pavakarė.
Rytoj Marijos gimimo šventė.
Iš vakaro
Dabar čia Vilniaus katedroj mišparai.
Vyskupas ir Vilniaus Vaivada bažnyčioj.
Karalaitis Kazimieras
Dabar dažnai nuolat gyvena Vilniuje,
Kaip tėvo vietininkas Lietuvoj.
Ir žmonės jaučia karalaičio teisingumą,
Gerumą, paprastumą.
O ypač žavis jo pamaldumu,
Matydami kasdien bažnyčioje.
Ir karalaičio pavyzdžiu
Jau krikščionėja Lietuva.
Bet šiandien jo mišparuose nėra.
Skubiai atvyko iš Rytų pasienio
Vaivados ir tikintieji pasiskųsti
Maskolių daromom skriaudom.
Ir karalaitis susirūpinęs
Juos priima pily,
Paprašęs Vilniaus vaivadą ir Vilniaus vyskupą
Pasimelsti už jį.
Skaityti daugiau...
 
GIMTOJI KALBA LITURGIJOJE PDF Spausdinti El. paštas
5
Visos šios gramatinės ir semantinės lotynų kalbos sunkenybės gali būti nugalėtos, jei tik vertėjas puoselės lietuvių kalbos jausmą, neleisdamas jo užgniaužti lotyniškajam žodžiui, vadinasi, versdamas ne pagal raidę, bet pagal dvasią. Daug sunkiau sulietuvinti patį lotyniškųjų maldų turinį. O sulietuvinti jį būtina, nes kitaip gimtoji kalba nė iš tolo neatliks liturgijoje to uždavinio, kurį jai skiria Vatikano II susirinkimas, būtent: atskleisti "šventus dalykus", kad "krikščionys pajėgtų juos, kiek galėdami, geriau suprasti" (Dok I, 132). Juk jei Dievas iš tikro liturgijoje "kalba savo žmonėms" (Dok I, 135), kaip skelbia susirinkimas, tai ši kalba privalo būti žmogui sava ne tik žodiškai, bet ir turiniškai: melstis gimtąja kalba reiškia melstis taip, kaip savo tikėjimą bei jo objektus pergyvenu aš pats, nes svetimas pergyvenimas man nieko nepadės, net jei jį ir kalbėsiu sava kalba. Dievo Kūno šventės himnas "Lauda, Sion, Salvatorem" (seąuentia) gali šią negalią pavaizduoti labai ryškiai. Pačioje Dievo Kūno procesijos pradžioje kunigas, dar būdamas prie altoriaus, imdavo Lietuvoje į rankas monstranciją, atsisukdavo į žmones ir giedodavo pirmąją eilutę vieno minėtojo himno posmo:

Ecce panis angelorum,
Factus cibus viatorum . . .

Skaityti daugiau...
 
AR POKARIO METAIS LIETUVOJE VYKO KLASIŲ KOVA AR PILIETINIS KARAS? PDF Spausdinti El. paštas
Pokario metais Lietuvoje vyko vidaus karas. Bet galima klausti kokios rūšies jis buvo. Iš esmės yra keturi pasiūlymai: du tarybinių istorikų, du išeivijos. Pirmaisiais pokario metais tarybiniai propagandistai ir pareigūnai aiškino, kad partizanų kovos — tai tautos remiamos vyriausybės akcija sunaikinti banditus arba, vartojant šiuolaikinę terminologiją, teroristus, kurių ginkluotus būrius sudarė buožės, buržuaziniai nacionalistai bei hitlerininkų rėmėjai. Vėliau mažiau kalbėta apie banditus ir teroristus, daugiau apie tariamą buržuazinių nacionalistų ginkluotą pogrindį ir apie klasių kovą kaime. Išeivijoje yra užuominų, kad Lietuvoje vyko pilietinis karas, arba ypatingos rūšies sukilimas, nors dauguma teigė ir teigia, kad partizanų kovos buvo ginkluotas pasipriešinimas okupantui ir kad kalbos apie pilietinį karą yra nesusipratimas.

Taigi, yra keturi siūlomi partizanų kovų aptarimai: (1) valdžios veiksmai prieš teroristinį sąjūdį, (2) klasių kova kaime, (3) pilietinis karas, (4) ginkluotas pasipriešinimas prieš okupantą. Šiame rašinyje nagrinėsiu antrąjį ir trečiąjį pasiūlymą. Mėginsiu įrodyti, kad svarbiausia klasių kovos sampratos prasme, Lietuvoje nevyko klasių kova, nes iš viso abejotina, ar galima prasmingai kalbėti apie klasinius skirtumus tarp Lietuvos valstiečių, nes visi ženklai rodo, kad kaimo varguomenė labiau rėmė partizanus negu tarybų valdžią. Nebuvo ir jokio pilietinio karo, nors kai kurie lietuviai rėmė Maskvos politiką. Ne vietos komunistai, bet Kremliaus įgaliotiniai ir nelietuviai turėjo vyraujantį vaidmenį kovoje su partizanais ir tarybinio režimo išlaikyme. O pačių komunistų politika pirmaisiais pokario metais rodo, kad jie į Lietuvą žiūrėjo kaip į priešų šalį, kurioje mažas partiečių būrys buvo apsuptas priešiškai nusiteikusių gyventojų masių.
Skaityti daugiau...
 
KUNIGAS LIETUVIŲ TAUTOJE PDF Spausdinti El. paštas

Red. kun. Kęstutis Trimakas, Ph.D., S.T.L.
 
Prof. dr. Vytauto Bieliausko paskaitos santrauka kun. Vytauto Bagdanavičiaus, M.I.C., 75 metų amžiaus sukakties minėjime Chicagoje š. m. sausio 29 d.

Senajame Vilniaus miesto herbe buvo šv. Kristoforo paveikslas — senelis, nešantis kūdikį — Kristų. Šis herbas tarsi norėjo iškelti paties miesto kristoforinį charakterį. Vilnius Kristaus-Dievo nešėjas. Ar taip gali būti ir ar taip galima galvoti? Dostojevskis mano, kad kiekviena tauta yra Dievo nešėja. Jis tada turėjo mintyje pirmiausia tuometinę rusų tautą, kuri savo religingumu bei kentėjimais atrodė kristoforinė.

Žvelgdami į lietuvių tautą su jos tikėjimu bei kančiomis, turbūt ir ją galėtume pavadinti kristoforinė tauta. Priėmusi krikščionybę, ji tapo ištikima Kristui.

Bet Dievo nešėjai tautai visuomet reikia vadų. Tokiais vadais Izraelio tautai buvo kunigai ir pranašai. Panašiai ir su mūsų tauta. Gilioje senovėje tą vaidmenį atliko vaidilos bei žyniai, apie kuriuos mes mažai težinome. Atėjus krikščionybei, iškilo nauji kunigai bei pranašai — daugiausia kitataučiai. Jie nuošaliai laikėsi nuo mūsų tautos — dėjosi aukštesnio luomo nariais. Tai ypač išryškėjo po Liublino unijos.
Skaityti daugiau...
 
"KLAJOJANTIS ŽYDAS" — ATEISTO RELIGINIS ROMANAS PDF Spausdinti El. paštas
"Ar dar egzistuoja vokiečių literatūra, kuri peržengia mus skiriančias sienas?" Stefano Heymo romano "Ahasveras" nepaprastas populiarumas kritikų ir skaitytojų tarpe yra teigiamas atsakymas į šį Vakarų Vokietijos spaudos klausimą. Anot vieno vokiečių kritiko, "Heymas, vėjų nugairintas klajotojas tarp šiandienos dviejų Vokietijų, davė mums tokios literatūros pavyzdį". Šįmet šis romanas pavadintas "The Wandering Jew" (Klajojantis žydas), išėjo anglų kalba.

Savo jaunystėje, Heymas pabėgo nuo Hitlerio į Ameriką, kur jis pradėjo savo rašytojo karjerą. Įsitikinęs marksistinės - leninistinės ideologijos pranašumu, jis po karo sugrįžc į Rytų Vokietiją dalyvauti naujo žmogaus ir naujo pasaulio kūrime. Tačiau tenykštė tikrovė ir, jo žodžiais, "prūsiškasis stalinizmas", jį giliai paveikė. Kai jis pradėjo kritikuoti santvarką — vis dar iš socialistinės perspektyvos — jam buvo uždrausta spausdinti Rytų Vokietijoje. Jo romanai — Collin, Penkios dienos birželio mėnesį (apie 1953 m. Rytų Vokietijos darbininkų sukilimą), Pranešimas apie Karalių Dovydą ir kt. — pirmiausia pasirodė Vakarų Vokietijoje. Nors Heymas tebetiki komunizmo pagrindais, kaip rašytojas jis oficialiai neegzistuoja visoje Sovietų Sąjungos sferoje.
Skaityti daugiau...
 
SEPTINTOSIOS TAUTINIŲ ŠOKIŲ ŠVENTĖS ĮSPŪDŽIAI PDF Spausdinti El. paštas
Red. Vytautas Volertas
 
Teatleidžia skaitytojas, kad reportažą pradėsiu nuo epilogo.
Kai liepos 2 d. rytą automobiliu pasileidau link namų, per patį Clevelando vidurmiestį 1-90 greitkeliu lėkdamas, įjungęs radiją, klausiau muzikos. Kas antrą ar trečią melodiją lydėjo pranešėjo trumpi reportažėliai apie vakarykščius kultūrinius įvykius. Apie aštuntą valandą jis maždaug šitaip prašneko:

"Ar žinot, kas vakar Clevelandą buvo užplūdę F Nagi, lietuviai! Jų buvo tūkstančių tūkstančiai! Iš Chi-cagos, New Yorko, Los Angeles ir iš Kanados. Iš Australijos, Vokietijos, Brazilijos ir Argentinos. Nežinojau, kad tiek daug lietuvių iš karto gali susirinkti į vieną miestą, dargi į Clevelandą. Nežinojau, kad iš viso tiek daug pasauly esama lietuvių (pabraukiu vietą, kur pranešėjas akcentavo kiekvieną žodį, A.N.) Richfieldo koliziejuje jie turėjo šokių šventę. Du tūkstančiai jaunų žmonių, "apsirengusių margaspalviais rūbais be sustojimo šoko tris valandas. Taip, nuo antros iki penkių."

Tai buvo WBOK-FM radijo stotis, banga 102-oji, o pranešėjas vadinosi Dave Fullens. Jei kas patikrintų jo pranešimo juostelę, įsitikintų, kad išverčiau gan apytiksliai. Abejoju tik dėl Australijos, nes, nors publikoj Australijos lietuvių ir buvo, iš ten šokėjai neatvyko. Bet, pranešimo klausydamas, Australiją aš užsirašiau, tad turbūt ir ją minėjo. Pykau, kad Mr. Fullens tikrai praleido Detroitą, šventei davusį šimtą šokėjų, pusšimtį choristų ir apie penkis šimtus publikos. Bet tikslumo iš tokio Dave Fullensio nėra ko laukti, jeigu jis anksčiau nežinojo, "kad tiek daug pasauly esama lietuvių".

O dabar grįžkime į Šventės pradžią.
Skaityti daugiau...
 
BANGUOLĖS MARIJOS RAUGAITĖS DAILĖS PARODA PDF Spausdinti El. paštas
Banguolės Marijos Raugaitės parodoje Lietuvių kultūros centre Philadelphijoje buvo išstatyti dvidešimt du aliejinės tapybos darbai ir trysdešimt spalvotų Xerox spaudinių. Ši paroda, atidaryta 1984 m. gegužės 5 d., tam tikra prasme buvo apžvalginė, apimanti vieno dešimtmečio dailininkės kūrybą (1971 - 1982). Raugaitės kūrinių buvo eksponuota daugelyje individualinių ir grupinių parodų Philadelphijoje ir kitur, bet šis yra bene pirmas jos lietuvių visuomenei pasirodymas. Dešimties metų kūrybos atranka šiai parodai turėjo savo ne tik kūrybinį bet ir informacinį pobūdį.

Kiekvienam metų laikotarpiui parodoje buvo rodoma po keletą tapybos drobių. Neišvengiamai tokia atranka liudija dailininkės vaizdinį keitimasį laiko tėkmėje — nuo pradinės, linijiniai stilizuoto potepio portretūros — iki gan rafinuotos gamtos/figūros ir interjero interpretacijos, atliktos jau brandžia ranka. Beveik simboliškai paroda pradedama Autoportretu (1971). Čia Banguolė Marija užsiangažuoja gražia spalvos ir potepio drąsa, nė kiek neprarasdama portretinio autentiškumo. Panašų įspūdį daro ir Lyn (1980) portretas. Savo eskyzine maniera į save atkreipia dėmesį ir (Tėvo (1974) portretas, nors savo koncepcija jis beveik vienišas visoje parodoje. Komplikuota struktūra įdomus yra mišrios technikos darbas Jūros paslaptis (1982). Žymiai subtilesne, bet gan išbaigta tapybine nuotaika pasižymi eilė kitų darbų, kaip antai Kaktusas ir gyvatžolė (1976) ir kiti. Beveik apgaulingai švelnų žiūrovui poveikį daro Paukštis narve nečiulba (1978); o iš tikrųjų tai yra giliai tūnančios jėgos darbas. Jame apstu ir spalvinio pojūčio, ir asmeniškos simbolikos — beveik dvasingumo.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŠKOJI TARNYBA "AMERIKOS BALSE" PDF Spausdinti El. paštas
Kai tik Lietuva buvo Sovietų Sąjungos okupuota ir ten įvesta griežta cenzūra informacijoms iš laisvojo pasaulio, susirūpinta ieškoti galimybių radijo bangomis ją pasiekti. Atsirado ir pavienių žmonių, kurie tuo reikalu kreipėsi į JAV vyriausybę, kaip, pvz., jūrų kapitonas P. Labanauskas, kurie iš pradžių gavo neigiamą atsakymą.

Amerikos lietuvių įvairioms politinėms, ideologinėms srovėms susijungus į Amerikos Lietuvių Tarybą, jos vadovybė, besirūpindama Lietuvos laisvinimu, pagal galimybes ėmė ieškoti būdų geriau informuoti pavergtos tautos žmones. Altas ir jo įsteigtas informacijos biuras LAIC kelis metus rūpinosi Amerikos Balse turėti lietuvių kalba transliacijas. Tuo reikalu delegacijos lankė valdžios įstaigas.

Laisvų informacijų perteikimas okupuoto krašto žmonėms už geležinės uždangos, o taip pat ir visam pasauliui — Azijai, Afrikai, Lotynų Amerikai — kaskart vis labiau rūpėjo ir JAV vyriausybei. Tuo tikslu ji įsteigė Amerikos Balsą, o 1951 m. vasario 16 d. per Amerikos Balsą buvo pradėtos transliacijos ir Lietuvos žmonėms. Jas pradedant, Valstybės sekretoriaus pavaduotojas visuomenės reikalams Edward W. Barrett pareiškė: "Man yra ypač malonu dalyvauti atidaryme lietuvių kalbos transliacijų Amerikos Balse šią vasario 16 dieną, kai lietuviai ir daugelis jų draugų visur mini Lietuvos nepriklausomybės šventę. JAV žmonės ir vyriausybė šiomis transliacijomis sieks painformuoti apie tą nuoširdų susiinteresavimą ir susirūpinimą, kurį jie jaučia Lietuvos žmonių gerovei".
Skaityti daugiau...
 
JAV LB Kultūros Tarybos 1984 metų Radijo konkursai PDF Spausdinti El. paštas
Reportažo konkursas
Tema: laisva apie lietuvišką įvykį, organizaciją, asmenį. Laikas: neribotas, netrumpesnis kaip 15 minučių. Premijos: pirmoji — 200 doL, antroji — 100 dol. Gali dalyvauti visi radijo darbuotojai, bet kiekvienas tik su vienu raportažu.

Proginės programos konkursas
Tema: Lietuvos, lietuvių tautos ar lietuvio asmens istorinė ar kultūrinė proga. Laikas: neribotas, bet netrumpesnis kaip 25 minutės. Proginė programa turi būti transliuota per radiją tarp 1984 metų sausio 1 ir gruodžio 31. Gali dalyvauti visos JAV lietuvių radijo programos, bet tik su viena progine programa. Premijos: pirmoji — 500 dol., antroji — 200 dol. Premijų mecenatas — Lietuvių Fondas. Premijų Vertinimo Komisija bus paskelbta vėliau. Konkursui skirtas juostas arba kasetes siųsti adresu: Juozas Stempužis, 4249

Lambert Rd. Cleveland, Ohio 44121. Gavimo data: 1985 m. sausio 31 d.
Skaityti daugiau...
 
STASIO SANTVARO "BUVIMO PĖDSAKAI" PDF Spausdinti El. paštas

Vladas Šlaitas vis įtikinėdavo mane, kad poetas pajėgus kurti tik maždaug iki 50 savo amžiaus metų, o paskui jau baigtas. Šitokius teigimus jis išskaitęs kažkurių filosofų raštuose. Tiesa, jis suminėdavo ir vieną kitą vardą žymių poetų, kurie neįtelpa į tą taisyklę. O ir jis pats, jau senokai peržengęs tą amžiaus ribą, vis dar teberašo eilėraščius. Taigi išeitų, kad amžius nebūtinai vaidina kokį nors lemiamą vaidmenį, ir šitai liudytų eilėraščių knygos mūsų pačių poetų, kurie jau net nebe šiandien sulaukė oficialaus pensininko amžiaus, o vis rašo ir gerai rašo, ieškodami ir surasdami naujų kūrybinių šaltinių ir įsisavindami naujas formas.

Tarp tokių į šlaitišką amžiaus taisyklę jokiu būdu neįeinančių yra ir poetas Stasys Santvaras, 1983 m. pabaigoje išleisdinęs aštuntąją savo lyrikos knygą Buvimo pėdsakai (aplankas ir poeto portretas Vytauto K. Jonyno, 167 p., kieti viršeliai, 800 egz., kaina 8 dol.). Priešingai, šis amžiumi, rodos, dabar svetur pats vyriausias mūsų poetas pastaraisiais metais ypač kūrybingas, ir jei ieškotume atsakymo, kodėl taip yra, apylengviai turbūt jį rastume. Nebereikia jam diena iš dienos sekinti fizines ir dvasines savo jėgas, kad užsidirbtų pragyvenimą, tai užtat nuo 1977 m. susilaukiame jau net trečio jo poezijos rinkinio, ir visi jie stambūs.
Skaityti daugiau...
 
LYRIKA IR ASTRONOMIJA PDF Spausdinti El. paštas
Aleksandras Radžius iš kitų mūsų poetų išsiskiria astronomine tema. Tai liudija ir patsai jo knygos vardas — "Priimk mane, mėnuli". Taip pat kartas nuo karto skaitome spaudoje ir straipsnius iš erdvės mokslų. Turi jis dar vieną retesnį pamėgimą: verčia japonų lyrikos haiku.

Saulė, mėnulis ir žvaigždės nuo žiliausių senovių traukė poetus, burtininkus ir pranašus. Žinomi didingi senojo Egipto himnai saulei, šv. Pranciškaus giesmė, visa minia mėnesienos poetų, mūsų dainos "Tekėki, sauluže", "Aukštas dangus, šviesios žvaigždės" ir kitos. Pagaliau kas iš mūsų, eilinių pasauliečių, nesame žiūrėję į saulėtekius, vaikščioję mėnesienos naktį ar ieškoję, kurgi tie padangėse užvirtę Grigo Ratai. Kaip matome, čia turime senovinį, nemokslinį ir nespecializuotą dėmesį, išgyvenimą ir jo išraišką dangaus kūnų akivaizdoje.

Aleksandras Radžius šioje knygoje savo poezijai duoda astronominį rėmą ir ataudus. Iš vieno šono tai įdomus ir savotiškai drąsus mostas — savo lyriką perpinti erdvių mokslo ir žygių atbalsiais, sakysime, astronautų išlipimu mėnulyje. Žinoma, jeigu žvilgtelėsime į literatūros istoriją, rasime poetų, kurie ėmėsi mokslinių temų savo menui. Aštuoniolikto amžiaus antroje pusėje vienas prancūzas posmavo apie elektrą, o ne taip seniai futuristai liepė apdainuoti mašinas. Kai kam ir pasisekdavo. Ilgai nesidairant, iš senovės galima nurodyti Vergilijaus poeziją apie žemdirbystę — "Georgikas", kurias dabar išvertė A. Nyka-Niliūnas. Tai nepaprasto poetinio grožio knyga.
Skaityti daugiau...
 
LITUANUS TRYS DEŠIMTMEČIAI PDF Spausdinti El. paštas
Jau seniai nutilo mūsų studentijos organizuoto veikimo aidai, ypač klestėję Vokietijos lagerių gyvenimo prieglaudoje ir šeštoje šio šimtmečio dekadoje Amerikoje. Tačiau vienas 1954 metais studentijos (tiksliau: Lietuvių  Studentų   Sąjungos  JAV) pradėtas darbas tebesitęsia ir dabar — net trisdešimt metų: tai keturiskart per metus angliškai kalbančiam pasauliui leidžiamas Lituanus žurnalas.

Pirmasis LITUANUS numeris, išleistas 1954 metais. Numeryje tilpo V. Vardžio, Dr. V. Sruogienės, kan. M. Vaitkaus straipsniai ir vedamasis. 24 puslapių apimties. 8 x 11 in. formato, iliustruotas V. Augustino nuotraukomis. Spaudė Tėvų Pranciškonų spaustuvė Brooklyne.

Trys dešimtmečiai nenutrūkstančios veiklos spaudos - informacijos darbe yra daug pasakantis faktas. Tokia sukaktis liudija bent du dalykus: pirma, kad kantrybės, išteklių ir jėgų mūsų sąlygose nepritrūko; antra, toks leidinys yra laiko patvirtinta būtenybė.

Lituanus žurnalo kad ir apytikrė statistika atrodo impozantiškai. Nuo 1954 m. rudens išleista 120 numerių, apimančių apie 9,000 puslapių ir, vidutiniškai imant, 500 didesnės apimties straipsnių. Žurnalo metrikoje rašoma, kad tai mokslo ir meno žurnalas, nagrinėjantis Baltijos kraštų temas, ypač Lietuvą liečiančias temas. Lituanus straipsnių santraukos yra komplektuojamos keliuose profesionaliniuose biuruose gi profesionalinis leidinių informacijos biuras žurnalą mikrofilmuoja. Šiuometinis tiražas yra 4,000 egzempliorių.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIAI RYTŲ EUROPOS POEZIJOS RINKTINĖJE PDF Spausdinti El. paštas
Emery George (ed.): CONTEMPORARY EAST EUROPEAN POETRY. Ann Arbor, Ardis, 1983.

Dvylika lietuvių poetų prabyla angliškai pernai Amerikoje išėjusioje šiandieninės Rytų Europos poezijos antologijoj — "Contemporary East European Poetry". Ją išleido Rytų - Vidurio Europos ir ypač Sovietų Sąjungos kultūrininkams gerai pažįstama Ardis leidykla Michigane, o redagavo vengrų kilmės poetas ir literatūros kritikas Emery George.

Antologijoje randame šiuos krašto poetus: Albiną Žukauską, Eugenijų Matuzevičių, Janiną Degutytę, Juditą Vaičiūnaitę, Vytautą Bložę, Justiną Marcinkevičių, Sigitą Gedą, ir Violetą Palčinskaitę. Išeivijos poezijai atstovauja Henrikas Radauskas, Alfonsas Nyka-Niliūnas, Henrikas Nagys ir Tomas Venclova. Dėl poetų ir jų kūrinių atrankos galima ir reikia ginčytis — daug kas pasiges Marcelijaus Martinaičio, Algimanto Mackaus ir kitų svarių vardų, prašokančių, sakykim, Bložę, Matuzevičių ar Palčinskaitę. Bet vis tiek, palyginus su kitomis tautinėmis grupuotėmis, bendras lietuvių balsas skamba įspūdingai.  Gražu ir tai, kad lietuvių poetai, nors ir aplinkybių perskirti, čia po vienu stogu.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Juozas Kralikauskas: ĄŽUOLAI PILIAKALNYJE. Devynių istorinių romanų gelmenys ir problemos. Išleido Tėviškės Žiburiai ir specialus komitetas. Aplankas ir viršelis Romo Viesulo. Torontas. 1984. 208 p.

Jurgis Gliaudą: KOVO KETVIRTOJI. Aplankas Pauliaus Jurkaus. Išleido savaitraštis Darbininkas. Išleidimą finansavo šie kunigai: Antanas Račkauskas (1000 dol.), prel. dr. Vincas Bartuška (500 dol.), Simonas Morkūnas (500 dol. ir Ignas Mikalauskas, O.F.M. (200 dol.). Brook-lynas. 1984. 238 p.

Jurgis Gliaudą: BALTOS VĖLIAVOS. Romanas. Nidos knygų leididinys Nr. 106. 176 p. Londonas. 1984.

Albinas Baranauskas: PILIAKALNIO ŠEŠĖLIS. Romanas. Išleido Lietuviškos knygos klubas. Viršelis Jonės Karužaitės. Chicaga. 1984. 214 p. Kaina 8 dol.
Skaityti daugiau...
 
LEIDĖJAI TIKISI PDF Spausdinti El. paštas
AIDŲ prenumeratoriai šiame numeryje ras leidėjų laišką, kviečiantį pratęsti prenumeratą 1985 metams ir, jei kas skolingas, atsilyginti. Kaip praeityje, taip ir šiais metais mes tikimės Jūsų nuoširdumo.

AIDŲ Nr. 4 buvo pranešta, kad 1985 metais žurnalas mini savo gyvavimo keturiasdešimtmetį. Tenai buvo išreikštos leidėjų viltys, jog, "žengiant į penkiasdešimtuosius metus, bus susilaukta pagalbos ne tik iš vadinamų garbės prenumeratorių, bet ir iš lietuvių finansinių institucijų, organizacijų ir brolijų, skirstančių metų pabaigoje savo pelnus kultūriniams reikalams'9. Aidai yra kultūros žurnalas ir šiuo atžvilgiu neturėtų būti ignoruojamas.
Skaityti daugiau...
 
AIDŲ RĖMĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
Mecenatai: po 200 dol.: kun. prof. dr. Pijus Ragažinskas, Central, NM; po 100 dol.: Vytautas Šoliūnas, Lemont, IL; Demie Jonaitis, Woodhaven, NY; J.A. Jūragis Bass Hill, NSW, Australia; po 50 dol.: P. J. Bagdas, MD, Douglaston, NY.

Garbės prenumeratoriai: Niola O. Ward-Mikšytė, W. Bloomfield, MI; L. Dargis, Meąuin, WI.

Žurnalo rėmėjai: Albinas Markus, Manhattan Bch. CA; Ig. Kazlauskas, Chicago, IL; Petras Mikalauskas, Omaha NE.

AIDŲ administracija visiems nuoširdžiai dėkoja
 
VIRŠELIAI PDF Spausdinti El. paštas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai